Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2-76- 445/2014

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00922-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija

34.1.; 34.3.; 34.4.10.; 128.1.

(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2014 m. vasario 24 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai J. Ž., suinteresuotiems asmenims V. Ž., A. Ž., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po vyro A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1997-03-05 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja nurodė, 1997 m. kovo 5 d. mirė jos sutuoktinis A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirties liud. AB Nr. 023879, įrašo Nr. 8). A. Ž. kartu su ja ir jų vaikais iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Mirus vyrui, jo palikimą priėmė ji, jo žmona J. Ž.. Jai atiteko A. Ž. asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos reikmenys bei jam priklausiusi gyvenamojo buto ir ūkio pastato dalis. Po A. Ž. mirties liko jam priklausęs turtas: jo vardu įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise butas 45.76 kv. m. bendro ploto, bei 1/6 dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Butas ir ūkinio pastato dalys įgyti 1993-02-23 pirkimo pardavimo sutarties, reg. 325, pagrindu. A. Ž. priklausė ir namų apyvokos reikmenys, baldai, įrankiai ir kitas jo asmeninis turtas. Ji, kaip įstatyminė palikėjo pirmos eilės įpėdinė (LR CK 5.13 str., 573 str. CK 1964 m. redakcija) negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo - sutuoktiniui A. Ž. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš 2013-10-02 Varėnos r. sav. 1-ojo notarų biuro rašto Nr.S-132 matyti, kad 1997-03-05 mirus A. Ž., palikimo niekas nepriėmė, palikimo priėmimo faktas neregistruotas. Kiti galimi pirmos eilės įpėdiniai jos ir mirusiojo vaikai: V. Ž. ir A. Ž. į nurodytą palikimą neprentenduoja, tačiau juos į bylą įtraukia suinteresuotais asmenimis.

Po A. Ž. mirties likusį jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo. Nurodytame bute A. Ž. mirties momentu gyveno visa jų šeima, ten pat liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Todėl galima teigti, kad po A. Ž. mirties visą laiką iki šiol rūpinasi likusiu turtu, t. y. gyvenamuoju butu, ūkinio pastato dalimi bei kitu turtu. Stengdamasi tinkamai išsaugoti šį turtą, moka mokesčius už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, atliko buto remontą, einamuosius buto priežiūros darbus. Per visą šį laiką butas buvo palaipsniui remontuojamas, gerinama jo būklė. Po sutuoktinio mirties likusiu turtu iki šiol naudojasi kaip savo. LR CK 5.50 str. 2 d. (atitinkamai ir 587 str. – 1964 m CK redakcija) numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po A. Ž. mirties likusį palikimą priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudoti. Visgi, praleidusi terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys V. Ž. ir A. Ž. pareiškimą palaikė nurodytais pagrindais ir aplinkybėmis, prašė tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, atstovas neatvyko į teismo posėdį.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos sutuoktinis A. Ž. mirė 1997-03-05 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b. l. 5).

Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų giminystės ryšius su A. Ž. patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimas (b. l. 6-9).

Po A. Ž. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina notaro pažyma (b. l. 11).

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą – butą su dalimi ūkinio pastato, es. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., daiktinės teisės neįregistruotos, nurodant sutartyje pirkėją A. Ž. (b. l. 18-23).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po A. Ž. mirties atsirado palikėjo mirties momentu (1997-03-05), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi A. Ž. testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).

CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą. J. Ž. valdo, naudojasi ir disponuoja visu vyro turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko.

Pareiškėja priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, palikėjo mirties liudijimu, duomenimis apie palikėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirusio 1997-03-05) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis