Dėl teisės normų, reglamentuojančių projektavimo rangos teisinius santykius, užsakovo ir subrangovo tiesioginio reikalavimo teisės buvimą, civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-357-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00500-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.18.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devold“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, bendrovei „SIA MIE Construction“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „AF-Consult“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių projektavimo rangos teisinius santykius, užsakovo ir subrangovo tiesioginio reikalavimo teisės buvimą, civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Devold“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių 422 995,38 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat skirti atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ 5000 Eur baudą.

3. Ieškovė yra Norvegijos kapitalo įmonė, kuri Panevėžyje daugiau kaip 15 metų plėtoja vilnonio apatinio trikotažo ir kitų tekstilės gaminių gamybą. Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje jai nuosavybės teise priklauso 2015 m. statybos gamykla (toliau – ir Pastatas), į kurią ieškovė investavo beveik 10 mln. eurų. Ieškovė 2012 m., nusprendusi savo vykdomą veiklą perkelti į specialiai tam pritaikytas naujas patalpas, t. y. pasistatyti naują gamyklą, dėl techninio projekto parengimo kreipėsi į Latvijoje registruotą bendrovę „SIA MIE Construction“. Ieškovė ir bendrovė „SIA MIE Construction“ 2012 m. spalio 24 d. sudarė konsultavimo sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 1), pagal kurią bendrovė „SIA MIE Construction“ įsipareigojo parengti naujo Pastato techninį projektą.

4. Ieškovė UAB „Devold“ pažymėjo, kad Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta su bendrove „SIA MIE Construction“, tačiau visus faktinius techninio projekto rengimo darbus atliko UAB „Sweco Lietuva“.

5. Ieškovė nurodė, kad bendrovė „SIA MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo parengti ieškovės UAB „Devold“ projektuojamo Pastato techninį projektą (Sutartis Nr. 3).

6. Ieškovė UAB „Devold“ pažymėjo, kad Pastato techniniam projektui ieškovė iškėlė tam tikrus reikalavimus ir sąlygas, t. y. ieškovė projektuotojai (bendrovei „SIA MIE Construction“) pateikė konkrečią projektavimo užduotį, kurioje buvo atspindėti esminiai jos pageidavimai ir reikalavimai būsimam Pastatui, atskiroms jo funkcijoms, taip pat nustatyti parametrai, kuriuos gamykla (Pastatas) ir jos sistemos turi atitikti (toliau – ir Projektavimo užduotis).

7. Ieškovė nurodė, kad UAB „Sweco Lietuva“ aktyviai dalyvavo visuose darbiniuose susitikimuose su ieškove, tiesiogiai sprendė visus kylančius klausimus ir aptarinėjo projekto eigą. Be to, atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ aktyviai dalyvavo ir pačios Projektavimo užduoties rengimo metu, todėl jai buvo puikiai žinomi visi klausimai ir ieškovės lūkesčiai bei pageidavimai. UAB „Sweco Lietuva“ pirminį techninį projektą parengė 2013 m. liepos mėn., šį ieškovė UAB „Devold“ priėmė pasirašydama perdavimo aktą. Už parengtus techninio projekto dokumentus ieškovė visiškai atsiskaitė pagal Sutarties Nr. 1 sąlygas.

8. Ieškovė UAB „Devold“ pažymėjo, kad, gavusi techninio projekto dokumentus, paskelbė konkursą dėl statybų rangovo parinkimo. Konkursą laimėjo AB „Panevėžio statybos trestas“, buvo pereita prie kitos projektavimo fazės – Pastato darbo projekto rengimo, šį taip pat rengė UAB „Sweco Lietuva“.

9. Ieškovė UAB „Devold“ nurodė, kad ji ir UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. birželio 11 d. sudarė Konsultavimo sutartį Nr. 14030 (toliau – ir Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo parengti Darbo projektą pagal ieškovės pateiktą užduotį, taip pat suteikti projekto įgyvendinimo priežiūros bei statybų valdymo priežiūros paslaugas. Darbo projektui rengti ieškovė patikslino kai kuriuos būsimos gamyklos parametrus. UAB „Sweco Lietuva“ prie šios užduoties rengimo taip pat tiesiogiai prisidėjo, aktyviai konsultuodama ieškovę įvairiais projektavimo klausimais ir tiesiogiai siūlydama tam tikrus užduoties parametrus. Ieškovės teigimu, būtent atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ pasiūlymu šios gamybos technologijos užduotyje projektavimui buvo įtvirtinti tam tikri technologijų rodikliai: nurodyta, kad mezgimo patalpoje šiluminė apkrova nuo įrangos bus 50 kW, o garinimo patalpoje šiluminė apkrova nuo įrangos sieks 80 kW.

10. Ieškovė pažymėjo, kad pagal UAB „Sweco Lietuva“ parengtus Pastato techninį ir darbo projektus statybų rangovė pastatė tekstilinių gaminių gamyklą (Pastatą) Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje, J. Janonio g. 66. Šiuo metu formaliai gamyklos statybos darbai dar nėra užbaigti, sprendžiami kai kurių papildomų darbų ir trūkumų taisymo klausimai. Nepaisydama to, gamykloje ieškovė savo pagrindinę veiklą pradėjo vykdyti 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pradėjus vykdyti gamybinę veiklą Pastate, ieškovei iš karto kilo įtarimų, kad Pastato sistemos nefunkcionuoja taip, kaip buvo pageidauta, kad neįgyvendinti tam tikri reikalavimai ir parametrai ir kad nėra tinkamai įdiegtos visos Projektavimo užduotyse nurodytos priemonės, įrenginiai ir technologijos.

11. Ieškovė 2015 m. spalio 12 d. ir pakartotinai 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į UAB „Sweco Lietuva“ su prašymu paaiškinti tam tikrus Pastate įdiegtus sprendinius, tą dieną nustatytus trūkumus ir kitus projektavimo dokumentų, Projektavimo užduoties ir faktinės Pastato būklės neatitikimus. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsakymus, kuriuose savo kaltę neigė, visą atsakomybę perkėlė statybų rangovams ir ieškovei. Kaip teigė pati atsakovė UAB „Sweco Lietuva“, ji techninį ir darbo projektus rengė tiksliai laikydamasi ieškovės projektavimo užduotyse nurodytų reikalavimų, bet kokie faktiniai neatitikimai gali būti paaiškinami tik netinkamai suformuluota Projektavimo užduotimi.

12. Esant skirtingai šalių pozicijai, ieškovė 2016 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovę ir pasiūlė bendru sutarimu skirti nepriklausomą ekspertą, kuris patikrintų atsakovės parengtus projekto dokumentus, išnagrinėtų, ar parengti projektai atitiko projektavimo užduotis, ar atsakovė laikėsi visų statybų projektavimo srityje įprastų standartų, ar pasiūlyti sprendiniai yra logiški, racionalūs, atspindi ieškovės užduotis ir tikslus, ar išlaikyti projektavimo užduotyse nustatyti Pastato parametrai, rodikliai ir specialiosios sąlygos. Atsakovė šį ieškovės pasiūlymą atmetė, todėl ieškovė viena 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į ekspertus.

13. Ekspertai UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikė savo preliminarius vertinimus – ekspertinio vertinimo ataskaitoje (toliau – ir Preliminari ekspertų išvada) buvo apžvelgti Pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projektiniai sprendiniai ir jų atitiktis ieškovės Projektavimo užduočiai. Šios išvados rėmėsi vien tik formaliu dokumentų patikrinimu, techninio ir darbo projektų analize ir palyginimu su ieškovės projektavimo užduotimis, taip pat bendrai įvertinant projektuotojos pasiūlytus sprendinius ir jų tinkamumą konkrečioje situacijoje. Preliminari ekspertų išvada parodė aiškius neatitikimus tarp ieškovės projektavimo užduočių ir atsakovės parengtų projektų, todėl ieškovė paprašė, kad ekspertai nuodugniai patikrintų faktinę Pastato būklę, suprojektuotus įrenginius ir faktinius Pastato parametrus. Atlikdami šią ekspertizę ekspertai lankėsi Pastate, atliko įvairius matavimus, tikrino techninius dokumentus ir, remdamiesi šiais faktiniais duomenimis, patikslino skaičiavimus ir Preliminarią ekspertų išvadą. Šios išsamios ekspertizės rezultatai atsispindi Galutinėje ekspertų išvadoje, kuri buvo užbaigta ir ieškovei pateikta 2017 m. vasario 13 d. Galutinėje ekspertų išvadoje nurodyta, kad dėl išaiškėjusių techninio ir darbo projektų trūkumų Pastate reikia keisti įrangą, perdaryti kai kuriuos inžinerinius darbus, montuoti papildomus vėdinimo, oro kondicionavimo pajėgumus ir drėkinimo sistemas. Išvadoje apskaičiuota ir įvertinta trūkumams pašalinti atliktinų statybos darbų preliminari vertė lygi 319 100 Eur. Ši suma turi būti priteista iš atsakovių solidariai kaip ieškovės patirtų nuostolių kompensacija.

14. Ieškovės teigimu, tiek pagal Sutartį Nr. 1, tiek pagal statybą reglamentuojančias teisės normas, kurios įtvirtina, jog užsakovo techninė užduotis yra sudėtinė projektinės dokumentacijos dalis, atsakovės buvo saistomos ne tik minimalių įstatymo reikalavimų, bet ir ieškovės konkrečios Projektinės užduoties bei atitinkamų jos pakeitimų, kurie buvo tinkamai suderinti su atsakovais dar rengiant pirminį techninį projektą. Užsakovės užduotyje buvo nurodytas reikalavimas skaičiuojant vėsinimo sistemos pajėgumus paisyti išorės temperatūros, t. y. 28,1 laipsnio (Konceptualaus projekto 1.8 punktas). Tai vienas esminių rodiklių, kuris nesikeitė nuo pat pradžių, tačiau atsakovės jų nepaisė skaičiuodamos vėsinimo pajėgumus.

15. Ieškovė UAB „Devold“ pažymėjo, kad jos nurodyta temperatūra vidaus patalpose yra +20 °C laipsnių. Šis rodiklis buvo patikslintas rengiant pirminį Techninį projektą. Rengiant pirminį projektą, atskiri parametrai ir ieškovės užduotis, konsultuojantis su ta pačia UAB „Sweco Lietuva“, ne kartą buvo keičiami ir derinami. Tai būdavo daroma bendro darbinio susirašinėjimo keliu, galiausiai pakeitimus perkeliant į galutinį techninį projektą. Taip turėjo atsitikti ir su vidaus temperatūros parametru. Ieškovei UAB „Devold“ pasikonsultavus su UAB „Sweco Lietuva“ bei pateikus jiems nemažai kai kurių projekto parametrų pakeitimų, tarp kurių buvo ir patikslinimas dėl vidaus temperatūros, t. y. +20 °C, šie pakeitimai buvo priimti be jokio prieštaravimo ar komentaro, todėl, kaip ir kitais įprastais atvejais, ieškovė turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, kad vidaus temperatūros patikslinimas atsidurs galutiniame techniniame projekte.

16. Ieškovė UAB „Devold“ nurodė, kad atsakovės nevykdė ir kitų įsipareigojimų – neįvertino papildomų šilumos šaltinių, neatsižvelgė į įrenginių, žmonių kiekį, dėl to netiksliai buvo apskaičiuoti šildymo, vėdinimo poreikis. Ieškovė pažymėjo, kad pagal pirmąjį epizodą atsakovių UAB „Sweco Lietuva“ ir bendrovės „SIA MIE Construction“ atsakomybės pagrindas skirtingas, o grynai sutartinė atsakomybė UAB „Sweco Lietuva“ atsiranda tik pagal Sutartį Nr. 2, tačiau abi atsakoves faktiškai sieja to paties turinio prievolė, dėl kurios pažeidimo ieškovė prašo žalos atlyginimo.

17. Ieškovė UAB „Devold“ nurodė, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ sudarė veidrodinę sutartį ir įsipareigojo padaryti beveik tą patį atsakovei bendrovei „SIA MIE Construction“, ką pastaroji – ieškovei. UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai vykdant savo pareigas pagal Sutartį Nr. 1 ir taip padarant žalos ieškovei, kaip trečiajam asmeniui, nesusijusiam su ja tiesioginiais sutartiniais santykiais, buvo pažeistas rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalaus elgesio standartas bei nesilaikyta profesinei veiklai keliamų reikalavimų. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ taikytina deliktinė atsakomybė už šį pirmąjį epizodą. Ginčo atvejis nėra sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijos atvejis, tai yra sutarčių grandinės atvejis, kai ieškovė prašo žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ kaip trečiasis asmuo, nes atsakovė jai padarė žalos tuo metu, kai ieškovė su UAB „Sweco Lietuva“ dar neturėjo tiesioginių sutartinių santykių.

18. Kadangi praktiškai yra neįmanoma diferencijuoti, kiek vieni nuostoliai yra susiję su netinkamai parengtu techniniu projektu, o kiek – su darbo projektu, yra tikslinga nagrinėti apskritai bendrą nuostolių (padarytos žalos) dydį ir jį įrodinėti. Ieškovė reikalavo atlyginti visas išlaidas, susijusias su naujai atliekamais darbais, netinkamų projektinių sprendinių keitimu ir naujų sprendinių įgyvendinimu. Taip pat privalo būti atlyginti nuostoliai, kurie bus patirti sustabdžius veiklą (gamybą) papildomų darbų atlikimo periodu. Dėl ekspertų išvadose nustatytų trūkumų taisymo turės būti atliekami darbai pagrindiniuose cechuose – mezgimo, garinimo, aklimatizacijos patalpose, Sausų procesų laboratorijoje, todėl tuo metu jokia gamybinė veikla vykti negalės, o tai sukels konkrečius nuostolius – prastovas. Ieškovės skaičiavimu, vienos dienos pertrauktos gamybos nuostoliai, įskaičiuojant prastovas ir negautą grynąjį pelną, yra 15 170 Eur. Įvertinus darbų, išvardytų Galutinėje ekspertų išvadoje, apimtis, minimali pertrauktos gamybos trukmė bus bent jau 5 darbo dienos, todėl bendra minimali ieškovės UAB „Devold“ patirtų nuostolių dėl nutrauktos gamybos suma yra 75 850 Eur.

19. Ieškovė UAB „Devold“ pažymėjo, kad jau yra patyrusi išlaidų padarytai žalai nustatyti ir jos dydžiui įvertinti (t. y. ekspertų paslaugoms apmokėti) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas) – iš viso 28 045,38 Eur, kurias sudaro Preliminari ir Galutinė ekspertų išvados.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Devold“ iš atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ 128 145,38 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė.

21. Teismas dėl mezgimo patalpos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos nustatė, kad ieškovė Projektavimo užduotyje techniniam projektui parengti nurodė, kad vasaros metu aklimatizacijos ir mezgimo patalpose temperatūra neturi viršyti 25 laipsnių. Patikslintoje projektavimo užduotyje (Gamybos technologijos užduotyje projektavimui) ieškovė sumažino pageidaujamą vasaros temperatūrą šiose patalpose iki 20 laipsnių.

22. Ekspertų išvadoje nustatyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai įvertino šilumos šaltinius. Teismas sprendė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo vien dėl to, jog nėra užtikrinama pastovi 25 laipsnių temperatūra aklimatizacijos ir mezgimo patalpose, tačiau nurodė, kad dėl blogo vėdinimo sistemos veikimo įrenginių vietose faktinis šilumos išsiskyrimas nuo įrenginių yra 3,6 karto didesnis nei projektuotojo naudoti skaičiai, dėl to yra susidaręs net 129 kW šilumos perteklius, kuriam vėsinti UAB „Sweco Lietuva“ nenurodė jokių priemonių. Atsakovės pateikto specialių žinių turinčio asmens išvada nepaneigė šio argumento dėl nuo įrenginių susidarančio 129 kW šilumos pertekliaus.

23. Teismas nustatė, kad ieškovė pradinėse projektavimo stadijose pabrėžė projektuotojams, kad Pastate bus vykdoma tekstilės gaminių gamyba, ruošimas, pakavimas ir pan., todėl tam tikrose patalpose turi būti užtikrinama itin tiksli santykinė drėgmė, taip pat ieškovė projektavimo užduotyse nurodė, jog mezgimo patalpoje bus reikalinga atskira specialioji drėkinimo sistema UNIFOG, kuri palaiko nustatytą drėgmę patalpoje ir ją reguliuoja (Konceptualaus projekto 5.4.2 dalis). Ekspertų išvadose nurodyta, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ neprojektavo ir nenumatė UNIFOG sistemos, o suprojektavo OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kameras, kurios bendrai vėdina ir aklimatizacijos, ir mezgimo patalpas. Ieškovė paaiškino, kad mezgimo patalpoje nėra atskirai nurodyti drėgmės jutikliai, todėl faktiškai sistema reaguoja tik į šios bendros sistemos ortakiuose esančią drėgmę, t. y. faktiškai aklimatizacijos ir mezgimo patalpos yra reguliuojamos vienodai ir atskirų parametrų jose išgauti yra neįmanoma technologiškai. Tai reiškia, kad ieškovė negali kontroliuoti mezgimo patalpos drėgmės parametrų. Dėl to teismas sutiko su ieškove, kad ji patirs išlaidų perprojektuojant esamą ŠVOK sistemą ir diegiant naujus sprendinius.

24. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog UNIFOG sistema yra lygiavertė OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kamerų veikimui, o jas įrengus patalpų suskirstymas tampa nereikšmingas ir nereikia kiekvienai patalpai rengti atskirų sprendinių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

25. Teismas dėl garinimo patalpos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos nurodė, kad, kaip pati ieškovė teigia, ji 2013 metais pakeitė gamybos technologijos užduotį, t. y. garinimo patalpos sprendinius, nuo 25 laipsnių iki 20 laipsnių. Ieškovė paaiškino, jog atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ savo skaičiavimuose rėmėsi tuo, kad garinimo patalpoje bendras išsiskiriantis šilumos kiekis bus 99,56 kW, tačiau atsakovė ne tik neatsižvelgė į pakeistus parametrus, bet ir neįvertino šilumos patekimo dėl aukštesnės lauko temperatūros (t. y. neįvertino, kiek per Pastato sienas pritekės šilumos, esant lauke ieškovės nurodytai 28,1 laipsnio temperatūrai), taip pat nebuvo įvertinta, kiek reikės papildomų vėdinimo pajėgumų tiekiant į patalpą lauko orą, kuris vasaros metu yra šiltesnis nei pageidaujama patalpos temperatūra (skirtumas yra 8,1 laipsnio (tarp 28,1 ir 20 laipsnių). Teismas konstatavo, kad ieškovė ekspertų išvada pagrindė, jog dėl nurodytų aplinkybių UAB „Sweco Lietuva“ netinkamai apskaičiavo šilumos išsiskyrimą. Taip pat ekspertų išvadose yra nurodyta, jog atsakovė neatsižvelgė į tai, kad garinimo patalpoje technologinis garas sąveikaus su aplinkos oru ir dėl to jį taip pat šildys..

26. Teismas dėl aklimatizacijos patalpos ir sausų procesų laboratorijos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos nurodė, kad vasaros metu sausų procesų laboratorijoje temperatūra neturėjo viršyti 20 laipsnių, ieškovė patikslintoje Projektavimo užduotyje (Gamybos technologijos užduotyje projektavimui) šio rodiklio nekeitė. Šiai patalpai vėdinti UAB „Sweco Lietuva“ suprojektavo sistemą OTŠRK-7. Ekspertai nurodė, kad, be šios laboratorijos, sistema dar papildomai vėdina kelias kitas patalpas, t. y. į visas šias patalpas tiekiamas vienodos kokybės oras, jis vėliau ta pačia sistema paimamas, sumaišomas ir vėl grąžinamas. Ekspertai konstatavo, jog toks sprendinys neatitinka ieškovės pateiktos Projektavimo užduoties, kurioje nurodyta, kad kiekviena patalpa turi turėti savo vėdinimo sistemą. Teismas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama žalos aplinkybę, paaiškino, jog atsakovės projektiniai sprendiniai neleidžia pasiekti 20 laipsnių temperatūros, kuri buvo pageidaujama šioje patalpoje. Ieškovė šią aplinkybę pagrindė ekspertų išvada, kurioje konstatuota, kad, siekiant laboratorijos patalpoje vasarą pasiekti 20 laipsnių temperatūrą, yra reikalingi papildomi sprendiniai ir įrenginiai.

27. Teismas pažymėjo, kad ekspertų išvadose nurodyta, jog UAB „Sweco Lietuva“ suprojektavo aklimatizacijos patalpoje OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kameras, kurios, kaip jau nustatyta, bendrai vėdina aklimatizacijos ir mezgimo patalpas. Teismas sprendė, kad dėl to ieškovė negali atskirai reguliuoti drėgmės skirtingose patalpose, nes, nustačius skirtingą santykinės drėgmės lygį šiose patalpose, dėl bendros jas vėdinančios sistemos santykinė drėgmė abiejose patalpose lieka daugmaž panaši.

28. Teismas nustatė, kad, ieškovės duomenimis, sausų procesų laboratorijos patalpoje drėgmės svyravimai yra nuo 47 proc. iki 87 proc. Ieškovė pageidavo 65 proc. drėgmės su 4–5 proc. leistina paklaida. Ekspertų išvadose nurodyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ drėgmei reguliuoti sausų procesų laboratorijoje iš esmės suprojektavo tik elektrinį drėkintuvą. Teismas sutiko su ieškove, kad projekto dokumentuose atsakovė nenurodė tokio drėkintuvo charakteristikų, nepagrindė konkretaus modelio poreikio. Ekspertizės duomenys rodo, kad toks įrenginys negali atlikti nurodytos funkcijos ir neužtikrina reikalaujamos drėgmės patalpoje, todėl, ekspertų nuomone, būtina perprojektuoti drėgmės reguliavimo sistemą šiose patalpose įdiegiant autonominius patalpos drėkintuvus ir sumontuojant tikslios kontrolės įrenginius. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai laikytini žala, padaryta netinkamais UAB „Sweco Lietuva“ projektiniais sprendiniais.

29. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pageidavo 20 laipsnių nuo projektavimo darbų pradžios, suformuluodama tokią užduotį. Vėsinant orą iki reikalaujamos 20 laipsnių temperatūros freonine vėsinimo sistema, patalpos drėgmė taip pat staigiai krenta, todėl, ekspertų apskaičiavimu, ieškovės pageidautas mikroklimatas (atitinkama drėgmė ir temperatūra) sausų procesų laboratorijoje gali būti palaikomas tik įdiegus papildomas sistemas (autonominius patalpos drėkintuvus ir tikslios kontrolės įrenginius).

30. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad šiuo atveju solidarioji atsakomybė būtų galima, nustačius teisės pažeidimo sudėtį, dėl ginčo dalyko nedalumo, nes ieškovė atsakovių UAB „Sweco Lietuva“ ir bendrovės „SIA MIE Construction“ veikos neteisėtumą kildina iš projektavimo darbų netinkamo atlikimo pagal tą patį techninio projekto objektą. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovės kontrahento atsakomybė gali būti nagrinėjama tik sutartinės atsakomybės normų pagrindu.

31. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad „Sweco portal“ sukūrimas pagrindė, jog ieškovė buvo tiesiogiai konsultuojama atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ ir jai, kaip faktinei techninio projekto rengėjai, buvo žinoma apie ieškovės norą pakeisti Projektavimo užduotį. Taip pat teismas sprendė, kad „Sweco portal“ sukūrimas paneigė atsakovės argumentą, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl veikimo išskirtinai per atsakovės bendrovės „SIA MIE Construction“ rašytinius pavedimus. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ 2016 m. sausio 21 d. raštu patvirtino, jog dalis techninio projekto sprendinių pakeitimų bei papildymų buvo atlikti užsakovės pageidavimu, pageidavimą išreiškiant ir aptariant susitikimų su projektuotoju metu ir užsakovės elektroniniais laiškais.

32. Teismas nustatė, kad UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ nurodė, jog atsižvelgiant į pasikeitusią (patikslintą užsakovo) darbo projekto techninę užduotį, pateiktą projektuotojui, atitinkamai turėjo būti pakoreguoti ir techninio projekto sprendiniai. Apie reikalavimą dėl sumažintos temperatūros atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ buvo informuota dar prieš techninio projekto rengimo pabaigą. Teismas sprendė, kad jei ieškovės norimi parametrai būtų buvę tinkamai, atsižvelgiant į bendrą rūpestingumo pareigą, UAB „Sweco Lietuva“ įvertinti ir būtų buvę laiku pakeisti projektiniai sprendiniai, kuriems įtaką darė, be kita ko, koregavo pati atsakovė, teikdama konsultacijas, tai nebūtų reikėję vėlesnių techninio ir darbo projektų pakeitimų, kurie ieškovės turėjo būti apmokėti kaip papildomos darbo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atmestini ieškovės reikalavimai atsakovei bendrovei „SIA MIE Construction“ nenustačius priežastinio ryšio su įrodinėjama žala (CK 6.247 straipsnis). Bendrovė „SIA MIE Construction“ negali atsakyti pagal ieškovės reikalavimą, nenustačius jos kaltės dėl ieškovės lūkesčio pažeidimo.

34. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kai 2014 m. birželio 11 d. dar teikiama sutartyje nuoroda į pradinę Projektavimo užduotį, parodo ieškovės kaltę dėl rūpestingumo pareigos pažeidimo, tačiau tai nepaneigia atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ deliktinės atsakomybės už bendros pareigos elgtis rūpestingai su ieškovės teisėtu lūkesčiu dėl projektinių sprendinių pakeitimo įtvirtinimo techniniame projekte pažeidimą.

35. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ techninio projekto rengimo metu buvo gavusi pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę rašytinę užsakovės užduotį projektavimo darbams. Konstatavus atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neatsižvelgiant į ieškovės 2013 m. Projektavimo užduotį dėl parametrų pakeitimo ir kurie kilo iš bendros rūpestingumo pareigos pažeidimo, taikomos deliktinės atsakomybės nuostatos ir jos turi pirmenybę sutartinės atsakomybės atžvilgiu.

36. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ dėl neatidumo neįtraukė pasikeitusių parametrų, gavusi pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovės ketinimų esmę rašytinę užsakovės užduotį projektavimo darbams. Byloje atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ nuosekliai tvirtino, kad į ją sąmoningai neatsižvelgė, negavusi atsakovės bendrovės „SIA MIE Construction“ nurodymo. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ nepateikė įrodymų, kad ji, kaip tos srities profesionalė, bent kreipėsi į bendrovę „SIA MIE Construction“ (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas konstatavo teisės pažeidimo padarymą kaltais veiksmais, pasireiškusiais tyčia (CK 6.248 straipsnis).

37. Atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ pasitelktas ekspertas L. U. parengtame akte nurodė, jog techniniame projekte nurodyti vidaus temperatūros parametrai atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad tai, jog vidaus temperatūrų parametrai atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus, nekeičia ieškovės valios turėti aukštesnį temperatūros standartą. Subjektyviais laikyti eksperto L. U. teiginiai, kad ieškovė galėjo pastebėti neatitikimus techniniame projekte prieš priimdama darbus, nes UAB „Devold“ koregavo dalį parametrų (t. y. vidaus patalpų temperatūros parametrus) atnaujintoje vienašališkai pasirašytoje projektavimo užduotyje.

38. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ekspertas L. U. teiginį, jog OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 sistemos gali visiškai užtikrinti patalpoje skaičiuotiną (reikalingą) drėgmę neviršijant leistinų ribų be papildomos drėkinimo sistemos UNIFOG, kuri techniniame projekte buvo įvertinta kaip perkeltinė sistema, išdėsto be jokio matematinių skaičiavimų patikrinimo, todėl ši išvada atmesta kaip nepatikima (CPK 185 straipsnis).

39. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovė įrodė žalos faktą. Byloje nusprendus taikyti deliktinę atsakomybę, atsakovė negali naudotis konsultavimo sutarties Nr. 12083 nuostata, leidžiančia trūkumus pašalinti jai pačiai.

40. Konstatavus, kad, esant visiškam suprojektuotų ir instaliuotų įrenginių apkrovimui, projektiniai sprendimai neleistų pasiekti UAB „Devold“ vienašališkai pasirašytoje patikslintoje užduotyje nurodytų (pageidaujamų) vidaus patalpų temperatūrų ir drėgmės parametrų, spręsta, jog yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą naujų projektavimo darbų išlaidų atlyginimą.

41. Ieškovės teigimu, trūkumams pašalinti atliktinų statybos darbų preliminari vertė lygi 319 100 Eur (sąmata parengta galutine ekspertų išvada). Teismas nustatė, kad į šią sumą yra įskaičiuoti ir projektavimo bei statybos rangos darbai, neišskiriant jų net ir kai ekspertai nustatė, kad trūkumus dėl netinkamai įrengtos arba iš viso neįrengtos garotiekio izoliacijos turi pašalinti rangovė. Dėl to spręsta, kad ieškovė prašė kompensacijos nuostolių, už kuriuos atsakovė neatsakinga.

42. Byloje nustatyta, jog ieškovė, 2013 m. pakeitusi projekto užduoties dokumentus, iki 2015 m. nepasidomėjo, kaip reikalaujami parametrai yra fiksuoti techniniame projekte. Dėl to teismas sprendė, kad ji pati tokiu neveikimu prisidėjo prie jai atsiradusių nuostolių padidėjimo. Tai sudarė pagrindą per pusę mažinti prašomą priteisti 319 100 Eur sumą (nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti tokią mišrios kaltės proporciją: ieškovei tenka 50 proc., atsakovei – 50 proc.), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įtraukė ir darbus, už kuriuos atsakingas statytojas, tai iš atsakovės priteistina suma dar mažintina iki 100 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis).

43. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė skaičiavimų, kiek konkrečiai užims laiko izoliavimo darbai ir kitų statytojo darbų trūkumų šalinimas, todėl sprendė, kad šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

44. Byloje nustatyta, kad ieškovė jau yra patyrusi 28 045,38 Eur išlaidų padarytai žalai nustatyti ir jos dydžiui įvertinti (t. y. ekspertų paslaugoms apmokėti). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ priteistinas 14 022,69 Eur nuotolių atlyginimas (50 proc.). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ priteistinas 128 145, 38 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

45. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

46. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad rangos sutartis dėl techninio projekto parengimo buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d., kad techninis projektas užsakovei perduotas 2013 m. liepos 30 d., o AB „Lietuvos draudimas“ taikyta draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 31 d., sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.

47. Ieškovės reikalavimas dėl 319 000 Eur trūkumams ištaisyti ir reikalavimas kompensuoti 75 850 Eur už numatomas prastovas teismo laikytini nedraudžiamaisiais pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Taip pat 28 045,38 Eur patirtos išlaidos, įrodinėjant žalą, nėra kompensuotinos draudikės sąskaita, todėl ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

48. Teismas dėl ieškinio senaties nustatė, kad ieškovė apie techninio projekto trūkumus UAB „Sweco Lietuva“ pirmą kartą pranešė 2016 m. balandžio 4 d. raštu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo. Teismas sutiko su ieškove, kad šis ieškovės raštas kvalifikuotinas kaip pareiškimas apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme.

49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

50. Kolegija sprendė, kad 2013 m. liepos mėn. Pirminio techninio projekto rengimo metu buvo daromi įvairūs pakeitimai ir modifikavimai, šalys daugybę kartų susitikinėjo ir derino įvairius klausimus. Šiame etape UAB „Devold“ ir UAB „Sweco Lietuva“ suderino kai kuriuos būsimos gamyklos parametrus, kurie nebuvo atspindėti pradinėje Projektavimo užduotyje, taip pat tikslino jau buvusius joje, tarp jų – ir reikalaujamas patalpų temperatūras, t. y. sumažino jas nuo +25 °C laipsnių iki +20 °C laipsnių. Šie pakeitimai atsispindėjo 2013 m. Gamybos technologijos užduotyje projektavimui, kuri laikytina ieškovės Projektavimo užduoties dalimi ir kuria turėjo vadovautis UAB „Sweco Lietuva“, dalyvavusi ją rengiant ir derinant.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Sweco Lietuva“ buvo faktinė techninio projekto rangovė, t. y. nors tarp UAB „Devold“ ir bendrovės „SIA MIE Construction“ egzistavo sutartiniai santykiai dėl techninio projekto parengimo, tačiau faktiškai visus darbus atliko UAB „Sweco Lietuva“ ir visos šalys tai suvokė bei žinojo.

52. Nustatyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ techniniame projekte nurodė, jog mezgimo patalpoje šilumos išsiskyrimas iš technologijos (įrenginių) neviršys 50 kW. Kaip parodė ekspertizės duomenys Galutinėje ekspertų išvadoje, faktinis šilumos išsiskyrimas nuo įrenginių yra 3,6 karto didesnis, nei apskaičiuota projektuotojos, dėl to yra susidaręs 129 kW šilumos perteklius, kuriam vėsinti atsakovė nenurodė jokių priemonių. Be to, UAB „Sweco Lietuva“ neatsižvelgė į būsimą gamybinių pajėgumų išplėtimą, kuris buvo nurodytas ir įtvirtintas Gamybos technologijos užduotyje projektavimui, t. y., ateityje įrengus papildomas mezgimo stakles, šilumos išsiskyrimas bus dar didesnis, todėl bus reikalingas dar didesnis vėsos poreikis, siekiant įgyvendinti ieškovės nustatytus parametrus. Ekspertų išvadose taip pat konstatuota, kad minėtos atsakovės klaidos ir aplaidumas šiuo metu neleidžia ieškovei užtikrinti pageidaujamos +20 °C laipsnių temperatūros mezgimo patalpoje vasaros metu, todėl yra reikalingi papildomi sprendiniai ir įrenginiai, o tai iš esmės reiškia ieškovės nuostolius dėl jos klaidų.

53. Ieškovė Projektavimo užduotyse nurodė, kad mezgimo patalpoje turi būti palaikoma atitinkama santykinė drėgmė, taip pat kad šioje patalpoje bus reikalinga atskira specialioji drėkinimo sistemą UNIFOG, kuri palaiko nustatytą drėgmę patalpoje ir ją reguliuoja. Tačiau atsakovė neatsižvelgė į Konceptualiame projekte (5.4.2 dalis) nurodytą UNIFOG sistemą, jos neprojektavo ir nenurodė projekte. Taip pat neatsižvelgdama į ieškovės dokumentuose padarytą patalpų suskirstymą ir poreikį kiekvienai patalpai rengti atskirus sprendinius, atsakovė suprojektavo OTŠRK-1.1 ir OTŠRK-1.2 vėdinimo kameras, kurios bendrai vėdina ir aklimatizacijos, ir mezgimo patalpas. Dėl to faktiškai aklimatizacijos ir mezgimo patalpos yra reguliuojamos vienodai ir atskirų parametrų jose išgauti yra neįmanoma technologiškai dėl ydingų atsakovės sprendinių.

54. Ekspertų išvados ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad, kaip ir mezgimo patalpos atveju, taip ir projektuodama garinimo patalpos sprendinius, atsakovė netinkamai įvertino įvairių šilumos šaltinių šilumos išsiskyrimą. Bylos duomenys patvirtina, kad faktinis šilumos išsiskyrimas nuo įrenginių yra 9,6 kW didesnis, nei nurodė atsakovė. Šios klaidos ir aplaidumas šiuo metu neleidžia ieškovei užtikrinti pageidaujamos +20 °C laipsnių temperatūros garinimo patalpoje vasarą, todėl yra reikalingi papildomi sprendiniai ir įrenginiai, o tai iš esmės reiškia ieškovės nuostolius dėl atsakovės klaidų.

55. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovei buvo svarbu užtikrinti pageidaujamą santykinę drėgmę sausų procesų laboratorijos patalpoje. Šiuo metu drėgmės svyravimai yra nuo 47 proc. iki 87 proc. Tai yra atsakovės netinkamo projektavimo rezultatas, atsižvelgiant į ieškovės pageidaujamą 65 proc. drėgmę su 4–5 proc. leistina paklaida. Ekspertų išvadomis ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ drėgmei reguliuoti sausų procesų laboratorijoje iš esmės suprojektavo tik elektrinį drėkintuvą. Siekiant įgyvendinti ieškovės projektavimo užduotyse nustatytus rodiklius būtina perprojektuoti drėgmės reguliavimo sistemą šiose patalpose įdiegiant autonominius patalpos drėkintuvus ir sumontuojant tikslios kontrolės įrenginius.

56. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Pastatas buvo projektuojamas ir statomas siekiant išplėsti gamybinius pajėgumus Lietuvoje ir užtikrinti itin aukštą gaminamos produkcijos kokybę, taip pat garantuoti tinkamos kokybės darbo sąlygas darbuotojams. Dėl nekokybiškai atlikto darbo ieškovės interesai buvo pažeisti, t. y. ieškovė negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, be to, atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ pažeidus bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigas, ieškovė atsidūrė blogesnėje padėtyje.

57. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ pagal Sutartį Nr. 2 veikė ne tik kaip Pastato darbo projekto rengėja, bet ir kaip viso Pastato statybų proceso valdytoja. Dėl to kolegija darė išvadą, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ sprendė, kaip yra įgyvendinami jos pačios suprojektuoti sprendiniai, derino su rangove visus einamuosius klausimus, techninio ir darbo projekto įgyvendinimą, tvirtino kasdienius klausimus ir priėmė visus rangovės atliktus darbus pagal atsakovės parengtus Pastato techninį ir darbo projektus.

58. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja atlyginti visas išlaidas, susijusias su naujai atliekamais darbais, netinkamų projektinių sprendinių keitimu ir naujų sprendinių įgyvendinimu. Bylos duomenys patvirtina, kad Pastate reikia keisti įrangą, perdaryti kai kuriuos inžinerinius darbus, montuoti papildomus vėdinimo, oro kondicionavimo pajėgumus ir drėkinimo sistemas. Šiems trūkumams pašalinti reikalinga suma laikytina išlaidomis – ieškovės nuostoliais, kurie privalo būti atlyginti. Kolegija pagal bylos duomenis sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo priteisimo.

59. Pasisakydama dėl atsakomybės atsakovei taikymo, kolegija pažymėjo, kad ieškovei padaryta žala atsirado iš neteisėtų veiksmų, kuriais pažeistos abi sutartys (Sutartys Nr.1 ir Nr. 2), bendra atidumo bei rūpestingumo pareiga, todėl šie veiksmai kvalifikuotini ir kaip įstatymo, ir kaip sutarties pažeidimas. Todėl dėl reikalavimo dalies, susijusios su Sutarties Nr. 2 pažeidimu, atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ taikytina sutartinė atsakomybė, dėl kitos reikalavimo dalies – deliktinė atsakomybė. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai padarytos žalos negalima tiesiogiai ir vienareikšmiškai priskirti nei sutarties pažeidimui, nei deliktui, nes ji padaroma sutarties pažeidimu, iš kurio žala atsiranda trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais laikomasi bendros pozicijos, kad padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, kuris nėra tiesioginiais sutartiniais santykiais susijęs su žalą padariusiu asmeniu, privalo būti atlyginta, o teisinis būdas šiam rezultatui pasiekti gali būti, be kita ko, išplečiant deliktinės atsakomybės taikymo ribas. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ taikytina deliktinė atsakomybė.

60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija darė išvadą, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ atliko neteisėtus veiksmus pažeisdama tiek Sutartį Nr. 1, tiek rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalaus elgesio standartą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie neteisėti atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ veiksmai yra pagrindas jai taikyti deliktinę atsakomybę dėl reikalavimo, susijusio su Sutarties Nr. 1 pažeidimais.

61. Kolegijos vertinimu, atidus ir rūpestingas rangovas (subrangovas) nebūtų atlikęs tokių veiksmų, kuriuos atliko atsakovė UAB „Sweco Lietuva“, t. y. nebūtų nukrypęs nuo užsakovo reikalavimų, būtų tinkamai įvertinęs išorinius veiksnius, turinčius įtakos patalpų temperatūrai, būtų tinkamai parinkęs darbų ir įrangos sprendinius ir būtų ėmęsis visų būtinų veiksmų, kad Pastatas atitiktų ieškovės nurodytus reikalavimus.

62. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, nematydama galimybės patikėti tuos pačius projektavimo darbus tai pačiai projektuotojai, dėl kurios aplaidumo ar nekompetencijos atsirado projektavimo darbų trūkumų, nusprendė pati savo lėšomis atlikti projektavimo veiksmus, t. y. samdyti kitus asmenis, kurie tinkamai įgyvendintų ieškovės pateiktas projektavimo užduotis (CK 6.703 straipsnio 2 dalis). Didžiąją žalos (nuostolių) dalį, kurios atlyginimo nagrinėjamoje byloje siekia ieškovė, sudaro išlaidos, kurias ieškovė patirs, sumokėdama trečiajam asmeniui už atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atliktų trūkumų šalinimo darbus.

63. Kolegija sprendė, kad jei CK 6.703 straipsnio 2 dalis būtų aiškinama kaip nustatanti vienintelį galimą teisių gynybos būdą – reikalavimą neatlygintinai ištaisyti darbų trūkumus, ieškovei tektų neproporcingai didelė rizika negauti norimo rezultato arba norimo rezultato gavimas užsitęstų neribotą laiką. Taip pat ieškovė būtų verčiama toliau bendradarbiauti su nekompetentinga rangove. Dėl to nepagrįstais laikytini teiginiai, jog CK 6.703 straipsnis užsakovui išimtinai suteikia teisę tik reikalauti, kad rangovas neatlygintinai ištaisytų techninių dokumentų trūkumus. Kolegijos vertinimu, reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra savarankiškas, alternatyvus užsakovo teisių gynybos būdas ir CK 6.665 straipsnio prasme. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko, jos įsitikinimu, adekvačiausią susiklosčiusiai situacijai teisių gynybos būdą – reikalavimą atlyginti žalą (nuostolius).

64. Pagal bylos duomenis spręsta, kad faktinė projektavimo darbų rangovė buvo UAB „Sweco Lietuva“, o ne bendrovė „SIA MIE Construction“. Techninio projekto trūkumai atsirado dėl faktinės rangovės, t. y. UAB „Sweco Lietuva“, veiksmų, nes ji realiai įgyvendino Sutartį Nr. 1. Dėl to konstatuota, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinės atsakomybės taikymas bendrovei „SIA MIE Construction“ yra negalimas.

65. Kadangi rangos sutartis dėl techninio projekto parengimo buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d., techninis projektas užsakovei perduotas 2013 m. liepos 30 d., o AB „Lietuvos draudimas“ taikyta draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 31 d., kolegija sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.

66. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atliktiems darbams buvo nustatytas vienerių metų garantinis terminas, jis prasidėjo 2015 m. balandžio 30 d. (projektavimo rangos darbų rezultato perdavimas ieškovei). Ieškovė 2016 m. balandžio 4 d. raštu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo pranešė atsakovei apie techninio projekto trūkumus. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės 2016 m. balandžio 4 d. raštas kvalifikuotinas kaip pareiškimas apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme. Kadangi vienerių metų ieškinio senaties termino pabaiga – 2017 m. balandžio 4 d., tai ieškovė, ieškinį pateikusi 2017 m. kovo 9 d., nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

67. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ atmesti; nustačius, kad kasacinis teismas negali priimti galutinio sprendimo byloje, grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

67.1. Teismai suformavo nepagrįstą precedentą, jog, esant rangos santykiams tarp užsakovo ir rangovo bei išvestiniams subrangos santykiams tarp rangovo ir subrangovo, užsakovas vietoj sutartinės atsakomybės grandinės taikymo (užsakovo reikalavimas rangovui – rangovo regresinis reikalavimas subrangovui) įgyja teisę reikšti subrangovui tiesioginį reikalavimą už rangos sutarties (kurios šalis subrangovas nėra) nuostatų pažeidimą pasinaudodamas delikto institutu. Tokiu aiškinimu buvo nukrypta nuo sutarties uždarumo principo, vertinimo, kad lūkesčio interesas gali būti ginamas išimtinai taikant sutartinę atsakomybę, o deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik už tikrumo intereso pažeidimą, nepaisytas sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijos negalimumas Lietuvos teisės sistemoje.

67.2. Teismai aiškiai neįvardijo, kokios konkrečios sutartys ir kokios konkrečios šių sutarčių nuostatos buvo pažeistos ir kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais (neveikimu) buvo padaryti pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakomybės ribos gali būti plečiamos tik tuo atveju, kai sutarties pažeidimu padaroma žala sutarties atžvilgiu trečiajam asmeniui (tai galėtų būti tik Sutarties Nr. 3, kurios šalis ieškovė nebuvo, pažeidimas), vėliau padaro sau pačiam prieštaraujančią išvadą, kad žala atsirado dėl Sutarties Nr. 1. Liko neaišku, kuo remiantis atsakovei buvo taikoma išplėstinė deliktinė atsakomybė. Net ir pripažinęs atsakovę Sutarties Nr. 1 šalimi, teismas tokiu atveju nuosekliai dėl Sutarties Nr. 1 pažeidimo turėjo taikyti jai išplėstinę sutartinę civilinę atsakomybę (kaip sutarties uždarumo principo išimtį), o ne deliktinę atsakomybę. Nepagrįstai konstatuota, kad nors generalinis rangovas generalinės rangos sutarties nepažeidė, generalinės rangos sutartį pažeidė subrangovas. Šiuo atveju, jeigu būtų įrodytas Sutarties Nr. 1 pažeidimo faktas, tai turėtų lemti būtent bendrovės „SIA MIE Construction“, o ne UAB „Sweco Lietuva“ atsakomybę (Sutarties Nr. 1 9 straipsnis). Nei įstatymo nuostatos, tarp jų CK 6.650 straipsnio 4 dalis, nei Sutartis Nr. 1 ir (ar) Sutartis Nr. 3 nenustatė galimybės užsakovei reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovei.

67.3. Gamybos technologinė užduotis ir joje aptarti reikalavimai, kurių pažeidimu teismai grindžia Sutarties Nr. 1 pažeidimą, nėra Sutarties Nr. 1 dalis. Pakeista gamybos technologinė užduotis (ginčas kilęs iš esmės dėl vienintelės nuostatos – vidaus temperatūros sumažinimo iki +20 °C) yra vienašališkai pasirašyta ieškovės, t. y. nė viena iš Sutarties Nr. 3 šalių – nei bendrovė „SIA MIE Construction“, nei UAB „Sweco Lietuva“, nėra jos raštu patvirtinusi. Ji buvo rengiama jau užbaigus techninio projekto rengimą. Vienašališkai pakeista projektavimo užduotis nebuvo raštu suderinta tarp Sutarties Nr. 3 šalių, nebuvo įkelta į bendrą projekto dokumentų įkėlimo vietą „Sweco portal“, todėl ši užduotis negali būti laikoma Sutarties Nr. 3 ar Sutarties Nr. 1 pakeitimu ir nėra privaloma nei bendrovei „SIA MIE Construction“, nei UAB „Sweco Lietuva“. Be to, Projektavimo užduoties keitimas būtų susijęs su kompleksiniu daugelio sąlygų keitimu, įskaitant ir atsiskaitymą už papildomai teikiamus projektavimo darbus, todėl darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kuri nors šalis būtų pateikusi ofertai keliamus kriterijus atitinkantį pasiūlymą dėl Projektavimo užduoties pakeitimų.

67.4. Ieškovė jau ketverius metus faktiškai naudojasi Pastatu, tačiau nėra pateikusi jokių įrodymų, kad techninio projekto sprendiniai jai būtų sukėlę kokią nors faktinę žalą ar būtų atliktas bet koks tariamų trūkumų taisymas. Teismai nevertino antstolio Pastate nustatytų faktinių aplinkybių, bet rėmėsi išimtinai vien tik ieškovės pasitelktų specialistų (SIKB) atliktais teoriniais skaičiavimais, neargumentuotai atmesdami juos paneigiančias atsakovės techninių specialistų ir L. U. išvadas. Nagrinėjamu atveju sutarčių pažeidimai bei tariami atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo tinkamai įrodyti. Teismai, aiškiai neidentifikavę taikytinos civilinės atsakomybės rūšies, ėmė spręsti klausimą dėl civilinei atsakomybei taikytinų sąlygų, todėl dalis sąlygų buvo vertinama taikant sutartinei, dalis – deliktinei civilinei atsakomybei taikytinas taisykles. Būtent ieškovė, vadovaudamasi CPK 178 straipsniu, turėjo įrodyti, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų patyrė realią konkretaus dydžio žalą, tačiau to nepadarė. Teismai nesiėmė nustatyti ieškovės tariamai patirtos žalos dydžio (nuostolių). Ieškovės nurodytas žalos dydis (ieškinio suma) negalėtų būti savaime tapatinamas su teismo nustatomu žalos dydžiu, nes toks dydis turi būti įrodytas leistinais įrodymais, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Dalis ieškovės nurodytos sumos, t. y. 288 000 Eur, sudaro papildomų įrenginių, kurie, ieškovės pasitelktų specialistų teigimu, leistų pasiekti gamybos technologine užduotimi nustatytus aukštesnius parametrus, įsigijimo kaina. Ši suma nepriklauso nuo to, ar atsakovė būtų iš karto suprojektavusi įrenginius, ar šie įrenginiai bus suprojektuoti vėliau, ieškovė šias išlaidas bet kokiu atveju būtų patyrusi. Atsakovė į bylą yra pateikusi net 2 argumentuotus ir rašytiniais įrodymais pagrįstus alternatyvius pasiūlymus, kuriais tas pats rezultatas būtų pasiekiamas bene perpus mažesnėmis sąnaudomis nei nurodomos ieškovės. Iš ieškovės nurodytos sumos 31 100 Eur sudaro sausų tyrimų laboratorijoje ir aklimatizacijos patalpoje netinkamai sumontuotos įrangos permontavimas, už kurį atsakomybė kyla montavimo darbus atlikusiai rangovei, bet ne atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė akivaizdžios pirmosios instancijos teismo aritmetinės klaidos, kai, prie sprendimo nurodytos sumos (100 000 Eur) pridėjus 14 022, 69 Eur sumą, buvo gauta ne aritmetiškai pagrįsta 114 022,69 Eur suma, o 128 145,38 Eur suma.

67.5. Ieškinys yra grindžiamas išimtinai lūkesčių interesu (ieškovė tikėjosi gauti techninį projektą, parengtą ir atitinkantį ne tik Projektavimo užduotį, bet ir jos pakeitimą), kuris ginamas taikant sutartinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad UAB „Sweco Lietuva“ veikė kaip Sutarties Nr. 1 šalis ir ją pažeidė, taikė sutartinės ir deliktinės atsakomybių konkurenciją, tačiau prioritetą teikė ir ieškinio reikalavimą tenkino deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Nei rangos teisinius santykius ar statybos procesą reglamentuojantys įstatymai, nei teismų praktika išimčių, leidžiančių šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, nenustato. Šiuo atveju nėra kilusi sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija, nes tokia galima tik tuo atveju, jei sutarties šalis padarytų pažeidimą, kuris būtų laikomas pažeidimu ir nesant sutarties, kiltų konkurencijos situacija. Remiantis kasacinio teismo praktika, deliktinė atsakomybė esant sutartiniams santykiams gali būti taikoma tik tuomet, kai sutartiniai teisiniai santykiai negali užtikrinti pakankamai veiksmingos teisminės gynybos atsižvelgiant į ginamus interesus, nes formaliai sutartinių santykių nebuvo arba įstatymai pripažįsta didesnę saugomų interesų apsaugą, kuri negali būti nepagrįstai ribojama sutartimi. Civilinės atsakomybės rūšies tinkamas taikymas yra svarbus ir tuo, kad skiriasi įrodinėjimo našta – sutartinės atsakomybės atsiradimą ieškovui paprastai įrodyti yra sudėtingiau nei deliktinės atsakomybės taikymo atveju. Manytina, kad tikrasis ieškovės tikslas, reiškiant tiesioginį reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniais santykiais su ja nesusijusiai atsakovei (o ne reikalavimas bendrovei „SIA MIE Construction“ kaip sutarties šaliai ir generalinei rangovei), yra siekis išvengti atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ sutartinės atsakomybės bei kitų sutartinių ribojimo. Kadangi, turimais duomenimis, atsakovė bendrovė „SIA MIE Construction“ šiuo metu patiria nemokumo problemų, laikytina, kad ieškovė, reikšdama tiesioginį reikalavimą atsakovei UAB „Sweco Lietuva“, taip pat įvertino skirtingą atsakovių finansinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą.

67.6. Teismai skirtingai vertino, kokia apimtimi gali būti taikomos sutarčių sąlygos bei CK nuostatos (tarp jų CK 6.703 straipsnis), susijusios su rangos teisiniais santykiais, jeigu nusprendžiama taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Užsakovės (ieškovės) teisė pačiai pasirinkti kitą projektuotoją, kuris taisys atsakovės atliktų darbų tariamus trūkumus (teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas), yra apribota ir sutartinėmis nuostatomis (Sutarties Nr. 2 9 punktas, Bendrųjų konsultavimo veiklos sąlygų 3.2.1 punktas).

67.7. Apeliacinės instancijos teismui iš viso nepasisakius dėl atsakovės apeliaciniame skunde akcentuoto nepagrįsto draudimo apsaugos objekto siaurinimo, tokį siaurinimą grindžiant Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų išimčių taikymu, ieškovės reiškiamas reikalavimas neturi būti traktuojamas kaip nedraudžiamasis įvykis. Tiek atsakovės subrangos sutartis buvo sudaryta (2012 m. lapkričio 5 d.), tiek ginčo objekto techninis projektas buvo perduotas (2013 m. liepos 30 d.) 2012 m. draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu (2012 m. liepos 31 d. – 2013 m. liepos 30 d.). Taigi draudimo apsauga galiojo tiek Pastato techniniam, tiek darbo projektams.

67.8. Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl darbų trūkumų pirmą kartą raštu pareiškė 2015 m. spalio 12 d., taigi senaties terminas pasibaigė atitinkamai 2016 m. spalio 12 d. Atsižvelgiant į tai, jos ieškinys buvo pareikštas gerokai praleidus senaties terminą – 2017 m. kovo 9 d. (CK 6.667 straipsnis). Teismai nesprendė klausimo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nevertino, ar egzistuoja sąlygos ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, bet atliko prieštaringą jos teiktų pranešimų vertinimą ir konstatavo, kad ieškovės 2015 m. spalio 12 d. raštas yra laikytinas tik paklausimu, o pranešimu apie trūkumus galėtų būti laikomas tik 2016 m. balandžio 4 d. raštas.

68. Ieškovė UAB „Devold“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

68.1. Teismai skundžiamuose sprendimuose atsakovei taikė ir sutartinę (kiek tai susiję su Sutarties Nr. 2 pažeidimu), ir deliktinę atsakomybę (kiek tai susiję su Sutarties Nr. 1 pažeidimu), o ne vien tik deliktinę atsakomybę, kaip tvirtinama kasaciniame skunde. Atsakovės veiksmai kvalifikuotini ir kaip įstatymo, ir kaip sutarties pažeidimas. Dėl to atsakovės pozicija, kad jai negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė atsakomybė, akivaizdžiai prieštarauja civilinėje teisėje galiojančiam visiško žalos atlyginimo principui. Jei kasacinis teismas laikytųsi pozicijos, kad turi būti taikoma bendrovei „SIA MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ bendra atsakomybė, ji turėtų būti laikoma solidariąja.

68.2. Šioje byloje nagrinėjama situacija neturėtų būti įvardijama tikrąja deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencija, kuri įprastai suprantama kaip situacija, kai žala atsiranda iš sutarties šalies veiksmų ir sutarties šalies konkretūs neteisėti veiksmai negali būti priskirti nei sutarties pažeidimui, nei deliktui, nes atitinka tik kai kuriuos kiekvieno iš jų požymius. Šioje byloje nagrinėjama situacija yra vadinamoji tarpinė konkurencijos situacija, kai nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai (Sutarties Nr. 1 epizodas). Pažymėta, kad nukentėjusio trečiojo asmens teisė į žalos atlyginimą dėl sutarties, kurios šalis jis nėra, pažeidimo negali būti paneigta civilinės atsakomybės rūšių klasifikacija, nurodant, kad toks pažeidimas neatitinka nei sutarties pažeidimo, nei delikto, todėl civilinė atsakomybė negalima. Turi būti užtikrinama, kad padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, kuris nėra tiesioginiais sutartiniais santykiais susijęs su žalą padariusiu asmeniu, privalo būti atlyginta. Teisės doktrinoje nurodoma, kad visos tarpinės situacijos, kurios griežtai neatitinka sutartinės ir deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, kyla pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą. Nuo sutarties sudarymo momento tarp sutarties šalių atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, kai šalia sutartyje apibrėžtų įvykdymo įsipareigojimų taip pat yra taikomos įstatymo pagrindu atsirandančios pareigos, kurios galioja nepriklausomai nuo šalių susitarimo. Šių įstatymo pagrindu susiklostančių prievolinių teisinių santykių turinys skiriasi, atsižvelgiant į sutarties rūšį ir kitas aplinkybes. Svarbu tai, jog šio ne sutartinio, bet įstatymo pagrindu atsirandančio teisinio santykio tikslas yra ne užtikrinti sutarties įvykdymą, o apsaugoti susijusius asmenis nuo nuostolių.

68.3. Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia ginamas tikrumo interesas, kuris pasireiškia tuo, kad tuo atveju, jei atsakovė nebūtų padariusi neteisėtų veiksmų, ieškovei nebūtų atsiradusi žala, pažymėta, jog tarpinės situacijos, kai sprendžiamas sutarties šalies atsakomybės trečiajam asmeniui klausimas, pasižymi tuo ypatumu, kad jose kai kuriais atvejais būtina apginti ne tikrumo, o lūkesčio interesą, o dėl sutarties pažeidimo patirta žala paprastai neatitinka delikto kriterijų, ypač jeigu pažeidžiamas įvykdymo įsipareigojimas. Tačiau vien tik interesas, kuris yra pažeistas ir kurį nukentėjusiam asmeniui būtina apginti, negali savaime nulemti atsakomybės žalą padariusiam asmeniui netaikymo.

68.4. Sutarties uždarumo principas yra skirtas sutarties šalies interesų apsaugai nuo nepagrįstų trečiųjų asmenų reikalavimų. Tačiau sutarties uždarumo principas negali būti taikomas ne pagal paskirtį, kai žalą padaręs asmuo, prisidengdamas šiuo principu, piktnaudžiauja savo teisėmis siekdamas išvengti atsakomybės. Byloje yra pateikti įrodymai, o ir atsakovė neginčija, kad projekto rengimo metu tiesiogiai ir dažnai net nedalyvaujant bendrovei „SIA MIE Construction“ derino įvairius klausimus, keitė projektavimo užduotį, aptarinėjo įvairias detales, todėl akivaizdu, kad atsakovė nesiekė visiško savo sutarties su bendrove „SIA MIE Construction“ (Sutartis Nr. 3) uždarumo. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės nebuvo tipiškos, nes įprastai generalinės rangos–subrangos santykiuose šalių teisės ir pareigos vykdomos kitokia eiga ir subrangovas faktiškai neperima visų pagal rangos sutartį nurodytų pareigų vykdymo, t. y. įprastai tarp užsakovo ir subrangovo, šiam vykdant įsipareigojimus pagal subrangos sutartį, nesusiklosto toks glaudus ryšys. Kita vertus, situacija ypatinga ir tuo, kad atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimų ne tik pagal Sutartį Nr. 3, bet ir pagal Sutartį Nr. 2.

68.5. Atsakovė, žinodama, kad išeitinių projektavimo duomenų pakeitimas gali lemti techninio projekto sprendinių pasikeitimą, niekada neinformavo ieškovės apie tai, kad yra būtini techninio projekto pakeitimai, taip pat nepranešė, kad gamybos technologijos užduotyje projektavimui nurodyti parametrai yra ignoruojami ir į juos neatsižvelgta, nekėlė klausimo dėl papildomų galimų projektavimo išlaidų, susijusių su temperatūros keitimu, techninio projekto keitimo išlaidomis, tiesiog ignoravo užsakovės pateiktus išeitinės temperatūros parametrus ir vienašališkai nusprendė, kad paprasčiau būtų vadovautis jau parengto ir nepakeisto techninio projekto sprendiniais, nei pakeisti techninio projekto sprendinius pagal ieškovės užduotį. Taip elgdamasi atsakovė pažeidė tiek įprastinius projektuotojo darbo standartus, tiek apskritai savo bendrąją pareigą elgtis apdairiai, tinkamai ir nedaryti žalos kitiems asmenims, kurie yra aiškiai suinteresuoti jos veiksmais ir jų rezultatais. Šie neteisėti veiksmai nulėmė didelę ieškovei padarytą žalą. Pastatas buvo projektuojamas ir statomas siekiant išplėsti gamybinius pajėgumus Lietuvoje ir užtikrinti itin aukštą gaminamos produkcijos kokybę, taip pat garantuoti tinkamos kokybės darbo sąlygas darbuotojams. Dėl nekokybiškai atlikto darbo ieškovės interesai buvo pažeisti – ji negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, be to, atsidūrė blogesnėje padėtyje, atsakovei pažeidus bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigas. Pažymėta, kad atsakovė pagal Sutartį Nr. 2 veikė ne tik kaip Pastato darbo projekto rengėja, bet ir kaip viso Pastato statybų proceso valdytoja. Tai reiškia, kad būtent ji sprendė, kaip yra įgyvendinami jos pačios suprojektuoti sprendiniai, derino su rangove visus einamuosius klausimus, techninio ir darbo projekto įgyvendinimą, tvirtino kasdienius klausimus ir priėmė visus rangovės atliktus darbus pagal pačios atsakovės parengtus Pastato techninį ir darbo projektus. Taigi ji turėjo visas galimybes užtikrinti, kad visi ieškovės projektavimo užduotyse nurodyti reikalavimai ir pageidavimai būtų tinkamai įgyvendinti ir kad statomas Pastatas visiškai atitiktų jos poreikius.

68.6. Ieškovės vertinimu, jos patirta žala susidėjo iš naujų projektavimo darbų išlaidų; išlaidų, susijusių su naujai atliekamais darbais, netinkamų projektinių sprendinių keitimu ir naujų sprendinių įgyvendinimu; nuostolių, kurie bus patirti sustabdžius ieškovės veiklą (gamybą) papildomų darbų atlikimo periodu; išlaidų padarytai žalai nustatyti ir jos dydžiui įvertinti (t. y. ekspertų paslaugoms apmokėti). Teismai žalą, susijusią su naujai atliekamų darbų išlaidomis ir patirtomis išlaidomis, sumažino 50 proc. ir šio sprendimo ieškovė neginčijo. Ieškovei žala buvo padaryta keliais atsakovės neteisėtų veiksmų epizodais, kurie bendrai sukėlė ieškovei nurodomą žalą, todėl manytina, kad išskirti kiekvienam epizodui priskiriamos žalos dydžio dalies nėra įmanoma, o ir nėra tikslinga.

68.7. Manytina, kad, taikant CK 6.703 straipsnį, ieškovė gali ginti savo teises, pasirinkdama pati šalinti trūkumus. Ieškovė šiuo atveju įgyvendino vieną iš CK 6.703 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyvių teisių gynybos būdų ir reikalavo atlyginti nuostolius, kurių didžiąją dalį sudaro išlaidos, kurios bus patirtos ateityje. Būtų nepagrįsta CK 6.703 straipsnio 2 dalies normą aiškinti kaip suteikiančią užsakovui teisę tik reikalauti, kad rangovas neatlygintinai ištaisytų techninių dokumentų trūkumus, nes tokiu būdu užsakovas būtų įpareigotas toliau bendradarbiauti su rangovu, kurio kompetencijos, atidumo stoka ar kitos neigiamos profesinės savybės nulėmė šių trūkumų atsiradimą. Be to, neatlygintinas projektavimo darbų trūkumų ištaisymas ir nuostolių atlyginimas, kaip du alternatyvūs teisių gynybos būdai, funkcine bei ekonomine prasme laikytini ekvivalentiškais. Reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra savarankiškas, alternatyvus užsakovo teisių gynybos būdas ir CK 6.665 straipsnio prasme.

68.8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimas apie darbų trūkumus turi būti konkretus, apibrėžtas ir tiksliai įvardijantis atitinkamus trūkumus. Tuo tarpu ieškovė 2015 m. spalio 12 d. raštu paprasčiausiai siekė iš atsakovės gauti paaiškinimus, susijusius su Pastato statybos darbų vėlavimu, nes įtarė, kad šiuos nesklandumus galėjo lemti jos atlikti ir su ieškove nesuderinti techninio projekto keitimai. Ieškovė apie techninio projekto trūkumus atsakovei pirmą kartą pranešė 2016 m. balandžio 4 d. raštu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo, todėl būtent šis raštas kvalifikuotinas kaip pareiškimas apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme.

69. Atsakovė bendrovė „SIA MIE Construction“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

69.1. Teismai nustatė bei patvirtino kilusiam ginčui reikšmingą faktą, kad realūs, faktiniai projektavimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai buvo susiklostę būtent tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Sweco Lietuva“. Atitinkamai jei yra nustatyta kokių nors projektavimo trūkumų, tai už juos gali ir turėtų būti atsakingas faktiškai projektavimo rangos santykių šalimi esantis asmuo, t. y. UAB „Sweco Lietuva“, o ne bendrovė „SIA MIE Construction“.

70. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

70.1. Teismai, pasisakydami dėl draudimo apsaugos, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog taikyta Pastato draudimo apsauga įsigaliojo būtent tik nuo 2013 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad darbo projektas buvo pateiktas užsakovei minėtos sutarties galiojimo metu, draudimo apsauga objektui, esančiam Panevėžyje, J. Janonio g. 66, galiojo būtent tik dėl darbo projekto. Ieškovės civilinė atsakomybė šioje byloje kyla tik tiek, kiek ji susijusi su Techniniu projektu, t. y. 2012 metų draudimo poliso (TIA Nr. 215315622) galiojimo laikotarpiu. Ieškovės civilinė atsakomybė dėl objekto Panevėžyje, J. Janonio g. 66, projektavimo buvo apdrausta tik nuo 2013 m. liepos 31 d. (TIA Nr. 251344876), 2012 metų polise (TIA Nr. 215315622) šis objektas nebuvo įtrauktas, nors būtent šio poliso galiojimo laikotarpiu techninis projektas buvo parengtas ir atiduotas.

70.2. Remiantis Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.6 papunkčiu, nedraudžiamuoju įvykiu laikoma finansinė, nesusijusi su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandanti kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad būtų padaryta konkreti žala turtui ar asmenims, kurią būtų lėmę atsakovės veiksmai. Ieškovės reikalavimai laikytini negauta nauda arba finansine žala, todėl nepatenka į Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties apimtį (nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 15.6 punktą). Įrenginių trūkumų taisymas bei iš to kilę nuostoliai taip pat nėra atlygintini draudikės pagal galiojusią draudimo apsaugą (Taisyklių 15.8 papunktis). Taisyklių 15.9 papunktyje įtvirtinta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas toks įvykis, kai jis kyla dėl projektavimo trūkumų taisymo. Šis punktas šiam įvykiui yra aktualus ir taikytinas, nes jis apima projekto klaidų, trūkumų, neatitikimų taisymą, kuris sukelia finansinius nuostolius užsakovui dėl sutartinių prievolių nevykdymo. Šiuo konkrečiu atveju atlikti projektavimo darbai nesukėlė jokios realios žalos Pastatui ar kitam turtui. Manytina, kad savo esme ieškovės pareikštas reikalavimas yra laikytinas dėl netinkamos kokybės darbų, bet ne dėl žalos atlyginimo.

70.3. 2015 m. spalio 29 d. laikytina diena, kai ieškovė neabejotinai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, todėl ieškinio senatis laikytina suėjusia 2016 m. spalio 29 d., tačiau ieškinys pateiktas tik 2017 m. kovo 9 d., praleidus ieškinio senaties terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalis siejusio teisinio santykio dėl pastato techninio projekto parengimo vertinimo

71. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODEtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-681-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-681-378/2015">3K-3-681-378/2015</a>; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

72. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Devold“ ir atsakovė bendrovė „SIA MIE Construction“ 2012 m. spalio 24 d. sudarė konsultavimo sutartį (Sutartis Nr. 1), pagal kurią bendrovė „SIA MIE Construction“ įsipareigojo parengti naujo Pastato techninį projektą. Vėliau bendrovė „SIA MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo parengti ieškovės UAB „Devold“ projektuojamo Pastato techninį projektą (Sutartis Nr. 3). Taigi tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai projektavimo rangos teisiniai santykiai, kai ieškovė UAB „Devold“ yra pastato techninio projekto užsakovė, atsakovė bendrovė „SIA MIE Construction“ – generalinė rangovė, o atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ jos pasitelkta subrangovė.

73. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Viena iš rangos rūšių yra CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo ranga.

74. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis).

75. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.

76. Minėta, kad tarp šalių susiklosčiusiems projektavimo rangos santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, o bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

77. Jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, šiuo atveju projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Bendrosios tokių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkiami subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą.

78. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODEtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-681-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-681-378/2015">3K-3-681-378/2015</a>).

79. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2012">3K-3-526/2012</a>; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODEtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-681-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-681-378/2015">3K-3-681-378/2015</a>; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291-701/2017">3K-3-291-701/2017</a>, 48 punktas ir kt.).

80. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2011">3K-3-367/2011</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

81. Pažymėtina, kad sutarčių laisvės principas neribojamas rangos ir subrangos santykiams formuoti tik tokiu būdu, kuris įtvirtintas CK 6.650 straipsnyje. Sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindinės rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelių subrangos sutarčių ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2011">3K-3-157/2011</a>; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2012">3K-3-526/2012</a> ir kt.).

82. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys, sudarydamos Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 3, jose nenustatė galimybės pareikšti tiesioginį reikalavimą trečiajam asmeniui, t. y. užsakovė – subrangovei, o subrangovė – užsakovei. Taigi šalims projektavimo rangos sutartyse nesusitarus dėl pirmiau nurodyto tiesioginės atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikymo, galioja bendrosios atsakomybės taisyklės, kad rangovas atsako užsakovui dėl jo pasirinkto subrangovo veiksmų ir subrangovui už užsakovo veiksmus (CK 6.650 straipsnis). Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei sutarties uždarumo principo esmę. Ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ vykdė visus techninio projekto parengimo darbus bei derino klausimus, susijusius su techninio projekto parengimu, tiesiogiai su ieškove, nekeičia šalių teisių ir pareigų santykio, prisiimto pagal sudarytas sutartis (Sutartis Nr. 1 ir Nr. 3). Dėl to nepagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad faktiškai projektavimo rangos teisiniai santykiai pagal Sutartį Nr. 1 susiklostė tiesiogiai tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ (subrangovės). Pažymėtina, kad subrangovas ir yra tas asmuo, kuris pasitelkiamas būtent rangovo pagal sutartį prisiimtoms prievolėms vykdyti, todėl jis visada faktiškai atlieka visus rangovo sutartimi sutartus darbus ar jų dalį (priklausomai pagal sudaryto susitarimo apimties). Tačiau tokie subrangovo veiksmai negali būti laikomi kaip sukuriantys tiesioginius sutartinius santykius tarp užsakovo ir subrangovo, nes tokiu aiškinimu būtų paneigiama užsakovo, rangovo ir subrangovo santykių esmė. Dėl to darytina išvada, kad užsakovės (ieškovės) ir subrangovės (atsakovės UAB „Sweco Lietuva“) nagrinėjamu atveju nesieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl Pastato techninio projekto parengimo, kurie galėtų būti pagrindas jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę už Sutarties Nr. 1 netinkamą vykdymą. Šiuo atveju dėl Sutarties Nr. 1 pažeidimo turėtų būti vertintos atsakovės bendrovės „SIA MIE Construction“ sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, nes užsakovei būtent rangovė yra tiesiogiai atsakinga už projektavimo rangos sutarties tinkamą vykdymą.

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija yra laikytina tokia situacija, kai reikalauti atlyginti žalą iš to paties subjekto būtų galima tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovės (užsakovės) ir atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ (subrangovės) nesieja tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai, nes Sutartis Nr. 1 sudaryta tarp užsakovės ir rangovės, o Sutartis Nr. 3 – tarp rangovės ir subrangovės, užsakovei pareiškus reikalavimą subrangovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, šiuo atveju nėra sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos.

Dėl galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo kylančio iš sutarties netinkamo vykdymo bendrosios deliktinės rūpestingumo pareigos pažeidimo pagrindu

84. CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Pagal šį principą civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti dėl civilinių teisių įgijimo, jų įgyvendinimo bei jų gynybos.

85. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovės turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalių santykių specifika, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas.

86. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

87. Minėta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių bendrovės „SIA MIE Construction“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 422 995,38 Eur žalos atlyginimą, kurį patyrė dėl to, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ nesiėmė visų būtinų priemonių tinkamai atlikti projektavimo rangos darbus, nukrypo nuo techninių reikalavimų statiniui nesilaikydama ieškovės nustatytos maksimalios išorės ir tam tikrų patalpų vidaus temperatūros reikalavimų, neįvertindama parinktų darbų ir įrangos sprendinių, todėl pagal jos projektinius sprendinius pastatytas pastatas nėra visiškai tinkamas vykdyti ieškovės veiklą.

88. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovėms civilinė atsakomybė dėl pastato techninio projekto parengimo kyla skirtingais pagrindais, t. y. bendrovei „SIA MIE Construction“ kyla sutartinė, o UAB „Sweco Lietuva“ – deliktinė atsakomybė. Kadangi ieškovė UAB „Devold“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. birželio 11 d. sudarė Konsultavimo sutartį Nr. 14030 (Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo parengti darbo projektą pagal ieškovės pateiktą užduotį, taip pat suteikti projekto įgyvendinimo priežiūros bei statybų valdymo priežiūros paslaugas, tai pagal šią sutartį atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ kyla sutartinė atsakomybė.

89. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ nukrypo nuo techninių reikalavimų statiniui nesilaikydama ieškovės nustatytos maksimalios išorės ir tam tikrų patalpų vidaus temperatūros reikalavimų, neįvertindama parinktų darbų ir įrangos sprendinių, taip pažeisdama Sutartį Nr. 1, ji taip pat pažeidė rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalaus elgesio standartą. Dėl to spręsta, kad tokie neteisėti atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ veiksmai yra pagrindas jai taikyti deliktinę atsakomybę dėl reikalavimo, susijusio su Sutarties Nr. 1 pažeidimais.

90. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsakovei taikė deliktinę atsakomybę, nes, pripažinę atsakovę Sutarties Nr. 1 šalimi, teismai tokiu atveju atsakovei nuosekliai dėl Sutarties Nr. 1 pažeidimo turėjo taikyti išplėstinę sutartinę civilinę atsakomybę. Be to, ieškinys yra grindžiamas išimtinai lūkesčių interesu (ieškovė tikėjosi gauti parengtą pastato techninį projektą, atitinkantį ne tik Projektavimo užduotį, bet ir jos pakeitimą), kuris ginamas taikant sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę.

91. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.

92. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

93. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

94. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

95. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą, pirmiausiai kaip neteisėtus veiksmus nurodo tai, kad ieškovė pastato techninio projekto rengimo metu pakeitė Projektavimo užduotį, kurioje buvo nurodyti pakitę tam tikri technologijų rodikliai, kai kurių patalpų temperatūra. Šie pakeitimai buvo suderinti su atsakove UAB „Sweco Lietuva“, tačiau ji, parengdama galutinį techninį projektą, nukrypo nuo ieškovės pateiktų galutinių techninių reikalavimų statiniui (projektavimo užduoties), todėl pastatas neatitinka ieškovės pateiktų reikalavimų (projektavimo užduoties). Taigi atsakovė, žinodama, kad rengia pastato techninį projektą ieškovei, nesilaikė tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais nepadarytų ieškovei žalos. Šie atsakovės veiksmai, ieškovės vertinimu, yra pagrindas taikyti jai deliktinę atsakomybę, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės apimtį pagal ieškovės ir atsakovės bendrovės „SIA MIE Construction“ sudarytą Sutartį Nr. 1.

96. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas nutarties 95 punkte pateiktai ieškovės argumentacijai, sprendė, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ pažeidė Sutartį Nr. 1 bei rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalaus elgesio standartą, o tai yra pagrindas jai taikyti deliktinę atsakomybę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinės instancijos teismo vertinimus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

97. Pirma, kaip nurodyta šios nutarties 82 punkte, atsakovė UAB „Sweco Lietuva“, būdama subrangovė, nėra Sutarties Nr. 1 šalis, šiuo susitarimu užsakovės ir rangovės prisiimti abipusiai įsipareigojimai ar jų pažeidimas negali būti vertinami kaip subrangovės neteisėti veiksmai ir būti pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ su atsakove bendrove „SIA MIE Construction“ sudarė Sutartį Nr. 3 dėl pastato techninio projekto, todėl jai gali kilti sutartinė civilinė atsakomybė tik už šioje sutartyje sutartų įsipareigojimų neįvykdymą ir reikalavimą dėl šios sutarties pažeidimo gali reikšti tik sutarties šalis – atsakovė bendrovė „SIA MIE Construction“. Kadangi ieškovė su atsakove UAB „Sweco Lietuva“ yra sudariusi Sutartį Nr. 2 dėl pastato darbo projekto parengimo, šio projekto įgyvendinimo priežiūros bei statybų valdymo priežiūros paslaugos, tai ieškovė tiesiogiai gali reikšti reikalavimus šiai atsakovei tik dėl šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Dėl to atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ negali būti laikoma pažeidusia Sutartį Nr. 1.

98. Antra, ieškovės lūkesčio interesas pagal projektavimo rangos sutartį (Sutartis Nr. 1) buvo gauti tinkamą pastato techninį projektą, kurio pagrindu būtų pastatytas pastatas (gamykla). Minėta, kad sutartinė atsakomybė iš esmės yra sutarties įvykdymo ekvivalentas, kai nukentėjusiam asmeniui garantuojamas sutarties įvykdymas (lūkestis), tik kita forma. Reikšdamas reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, nukentėjęs asmuo iš esmės siekia sutarties įvykdymo. Sutarties pažeidimo atveju lūkesčio interesas yra konkretus ir susiformuoja, atsižvelgiant į konkrečius kitos sutarties šalies įsipareigojimus.

99. Šiuo atveju ieškovė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą kildina iš atsakovės netinkamo pastato techninio projekto parengimo, galutinės projektavimo užduoties sąlygų nesilaikymo. Tačiau techninio projekto tinkamas parengimas yra šalių projektavimo rangos susitarimo dalykas, o šio įsipareigojimo netinkamas įvykdymas yra laikytinas sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Pažymėtina, kad sutarties tinkamas vykdymas yra siejamas su lūkesčio intereso įgyvendinimu, kuris negali būti kildinamas iš bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip deliktinės atsakomybės taikymo pagrindo. Deliktinė atsakomybė negali ginti tokio lūkesčio intereso, kaip jis suprantamas pagal tam tikros, šiuo atveju projektavimo rangos, sutarties įvykdymą. Šiuo atveju ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kyla iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat su projektavimo rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Dėl to atsakovės veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jai negali būti nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tuo pagrindu taikoma deliktinė atsakomybė.

100. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalis siejusį teisinį santykį dėl pastato techninio projekto parengimo, netinkamai taikė rangos teisinius santykius ir civilinės atsakomybės institutą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ nagrinėjamu atveju kyla deliktinė atsakomybė už netinkamą pastato techninio projekto parengimą.

Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo

101. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425-686/2015">3K-3-425-686/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

102. Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

103. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, nes ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo ieškovės 2015 m. spalio 12 d. rašto, o ne nuo jos 2016 m. balandžio 4 d. rašto.

104. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDItNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342-686/2016">3K-3-342-686/2016</a> 35 punktą; ir kt.).

105. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74-421/2015">3K-3-74-421/2015</a>).

106. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė reikalavimus subrangovei dėl techninio projekto trūkumų pirmą kartą pateikė 2016 m. balandžio 4 d. raštu dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir mokėjimų sustabdymo. Ieškovės 2015 m. spalio 12 d. raštu buvo kreiptasi į atsakovę prašant paaiškinti, kodėl ir kokie techninio projekto sprendiniai buvo keisti ir (ar) papildyti naujais sprendiniais. Tuo tarpu 2016 m. balandžio 4 d. rašte ieškovė nurodė, kad ketina inicijuoti ekspertizės atlikimą, siekdama nustatyti techninio projekto pakeitimų ir papildomų sprendinių įtraukimo priežastis, papildomų rangos darbų poreikio priežastis ir faktą, ar atlikti papildomi darbai neturėjo būti nurodyti techniniame projekte.

107. Teisėjų kolegija sutinka su teismų pateiktu vertinimu, kad ieškovės 2016 m. balandžio 4 d. raštas laikytinas jos pareiškimu atsakovei apie darbų rezultato trūkumus, todėl šio akto surašymo data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą ir pagrįstai vertino, kad šiuo atveju užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą, dieną, kada užsakovė pareiškė apie šiuo atveju subrangovės atliktų darbų trūkumus.

Dėl bylos procesinės baigties

108. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą taikyti atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ sutartinę atsakomybę dėl jų 2014 m. birželio 11 d. sudarytos Konsultavimo sutarties Nr. 14030 (Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo parengti darbo projektą pagal ieškovės pateiktą užduotį, taip pat suteikti projekto įgyvendinimo priežiūros bei statybų valdymo priežiūros paslaugas.

109. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ iš esmės turėjo visas galimybes užtikrinti, kad visi ieškovės projektavimo užduotyse nurodyti reikalavimai bei pageidavimai būtų tinkamai įgyvendinti ir kad statomas Pastatas visiškai atitiktų ieškovės poreikius (gauti tai, ko tikėjosi pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2), tačiau dėl jos neteisėtų veiksmų šio rezultato nebuvo pasiekta; atsakovė UAB „Sweco Lietuva“, veikdama kaip Sutarties Nr. 1 ir kaip Sutarties Nr. 2 šalis, veikė kaip statybos projektavimo ir statybos valdymo darbų profesionalė. Dėl to jai, kaip teisės aktais reglamentuojamas paslaugas teikiančiai (darbus atliekančiai) profesionalei, yra taikomi rūpestingo ir atidaus šios rūšies profesionalo elgesio atitinkamoje situacijoje standartai.

110. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentų aišku, kad jis neatribojo sutartinės ir deliktinės atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atsakomybės (pagal Sutartį Nr. 2 ir ieškovės nurodytą deliktą) ir tinkamai nenustatė jų taikymui visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad subjektas, manantis, jog dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2013">3K-3-540/2013</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160-687/2016">3K-3-160-687/2016</a> 34 punktą), tarp jų ir patirtos žalos dydį. Tokiu atveju, kai reiškiamas ieškinys keliais skirtingais civilinės atsakomybės pagrindais, teismui, nagrinėjančiam bylą, taip pat tenka pareiga kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirti bei vertinti atskirai pateiktų įrodymų kontekste, nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

111. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žalos atlyginimo prievolę atsakovei pagal Sutartį Nr. 2, turėjo nustatyti visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Šių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

112. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutartis Nr. 2 buvo sudaryta ir darbo projektas pateiktas ieškovei galiojant draudimo sutarčiai su AB „Lietuvos draudimas“, todėl šios aplinkybės, vertinant atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymą, turi būti apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintos.

113. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino šalis siejusius projektavimo rangos teisinius santykius, sutartinės civilinės atsakomybės apimtį, subrangovės deliktinės atsakomybė taikymo galimybę nagrinėjamu atveju, todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

114. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Janina Januškienė