Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio pareigą atlyginti kitam sutuoktiniui kreditoriui grąžintos skolos dalį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-363-687/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01763-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui V. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Raseinių kredito unijai, dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio pareigą atlyginti kitam sutuoktiniui kreditoriui grąžintos skolos dalį, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo šalių santuoką, įregistruotą 1977 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 271, nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas J. ir J. pavardes; išlaikymo vienas kitam nepriteisti; priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Raseinių kredito unijai pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134 – 8767,95 Eur; santuokos metu įgytą turtą padalyti taip:

2.1. ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: gyvenamąjį namą, svirną, daržinę, ūkinį pastatą, viralinę, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), iš viso 10 011 Eur vertės turto;

2.2. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti traktoriaus priekabą PSE-12,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės;

2.3. pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe: 3250 Eur vertės ūkininko ūkį; 7,1255 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2012 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11SUI-(14.11.53.)-42; 6,56 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2012 m. lapkričio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11SUI-(14.11.53.)-40; įpareigoti ieškovę per vienerius metus sumokėti atsakovui 4806 Eur kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; pripažinus 7,1255 ha ir 6,56 ha žemės sklypus asmenine ieškovės nuosavybe, piniginę prievolę pagal 2012 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11SUI-(14.11.53)-40 ir Nr. 11SUl-(14.11.53)-42 pavesti vykdyti asmeniškai ieškovei.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1977 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami santuokoje susilaukė keturių vaikų, šiuo metu jie yra pilnamečiai. Santuokinio gyvenimo šalys negyvena nuo 2012 m. pavasario, kai atsakovas išsikraustė gyventi kitur. Atsakovas nuo to laiko, kai išėjo gyventi atskirai, nesirūpino šeima, neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. (duomenys neskelbtini) esantis 0,41 ha žemės sklypas registruotas ieškovės vardu apskrities valdytojo 1996 m. sausio 18 d. įsakymo ir apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo pagrindu atkūrus nuosavybės teises į žemę, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Pastatus šalys įsigijo atsakovo vardu, būdamos santuokoje, dėl to pastatai laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

4. Ieškovės vardu įregistruota nuosavybės teisė į 7,1255 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 6,56 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai įsigyti ieškovės pagal 2012 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypams įregistruota hipoteka, už žemės sklypus ieškovė neatsiskaičiusi. Teismas iš ieškovės priteisė skolą už žemę; antstolė vykdo išieškojimą. Įsipareigojimus atsiskaityti už šiuos žemės sklypus prisiėmė asmeniškai ieškovė, todėl šie sklypai pripažinti jos asmenine nuosavybe.

5. Ieškovė nurodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1998 m., tačiau jo nėra, todėl jis neįtrauktinas į dalytiną turtą.

6. Atsakovo vardu registruotas 4,68 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turtui įregistruota hipoteka nuo 2015 m. spalio 6 d. Šis sklypas, kaip įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra asmeninė jo nuosavybė. Taip pat atsakovo vardu registruotas 5,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas asmenine jo nuosavybe.

7. Ieškovė nurodė, kad jų su atsakovu santuokoje buvo užgyventas 10 411 Eur vertės turtas. Ieškovė prašė priteisti šį turtą jai, todėl sutiko sumokėti atsakovui 4806 Eur kompensaciją, mokėtiną per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

8. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1977 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 271, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti 100 Eur išlaikymą iš ieškovės, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; nutraukus santuoką ieškovei palikti mergautinę K. pavardę; santuokoje įgytą turtą padalyti natūra lygiomis dalimis po pusę abiem šalims: gyvenamąjį namą (nustatant tokią naudojimosi tvarką: atsakovui priteisti patalpas, pažymėtas Nr. 1-5, 38,70 kv. m ploto, ir 1-6, 10,74 kv. m ploto, ieškovei – Nr. l.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 atitinkamai 12,28 kv. m, 4.12 kv. m, 11,78 kv. m, 13,55 kv. m ploto), svirną, daržinę, ūkinį pastatą, viralinę, šulinį, iš viso atsakovui priteisiant 5005,50 Eur vertės nekilnojamojo turto, priteisti atsakovui iš ieškovės 2021,73 Eur išmokų už žemės ūkio produkciją, 7900 Eur kompensaciją už savavališkai išregistruotą bendrą sutuoktinių turtą bei 278,58 Eur už sunaudotą elektros energiją; žemės sklypus padalyti taip, kaip siūlo ieškovė, iš dalytino turto išbraukti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o traktoriaus priekabą PSE-12,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei; nutraukus santuoką, prievolę Raseinių kredito unijai pagal 2015 m. spalio 16 d. hipotekos lakštą (hipotekos registro identifikavimo kodas 20120150056984) dėl dviejų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijos naudai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriaus įsipareigojimui užtikrinti, palikti vykdyti atsakovui.

9. Atsakovas su sutuoktine negyvena nuo 2012 m. gegužės mėnesio, todėl neturi galimybės naudotis turtu, kurį sukaupė su ieškove ūkininkaudami, ir jį valdyti. Ieškovė nuo 2012 m. dalį turto pardavė be jo sutikimo ar perleido kitiems asmenims ir šio turto neįtraukė į dalytiną turtą. 1998 m. sutuoktinės vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis, nuo to laiko iki 2012 m. gegužės mėnesio jis dirbo ūkyje, statė ūkinius pastatus, prižiūrėjo auginamus gyvulius, techniką. 2011 m. paimta 71 000 Lt paskola Raseinių kredito unijoje traktoriui „Belarus“ ir krautuvui su priedais įsigyti, vėliau paskola išaugo iki 300 000 Lt. Dalį paskolos grąžino ieškovė, kitos skolos dalies grąžinimo prievolę perėmė sūnus, kuriam buvo padovanotas ūkis, žemė ir gyvuliai. Atsakovas pripažino, kad sudarant dovanojimo sutartį jis dalyvavo, dokumentus pasirašė. Su dovanojimo sutartimi sutiko todėl, kad sūnus prisiėmė jo prievolę grąžinti skolos dalį. Be to, atsakovas dovanų gavo 4,76 ha žemės sklypą iš ieškovės tam, kad sklypas nebūtų parduotas iš varžytynių.

10. Nuo 2012 m. atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), svetimoje sodyboje, ją prižiūri, kito būsto neturi. Išeidamas iš namų atsakovas visą su ieškove kartu užgyventą turtą, techniką, pastatus, gyvulius paliko ūkyje. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio ūkyje jis nedirbo, negyveno jų bendruose namuose, tačiau žodžiu jie buvo pasidaliję namą.

11. Ieškovė apgavo atsakovą, nes panaikino jo ūkininko ūkio partnerio statusą, nemokėjo jo vardu Valstybinio socialinio draudimo fondui 9 procentų nuo minimalios algos, todėl, sulaukus pensinio amžiaus, atsakovui trūko apie 10 m. būtinojo darbo stažo. Atsakovas dabar gauna tik 131 Eur pensiją, kitų pragyvenimo šaltinių neturi. Dabartiniu metu atsakovas yra nedarbingas, sunkiai vaikšto, negali dirbti ir judėti, todėl jam reikalingas 100 Eur išlaikymas.

12. Dvi šeimos dalijamuose pastatuose gyventi gali, yra du įėjimai, ūkiniai pastatai turėtų būti bendro naudojimo. Žemė po pastatais yra ieškovės, todėl atsakovas žeme nesinaudos.

13. Kadangi atsakovas iki 2012 m. gegužės mėnesio su ieškove dirbo ir rūpinosi ūkiu, o už tą laikotarpį ieškovė už gyvulius gavo 4043,46 Eur išmokų, šias išleido savo nuožiūra, todėl jam priteistina 2021,73 Eur.

14. 2017 m. ieškovė be atsakovo žinios išregistravo santuokoje bendrai įsigytą turtą – traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės, ratinį traktorių „MTZ Belarus 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur vertės, srutvežį „Meprozet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės, ir į dalytiną turtą šių daiktų neįtraukė. Iš viso be jo sutikimo buvo išregistruota 15 800 Eur vertės bendro sutuoktinių turto, todėl iš ieškovės priteistina 7900 Eur turto vertės kompensacija.

15. Atsakovas 278,58 Eur sumokėjo už ieškovės namuose bei ūkyje sunaudotą elektros energiją, nors ten negyveno ir elektros nenaudojo, todėl ši suma priteistina iš ieškovės. Raseinių kredito unijos naudai atsakovas 2015 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu sau asmeninės nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus įkeitė kredito gavėjo – sūnaus E. J. kreditoriaus įpareigojimui užtikrinti. Nutraukus santuoką, atsakovas toliau vykdys šią prievolę Raseinių kredito unijai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

16. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1977 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 271, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokoje turėtas J., J. pavardes, pripažino ūkininko ūkį, identifikavimo kodas 7268847, įregistruotą 1998 m. gruodžio 29 d. ieškovės vardu (duomenys neskelbtini), 3250 Eur vertės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš dalytino turto išbraukė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją sutuoktinių nuosavybę padalijo po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, nustatydamas, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: traktoriaus priekaba PSE-12,5, identifikavimo Nr. 5000326205, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, ieškovei – ūkininko ūkis, identifikavimo kodas 7268847, įregistruotas 1998 m. gruodžio 29 d. jos vardu (duomenys neskelbtini), 3250 Eur vertės, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5300 Eur vertės, pastatas – svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Eur vertės, daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2065 Eur vertės, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1106 Eur vertės, viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1280 Eur vertės, šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 10 018 Eur. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 6484 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, pripažino atsakovo asmenine nuosavybe 4,6800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4130 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), ir 5,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4560 Eur vertės. Teismas pripažino asmenine ieškovės nuosavybe 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 985 Eur vertės, 7,1255 ha žemės sklypą, 3620 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6,5630 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3446 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį vertės žemės ūkio technikos, kuri buvo parduota be jo žinios, kas lėmė bendro turto sumažėjimą: 500 Eur už traktoriaus priekabą „Taskento TG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas 2PTS-4-793, 1200 Eur už traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas PTU-6.0/13A, 2500 Eur už ratinį traktorių MTZ, komercinis pavadinimas „Belarus-820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 278,58 Eur, sumokėtus už jos sunaudotą elektros energiją 2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. kovo 19 d. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Raseinių kredito unijai pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134, – 8767,95 Eur. Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo piniginę prievolę pagal 2012 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11SUI-(14.11.53)-40 ir Nr. 11SUI-(14.11.53)-42 toliau vykdys ieškovė, o atsakovas vykdys Raseinių kredito unijai prisiimtą prievolę pagal 2015 m. spalio 16 d. hipotekos lakštą (hipotekos registro identifikavimo kodas 201201500569840) dėl dviejų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įkeitimo Raseinių kredito unijai kredito gavėjo sūnaus E. J. kreditoriaus įsipareigojimui užtikrinti. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.

17. Teismas nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 1977 m. rugsėjo 24 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 271. Ieškovės vardu registruotas toks nekilnojamasis turtas: 0,41 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 7,1255 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6,5630 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat registruota ūkio technika: traktoriaus priekaba PSE-12,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 4,68 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 519 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ūkininko ūkis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu nuo 1998 m. gruodžio 29 d. Ieškovės vardu registruotam 7,1255 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ir 6,5630 ha žemės sklypui įregistruota priverstinė hipoteka nuo 2013 m. sausio 24 d.

18. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. priimti du teismo įsakymai išieškoti iš ieškovės Nacionalinei žemės tarnybai 3464,28 Eur ir 3645,99 Eur skolą, palūkanas, delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas. Iki teismo įsakymų priėmimo už žemės sklypus ieškovė į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą buvo pervedusi 4257,25 Eur. Antstolės E. Rulienės 2018 m. balandžio 5 d. pažymoje Nr. B002569 nurodyta, kad bendras vykdomųjų bylų skolos likutis – 3347,01 Eur, nesumokėta 366 Eur vykdymo išlaidų.

19. V. J. pateikė medinio namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 1980 m. gruodžio 17 d. Šalys sūnui E. J. 2015 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypus (iš viso 9,6424 ha), kurių vertė – 9001 Eur, (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą ir mėšlidę (duomenys neskelbtini). Iš viso dovanoto turto vertė šalių susitarimu yra 20 000 Eur.

20. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio išmokėjo nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., iš viso 4043,46 Eur. Atsakovas gauna apie 130 Eur. B. J. vardu buvo registruota: traktoriaus priekaba „Taskento TG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė „Laumetris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius VTZ VMTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), srutvežis „Meprozet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – šiandien visi išregistruoti; registruota tik traktoriaus priekaba PSE-12.5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134 šalims suteiktas 300 000 Lt kreditas žemės ūkio verslui (paskoloms refinansuoti) Raseinių kredito unijoje pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – likutis termino pradžioje 273 679,20 Eur, pabaigoje likučio nėra, pajamos – 66 208,17 Eur. E. J. kreditoriaus reikalavimui užtikrinti pagal 2015 m. spalio 16 d. hipotekos lakštą atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisti Raseinių kredito unijos naudai.

22. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis turtas dalytinas lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsižvelgdamas į konfliktiškus sutuoktinių santykius viso proceso metu teismas laikė, kad šalys negalės gyventi tame pačiame name, tai apsunkintų bendro turto valdymą. Be to, žemė po pastatais ir visoje sodyboje yra ieškovės, tai taip pat apsunkintų bendro turto valdymą. Teismas sprendė, kad ieškovei priteistinas nekilnojamasis turtas, o iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

24. Ūkininko ūkis įregistruotas šalims gyvenant santuokoje, dėl to pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtrauktinas į dalytino turto balansą ir dalytinas po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Abi šalys sutarė dėl ūkininko ūkio 3250 Eur vertės. Kadangi ūkininkauja ieškovė, teismas sprendė, kad jai paliktinas ūkis, o 1/2 dalis jo vertės priteistina iš ieškovės atsakovui.

25. Kadangi ūkininko ūkis yra teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai visos gautinos ir gautos lėšos, įskaitant ir ūkininkui skirtas Europos Sąjungos subsidijas, laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Po 2012 m. gegužės 1 d., kai atsakovas išsikraustė gyventi kitur, ieškovei buvo išmokėtos išmokos už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėn. (už 2004–2006 m. parduotus skersti galvijus, už 2007 m. kovo 31 d. turėtas karves žindenes bei telyčias ir už 2010 m. ir 2011 m. parduotus skersti bulius) – 4043,46 Eur. 1/2 dalis šios sumos, t. y. 2021,73 Eur, priteistina atsakovui.

26. Ieškovė buvo įregistravusi 7 vnt. žemės ūkio mašinų ir jų priekabų. Srutvežis buvo įregistruotas ir išregistruotas 2017 m. Šis turtas į dalytiną turtą neįtrauktinas, nes įsigytas praėjus beveik 5 metams po to, kai atsakovas paliko šeimą ir išsikraustė iš namų. 2008 m. gegužės 28 d. išregistruotas traktorius „MTZ 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis traktorius taip pat neįtrauktinas į dalytiną turtą. Kita žemės ūkio technika buvo išregistruota 2017 m., ji buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovui priteistina iš ieškovės 4200 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jai pardavus žemės ūkio techniką be atsakovo žinios.

27. 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 ieškovei buvo suteiktas 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditas žemės ūkio verslui. Atsakovas dalyvavo paimant kreditą ir sutartį pasirašė kaip paskolos gavėjos sutuoktinis. Dėl to prievolė kredito unijai buvo bendra abiejų sutuoktinių. Atsakovui palikus šeimą ir išsikrausčius gyventi kitur, 2012 m. gegužės 1 d. buvo likę 289 151,50 Lt (83 744,06 Eur) negrąžinto kredito. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė grąžino 4481,09 Eur, 2013 m. – 7030,17 Eur, 2014 m. – 6024,63 Eur, o likusios 66 208,17 Eur skolos grąžinimo prievolę perėmė šalių sūnus E. J.. Iš viso ieškovė sumokėjo 17 535,90 Eur skolos ir palūkanų Raseinių kredito unijai. Atsakovas kredito nemokėjo, dėl to jo finansinė padėtis pagerėjo ta suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti, t. y. 8767,95 Eur, kurie ir priteistini ieškovei iš atsakovo. Pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turtas – ūkiniai pastatai, 7 žemės sklypai – sūnui padovanoti už tai, jog jis perima tėvo kredito dalį ir sutinka jį grąžinti Raseinių kredito unijai. Be to, kaip nurodė abi šalys, už sutarties pasirašymą atsakovas buvo apdovanotas – jam ieškovė padovanojo 8707 Lt (2521,72 Eur) vertės 4,68 ha žemės sklypą.

28. Ieškovė įrodė, kad ji viena pirko valstybinę žemę, iš jos teismas priteisė likusias pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesumokėtas sumas, kurios iš jos išieškomos. Dėl to teismas laikė įrodyta, kad 0,4100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 985 Eur vertės, 7,1255 ha žemės sklypas, 3620 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6,5630 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3446,00 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir į dalytiną turtą šie sklypai neįtrauktini.

29. 4,68 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 5,1900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4560 Eur vertės, pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe ir į dalytino turto balansą neįtrauktini (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpino, nedalyvavo išlaikant ir prižiūrint bendrąją sutuoktinių nuosavybę, taip pat į tai, kad jis pats iš dalies kaltas dėl santuokos iširimo, laikė, kad nėra pagrindo priteisti jam išlaikymą iš ieškovės. Be to, ieškovė pati neturi pastovaus darbo, nuolatinių pajamų, pensinio amžiaus dar nesulaukusi, susirasti darbą atokioje rajono vietoje taip pat sudėtinga, jos materialinė padėtis nėra geresnė nei atsakovo. Be to, kaip pripažino abi šalys, išsikraustydamas iš namų 2012 m. atsakovas buvo sveikas ir ieškovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių jis susirgo, koks buvo jo gyvenimo būdas pastaruosius šešerius metus. Atsakovas nėra pripažintas neįgaliu.

31. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 2021,73 Eur Europos Sąjungos skirtų ir ieškovei išmokėtų išmokų už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio.

32. Teismas nurodė, kad ūkininko ūkis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovės gautos išmokos už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pusė šių išmokų, t. y. 2021,73 Eur, priklauso V. J.. Dėl šios sumos priteisimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta, todėl priimtinas papildomas sprendimas – atsakovui iš ieškovės priteistina 2021,73 Eur Europos Sąjungos skirtų ir ieškovei išmokėtų išmokų už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėnesio.

33. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą – priteisė atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį žemės ūkio technikos vertės, kuri buvo parduota be atsakovo žinios, kas lėmė bendro turto sumažėjimą taip: už traktoriaus priekabą „Taskento TG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas 2PTS-4-793 – 400 Eur, už traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas PTU-6.0/13A, – 2000 Eur, už ratinį traktorių MTZ, komercinis pavadinimas „Belarus-820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 4000 Eur, už srutvežį „Meprozet, PN-30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1500 Eur, iš viso 7900 Eur. Kolegija atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1/2 dalį jos grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Raseinių kredito unijai pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134, iš viso 8767,95 Eur. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą.

34. Kolegija nurodė, kad atsakovo naujai į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros LAU, serija Nr. 2861, kopija patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 28 d., sutuoktiniams vis dar vedant bendrą ūkį, buvo įsigytas srutvežis PN-30, kuris įregistruotas tik 2017 m. vasario 8 d. Aplinkybės, kad strutvežį sutuoktiniai įsigijo vesdami bendrą ūkį, neginčija ir ieškovė. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus dėl srutvežio įsigijimo laiko ir nepagrįstai sumažino prašomos priteisti kompensacijos dydį. Esant tokioms aplinkybėms, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 1/2 dalį žemės ūkio technikos vertės, kuri buvo parduota be atsakovo žinios, kas lėmė bendro turto sumažėjimą taip: už traktoriaus priekabą „Taskento TG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas 2PTS-4-793, – 400 Eur, už traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas PTU-6.0/13A, – 2000 Eur, už ratinį traktorių MTZ, komercinis pavadinimas „Belarus-820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 4000 Eur, už srutvežį „Meprozet, PN-30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1500 Eur, iš viso 7900 Eur.

35. 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 ieškovei buvo suteiktas 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditas žemės ūkio verslui. Atsakovas dalyvavo paimant kreditą ir sutartį pasirašė kaip paskolos gavėjos sutuoktinis, todėl prievolė kredito unijai buvo bendra abiejų sutuoktinių.

36. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktinai nebegyveno nuo 2012 m. gegužės mėnesio, tačiau šalių bendras turtas nebuvo padalytas ar atidalytas ir iki tol bendrai vykdyta bendra ūkinė veikla dėl jos specifinio pobūdžio nenutrūko, jos tęstinumą užtikrino ieškovė. Atitinkamai buvo gaunamos pajamos iš bendro turto ir patiriamos išlaidos, skolos buvo dengiamos neabejotinai iš nepadalyto šeimos turto gautų pajamų. Byloje nustatyta, kad atsakovas, išeidamas iš namų, pasiėmė tik asmeninio naudojimo daiktus, visą kartu užgyventą turtą, techniką, pastatus, gyvulius paliko ūkyje. Nepriklausomai nuo to, kiek sutuoktiniai prisidėjo savo individualiu darbu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei padidinti ir kokias prievoles padengė iš šios jungtinės nuosavybės gautų pajamų, kolegija pripažino, kad ginčo paskola buvo dengiama iš bendro šeimos turto gautų pajamų ir tarp šalių dalytinas tik tas turtas, kuris liko padengus bendras sutuoktinių prievoles. Todėl atsakovas neturi asmeninės prievolės mokėti kompensacijos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

37. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl kredito dalies priteisimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio reikalavimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Teismai konstatavo, kad 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos ieškovės vardu gautas kreditas, atsakovui sutinkant, buvo bendra sutuoktinių prievolė kreditoriui. Gaudamos kreditą šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tačiau kredito grąžinimu turėjo pasirūpinti viena ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur, ieškovė įvykdė šalių bendrą prievolę, sumokėdama kreditoriui 17 535,90 Eur. Likusios skolos mokėjimą dėl finansinių sunkumų perėmė šalių sūnus E. J., jam buvo suteikta paskola Raseinių kredito unijoje, šia buvo padengtas neišmokėtas 2011 m. spalio 14 d. kreditas pagal paskolos sutartį Nr. ll-134 su Raseinių kredito unija. Už tai, kad sūnus perėmė finansinius įsipareigojimus kredito unijai, 2015 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Raseinių rajono 1-ajame notarų biure Nr. ASR2425, sūnui šalys padovanojo 7 žemės sklypus, ūkinį pastatą, inžinerinį statinį – mėšlidę. Dovanojamas turtas sutartyje buvo įvertintas 20 000 Eur. Šalių sūnus E. J. gyvena neregistruotoje santuokoje su R. R., jai ieškovė perleido 24 karves, tai patvirtina 2015 m. lapkričio 5 d. pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą, ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. 33 vnt. prieauglio ieškovė perleido E. J. bei R. R., tą patvirtina byloje esantis Ūkinių gyvūnų registro apskaitos išrašas. Tai patvirtino ir kaip liudytojas byloje apklaustas E. J.. Be to, dovanojimo sutartimi atsakovui asmeninėn nuosavybėn ieškovė padovanojo 4,68 ha žemės sklypą, pati faktiškai pablogindama savo turtinę padėtį, nes, norėdama toliau ūkininkauti, ji buvo priversta įsigyti žemę iš valstybės išsimokėtinai ir šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų. Atsakovas kredito įmokų nemokėjo, buvo nusišalinęs nuo šeimos bendro ūkio vedimo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo finansinė padėtis pagerėjo ta suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti kreditoriui (8767,95 Eur). Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis būtų pagrįsta, jeigu ieškovei būtų priteistas visas turtas, o ji dar reikalautų išmokėtos paskolos dalies. Tačiau teismai padalijo turtą šalims lygiomis dalimis. Neatsižvelgdamas į tai, kad faktiškai už dukteriai E. S. perleistą žemės ūkio techniką ieškovė negavo jokių pinigų, teismas priteisė iš ieškovės 1/2 dalį pinigų pagal atsakovo nurodytą panašios technikos vertę – 7900 Eur kompensaciją.

37.2. Atsakovui ne tik priteista kompensacija už 1/2 dalį ūkininko ūkio, bet ir 1/2 dalis Europos Sąjungos išmokų – 2021,73 Eur, kurios buvo išmokėtos už ūkininkavimo periodą iki 2012 m. gegužės mėn. Norint gauti išmokas, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Išmokų mokėjimas susijęs su vykdoma ūkio veikla, šią ieškovė vykdė viena. Jeigu ieškovė nebūtų vykdžiusi ūkininkavimo veiklos, nebūtų dėjusi pastangų, kad atitiktų keliamus reikalavimus, dalis kompensacijos nebūtų buvusi priteista ir atsakovui. Atsakovui taip pat priteista l/2 dalies pastatų vertės kompensacija, nors pastatų priežiūra, jų remontu, kūrenimu turėjo rūpintis viena ieškovė, neišskirdama sutuoktinio dalies nuo 2012 m. Žemės ūkio technikos turėjimas savaime pajamų nesukuria. Tam, kad technika dirbtų, reikėjo patirti išlaidų, t. y. reikėjo pirkti degalus, detales, mokėti už remontus, neskaitant nuolatinio darbo. Šiaulių apygardos teismas netinkamai taikė CK 3.109, 3.118 straipsnius, 6.9 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems bendraskoliams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, dėl to priimtas procesinis sprendimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje.

38. Atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

39. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

40. Šioje byloje kasaciniu skundu ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ieškovės sumokėtos kreditoriui skolos dalies priteisimo iš atsakovo, kaip solidariojo skolininko. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų kasacine tvarka neskundžiamos. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl ieškovės kasaciniame skunde keliamo klausimo.

Dėl sutuoktinio pareigos atlyginti kitam sutuoktiniui kreditoriui grąžintos skolos dalį

41. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

42. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-542/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-542/2007">3K-3-542/2007</a>).

43. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-623/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-623/2008">3K-3-623/2008</a>). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2009">3K-3-491/2009</a>).

44. Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo (sutuoktinio) vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2011">3K-3-113/2011</a>).

46. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

47. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

48. Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

49. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi tuo atveju, kai sutuoktinis ima paskolą su kito sutuoktinio sutikimu, tokia sutuoktinių prievolė laikoma solidariąja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-567/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-567/2013">3K-3-567/2013</a>).

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 14 d. iš Raseinių kredito unijos pagal paskolos sutartį Nr. 11-134 ieškovei buvo suteiktas 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditas žemės ūkio verslui. Atsakovas sutartį pasirašė kaip paskolos gavėjos sutuoktinis. Šalys neginčijo, kad prievolė kredito unijai buvo bendra abiejų sutuoktinių prievolė. Atsakovui palikus šeimą ir išsikrausčius gyventi kitur, 2012 m. gegužės 1 d. buvo likę 289 151,50 Lt (83 744,06 Eur) negrąžinto kredito. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė grąžino 4481,09 Eur, 2013 m. – 7030,17 Eur, 2014 m. – 6024,63 Eur, o likusios 66 208,17 Eur skolos grąžinimo prievolę perėmė šalių sūnus E. J.. Iš viso ieškovė sumokėjo 17 535,90 Eur skolos ir palūkanų Raseinių kredito unijai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas kredito nemokėjo, todėl jo finansinė padėtis pagerėjo ta suma, kurią jis būtų turėjęs sumokėti, t. y. 8767,95 Eur, ir priteisė šią sumą ieškovei iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė skolą grąžino iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto gautų pajamų, todėl atsakovas neturi prievolės mokėti ieškovei kompensacijos. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija.

51. Byloje teismų nustatyta, kad sutuoktiniai nebegyveno nuo 2012 m. gegužės mėnesio, tačiau šalių bendras turtas nebuvo padalytas ar atidalytas ir iki tol bendrai vykdyta bendra ūkinė veikla dėl jos specifinio pobūdžio nenutrūko, jos tęstinumą užtikrino ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo gaunama pajamų iš bendro turto ir patiriama išlaidų, skolos buvo dengiamos iš nepadalyto šeimos turto gautų pajamų. Kasaciniame skunde ieškovė nepateikė argumentų, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada būtų nepagrįsta. Ieškovė taip pat neginčijo, kad atsakovas, išeidamas iš namų, pasiėmė tik asmeninio naudojimo daiktus, visą kartu užgyventą turtą, techniką, pastatus, gyvulius paliko ūkyje. Minėta, kad pagal bendrąją taisyklę bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei nedaro įtakos kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdis ir asmeninis indėlis, sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (nutarties 43 punktas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra būtina atkreipti dėmesį į šalių susiklosčiusių santykių specifiką.

52. Minėta, kad šalių kaip sutuoktinių santykiai nutrūko nuo 2012 m. gegužės mėnesio, atsakovo indėlio tiek į bendrą šeimos gyvenimą, tiek vykdant ūkininko ūkio veiklą nebuvo. Nors ši aplinkybė neteikia pagrindo spręsti, kad iš ūkininko ūkio gautos pajamos, iš kurių buvo grąžinta skola kreditorei, ko neginčijo ir ieškovė, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (nutarties 43 punktas), tačiau nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – iš ūkininko ūkio veiklos gautų pajamų dalių, priklausančių sutuoktiniams, dydžio, reikia atsižvelgti į ūkininko ūkio veiklos specifiką, kuriai yra būdingas nuolatinio pobūdžio asmens fizinis darbas (byloje nustatyta, kad ieškovė augino gyvulius), nuo kurio atsakovas faktiškai buvo nusišalinęs. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad iš ūkininko ūkio veiklos nuo 2012 m. gegužės mėnesio gautos pajamos negali būti pripažįstamos kaip priklausančios sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis; nutarties 44 punktas).

53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinusi tai, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio ieškovei priklausytų didesnė dalis nei atsakovui iš ūkininko ūkio gautų pajamų (nutarties 52 punktas), konkrečiu šios bylos nagrinėjimo atveju konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovei šios kreditorei grąžintos skolos 1/4 dalį.

54. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1/2 dalies jos grąžinto kredito Raseinių kredito unijai pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134, priteisimo iš atsakovo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 4383,98 Eur kompensaciją (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

56. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 98 Eur ir 312 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 710 Eur, ieškovė – 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10, 8.11 punktų reikalavimus. Atsižvelgdama į šioje byloje šalių pasiektą rezultatą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovei priteistina iš atsakovo 60 proc. jos bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 40 proc. Taigi ieškovei priteistina iš atsakovo 90 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 284 Eur. Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 194 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

57. Paduodama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 263 Eur žyminio mokesčio. Kadangi tenkinama 1/2 dalis ieškovės kasacinio skundo reikalavimo, tai jai iš atsakovo priteistina 131,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Kasacinis teismas patyrė 19,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. pažyma). Kadangi tenkinama 1/2 dalis kasacinio skundo reikalavimo, tai šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš šalių po 9,53 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis ir atmestas ieškovės B. J. ieškinio reikalavimas dėl 1/2 dalies jos grąžinto kredito Raseinių kredito unijai pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134, iš viso 8767,95 Eur, priteisimo iš atsakovo V. J., paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Priteisti ieškovei B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4383,98 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 98 ct) grąžinto kredito Raseinių kredito unijai pagal 2011 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-134.

Priteisti atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 194 (vieną šimtą devyniasdešimt keturis) Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 131,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 9,53 Eur (devynis Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Janina Januškienė