Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2013 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-78-2-00020-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2.1;
1.1.8.7.9;
1.1.4.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. ir jo gynėjo advokato Albino Antano Korniko kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžių.
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį visą laikotarpį dirbti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl K. V. pakeistas, pašalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir A. M., ir nustatant, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
K. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 24 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – R. E. sodybos kieme (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nukentėjusiųjų K. K., L. S., J. S.-B., R. E. akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. M.: K. V. tyčia rankomis stumdant S. M., o asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia mediniu pagaliu sudavus ne mažiau kaip vieną kartą S. M. į nugarą ir padarius kraujosruvą nugaroje – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. V. ir jo gynėjas advokatas A. A. Kornikas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžius ir bylą K. V. nutraukti.
Pasak kasatorių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai nepagrįsti byloje ištirtais įrodymais ir jiems prieštarauja. Teismai nenurodė, kaip reiškėsi K. V. viešosios tvarkos pažeidimas: įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bendrininkavimas taip pat nekonstatuotinas. Sodyba, kurioje vyko įvykis, nebuvo matoma nuo kelio, ją nuo pagrindinio kelio užstojo želdiniai, buvo tamsu, jokie pašaliniai asmenys konflikto R. E. sodyboje negalėjo pastebėti, tad ji negali būti laikoma viešąja vieta BK 284 straipsnio prasme. Viešoji vieta privalo būti traktuojama kaip vieta, kurioje lankytis turi teisę pašaliniai asmenys, kitaip aiškinant sodybos kiemą ne kaip privačią, o kaip viešąją erdvę, būtų paneigta privačios nuosavybės esmė, nes sodybos kiemui esant viešam, savininkas neturėtų teisės drausti lankytis ar reikalauti pasišalinti nekviestų asmenų iš savo sodybos.
Kasatoriai skunde pabrėžia, kad teismų buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis, nes įrodymai byloje vertinti atskirai vienas nuo kito, atskiriems įrodymams teikiant nepagrįstai didesnę įrodomąją galią prieš kitus, dalies reikšmingų įrodymų nevertinant. Teismai įvykių seką atkūrė pagal liudytojų K. K., R. E., L. S. ir J. B. parodymus, tačiau nė viena iš liudytojų negalėjo įvardyti, kaip tiksliai atrodė susistumdymas, kas buvo jo iniciatorius, teismai nepaaiškino, kokiais įrodymais nustatė, kad vienas iš dviejų S. M. puolusių asmenų buvo būtent K. V. Iš teismų padarytų išvadų neaišku, ar nustatyta, kada S. M. buvo pastumtas, iš kurios pusės, kuo remiantis neginčijamai įrodyta, jog fizinis kontaktas – stūmimas – buvo atliktas būtent nuteistojo K. V., o ne L. N. ar A. M. Įrodymais nepaneigta, kad nuteistasis K. V. kontaktavo su nukentėjusiuoju S. M. kitu nei smurtavimo ar viešosios tvarkos pažeidimo tikslu. Teismai nepasisakė dėl aplinkybės, jog pats nukentėjusysis S. M. peiliu dūrė K. V. į širdį, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl liudytojos L. S. matytas kontaktas galėjo būti ne K. V. puolant S. M., o jam nuo S. M. ginantis. Teismai nepašalino liudytojų, kurie negalėjo tiksliai įvardyti nei įvykio dalyvių skaičiaus, nei jų vaidmenų, atkurti tikslios įvykių sekos, parodymų prieštaravimų; apsiribota tik fizinio kontakto fakto nustatymu, nesiaiškinta, ar to iniciatorius nebuvo pats nukentėjusysis, kuris (tai nustatyta bylos medžiaga) pasikalbėti su atvykusiais asmenimis atėjo nešdamasis virtuvinį peilį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad veika truko itin trumpai, buvo spontaniška, nuteistasis K. V. viso teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog įžūliems prievartiniams veiksmams nepritarė ir pats jų vengė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo kasacinės instancijos teismo praktiką: L. N. nėra pripažintas kaltu dėl smūgių sudavimo S. M., todėl nesant įrodytai šiai jo veikai K. V. nuteisimas už bendrininkavimą su juo pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą L. N. atžvilgiu. Netinkamas bendrininkavimo instituto byloje taikymas lėmė ir netinkamą bausmės individualizavimą.
Kasaciniame skunde, be to, pažymima, kad apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, jį vartojusio, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų to įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimo būklė nustatoma ne tik atlikus specialų tyrimą, bet ir remiantis liudytojų ar paties kaltininko parodymais bei kitais duomenimis, kuriais apibūdinami apsvaigimo požymiai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose niekaip neargumentuojama išvada dėl apsvaigimo, jo poveikis nusikalstamos veikos padarymui. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis K. V. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsiliepimu į nuteistojo K. V. ir jo gynėjo advokato A. A. Korniko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad analogiškus kasaciniam skundui argumentus nuteistasis K. V. buvo pateikęs apeliaciniame skunde; apeliacinės instancijos teismas į juos išsamiai atsakė. Tai, kad žemesnės instancijos teismai bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis ar gynyba, nelaikoma pagrindu daryti išvadą, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnyje. Spręsdamas K. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, jų turinį ir visus juos motyvuotai įvertino, išsamiai pasisakydamas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas BPK 20 ir 305 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pasak prokuroro, nepaisant to, kad konfliktas tarp nuteistojo K. V. su bendrininkais ir nukentėjusiojo S. M. įvyko kaimo vietovėje, R. E. sodyboje, tamsiu paros metu, įvykio vieta vertintina kaip viešoji vieta, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodytos įvykio vietos viešąja vieta pripažinti būtinus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-309/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-309/2009">2K-309/2009</a>, 2K-719/2012, 2K-488/2012, 2K-318/2012 ir 2K-182/2013). Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo K. V. ir bendrininko veiksmai viešoje vietoje pasireiškė įžūliu elgesiu – fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį S. M. nukentėjusiųjų K. K., L. S., J. S.–B., R. E. akivaizdoje. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nagrinėjamu atveju teismų išvados dėl K. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstos ir teisingos, o kasacinio skundo argumentai teismų išvadų nepaneigia.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis ir jo bendrininkas vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – nukentėjusiojo S. M. sveikatą ir viešąją tvarką, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Argumentai, kad ginčijamu nuosprendžiu pripažinus K. V. bendrininkavus su L. N., buvo pažeista šio nekaltumo prezumpcija, nes jis nėra pripažintas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltu dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam, nepagrįsti ir atmestini. Taip pat, pasak prokuroro, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami K. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Duomenys, kad visi konflikte su S. M. dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, užfiksuoti liudytojų parodymuose ir paties nuteistojo K. V. parodymuose bei kituose bylos dokumentuose.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės
Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, vadinasi, ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40/2012">2K-40/2012</a>, 2K-613/2011, 2K-297/2010).
Kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo jokių objektyvių įrodymų apie jo apsvaigimo nuo alkoholio būklę. Pats K. V., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl buvusio girtumo. Liudytojai Ž. M., V. P. taip pat teisme parodė apie kasatoriaus ryškų apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu. Taigi K. V. įvykio metu apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas, vadovaujantis jo paties ir liudytojų parodymais byloje.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272/2009">2K-272/2009</a>, 2K-465/2011).
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pabrėžė, kad nenustatyta, jog asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, ir K. V., važiuodami pas S. M., iš anksto būtų planavę prieš jį naudoti fizinį smurtą viešoje vietoje, sutrikdyti viešąją rimtį bei tvarką ir tam ruošęsi, jų bendri įžūlūs veiksmai (nukentėjusio asmens stumdymas ir sudavimas pagaliu per nugarą viešoje vietoje) buvo spontaniški, tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio veikos padarymo metu.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, pripažindami K. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nuo kasacinės instancijos teismo praktikos nenukrypo.
Dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (plenarinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>).
Šioje byloje Plungės rajono apylinkės prokuroro 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas K. V. bendrininkui buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes jam paskelbta paieška. Iš byloje esančių dokumentų yra žinoma, kad šis asmuo pilnametis, apie galimą nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą duomenų nėra, tad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju K. V. bendrininkavo su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kiekvienam iš jų atliekant konkrečius įžūlius fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį S. M. viešoje vietoje, sutrikdant savo veiksmais viešąją tvarką. Kasaciniame skunde nurodomas argumentas, jog bendrininkavimo su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, inkriminavimas pažeidžia šio asmens nekaltumo prezumpciją, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamą praktiką, nepagrįstas.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies objektyviųjų požymių
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasaciniame nuteistojo K. V. skunde nurodoma, kad neaišku, kaip objektyviai reiškėsi jam inkriminuojama veika. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konkrečiai nurodė, kad K. V. veiksmų apimtis – nukentėjusiojo S. M. stumdymas keturių asmenų akivaizdoje viešoje vietoje – R. E. kieme – yra įžūlus elgesys. Teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2009">2K-311/2009</a>, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).
Kitas esminis kasacinio skundo argumentas susijęs su viešosios vietos sąvoka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzk2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-796/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-796/2007">2K-796/2007</a>, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį. Šioje byloje nusikalstama veika padaryta sodybos kieme (kaimo vietovė, kiemas neaptvertas, į jį bet kada, bet kuriuo metu gali patekti pašaliniai asmenys); ši vieta pagrįstai pripažinta viešąja BK 284 straipsnio prasme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. V. ir jo gynėjo advokato Albino Antano Korniko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Masiokas
Aurelijus Gutauskas
