N. R. pagal BK 182 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-976/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50725-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.1.15.1.2; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu N. R. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika V. K. atžvilgiu) laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti V. K. nusikaltimu padarytą turtinę 10 600 Eur žalą; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika S. K. (S. K.) atžvilgiu) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti S. K. nusikaltimu padarytą turtinę 7900 Eur žalą; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika E. J. atžvilgiu) laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti E. J. nusikaltimu padarytą turtinę 7900 Eur žalą; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika S. N. (S. N.) atžvilgiu) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti Sh. N. nusikaltimu padarytą turtinę 1100 Eur žalą; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika D. K. atžvilgiu) septyniems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti D. K. nusikaltimu padarytą turtinę 3600 Eur žalą; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika A. Č. atžvilgiu) pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlyginti A. Č. nusikaltimu padarytą turtinę 18 500 Eur žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bauda, paskirta 2019 m. sausio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams su 50 MGL (1838,50 Eur) dydžio bauda, įpareigojant N. R. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Iš N. R. priteista: E. J. naudai 3800 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, V. K. naudai 10 600 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, A. Č. naudai 18 500 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, A. Č. naudai priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18 500 Eur sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė N. R. padarytų nusikalstamų veikų aprašymą, už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (nukentėjusysis A. Č.) paskyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Taip pat, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už penkias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei bausmę, paskirtą 2019 m. sausio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu, subendrino bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą laisvės apribojimo dvejiems metams bausmę su 50 MGL (1838,50 Eur) dydžio bauda, įpareigodamas N. R. iki laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Taip pat pakeista Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam A. Č. priteistų procesinių palūkanų ir iš N. R. A. Č. naudai priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18 500 Eur sumą nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu N. R. nuteistas už tai, kad:

1.1. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas V. K. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų V. K. neatiduos, sudarė žodinį susitarimą su V. K., kad nugabens į Vokietiją automobilį „VW Touran“, perduos jį R. B., o už automobilį gautus pinigus – 10 600 Eur – perduos V. K., ir pagal šį susitarimą automobilį „VW Touran“ pristatė R. B. ir iš pastarojo įgijo 10 600 Eur, kuriuos pagal susitarimą privalėjo perduoti V. K., tačiau pinigų neperdavė, o juos panaudojo asmeninėms reikmėms ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį turtą, padarydamas V. K. 10 600 Eur turtinę žalą;

1.2. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. K. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. K., kad už jo duotus 7900 Eur iš Vokietijos jam parveš automobilį „Opel Zafira“, ir taip apgaule iš S. K. įgijo 7900 Eur, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. K. priklausantį turtą, padarydamas S. K. 7900 Eur turtinę žalą;

1.3. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas E. J. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su E. J., kad už jo duotus 3800 Eur iš Vokietijos jam parveš automobilį „Ford Focus“, ir taip apgaule iš E. J. įgijo 3800 Eur, tačiau automobilio nenupirko, o iš E. J. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – E. J. priklausantį turtą, padarydamas E. J. 3800 Eur turtinę žalą;

1.4. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas A. Č. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su A. Č., kad už jo duotus 18 500 Eur iš Vokietijos jam parveš automobilį „Hyundai Santa Fe“, ir taip apgaule iš A. Č. įgijo 18 500 Eur, tačiau automobilio nenupirko, o iš A. Č. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Č. priklausantį turtą, padarydamas A. Č. 18 500 Eur turtinę žalą;

1.5. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. N. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. N., kad už jo duotus 1100 Eur iš Vokietijos jam parveš automobilį „Opel Zafira“, ir taip apgaule iš S. N. įgijo 1100 Eur, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. N. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. N. priklausantį turtą, padarydamas S. N. 1100 Eur turtinę žalą;

1.6. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas D. K. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su D. K., kad už jo duotus 3600 Eur iš Vokietijos jam parveš automobilius „VW Passat“ ir „Opel Signum“, ir taip apgaule iš D. K. įgijo 3600 Eur, tačiau automobilių nenupirko, o iš D. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. K. priklausantį turtą, padarydamas D. K. 3600 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo N. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė N. R. padarytų nusikalstamų veikų aprašymą konstatuodamas, kad N. R. visų nusikalstamų veikų metu nuslėpė savo tikruosius ketinimus ir esamą finansinę padėtį, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (nukentėjusysis A. Č.) paskyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Taip pat, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už penkias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei bausmę, paskirtą 2019 m. sausio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu, subendrino bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą laisvės apribojimo dvejiems metams bausmę su 50 MGL (1838,50 Eur) dydžio bauda, įpareigodamas N. R. iki laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. R. kaltu dėl visų šešių sukčiavimo atvejų, pagrįstai nusprendė, jog visais atvejais jis sukčiavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Tačiau tiek iš nuosprendžio aprašomosios dalies, tiek iš visų nukentėjusiųjų ir iš paties nuteistojo N. R. parodymų matyti, jog N. R. ne tik piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, bet ir nuo visų nukentėjusiųjų nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei savo esamą finansinę padėtį. Teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu priėmė nutartį atnaujinti šioje byloje įrodymų tyrimą dėl nusikalstamų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, t. y. kad N. R. sukčiavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei savo esamą finansinę padėtį, ir šią nutartį išsiuntė visiems proceso dalyviams, taip pat ir nuteistajam ir jo gynėjui. N. R. 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su teismo nutartimi yra susipažinęs, nei gynėjas, nei nuteistasis neprašė teismo pertraukos pasiruošti gynybai ir nurodė, kad pasikeitusią faktinę aplinkybę suprato, jo gynybos pozicija nepasikeitė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis N. R. ir jo gynėjas D. Raulušaitis prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą N. R. nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir E. J. ir V. K. civilinius ieškinius atmesti. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumo ir proporcingumo kasatoriai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aplinkybėmis labai panašioje byloje yra konstatavęs, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiam asmeniui išrašant vekselį paneigia jo tariamus tyčinius veiksmus išvengti skolos grąžinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-697/2019">2K-65-697/2019</a>). Šioje byloje nagrinėjamais atvejais visi nukentėjusieji turi galimybes ginti savo interesus civilinio proceso tvarka taip pat efektyviai, kaip ir baudžiamosios teisės priemonėmis. N. R. nuo nukentėjusiųjų nesislapstė, savo skolos neneigė ir jos nemenkino. N. R. visiems asmenims, kurių užsakymų nesugebėjo įvykdyti, pasiūlė surašyti ir surašė skolos raštelius bei vekselius, taip palengvindamas jų teisių gynybą civilinio proceso priemonėmis. Visi nukentėjusieji skolos raštelius ir vekselius priėmė, taip pripažindami tokį susidariusios situacijos sprendimo būdą tinkamu ir jiems priimtinu.

4.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad net nukentėjusiesiems turint skolos raštelius bei vekselius, su kuriais galima tiesiogiai kreiptis į notarą ir prašyti išduoti vykdomąjį įrašą, nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis yra tik teorinės. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo laikinai apribota N. R. nuosavybės teisė į didelės vertės nekilnojamojo turto objektą Nidoje. Nors šis objektas yra įkeistas bankui, N. R. nuolat moka už jį įmokas ir palūkanas, taigi hipoteka šiam turtui ilgainiui bus panaikinta ir jis galės būti panaudotas nukentėjusiųjų patirtiems nuostoliams atlyginti.

4.3. Teismai nepagrįstai N. R. ištikusią verslo nesėkmę (verslo bankrotą) kvalifikavo kaip sukčiavimą, padarytą piktnaudžiaujant nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir nuslepiant nuo nukentėjusiųjų tikruosius ketinimus bei esamą finansinę padėtį. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad N. R. jokio verslo nevykdė, nevertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kad N. R. Marijampolės mieste buvo žinomas kaip asmuo, užsiimantis automobilių gabenimu, automobiliams gabenti naudojo net septynis vilkikus, samdė kelis vairuotojus ir per mėnesį į Lietuvą ir iš Lietuvos perveždavo apie 100 automobilių. Šių duomenų ir kitų įrodymų teismai nevertino, jų nuosprendžiuose niekaip neaptarė, o išvadą, kad N. R. nevykdė verslo ir dėl to negalėjo būti ištiktas verslo nesėkmės, pagrindė tik formaliu argumentu, kad N. R. veikla nebuvo tinkamai įregistruota, formaliai jis verslo nevykdė. Nagrinėjamu atveju turi būti konstatuota, kad N. R. veikė kaip verslininkas, o negebėjimas įvykdyti kelių klientų (iš kelių dešimčių) užsakymų turi būti vertinamas kaip verslo nesėkmė (faktinis verslo bankrotas).

4.4. Byloje nustatyta, kad visi iš nukentėjusiųjų paimti pinigai buvo panaudoti kitiems automobiliams pirkti, t. y. investuoti į N. R. vykdomą verslą. Tačiau, siekiant asmenį nuteisti dėl sukčiavimo, turi būti nustatyta, kad apgaule įgytą turtą jis paverčia savo turtu, naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti.

4.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nepagrįstai nurodoma, kad N. R. veikė tiesiogine tyčia ir jau paimdamas pinigus suvokė, jog jų pagal paskirtį nenaudos, įgis nukentėjusiųjų turtą ir jį panaudos asmeninėms finansinėms problemoms spręsti. Tokiu atveju bylos duomenimis turėtų būti pagrįsta, kad N. R. turėjo išankstinį planą iš daugelio savo klientų apgauti būtent nukentėjusiuosius. Byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad visi nukentėjusieji buvo atsitiktiniai N. R. klientai. Vieni į jį kreipėsi pirmą kartą, kiti buvo nuolatiniai jo klientai. Kaltinime nurodyti užsakymai niekuo nesiskyrė nuo daugybės kitų. Byloje nėra jokių duomenų, kad N. R. nukentėjusiuosius kaip galimas apgaulės aukas pasirinko sąmoningai ir iš anksto.

4.6. Teismai išankstinį N. R. sumanymą apgauti nukentėjusiuosius grindžia ir tuo, kad, nepavykus nupirkti jiems pažadėtų automobilių, N. R. savo vairuotojams nurodė už šiems automobiliams pirkti skirtus pigus nupirkti kitus automobilius. Tačiau šios aplinkybės kaip tik pagrindžia, kad paimdamas pinigus iš nukentėjusiųjų N. R. neturėjo tikslo juos apgauti ir planavo nupirkti nukentėjusiesiems pažadėtus automobilius, o tai, kad galiausiai pinigai buvo panaudoti kitiems automobiliams pirkti, lėmė jau po pinigų paėmimo susiklosčiusios aplinkybės.

4.7. N. R. veiksmai proaktyviai (savo iniciatyva) klientams neatskleidžiant visų savo verslo subtilybių galbūt gali būti vertinami kaip sandorių sudarymas dėl apgaulės, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokie veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip atitinkantys BK nustatytą sukčiavimo sudėtį. Skundžiamuose nuosprendžiuose nurodoma, kad N. R. nutylėjo tai, jog už nukentėjusiųjų pinigus bus perkami automobiliai kitiems klientams, o teisme apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad jei būtų žinoję apie tokius N. R. ketinimus, jam savo pinigų nebūtų patikėję ir nebūtų į jį kreipęsi dėl paslaugos. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pinigų perdavimo N. R. metu nukentėjusieji būtų reiškę kokius nors pageidavimus dėl jų pinigų panaudojimo, kol už juos bus perkami automobiliai, ar bent minimaliai domėjęsi N. R. verslo modeliu ar jo finansine situacija.

4.8. Teismų nustatytos aplinkybės, kad už nukentėjusiųjų gautus pinigus buvo perkami kiti automobiliai, tebuvo įprastos, ilgą laiką N. R. taikytos verslo praktikos dalis ir tai negali būti aiškinama kaip apgaulės būdas. Toks veikimo modelis nėra draudžiamas, taip veikia daugelis verslų. Vien tai, kad asmuo, turėdamas skolų ar neįvykdytų įsipareigojimų klientams, toliau tęsia savo verslą, tikėdamasis įveikti finansinius sunkumus, negali būti laikoma nusikaltimu, net jei toks verslas galiausiai bankrutuoja.

4.9. Galima sutikti, kad nukentėjusieji klydo dėl N. R. turtinės padėties, tačiau tai lėmė jų pačių didelis nerūpestingumas, o ne N. R. jų atžvilgiu panaudota apgaulė. Su kai kuriais nukentėjusiaisiais anksčiau N. R. neturėjo jokių kontaktų, taigi net neturėjo progos įgyti jų pasitikėjimą ir juo piktnaudžiauti. Kitų asmenų geri atsiliepimai apie N. R. vykdytą veiklą, jo paties patikimumą negali būti priskiriami N. R. ir vertinami kaip jo piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Akivaizdu, kad anksčiau sėkmingai įvykdyti užsakymai buvo tuo metu sėkmingo N. R. verslo dalis be jokių nusikalstamų tikslų. Juolab kad kai kurie ankstesni užsakymai buvo įvykdyti seniai ir yra pernelyg nutolę nuo N. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

4.10. Byloje nėra jokių duomenų, kad N. R. nukentėjusiųjų atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors išskirtinius veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos įprastai atlikdavo priimdamas užsakymus iš visų savo klientų. N. R. šių asmenų neįkalbinėjo ir kitaip aktyviai neskatino jam perduoti savo pinigus, nežadėjo jokių išskirtinių užsakymų įvykdymo sąlygų, kurios galėjo lemti pastarųjų apsisprendimą. Priešingai, minėti asmenys, kaip ir visi kiti tuometiniai N. R. klientai, patys jį surado ir paprašė pargabenti automobilius. Patys savo pinigus N. R. perdavė to neįformindami jokiais rašytiniais susitarimais. Nė vienas nenurodė, kad taip elgtis siūlė N. R.. Visi nukentėjusieji yra veiksnūs, turintys pakankamai gyvenimiškos ir verslo patirties, tačiau elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai – pinigus N. R. perdavė be jokių rašytinių susitarimų, tik žodžiu bendrais bruožais aptarę užsakymo vykdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys būtų domėjęsi N. R. verslo modeliu, jo finansine padėtimi, galimybėmis įvykdyti priimamus užsakymus. Visi pinigus N. R. perdavę asmenys visiškai nesiėmė jokių priemonių, kad kaip nors užsitikrintų perduotų pinigų susigrąžinimą N. R. verslo nesėkmės ar kitokios probleminės situacijos atveju.

4.11. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kasatoriai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, jog piktnaudžiavimas pasitikėjimu ir esminių aplinkybių nutylėjimas yra skirtingos apgaulės formos. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu priskiriamas aktyviajai apgaulės formai, o esminių aplinkybių nutylėjimas – pasyviajai apgaulės formai. Nei prokuroras, nei nukentėjusieji šioje byloje apeliacinių skundų neteikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas N. R. kaltinimą ir jį nuteisdamas dėl apgaulės formos, kuri nebuvo nurodyta jo kaltinime (esminių aplinkybių nutylėjimas), neteisėtai išplėtė N. R. kaltinimą ir pablogino jo teisinę padėtį, nors dėl to apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

4.12. Dėl civilinių ieškinių kasatoriai teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie kaip nors pagrįstų E. J. ir V. K. patirtą neturtinę žalą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodoma, kuo pasireiškė nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala, o tik apsiribojama įstatymo nuostatų, pagal kurias baudžiamojo proceso metu neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas iš nuteistojo, nurodymu. Teismai nenurodė, kokių įrodymų pagrindu daro išvadą, kad nukentėjusieji patyrė stresą ir dvasinių išgyvenimų, taip pat nenurodė patirto streso ir išgyvenimų pobūdžio bei intensyvumo, nepateikė paaiškinimo, kodėl visa tai vertinama atitinkamai 500 Eur ir 1000 Eur dydžio sumomis.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo N. R. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad visi nukentėjusieji turi galimybes ginti savo interesus civilinio proceso tvarka taip pat efektyviai, kaip ir baudžiamosios teisės priemonėmis: N. R. nuo nukentėjusiųjų nesislapstė, savo skolos neneigė ir jos nemenkino. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistojo pripažįstama ir faktiškai esama padėtis, turimų įsipareigojimų kreditoriams mastas rodo, kad N. R. suprato, jog jis nebus finansiškai pajėgus atiduoti užvaldytus pinigus ir pasirašomi skolos raštelis bei vekselis nesuteiks galimybės šiems nukentėjusiesiems pasinaudojant civilinėmis teisinėmis gynybos priemonėmis atgauti N. R. užvaldytus pinigus. Apgaule sudarytas susitarimas dėl skolos dar nereiškia, kad nukentėjusysis, turėdamas vekselį ir žinodamas sukčiaujančio asmens kontaktinius duomenis, gali laisvai atgauti pinigus naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. kad toks pažeistų teisių gynimo būdas nėra apsunkintas. Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien tik ta aplinkybė, jog nukentėjusysis turi skolos faktą patvirtinantį vekselį, kurio neapmokėjus turi teisę kreiptis į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, kurį nukentėjusysis gali pateikti tiesiogiai antstoliui priverstiniam skolos išieškojimui, negali būti laikoma pakankama konstatuoti, jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis gali apginti savo teises, nes pati civilinio teisinio proceso inicijavimo galimybė jokiu būdu nereiškia, kad nukentėjęs asmuo gali atgauti pinigus – realiai apginti savo pažeistas teises ir jo padėtis nėra apsunkinta.

5.2. Byloje apklausti nukentėjusieji nurodė, kad priimdami skolos raštelį bei paprastąjį vekselį nesitikėjo, jog tai bus priemonės savo pažeistoms turtinėms teisėms civilinio proceso tvarka apginti. Jie pabrėžė, kad šių skolinių dokumentų surašymo metu jau suvokė, jog buvo apgauti, ir dokumentų surašymą inicijavo ne kaip priemonę savo teisėms civilinio proceso tvarka ginti, bet tik kad būtų gautas rašytinis įrodymas, patvirtinantis buvus tarp jų ir kaltinamojo žodinį susitarimą bei konkrečių sumų perdavimą, o jo pagrindu būtų galima inicijuoti baudžiamąjį procesą.

5.3. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teismuose metu buvo laikinai apribota N. R. nuosavybės teisė į Nidoje esantį didelės vertės nekilnojamojo turto objektą, kurio vertė užtikrina nuteistajam skolų nukentėjusiesiems grąžinimą. Šis objektas yra įkeistas bankui. Teiginys, kad N. R. nuolat moka už jį įmokas ir palūkanas, taigi hipoteka šiam turtui ilgainiui bus panaikinta ir jis galės būti panaudotas nukentėjusiųjų patirtiems nuostoliams atlyginti, taip pat nėra pagrįstas. Skundžiamuose nuosprendžiuose nustatyta, kad nukentėjusiųjų apgaule užvaldytus pinigus nuteistasis naudojo savo asmeninėms reikmėms, galimai ir įmokoms pagal sudarytą sandorį su banku, kuriam hipoteka įkeistas aptariamas turtas. Neturėdamas pinigų, kad grąžintų nukentėjusiesiems skolas, nuteistasis neturės pinigų įmokoms padengti. Žlugus jo, kaip gero verslininko, reputacijai, abejotina, ar jam pavyks artimiausiu laikotarpiu grąžinti klientų pasitikėjimą ir įkurti pelningą verslą.

5.4. Prokuroras pažymi, kad iš nuteistojo parodymų matyti, jog jis oficialiai jokio verslo nevykdė, tik dirbdamas samdomu darbuotoju ilgą laiką užsiėmė automobilių gabenimu iš užsienio, todėl daugelis jį pažinojo kaip asmenį, galintį organizuoti automobilių pargabenimą ar išgabenimą. Pats nuteistasis N. R. nurodė, kad didžiąją dalį nukentėjusiųjų pažinojo, jie vieni kitais pasitikėjo. Nors nukentėjusieji A. Č., Sh. N. į N. R. dėl automobilio nupirkimo ir pargabenimo kreipėsi pirmą kartą, tačiau jie žinojo apie N. R. kaip asmenį, užsiimantį tokia veikla, ir juo pasitikėjo, juolab kad N. R. nė vienam iš nukentėjusiųjų nenurodė, jog dėl turimų finansinių įsipareigojimų kitiems klientams pirma vykdys pastarųjų užsakymus, o tik po to – jų. Visi nukentėjusieji nurodė, kad į nuteistąjį kreipėsi žinodami, jog jis užsiima automobilių gabenimu, apie N. R. sunkią finansinę padėtį iki to laiko, kai nebuvo įvykdyti užsakymai, nežinojo. Taigi tarp nukentėjusiųjų susiklostė pasitikėjimu grįsti santykiai, jie ir lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą kreiptis į N. R. dėl automobilių gabenimo. Taip pat iš byloje esamų duomenų visumos matyti, kad nukentėjusieji S. K., E. J., A. Č., Sh. N. ir D. K. su nuteistuoju N. R. žodžiu susitarė, jog iš konkrečių pardavėjų už konkrečią pinigų sumą N. R. pargabens konkrečius nukentėjusiųjų išsirinktus automobilius. Jokių kitokių veiksmų su perduotais pinigais N. R. nebuvo leista atlikti.

5.5. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad, dar prieš susitardamas su nukentėjusiais dėl automobilių nupirkimo ir pargabenimo, jis žinojo, jog susitarimų su nukentėjusiaisiais neįvykdys dėl sunkios savo finansinės padėties, už gautus iš nukentėjusiųjų pinigus pirks kitus automobilius, kad atsiskaitytų su ankstesniais klientais, kurie jau buvo atsiradę nuo 2015 m. Toks nuteistojo N. R. elgesys įrodo buvus išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nes nuteistasis iš anksto žinojo, kad dėl savo turimų finansinių sunkumų ir iš kitų asmenų prisiimtų įsipareigojimų nevykdys susitarimų su nukentėjusiaisiais dėl automobilių nupirkimo ir pargabenimo, nes vykdys ankstesnių klientų užsakymus, ir suvokė, kad nukentėjusieji, žinodami šias aplinkybes, nebūtų kreipęsi dėl automobilių gabenimo.

5.6. Nors kasaciniame skunde akcentuojama, kad toks N. R. verslo modelis – gavus pinigus iš vienų klientų būdavo perkami ankstesnių klientų užsakyti automobiliai – buvo naudojamas nuolatos, tokius argumentus paneigia paties nuteistojo N. R. parodymai, kad tokiu principu pradėjo veikti tik tuomet, kai atsirado finansinių sunkumų, trūko pinigų namo statybai, todėl naudojo klientų pinigus.

5.7. Nuteistojo tiesioginę tyčią patvirtina ir tai, kad po 18 500 Eur paėmimo iš A. Č. nė vienas iš autovežių vairuotojų pas automobilio pardavėją Vokietijoje nebuvo nuvykęs. 7900 Eur paėmimo iš S. K. atveju autovežio vairuotojas, nors ir buvo nuvykęs pas automobilio pardavėją Vokietijoje, nurodė, kad automobiliui įgyti nebuvo perduoti pinigai, nors N. R. pinigus iš nukentėjusiojo buvo gavęs.

5.8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visų nusikalstamų veikų metu nukentėjusieji su nuteistuoju dėl automobilių įgijimo ir gabenimo paslaugų sutarė nesudarydami jokių rašytinių susitarimų, pasitikėdami vien kitų asmenų rekomendacijomis, neanalizuodami paslaugos teikėjo finansinės padėties. Tai teismas vertino kaip rizikingą nukentėjusiųjų elgesį. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Todėl nuteistajam tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet nelaikoma aplinkybe, eliminuojančia pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti.

5.9. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš esmės pakeitęs N. R. kaltinimą ir jį nuteisdamas dėl apgaulės formos, kuri nebuvo nurodyta jo kaltinime (esminių aplinkybių nutylėjimas), neteisėtai išplėtė N. R. kaltinimą ir pablogino jo teisinę padėtį, nors dėl to apeliaciniai skundai nebuvo paduoti. BPK 256 straipsnyje nenustatyta pareiga teismui, savo iniciatyva nustačiusiam pagrindą keisti kaltinime nurodytas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ar jos kvalifikavimą, dėl to priimti rašytinį procesinį dokumentą. Tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas apie nurodytą keitimo galimybę turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvykdė visus BPK 256 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu priėmė nutartį atnaujinti šioje byloje įrodymų tyrimą dėl nusikalstamų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, t. y. kad N. R. sukčiavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, ir šią nutartį išsiuntė visiems proceso dalyviams, tarp jų ir nuteistajam ir jo gynėjui. Nuteistasis 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su teismo nutartimi yra susipažinęs, nei gynėjas, nei nuteistasis neprašė teismo pertraukos pasiruošti gynybai ir nurodė, kad pasikeitusią faktinę aplinkybę suprato, jo gynybos pozicija nepasikeitė. Nuteistojo N. R. gynėjas baigiamųjų kalbų metu išsakė poziciją, kad toks apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl esminių faktinių aplinkybių pakeitimo sunkina ginamojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, įvertinus paties N. R. parodymus, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo turinį, kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistojo N. R. teisinės padėties, todėl yra galimas.

5.10. Nukentėjusysis civilinis ieškovas E. J. prašė priteisti 1000 Eur, o nukentėjusysis civilinis ieškovas V. K. prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas nukentėjusiesiems E. J. ir V. K. priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad N. R. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, dėl jo veiksmų nukentėjusieji neteko savo turto. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir nukentėjusiesiems sukeltus nepatogumus, susijusius su vykstančiu baudžiamuoju procesu, patirtą stresą ir dvasinius išgyvenimus, atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo suformuotą teismų praktiką.

6. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis E. J. prašo atmesti nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusysis nurodo:

6.1. Nuteistasis N. R. slapstėsi nuo nukentėjusiojo ir vengė grąžinti šiam skolą. Nuteistojo argumentai dėl tariamos ligos yra nepagrįsti ir nėra duomenų, kurie tokią nuteistojo poziciją patvirtintų.

6.2. Nukentėjusysis nesutinka su tuo, kad jo patirti išgyvenimai nėra reikšmingi. Nukentėjusiojo nuomone, panašaus pobūdžio kasacinio skundo teiginiai yra netinkami ir neobjektyvūs.

7. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis V. K. prašo atmesti nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusysis nurodo:

7.1. Nuteistasis iš tiesų nevykdė jokio verslo, o tik siekė pasinaudoti savo einamomis pareigomis sukčiaudamas. Taip pat nukentėjusysis pažymi, kad N. R. net nebandė atlyginti padarytos žalos nukentėjusiesiems, tai taip pat patvirtina jo veiksmų neteisėtumą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo N. R. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 256 straipsnio nuostatų taikymo

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pakeitė N. R. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes ir konstatavo, kad N. R. ne tik piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, tačiau ir nuo visų nukentėjusiųjų nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį. Kasatorių vertinimu, taip buvo nepagrįstai apsunkinta nuteistojo teisė į gynybą ir nuteistojo N. R. padėtis buvo pabloginta, nors dėl to nebuvo paduotas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas.

10. Tiek iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą šioje byloje dėl nusikalstamų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, papildydama kaltinimą aplinkybe, jog N. R. sukčiavo ne tik piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, bet ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį. Nutartį išsiuntė visiems proceso dalyviams, be kita ko, ir nuteistajam ir jo gynėjui (8 t., b. l. 98–102). N. R. 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su teismo nutartimi yra susipažinęs, nei gynėjas, nei nuteistasis neprašė teismo pertraukos pasiruošti gynybai ir nurodė, kad pasikeitusią faktinę aplinkybę suprato, jo gynybos pozicija nepasikeitė (8 t., b. l. 130–134).

11. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-236-648/2020 ir kt.).

12. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2008">2K-233/2008</a>, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nuteistasis, be kita ko, nuo visų nukentėjusiųjų nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, buvo konstatuotas papildomas alternatyvusis BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – vienas iš apgaulės būdų. Įvertinusi toliau pateikiamus argumentus, teisėjų kolegija tokio faktinių bylos aplinkybių papildymo nelaiko baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

14. Pirma, pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismui konstatavus papildomą apgaulės būdą nuteistojo veiksmuose, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija nepasikeitė, nebuvo nustatyta naujų jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam nebuvo paskirta griežtesnė bausmė ar kitokiu būdu aiškiai apsunkinta jo padėtis baudžiamajame procese. Kaip minėta, aplinkybė, kad nuteistasis N. R. nuo visų nukentėjusiųjų nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, yra vienas iš alternatyvių BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai yra aprašyti kaip alternatyvūs, baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kyla už bet kurios iš alternatyvių veikų padarymą. N. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, kuri pasireiškė piktnaudžiavimu jų pasitikėjimu, todėl konstatavus, kad jis taip pat ir nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, jo kaltės apimtis, teismo išvados dėl jo kaltės per se (pačios savaime) BK 182 straipsnio prasme nepakito.

15. Antra, apeliacinės instancijos teismas apie galimą faktinių bylos aplinkybių papildymą proceso dalyvius informavo priimdamas 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, nors baudžiamojo proceso įstatyme nėra nurodyta teismo pareiga priimti tokio pobūdžio nutartį. Toje pačioje nutartyje buvo nurodyta, kad N. R. ir jo gynėjas turi laiko pasiruošti gynybai. Taigi, BPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas ne tik informavo proceso dalyvius apie faktinių kaltinimo aplinkybių keitimą, tačiau tai padarė ir raštu, taip užtikrindamas, kad gynybai nekiltų abejonių dėl pasikeitusių veikos faktinių aplinkybių.

16. Trečia, toks faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo siurprizinis ir juo nebuvo pasunkinta nuteistojo teisė į gynybą. Jau nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas tuo aspektu, kad jame konstatuota, jog N. R. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų savo turtinę padėtį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 18 puslapis). Iš kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas tikrųjų nuteistojo ketinimų bei tikrosios jo turtinės padėties neatskleidimo nukentėjusiesiems požymis, matyti, kad jie tapatūs argumentams, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde (verslo rizika, civilinis ginčo pobūdis). Taigi, jau teikdama apeliacinį skundą gynyba ginčijo šią pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartą, nors ir neinkriminuotą kaltinime, aplinkybę. Tai lemia išvadą, kad aptariamo apgaulės būdo inkriminavimas apeliantams nebuvo procesinis netikėtumas ir jų gynybinė taktika dėl to iš esmės nesikeitė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos naujos (papildomos) faktinės aplinkybės ne tik nebuvo siurprizinės gynybos požiūriu, bet ir buvo tiriamos nuo pat baudžiamojo proceso pradžios – nukentėjusieji davė parodymus apie tai, kaip nuteistasis turėjo vykdyti susitarimus, kokie turėjo būti nuteistojo veiksmai su jų turtu (pagal susitarimus), buvo tiriama N. R. turtinė padėtis, nustatytas išankstinis tikslas pasisavinti nukentėjusiųjų turtą ir t. t.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pakeisdamas N. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Nuteistojo teisinė padėtis nebuvo apsunkinta, jo padėtis nebuvo pabloginta, buvo laikytasi kaltinimo keitimo teisme taisyklių, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 256 straipsnio ar 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą.

Dėl BK 182 straipsnio taikymo

18. Kasaciniu skundu grindžiamas netinkamas BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės (apgaulės panaudojimo ir jos konkrečių būdų konstatavimo, veikos pavojingumo) ir subjektyviosios pusės (nuteistojo tyčios) požymių nustatymas nuteistojo veikoje. Kasatoriai neginčija nuteistojo N. R. susitarimų su nukentėjusiaisiais turinio, vertės ir susitarimo neįvykdymo fakto.

19. Šioje baudžiamojoje byloje N. R. nuteistas už tai, kad, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir esamą finansinę padėtį, apgaule savo naudai įgijo svetimą (nukentėjusiųjų) turtą. N. R. nuteistas už šešių nusikalstamų veikų padarymą, kurios padarytos veikiant analogiškai: nuteistasis paimdavo iš nukentėjusiųjų pinigus, už kuriuos turėjo nupirkti automobilius Vokietijoje, tačiau automobilių nenupirko ir pinigų nukentėjusiesiems negrąžino; vienu atveju (nusikalstama veika, kurioje nukentėjusysis yra V. K.) nuteistasis turėjo perduoti nukentėjusiojo automobilį kitam asmeniui Vokietijoje ir gautus pinigus grąžinti nukentėjusiajam, tačiau pinigų šiam negrąžino.

20. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal 2 dalį – tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

21. Kasatoriai nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl apgaulės požymio konstatavimo nuteistojo N. R. veiksmuose.

22. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2010">2K-335/2010</a>, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. R. panaudota apgaulė pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir esminių aplinkybių apie nuteistojo finansinę padėtį bei tikslus neatskleidimu. Teisėjų kolegija nenustatė teisės taikymo klaidų konstatuojant nuteistojo veikoje aptariamus apgaulės būdus.

23. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-895/2016">2K-264-895/2016</a>, 2K-188-719/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai, kurie patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę pasitikėjimu grįsti santykiai. Pats nuteistasis buvo pripažinęs, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų V. K., A. Č. buvo asmeninis pasitikėjimas, grįstas ankstesniais jų santykiais, su E. J. nuteistasis taip pat „buvo turėjęs reikalų“ ir jie vienas kitu pasitikėjo. Kiti nukentėjusieji nuteistąjį žinojo kaip verslininką. Skundžiamuose teismų sprendimuose išsamiai aptarti nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad jie pasitikėjo nuteistuoju, buvo įsitikinę, kad jų pinigai bus panaudoti sutartu tikslu, kitaip nebūtų perdavę pinigų (ar automobilio) nuteistajam.

25. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad nuteistojo vykdyta veikla negali būti vertinama kaip verslas, nes nuteistasis nebuvo įregistravęs jokio verslo, o savo veikla užsiėmė ją derindamas su analogiškas paslaugas teikiančios bendrovės samdomo vadybininko pareigomis. Šioms teismų išvadoms teisėjų kolegija nepritaria. Verslo, kaip ekonominės, socialinės veiklos, samprata bendrąja prasme nėra apribota formaliais registracijos, formos ir panašiais reikalavimais. Asmuo, kuris verčiasi verslu jo neįregistravęs, nemokėdamas mokesčių ir t. t., atsako teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau savo esme, santykio su kita šalimi (pirkėju, paslaugos gavėju, debitoriumi) pobūdžiu tai gali būti laikoma verslu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam N. R. byloje nagrinėjama veikla buvo pagrindinis, rimčiausias jo pajamų šaltinis, jis ja vertėsi ilgą laiką ir pakankamai intensyviai, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veikla negali būti vertinama kaip užsiėmimas verslu. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nuteistojo veikos kvalifikavimo.

26. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nuteistasis neatliko išskirtinių, specialių veiksmų, kad įgytų nukentėjusiųjų pasitikėjimą, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepašalina piktnaudžiavimo pasitikėjimu fakto. Asmens reputacija, jo įvaizdis yra neatsiejami nuo konkretaus asmens, tam tikra informacija apie asmenį yra žinoma ir tiesiogiai su juo nebendraujantiems, nesusijusiems aplinkiniams. Susikūręs pozityvų savo įvaizdį asmuo gali turėti iš jo tiesioginės naudos. Pavyzdžiui, į žinomą, sėkmę pelniusį verslininką gali kreiptis nauji partneriai, būsimi klientai ir kt. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. R., kaip nurodyta ir skundžiamuose teismų sprendimuose, automobilių pervežimu vertėsi ilgą laiką, dideliam skaičiui klientų buvo suteikęs paslaugas. Taigi, nukentėjusieji, kreipdamiesi į nuteistąjį, tikėjosi gauti tokias pat paslaugas, kaip anksčiau gavo jie patys ar kiti asmenys, tačiau buvo neinformuoti apie sunkią N. R. finansinę padėtį, gresiantį jo verslo žlugimą, nuo jų buvo nuslėpti nuteistojo ketinimai nukentėjusiųjų pinigais dengti ankstesnius įsipareigojimus (įsiskolinimus) ir taip jie buvo apgauti. Tokį nukentėjusiųjų suklaidinimą neabejotinai lėmė nuteistojo N. R. ankstesni santykiai su kai kuriais nukentėjusiaisiais, jo susikurta sėkmę pelniusio ir patikimo verslininko reputacija, kuri, kaip ir jo turtinė padėtis, nagrinėjamų įvykių metu nebeatitiko realybės, tačiau sąmoningai buvo nuteistojo neatskleista nukentėjusiesiems.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>).

28. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti nukentėjusiųjų parodymai dėl to, kad nė vienas jų nebuvo informuotas, kad su jų turtu bus ar gali būti elgiamasi ne pagal susitarimą, kad jis gali būti panaudojamas kitų, ankstesnių klientų interesams užtikrinti. Visi nukentėjusieji nurodė, kad nebūtų sutikę su tokiu jų pinigų panaudojimu. Byloje nustatyta, kad nuteistojo N. R. finansinė padėtis iš tiesų buvo sudėtinga – 2015 m. kilus finansiniams sunkumams, asmeninius poreikius (namo statybas) finansuodavo iš klientų gautais pinigais, kuriuos turėjo naudoti automobiliams pirkti, vėliau naujų klientų pinigus naudoti vykdant ankstesnius įsipareigojimus. Kasacinio skundo argumentai, kad toks veiklos modelis buvo įprastas jo veikloje, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje, be kita ko, remiantis ir paties nuteistojo parodymais, nustatyta, kad taip nuteistasis pradėjo veikti tik susidūręs su finansiniais sunkumais. Todėl tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip įprasta protinga verslo rizika.

29. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis iš tiesų aktyviai nesislapstė nuo nukentėjusiųjų, buvo susitaręs su jais dėl susidariusios skolos grąžinimo. Vis dėlto šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nevertino kaip paneigiančių nuteistojo išankstinį tikslą pasisavinti nukentėjusiųjų turtą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apklausti liudytojai, autovežius vairavę N. R. neoficialūs darbuotojai, patvirtino, kad kai kuriais atvejais jau iš anksto buvo žinoma, jog nukentėjusiųjų pinigai bus naudojami ne sutartu tikslu, o bus perkami kiti automobiliai ir t. t. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nustatyta, kad dar iki susitikimo su nukentėjusiaisiais nuteistasis buvo pardavęs savo namą ir sutaręs dėl sutuoktinės vardu registruotų autovežių pardavimo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis N. R. iš anksto žinojo, jog neįvykdys įsipareigojimų nukentėjusiesiems: nenupirks žadėtų automobilių ir negrąžins iš jų gautų pinigų. Taigi, sunki nuteistojo finansinė padėtis ir artėjantis verslo žlugimas jam pačiam buvo žinomi, tačiau ši informacija nedarė įtakos jo veiksmams susitariant su nukentėjusiaisiais dėl paslaugų teikimo, priimant iš jų pinigus. Kasaciniame skunde remiamasi nutartimi kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-697/2019">2K-65-697/2019</a>, kurioje konstatuota, kad vekselio pasirašymas paneigė kaltininko nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, kad minimoje kasacinėje byloje taip pat buvo konstatuota, jog kaltininkas neklaidino nukentėjusiojo dėl jo turtinės padėties, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis sąmoningai neatskleidė aplinkybių tiek dėl savo finansinės padėties, tiek dėl nukentėjusiųjų turto (pinigų) panaudojimo. Šių aplinkybių neatskleidimas apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip vienas iš apgaulės būdų – esminės informacijos, kurią žinodama kita sandorio šalis nebūtų perleidusi turto nuteistajam, nutylėjimas. Tai, kad nuteistasis pasirašė skolos raštelius ar vekselius, pagal nustatytas nagrinėjamoje byloje aplinkybes nepaneigia aptartų apgaulės būdų panaudojimo.

30. Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-322/2014, 2K-336/2014, 2K-221-628/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo N. R. panaudotos apgaulės esmingumas nekelia abejonių. Nukentėjusieji nurodė, kad, žinodami nuteistojo turtinę padėtį ir tikruosius ketinimus, turto jam nebūtų perleidę, atitinkamai tai suprato ir nuteistasis N. R., neatskleisdamas tikrųjų savo ketinimų. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų sudaryti susitarimai (perduoti pinigus ir mainais gauti automobilį ar perduoti automobilį ir gauti pinigus) savo esme yra nesudėtingi dvišaliai sandoriai, kurių objektas ir pagrindinis tikslas yra būtent turtas (pinigai, automobilis), todėl veiksmai, kurie atliekami su šiuo turtu, yra tiesioginis sandorio šalių interesas. Neatskleidžiant pirmiau nurodytų aplinkybių nukentėjusieji buvo apgauti dėl sandorio esmę sudarančių aplinkybių ir tai patvirtina apgaulės esmingumo požymį.

31. Nuteistojo išankstinė tiesioginė tyčia veikti nusikalstamai skundžiamuose teismų sprendimuose įrodyta analizuojant tiek pirmiau aptartus apgaulės būdus, tiek nuteistojo realią finansinę padėtį bei atliekamus veiksmus. Byloje nekilo abejonių dėl to, kad nuteistasis N. R. buvo finansiškai nepajėgus ir tai žinojo, suprato, kad neturės galimybės įvykdyti susitarimų su nukentėjusiaisiais (ir net nebandė jų vykdyti), tačiau priėmė iš jų pinigus (ar automobilį). Teismų išvados atitinka ir teismų formuojamą praktiką, pagal kurią tyčia pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-648/2019">2K-14-648/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019). Kasacinio skundo argumentai, kad byloje nustatytas nuteistojo veikimo būdas atitinka įprastą verslo riziką, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminės reikšmės vertinant nuteistojo veiksmus neturi jo asmeninis santykis su kiekvienu nukentėjusiuoju, jo išankstinio tikslo sukčiauti būtent to konkretaus nukentėjusiojo atžvilgiu konstatavimas. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, nuteistasis vienodai, nuslėpdamas tas pačias aplinkybes, elgėsi visų nukentėjusiųjų atžvilgiu.

33. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni03ODgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-788/2022">2K-7-66-788/2022</a>). Teismai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusieji iš tiesų buvo suklaidinti dėl susitarimų su nuteistuoju esmės, kad jo vekseliai buvo pasirašyti iš anksto žinant, kad nuteistasis neturės galimybės grąžinti pinigus. Kasatoriai teigia, kad nagrinėjamoje byloje sudaryti sandoriai turi būti suprantami kaip sandoriai, sudaryti dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). Teismų praktikoje, kurią nurodo ir kasatoriai, konstatuota, kad CK 1.91 straipsnio 5 dalis ir BK 182 straipsnyje nurodytos veikos dispozicija yra panašios išoriniais požymiais, tačiau vertinant jas pavojingumo aspektu nėra tapačios. Teisinę reikšmę veikai pripažinti nusikalstama visų pirma turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, taip pat kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės ar ją panaikinant, paprastai dėl savanaudiškų paskatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-697/2019">2K-65-697/2019</a>). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas tiek išankstinis nuteistojo tikslas veikti nusikalstamai, tiek žinojimas, kad jis negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (t. y. grąžinti paimto turto), tiek nebandymas atlikti sutartų veiksmų. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja tokį nuteistojo veikos pavojingumą, kuris atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), kriterijus.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 182 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymiai nuteistojo N. R. veiksmuose konstatuoti tinkamai ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

35. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė 500 Eur nukentėjusiojo E. J. naudai bei 1000 Eur nukentėjusiojo V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, nurodydamas, kad nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos atitinka jų patirtų neturtinio pobūdžio išgyvenimų mastą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad neturtinė žala neįrodyta. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais.

36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-697/2020">2K-252-697/2020</a>).

37. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

38. Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-648/2019">2K-84-648/2019</a>). Iš nukentėjusiųjų E. J. ir V. K. civilinių ieškinių matyti, kad iš esmės abu civiliniai ieškiniai yra vienodi, skiriasi tik jų rekvizitai bei prašomos priteisti pinigų sumos, juose pateikiama argumentacija yra identiška. Nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nėra pateikiama visiškai jokių duomenų apie jų patirtus dvasinius išgyvenimus, o remiamasi deklaratyviais, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje suformuluotais neturtinės žalos atlyginimo (vertinimo) kriterijais, paskirtimi bei esme, jų negrindžiant jokiais faktiniais duomenimis. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Suprantama, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria neigiamų išgyvenimų: net jeigu nusikalstama veika nėra padaroma tiesioginės fizinės ar psichinės žalos nukentėjusiajam, jis patiria tokių išgyvenimų tiek dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl dalyvavimo baudžiamajame procese. Nepaisant to, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje konstatuotas didelis nukentėjusiųjų neatsargumas, kuris pripažintas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

39. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų jų patirtą neturtinę žalą, t. y. neįrodė patirtos neturtinės žalos, o skundžiamuose teismų sprendimuose pateikta neturtinės žalos motyvacija yra deklaratyvi ir neindividualizuota. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems priteistas nepagrįstai.

40. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė ir aiškino BK 182 straipsnio nuostatas ir nepadarė teisės taikymo klaidų nuteisdami N. R. pagal jam pareikštus kaltinimus. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinime nurodytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, laikėsi BPK 256 straipsnio nuostatų ir nepablogino nuteistojo padėties, taigi, nepadarė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nuosprendį.

Atmesti nukentėjusiųjų E. J. ir V. K. civilinių ieškinių dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė