Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-171-906/2013
Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00134-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2013 m. gegužės 3 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K.,
teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, nevedusio, turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
I. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį. Teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad I. K. 2013 m. kovo 6 d. 00.50 val., Skuodo m., Laisvės g., ties namu Nr. 49, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 14 p. reikalavimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad maždaug, savaitę prieš šį tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo nuvykęs pas tetą gyvenančią Olandijoje, kadangi ten leidžiama vartoti lengvus narkotikus, jis išbandė narkotinę medžiagą, rūkė vadinamą „žolę“. 2013-03-06 jis vežiojo draugą R. K. ir dar du pažįstamus savo automobiliu, draugai jo automobilyje rūkė žolę, jis teigia nerūkęs. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, pas draugus rado kolbą, iš kurios jie rūkė „žolę“, ir trintuvę. Įtarė, kad jie yra apsvaigę. Draugus tarnybiniu automobiliu nuvežė į komisariatą, o jam liepė važiuoti su savo automobiliu iš paskos į policiją. Pas jį įsėdo vienas iš pareigūnų, rodė kelią. Policijos komisariate jam atliko narkotinių medžiagų testą, kuris parodė, kad jis nėra apsvaigęs, tačiau pareigūnai vis tiek jį ir su juo buvusius draugus nuvežė į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių kur buvo atlikta medicininė apžiūra, paimtas šlapimo mėginys. Grįžus į policijos komisariatą, jį išleido važiuoti. Atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad jo organizme galėjo būti narkotinės medžiagos pėdsakų po kelionės į Olandiją, tačiau neigia buvęs apsvaigęs. Klausia kodėl pareigūnai jį paleido važiuoti, jei jis buvo apsvaigęs.
Liudytojas pareigūnas A. K. paaiškino, kad 2013-03-06, patruliuodamas su R. L., sustabdė automobilį „Audi A6“, kurį vairavo I. K., automobilyje buvo dar 3 jaunuoliai, pastebėjo, kaip vienas iš automobilio keleivių kažką pakišo po sėdynę. Išlaipino visus asmenis iš automobilio, vairuotojo sutikimu apžiūrėjo automobilį, po sėdyne rado kolbą, skirtą narkotinei medžiagai „žolei“ rūkyti, ir tabako trintuvę. Visi asmenys atrodė apsvaigę, vairuotojas taip pat atrodė „sulėtėjęs“, nekoordinuotas, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Visus asmenis tarnybiniu automobiliu pristatė į komisariatą, o jis įsėdo į I. K. automobilio keleiviui skirtą vietą ir liepė vairuotojui važiuoti į policijos komisariatą. Važiuojant vairuotojas jam pasirodė apsvaigęs, nes kelis kartus klausė kaip įvažiuoti į kiemą. Patikrinus alkotesteriu, parodė 0 promilių. Pareigūnas M. B. darė narkotinių medžiagų testą, tačiau jis nieko neparodė. Asmenys atrodė apsvaigę, todėl juos nuvežė patikrinimui į ligoninės priėmimo skyrių. Kadangi apsvaigimą patvirtinančių dokumentų negavo, paleido vairuotoją važiuoti.
Liudytojas pareigūnas R. L., davė analogiškus parodymus, kaip ir A. K., papildomai paaiškino, kad vairuotojas ir 3 keleiviai atrodė apsvaigę. Kadangi jų automobilyje buvo rasti narkotinių medžiagų rūkimo reikmenys, buvo įtarta, kad jie apsvaigę nuo narkotikų. Jis tarnybiniu automobiliu pristatė į komisariatą keleivius, o kas ir kaip pristatė vairuotoją jis nežino. Blaivumo ir apsvaigimo testai buvo daromi policijos komisariate, po to buvo vežami į ligoninę apsvaigimui nustatyti. Po patikros teigia neturėję pagrindo sulaikyti vairuotojo ar neleisti jam vairuoti.
Liudytojas pareigūnas M. B. paaiškino, kad tą dieną jis dirbo kitame ekipaže, jis tik vėliau atvyko padėti kolegoms įforminti įvykį. Kai jis atvyko, jau buvo sulaikytas automobilis „Audi“, keleiviai išlaipinti. Automobilyje buvo rasta kolba, iš darbinės patirties teigia žinantis, kad toks prietaisas skirtas „žolei“ rūkyti. Vairuotojas taip pat atrodė keistokai, kelis kartus jis suklupo, galima buvo įtarti, kad gali būti apsvaigęs. Pristačius į komisariatą, buvo atlikti testai. Alkotesteris parodė 0 prom. Jis atliko seilių testą apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų, kuris neva iš viso nesuveikė, neišryškėjo jokios indikacinės juostelės. Visi asmenys buvo pristatyti į ligoninę patikrinimui dėl apsvaigimo. Po to jis siūlė vairuotojui pasikviesti ką nors, kad parvairuotų jo automobilį. Kaip vairuotojas išvyko ir su kuo nežino. Pagrindo nušalinti nuo vairavimo neturėjo.
Liudytojas V. Š., paaiškino, kad I. K. yra tiesiog pažįstamas, pažįsta jį apie 2-3 m. Mašinoje dar buvo R. K. ir vienas nepažįstamas asmuo. Mašinoje jie rūkė „žolę“, teigia nematęs, kad vairuotojas I. K. rūkytų, tačiau jis kartu buvo mašinoje. Iš kur ta „žolė“ buvo nežino. I. K. pasakojo, kad jis rūkė, kai buvo Olandijoje.
Liudytojas G. R. paaiškino, kad jį pasikvietė R. K., pasiėmė iš namų. I. K. mašinoje išgėrė alaus, rūkė žolę. Kad vairuotojas būtų rūkęs nematė, tačiau jis buvo kartu, galėjo kažkiek prisikvėpuoti dūmų iš automobilio salono.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis yra I. K. draugas. Patvirtino, kad I. K. automobilyje kartu su V. Š. ir G. R. gėrė alų ir rūkė žolę. I. K. vairavo automobilį, negėrė ir nerūkė.
Liudytoja gydytoja G. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. kovo mėn. budėjimo metu Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale, naktį buvo pristatyti keturi jaunuoliai apsvaigimui nustatyti. Ji atliko apžiūrą ir I. K., surašė apžiūros aktą, paėmė šlapimo mėginį ir išsiuntė į laboratoriją. Patvirtino, kad apsvaigimo požymių apžiūros metu I. K. nenustatė, o toksikologijos laboratorijos išvadų ji negali komentuoti.
ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. K. neigia vairavęs automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl vertinant surinktus įrodymus būtina nustatyti ar surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją, turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams. (Tokia nuostata suformuota teismų praktikoje Pvz. Klaipėdos apygardos nutartis 2011-12-01, Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTMzNC00NjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-334-462/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-334-462/2011">ATP-334-462/2011</a>).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Taigi, įvertinus bendrą asmens būklę, turi būti užpildoma medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, išskyrus, skiltis „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs ar neapsvaigęs, vartojęs ar nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pirminę I. K. medicininę apžiūrą atliko VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo gydytoja G. N., apžiūros akte gydytoja nenurodė jokių asmens būklės požymių liudijančių neblaivumą ar apsvaigimą. Gydytoja ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo jokių I. K. apsvaigimo požymių. Apžiūros metu paimtas šlapimo mėginys (b.l. 6-7). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2013-03-13 specialisto išvadoje nurodyta, kad I. K. šlapime rasta terahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir metabolitų nerasta.
Apžiūros akte nenurodyta išvada dėl asmens apsvaigimo, aktas nenumeruotas, todėl teismas konstatuoja, kad nevisiškai įvykdyti 2006-06-20 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-505 reikalavimai. Šiuo atveju šis dokumentas yra esminis sprendžiant asmens apsvaigimą. Akto registracijos numerio nebuvimas laikytinas techniniu pažeidimu, kas nesukelia abejonių akto autentiškumu, nes patikra atlikta policijos pavedimu, dalyvaujant pareigūnams. Dėl išvados trūkumo šis pažeidimas pašalintas teismo posėdžio metu, apklausus gydytoją.
Vadovaujantis ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais teismas sprendžia, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2013-03-13 specialisto išvada yra įrodyta, kad I. K. organizme rasta narkotinių, psichotropinių medžiagų pėdsakų, tačiau nenustatytas jų kiekis, koncentracija, iš ko būtų galima spręsti apsvaigimo buvimą ar nebuvimą. Narkotinių, psichotropinių medžiagų pėdsakai išsilaiko žmogaus organizme labai ilgai. Teismas, spręsdamas dėl narkologinės ekspertizės skyrimo būtinumo, konsultavosi telefonu su toksikologijos laboratorijos specialistu, pateikusiu išvadą byloje, kuris nurodė, kad šiuo atveju šlapime rasta medžiaga išsilaiko žmogaus organizme apie savaitę laiko, šis laikotarpis atitinka atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie apsilankymą Olandijoje ir narkotikų vartojimą. Be to narkotinių medžiagų pėdsakams nustatyti, galėjo pakakti to, kad I. K. buvo toje pačioje patalpoje, kur buvo rūkoma „žolė“. Tačiau nepakanka nustatyti narkotinių, psichotropinių medžiagų pėdsakus, būtina nustatyti ir apsvaigimo faktą vairavimo metu. Šiuo atveju informatyviausia apsvaigimo nustatymo medžiaga yra „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti aktas“ ir gydytojos, atlikusios apžiūrą parodymai, kurie liudija, kad apžiūros metu, kuri atlikta praėjus pusantros valandos po vairavimo, nenustatyta jokių neblaivumo ar apsvaigimo požymių. Tai, kad vairavimo metu nenustatyti apsvaigimo požymiai įrodo ir tai, kad I. K. nebuvo nušalintas nuo vairavimo, netgi policijos pareigūnų nurodymu jam buvo nurodyta savo automobiliu važiuoti į policijos komisariatą, šalia sėdėjo policijos pareigūnas, kuris įtariamai apsvaigusiam asmeniui to tikrai negalėjo leisti ir juo labiau nurodyti. Be to asmeniui policijos komisariate buvo atliktas narkotinių medžiagų testas, kuris nepateiktas prie bylos, nes anot policijos pareigūno jis nesuveikė taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Po įvykio tyrimo, apžiūrų atlikimo, I. K. buvo paleistas važiuoti savo automobiliu ir tik, gavus specialisto išvadą, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taigi šių duomenų visuma pagristai leidžia abejoti, kad 2013-03-06 00.50 val. I. K. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną I. K. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Teismo nuomone, atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose, yra išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2627/2011).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių I. K. kaltę, vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. kaltės, padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių I. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, padarymo, pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina. (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje atsakomybėn traukiamas I. K. pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis
