V. K. pagal BK 300 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-175-696/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41665-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1;

2.1.7.4.6.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Iš nuteistojo V. K. priteista nukentėjusiajai I. S. 20 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) V. K. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias veikas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos, J. S. ir V. A. (nukentėjusiojo O. A. sūnaus) civiliniai ieškiniai atmesti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika prieš J. S.) laisvės atėmimu ketveriems metams, 180 straipsnio 1 dalį (veika prieš O. L. K.) laisvės atėmimu ketveriems metams, 180 straipsnio 1 dalį (veika prieš O. A.) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Iš nuteistojo V. K. priteista: civiliniam ieškovui V. A. (nukentėjusiojo O. A. sūnui) 40 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. S. – 520 Eur turtinei ir 3000 Eur neturinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 3487,45 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl gynėjo išlaidų atlyginimo netenkintas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas: 1) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 8 d., apie 13.40 val., prie daugiabučio namo Vilniuje, Gerosios Vilties g. 16, tiksliai nenustatytais kietais bukais daiktais sudavė J. S. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, dėl to ji parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip atimdamas J. S. galimybę priešintis ir dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio su aplinkine kraujosruva veido kairėje pusėje, muštinės žaizdos su aplinkine kraujosruva pakaušio srityje padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą, t. y. nuo J. S. kaklo nuplėšė 300 Eur vertės auksinę grandinėlę su 70 Eur vertės auksiniu kryžiuku, nuo piršto nuėmė 150 Eur vertės auksinį žiedą, taip pat pagrobė rankinę, kurioje buvo 1 Eur vertės sviesto pakuotė, 1 l 0,50 Eur vertės pieno, 0,50 Eur vertės duonos kepalas, 30 Eur vertės raktų ryšulys, 10 Eur vertės piniginė, kurioje buvo 10 Eur; 2) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 20 d., apie 10.30 val., prie daugiabučio namo Vilniuje, Gerosios Vilties g. 4, O. L. K. sudavė ranka į galvos sritį, dėl to ji parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip atimdamas L. O. K. galimybę priešintis ir dėl kairiojo skruostinio lanko bei kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžių su poodine kraujosruva ir daugybiniais odos nubrozdinimais bei muštine žaizda veido kairėje pusėje padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą, t. y. nuo L. O. K. kaklo nuplėšė 119 Eur vertės auksinę grandinėlę, taip pat pagrobė 15 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 10 Eur vertės dėklas su akiniais, 10 Eur vertės piniginė, kurioje buvo 3 Eur, L. K. vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė ir L. O. K. pensininko pažymėjimas; 3) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Eglių g., einančiam gatve O. A. ranka sudavė smūgį į galvos sritį, dėl to O. A. parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip atimdamas O. A. galimybę priešintis ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų bei dešinio skruosto srityje su dešinio skruostikaulio ir dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiais padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, O. A. priklausantį turtą, t. y. iš švarko kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, piniginę su joje buvusiais 40 Eur ir O. A. pensininko pažymėjimu.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo veiksmuose BK 180 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai) numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

2.1. Pasak nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų pažeidimų, sutrukdžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalį.

2.2. Kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo ir pakankamai netiesioginių įrodymų, kurių visuma ar kiekvienas atskirai patvirtintų, jog būtent jis padarė jam inkriminuotus plėšimus. Šios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad remiantis bylos duomenimis negalima daryti neabejotinos išvados, kad plėšimus įvykdė būtent jis (kasatorius). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesant neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, nepašalinęs visų abejonių, jo kaltę grindė netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, padarė niekuo nepagrįstas išvadas, todėl priėmė neteisingą nuosprendį.

2.3. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jis dar sunkesnes nusikalstamas veikas (plėšimus) padarė besimokydamas iš savo ankstesnių kriminalinių patyrimų, kad pradėjo keisti nusikalstamų veikų padarymo modelį ir apiplėšinėti senyvo amžiaus asmenis, nepagrįstos, prieštaraujančios bylos medžiagai ir tėra prielaidos. Kasatorius nurodo, kad visi trys plėšimai yra smurtiniai, stipriai sužalojant nukentėjusiuosius ir tik po to juos apiplėšiant. Tuo tarpu jis tik apvogdavo žmones, smurto nenaudojo (tai patvirtina pirmiau jo padarytos veikos, t. y. jis nei I. S., nei A. S. nesudavė), be to, jis nėra teistas pagal BK 180 straipsnį. Taip pat teismas padarė prielaidą, kad jo kaltę įrodo netiesioginis įrodymas (tarnybinis pranešimas), jog panašaus pobūdžio veikos pasibaigė tada, kai jis (V. K.) buvo sulaikytas. Kasatoriaus nuomone, teismams pradėjus remtis tokiais netiesioginiais įrodymais iškiltų grėsmė, kad asmenys būtų nepagrįstai sodinami į kalėjimus. Akivaizdu, kad teismas bandė,,pritempti“ jam nusikalstamas veikas, nors apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Taigi teismas, remdamasis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, padarė klaidingas išvadas, kad yra pakankamai duomenų dėl jo kaltės padarius plėšimus.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, nes vertino tik kaltinančius duomenis. Nesant jokių tiesioginių įrodymų, teismas padarė prielaidą, jog jis, apiplėšęs nukentėjusiuosius, pagrobtus daiktus greitu metu, pasinaudodamas pažįstama A. M., užstatė lombarduose. Tokios išvados yra ir nelogiškos, nes greitas daiktų realizavimas reikštų ir greitą tokio asmens sulaikymą, o lombardo čekyje tiksliai nurodoma data ir laikas. Teismas nesiaiškino, kokiu būdu jis gavo daiktus, kuriuos liudytoja A. M. užstatė lombarde, jo parodymai, kad aukso dirbinius jam davė pažįstamas, nepaneigti.

2.5. Taip pat kasatorius nurodo, kad nukentėjusieji nematė, kas juos užpuolė ir sužalojo, vienintelis liudytojas L. K. nurodė visai kitą asmenį, kuris galimai padarė šį nusikaltimą, taip pat parodė, kad jis negalėtų jo (nuteistojo) įvardyti kaip nusikaltimo vietoje buvusio asmens, ant nukentėjusiosios J. S. rankinės, kuri vėliau buvo rasta netoli įvykio vietos, jo DNR nerasta. Taigi teismas, remdamasis prielaidomis ir pasvarstymais, nuteisė jį galutine aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už plėšimus, kurių jis nepadarė ir kuriems įrodyti nėra jokių tiesioginių įrodymų. Teismas kaip įrodymu remiasi jo pokalbiu su asmeniu vardu Sania, tačiau šiame pokalbyje, anot kasatoriaus, neįmanoma įžvelgti, kad dėl narkotikų jis pasiryžęs plėšti žmones juos žalojant. Tai, kad narkomanai, darydami nusikaltimus, siekia gauti pinigų narkotikams, jokiu būdu nereiškia, kad nusikaltimus jie darys žalodami nekaltus asmenis, nes jų tikslas yra gauti pinigų, o ne žaloti žmones. Tokios teismo išvados grįstos ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o prielaidomis ir samprotavimais.

3. Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl J. S., O. L. K. ir O. A. plėšimų pagrįstumo

4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nesant neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, nepašalinęs visų abejonių, jo kaltę grindė netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, padarė niekuo nepagrįstas išvadas, todėl nuosprendis naikintinas.

4.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. K. išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl trijų plėšimo nusikaltimų. Nors byloje iš tikro nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų V. K. dalyvavimą padarant tris jam inkriminuotus plėšimus 2015 m. liepos 8, 20 ir 25 dienomis, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad V. K. neabejotinai dalyvavo, padarant plėšimus prieš J. S., O. L. K. ir O. A., ir Vilniaus apygardos teismas pagrįstai dėl šios dalies panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, pagrįstai nurodė, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas teisme. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

4.2. Tai, kad V. K. dalyvavo padarant jam inkriminuojamus plėšimus, nurodo jau ta aplinkybė, kad vos praėjus kelioms valandoms nuo visų trijų nusikaltimų padarymo iš nukentėjusiųjų pagrobtas turtas atsiduria V. K. rankose ir jis su kitų asmenų pagalba (kad pats neišsiduotų) neša pagrobtą turtą į lombardus, siekdamas kuo greičiau juo atsikratyti ir iškeisti į pinigus. Sunku patikėti, kad kasatoriui nepažįstami asmenys, kiekvieną kartą padarę nusikaltimus ir užvaldę nukentėjusiųjų turtą, tuoj pat atsitiktinai sutiktų kasatorių ir jam pasiūlytų įsigyti pagrobtus daiktus. Nors V. K. neprisipažino padaręs plėšimus, teisėjų kolegija laiko tai V. K. gynybine pozicija. Pažymėtina, kad V. K. nepripažino ir nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo atvirai pagrobti I. S. turtą, nors nukentėjusioji I. S. tiesiogiai matė nuteistąjį nusikaltimo padarymo metu, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad įsidėmėjo V. K. veido bruožus – barzdą, apgamą kairėje veido pusėje virš lūpos prie nosies, tamsias akis, tamsius trumpus plaukus – ir nurodė jį kaip asmenį, pasikėsinusį pagrobti jos turtą.

4.3. Teismas pagrįstai kaip vieną iš aplinkybių, nurodančių, kad V. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nurodė tai, kad V. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas darė besimokydamas iš ankstesnių savo kriminalinių patyrimų, kai nepavykdavo pabaigti pradėtų nusikaltimų nenaudojant smurto. V. K. keičia savo nusikalstamų veiksmų modelį ir pradeda apiplėšinėti senyvo amžiaus asmenis, tai daro nuošaliose vietose, kuriose yra ribotas matomumas ir aplink nėra pašalinių asmenų. Visų plėšimų modelis ir kaltininko veiksmai yra panašūs – nukentėjusiajam iš už nugaros suduodamas smūgis į galvą, dėl to šis nugriūna, taigi, nemato plėšiko, pagrobiami daiktai, kurie yra lengvai prieinami (grandinėlės, žiedai, piniginės), visos nusikalstamos veikos padarytos geografiškai viena šalia kitos esančiose vietose – Gerosios Vilties g. ir Eglių g. Vilniuje, o V. K. gyvena šalia minėtų vietų esančiame Savanorių pr. Kaip vienas iš netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių V. K. kaltę, pripažinta aplinkybė, kad panašaus pobūdžio (nusikalstamos veikos mechanizmo) nusikalstamos veikos pasibaigė tada, kai V. K. buvo sulaikytas. Nuteistojo požiūrį į nusikalstamų veikų darymą bei jo socialines nuostatas apibūdina ir byloje užfiksuotas jo pokalbis su asmeniu Sania. V. K. sako: „Visiškai? Galas? Supratau. Na gerai, kiek čia pas mane? Reikia sužvejoti, eisiu, turbūt, pasivaikščioti, greitai, reikia kažką privaikščioti, nors kažką“ (T. 4, b. l. 10-12). Pažymėtina, kad pats V. K. vartojo narkotines medžiagas, niekur nedirbo, taigi vienintelis šaltinis pinigų narkotikams gauti buvo nusikaltimų darymas. Kaip matyti iš bylos, pinigus, gautus už lombarduose užstatytus pagrobtus daiktus, jis panaudojo narkotikams įgyti. Be to, V. K. praeityje buvo teistas už vagystes, kurių metu gautas lėšas išleido narkotikams.

4.4. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors nė vienas nukentėjusysis ar kitas asmuo tiesiogiai nematė, kad būtent V. K. būtų apiplėšęs nukentėjusiuosius, tačiau netiesioginių įrodymų visuma ir aplinkybių sutapimai davė teismui pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad būtent V. K. padarė plėšimus prieš J. S., O. L. K. ir O. A.. Teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. birželio 6 d. pateikė pažymą Nr. (2.16) NTP-7-6913, kurioje prašo iš nuteistojo V. K. valstybei priteisti 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo kasaciniame procese, t. y. už advokatės R. V. Šalaviejūtės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. K. nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

5.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

5.2. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo išnagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-84-699/2015, 2K-314-696/2015).

5.3. Nagrinėjamoje byloje kasacinį skundą padavė nuteistasis V. K., taip pat jis paprašė paskirti jam gynėją. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs nuteistajam antrinę teisinę pagalbą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjime dalyvavo nuteistasis. Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestas. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą, taikinamąjį tarpininkavimą“ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtinimo“ Nr. 364 14.2.4.2 punktu, valstybės naudai išieškoti iš V. K. 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsniu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Vytautas Piesliakas