Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-4609-940/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01034-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

(S)

2.6.1.5.; 2.6.16.1. 2.6.16.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

3.1.7.; 3.1.7.8.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Ingai Madeikienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio pramonės parkas atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Panplasta atstovui advokatui Rokui Rudzinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) Panevėžio pramonės parkas ieškinį atsakovei UAB Panplasta dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 767,55 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. birželio 1 d. su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20170606 (toliau ir Sutartis) dėl patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini).

3. Šalys, atstovaujamos vadovų, žodiniu susitarimu sutarė, kad atsakovė moka ne tik sutartyje numatytą nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, bet ir žemės mokestį bei nekilnojamojo turto mokestį.

4. Ieškovė atsakovei 2020 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPP 002102 1429,75 Eur sumai už patalpų nuomą, kurios atsakovė pilnai neapmokėjo, neapmokėtas likutis – 767,55 Eur. Apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 15 d. Ieškovei nėra žinomos priežastys, kodėl atsakovė pilnai neapmokėjo 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitos. Atsakovė niekada neginčijo pateiktos sąskaitos faktūros. Priešingai, dalies PVM sąskaitos faktūros apmokėjimas įrodo, kad atsakovė skolą pripažino.

5. Nuomos sutarties 8.1 p. nurodyta, kad visi su šia sutartimi susiję pranešimai siunčiami kitai šaliai elektroniniu paštu ir adresuojami šalims jų nurodytais adresais. Atsakovė buvo nuolatos informuojama apie susidariusias skolas el. paštu, žodžiu bei telefonu, tačiau gera valia savo prievolės nevykdė.

6. Be to, atsakovė ir anksčiau savo sutartines prievoles vykdė netinkamai. Tai patvirtina 2020 vasario 25 d. Panevėžio apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2577-1105/2020, kurio atsakovė taip pat niekada neginčijo ir ši skola buvo išieškoma teismine tvarka.

7. Atsakovė UAB Panplasta su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Procesiniuose dokumentuose, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė už PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PPP 002102 nurodytą nekilnojamojo turto ir žemės mokestį ieškovei nesumokėjo, nes prievolė mokėti šiuos mokesčius nei pagal Sutartį, nei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atsakovei nekyla.

9. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nei už 2017 metus, nei už 2018 metus nebuvo įtraukusi į sąskaitą (-as) jokių nekilnojamojo ar žemės turto mokesčių. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybės ir argumentais, kad atsakovė vykdydama sutartį buvo nesąžininga. Atsakovės žiniomis civilinėje byloje Nr. eL2-2577-1105/2020 ieškovė buvo padavusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo būtent dėl skolos už tariamą įsiskolinimą dėl nesumokėtų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, kurių atsakovė ir neprivalėjo mokėti ieškovei. Atsakovė teismo siunčiamų procesinių dokumentų negavo, o apie priimtą teismo įsakymą faktiškai sužinojo tik šiam įsiteisėjus, t. y. praleidusi terminą prieštaravimams pateikti.

10. Pagal šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti tik patalpų nuomos mokestį, kuris Sutarties sudarymo metu buvo 200 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau ir PVM), bei komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Tuo tarpu Sutartyje nebuvo nurodyta, kad patalpų nuomos laikotarpiu atsakovei kyla prievolė ieškovei mokėti ir nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius.

11. Pirmą kartą ieškovė šių mokesčių nusprendė pareikalauti iš atsakovės už 2019 metus. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir dar 2020 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške nurodė, kad Sutartyje nenumatyta, jog atsakovė privalo mokėti ginčo objektu šioje byloje esančius žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius ieškovei.

12. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepagrindė prašomos priteisti skolos paskaičiavimo ir nepaaiškino, kodėl ieškovė nurodo, jog skola yra ne 1 006,25 Eur, bet 767,55 Eur, kadangi atsakovė ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPP 002102 yra sumokėjusi tik 423,50 Eur.

k o n s t a t u o j a:

Faktinės bylos aplinkybės

13. Tarp ieškovės, atstovaujamos direktoriaus M. K., (toliau ir nuomotoja) ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus S. C., (toliau ir nuomininkė) 2017 m. birželio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20140606. Sutartimi ieškovė perdavė atsakovei laikinai vadyti ir naudotis 1200 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1., 2.1 punktai). Atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir už suteiktas komunalines paslaugas, jas prijungus (Sutarties 1.1 punktas).

14. Sutarties 4 dalyje reglamentuotas nuomos mokesčio dydis ir kiti mokėjai. Šalys sutarė, kad nuomos mokestis už 1200 kv. m nuomojamas patalpas sudaro 200 Eur neįskaitant PVM per mėnesį (Sutarties 4.1 punktas). Be nuomos mokesčio nuomininkas (atsakovė) sumoka mokesčius už šaltą vandenį, elektros ir šiluminę energiją, komunalines bei kitas paslaugas, taip pat ryšio paslaugas, jeigu jos teikiamos nuomininkui pagal nuomininko su paslaugų davėjais sudarytas sutartis. Apmokėjimas už energetinius išteklius ir paslaugas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės valdžios ar įmonių, teikiančių šias paslaugas patvirtintus ir galiojančius paslaugų tarifus ir įkainius. Nuompinigiai mokami ieškovei (nuomotojai) kas trys mėnesiai už praėjusį laikotarpį, gavus sąskaitą ir ieškovės. Už suteiktas komunalines paslaugas nuomininkas atsiskaito už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos.

15. Sutarties 2.6 punkte šalys sutarė, kad ieškovė leidžia atsakovei naudotis bendrais privažiavimais bei žeme prie patalpų.

16. Šalys sutarė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskaičiuotos ir nesumokėtos sumos (Sutarties 6.1 punktas).

17. Sutarties 3.3 punkte šalys numatė, kad norėdamas nutraukti šią sutartį šalys privalo pranešti kitai sutarties šaliai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, tačiau nuomos sutartis gali būti nutraukta ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sutarties pasirašymo. Sutarties šalys taip pat sutarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuomet, jei jie yra padaryti raštu ir tinkamu būdu abiejų šalių pasirašyti (Sutarties 8.3 punktas).

18. 2020 vasario 25 d. Panevėžio apylinkės teismas ieškovės pareiškimo pagrindu išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2577-1105/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės 630 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį bei 195 Eur ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio pramonės parkas naudai. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2017 m. birželio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20170606 dėl patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2019 m. gruodžio 13 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. PPP001518 sumai 630 Eur už patalpų nuomą bei mokesčius, tačiau iki nurodyto sąskaitoje termino – 2020 m. sausio 15 d., atsakovė jos neapmokėjo.

19. Byloje nustatyta, kad šalių susitarimu Sutartis pasibaigė 2021 m. sausio 31 d. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra.

20. Ieškovė atsakovei 2020 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPP 002102 1429,75 Eur sumai. Šią sumą sudaro 423,50 Eur patalpų nuomos mokestis, 850 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 156,25 Eur žemės mokestis. Atsakovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo ieškovei 2021 m. sausio 17 d. 423,50 Eur, o likusios sumos – 850 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 156,25 Eur žemės mokesčio nemokėjo.

21. Bylos šalis siejo negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.477 straipsnis, 6.530 straipsnis). Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atsakovei sumokėti žemės ir nekilnojamojo turto mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo, kildinamo iš tarp šalių 2017 m. birželio 1 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20140606.

22. Abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir nurodė, kad nuomos teisiniai santykiai pagal ginčo objektu esančią 2017 m. birželio 1 d. nuomos sutartį buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 187 straipsnis). Ieškovės byloje pateikta 2015 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų sutartis sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Panevėžio Aurida“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti UAB „Panevėžio Aurida“ nekilnojamojo turto nuomos paslaugas, nepaneigia tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių nuomos teisinių santykių buvimo fakto.

Dėl šalių teisės keisti sutarties sąlygas ir reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo

23. Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

24. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

25. Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį (CK 6.532 straipsnio 1 dalis). Jeigu žemės sklypo, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, savininkas yra nuomotojas, tai nuomininkui žemės sklypas suteikiamas naudotis nuomos ar kitokia teise, numatyta pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje.

26. Jeigu pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį (CK 6.532 straipsnio 2 dalis).

27. Pagal CK 6.534 straipsnį nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu. Į sutartyje nustatytą nuomos mokestį įskaitomas ir mokestis už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenumato ko kita.

28. Šalys sudarė rašytinės formos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 8.3 punkte nurodė, kad sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuomet jei jie padaryti raštu ir abiejų šalių pasirašyti. Iš šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad šalys sutarė, jog atsakovė mokės nuomos ir kitus komunalinius mokesčius. Rašytinėje Sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad atsakovė (nuomininkė) įsipareigoja taip pat mokėti nekilnojamojo turto ir žemės mokestį (Sutarties 4 dalis).

29. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių. Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

30. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2012">3K-3-224/2012</a>).

31. Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį patvirtina, kad atsakovė 2017 m. mokėjo Sutartyje numatytą 242 Eur (įskaitant PVM) nuomos mokestį.

32. 2020 m. gruodžio 31 d. išrašytoje PMV sąskaitoje faktūroje nurodytas nuomos mokestis 350 Eur (Sutartyje numatytas 200 Eur neįskaitant PVM (Sutarties 4.1 punktas)). Aplinkybė, kad keitėsi nuomos mokesčio dydis pripažino ir pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, o atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuomos mokestis buvo mokamas ir pagal kitą nuomos sutartį. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo (CPK 187 straipsnis). Tačiau net jei ir buvo šalių pakeista Sutarties sąlyga dėl nuomos mokesčio dydžio, teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie sudarytą pagrindą išvadai, kad šalys vykdydamos Sutartį, suderintais konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties nuostatas dėl mokesčių sudėties mokėjimo ir žodžiu šalių buvo sutarta ir suderinta, kad atsakovė mokės ne tik nuomos, komunalinius, ryšio paslaugų mokesčius (Sutarties 4.2 punktas), bet ir žemės bei nekilnojamojo turto mokestį, kurie nėra nurodyti rašytinės Sutarties 4.2 punkte (CK 6.532 straipsnio 2 dalis, 6.534 straipsnis).

33. Ieškovės teigimu byloje pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais įrodo, kad atsakovė savo prievolę mokėti žemės ir nekilnojamojo turto mokestį pripažino. Atsakovės atstovas pateiktą susirašinėjimą vertino priešingai – jo nuomone 2020 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovas aiškiai nurodė ieškovei, kad Sutartyje nenumatyta, jog atsakovė privalo mokėti ginčo objektu šioje byloje esančius žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius ieškovei. Pažymėtina tai, kad šalys neteikė teismui viso tarp šalių vykusio susirašinėjimo. Byloje yra pateikti tik du atsakovės vadovo siųsti elektroniniai laiškai ieškovės vadovui. Nesant kitų objektyvių įrodymų, vien tik 2020 m. vasario 17 d. atsakovės vadovo elektroninio laiško, kurio tema nurodyta 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra Nr. PPP001310 (ši sąskaita nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), turinys „Kaip nurodžiau anksčiau rašytinė informacija, kurioje mokesčių inspekcija teigia, kad mano įmonė turi sumokėti tavo įmonei be rašytinės sutarties, pagal kurią mano įmonė moka žemės mokestį. Aš visą tai priimu rimtai ir laikausi tarpusavio teisinės sutarties“, neįrodo, kad šalys žodžiu buvo sutarusios pakeisti Sutarties sąlygas dėl mokesčių mokėjimo. Teismo nuomone pateiktas susirašinėjimas, įvertinant ir galimus neoficialaus vertimo į lietuvių kalbą bei anglų kalbos vartojimo netikslumus, taip pat negali būti vertinamas kaip tinkamai įvykdyta Sutarties sąlyga 8.3 punkto prasme, t. y. nėra laikoma, kad Sutartis buvo pakeista būtent tokia forma (rašytine).

34. Tai, kad teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2577-1105/2020 buvo priteista skola ir ieškovės teigimu atsakovė šią skolą – nekilnojamojo turto ir žemės mokestį už 2017 - 2019 m., apmokėjo, nesuponuoja spręsti priešingai ir nesudaro pagrindo išvadai, kad šalys suderinta valia žodžiu sutarė pakeisti rašytinės Sutarties nuostatas. Ieškovės pateikta 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PPP 001518 (ši sąskaita buvo nurodyta ir ieškovės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-2577-1105/2020) taip pat nėra pakankamas įrodymas tokiai aplinkybei pagrįsti. Sąskaitoje nurodyta, kad 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. žemės mokestis 36 Eur, o nekilnojamojo turto mokestis atitinkamai už kalendorinius metus 174 Eur. Tačiau vien tik 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PPP 001518, nesant kitų objektyvių duomenų, duomenų kada ir kokiu būdu sąskaita buvo apmokėta, taip pat nepatvirtina ieškovės nurodyto fakto dėl Sutarties sąlygų keitimo. Pažymėtina, kad šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Be to, pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį, teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Taigi, išduodamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo pagrįstumo. Procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkei (atsakovei) pagal įstatymą, tačiau civilinėje byloje Nr. eL2-2577-1105/2020 ginčo teisenos tvarka nebuvo vertintos tarpo šalių sudarytos Sutarties nuostatos ir sąlygos, šalių tikrieji ketinimai ir valia, todėl teismo įsakymas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir tai negali būti pakankamu teisėtu pagrindu konstatuoti, kad šalys žodžiu sutarė pakeisti sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad ieškovė daugiau jokių tinkamų įrodymų, aplinkybei dėl sutarties sąlygų pakeitimo, byloje neteikė.

36. Reikalavimams pagrįsti ieškovė byloje taip pat pateikė 2021 m. kovo 1 d. tarpusavio atsiskaitymo aktą. Paprastai tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio užskaitos aktas yra išvestinis dokumentas, kuris turėjo būti surašytas kitų pirminių duomenų pagrindu, tačiau šiame akte nenurodyta, kokiu pagrindu – tiek faktiniu, tiek teisiniu – atsirado atsakovės 767,55 Eur skola ieškovei. Įvertinant ir tai, kad 2021 m. kovo 1 d. aktas nėra pasirašytas, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų išsiųstas ir įteiktas atsakovei, nėra galimybių spręsti dėl ieškovės reikalavimų atsakovei pagrįstumo ir (arba) teisėtumo remiantis šiuo ieškovės pateiktu įrodymu (CPK 185 straipsnis).

37. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnis 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, duomenų, kad išnuomotos patalpos priklauso fiziniam asmeniui nėra, todėl prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį remiantis šiuo teisės aktu atsakovei nekyla.

38. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad žemės mokestį moka žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.

39. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad prievolę mokėti žemės mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį atsakovei numatė įstatymai (CPK 185 straipsnis).

40. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

41. Ieškovei teko pareiga įrodyti ieškinio faktines aplinkybes. Byloje ją atstovavo profesionalus teisininkas, todėl ieškovė turėjo visas objektyvias galimybes įvykdyti savo procesinę pareigą – įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

42. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės pateikti sąskaitų išrašai) patvirtina, kad atsakovė pagal ginčo objektu esančią PVM sąskaitą faktūrą 2021 m. sausio 17 d. ieškovei sumokėjo 423,50 Eur, t. y. sumokėjo už patalpų nuomą, tuo tarpu už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą nekilnojamojo turto ir žemės mokestį, kuris sudaro likusią 1006,25 Eur sumą, atsakovė nesumokėjo. Ieškovė šių aplinkybių nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo (CPK 187 straipsnis).

43. Aplinkybė, kad atsakovė apmokėjo dalį PVM sąskaitos faktūros (tai yra sumokėjo nuomos mokestį dėl kurio ginčo byloje nėra) pati savaime negali būti vertinama kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimams pagrįsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip vienas iš sutartinius santykius patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-15/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-15/2008">3K-3-15/2008</a>). PVM sąskaita faktūra negali būti prilyginama sutarčiai ir civilinių teisinių santykių atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis. PVM sąskaita faktūra – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir PVMĮ) nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 straipsnio 30 dalis), tačiau šis dokumentas išreiškia tik PVM sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens valią ir nesukuria prievolių kitai šaliai, todėl negali kaip savarankiškas juridinis faktas, nenustačius kitų sutarties buvimą patvirtinančių aplinkybių, įpareigoti kitą šalį.

44. Ieškovės 2021 m. balandžio 27 d. pažymoje, 2021 m. kovo 1 d. tarpusavio atsiskaitymo akte nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros neapmokėta dalis yra ne 1006,25 Eur, o 767,55 Eur, šią sumą ir buvo prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje. Kodėl yra nurodyta būtent tokia suma ir prašoma ją priteisti ieškovė nepagrindė nei rašytiniais įrodymais, nei ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PPP 001518 nurodyta, kad žemės ir nekilnojamojo turto mokestis yra skaičiuojamas už 300 kv. m plotą, o 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje jau nurodomas 1250 kv. m plotas, nors pagal Sutartį, iš kurios ieškovė kildino savo reikalavimą, atsakovei buvo išnuomotos 1200 kv. m ploto patalpos (Sutarties 2.1 punktas). Ieškovė šių duomenų prieštaringumo nepašalino ir savo reikalavimams pagrįsti neteikė teismui tikslių duomenų ir juos pagrindžiančių patikimų įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

45. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje ieškovės pateikti įrodymai, atstovės paaiškinimai nepatvirtina faktų, kuriais remiantis būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės skola už žemės ir nekilnojamojo turto mokestį yra teisinga ir pagrįsta, ir neabejotinai susijusi su atsakovės ieškovei nuomotomis negyvenamosiomis patalpomis pagal 2017 m. birželio 1 d. Sutartį. Vien remiantis byloje ieškovės pateiktais įrodymais nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių sudaryta rašytinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo šalių žodiniu susitarimu ar kitais konkliudentiniais veiksmais pakeista (CK 6.183 straipsnis).

46. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė, jog pareigą sumokėti nekilnojamojo turto ir žemės mokestį sutartiniu pagrindu turėjo būtent atsakovė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra nei ieškovės vadovo, nei atsakovės vadovo patvirtintų Sutarties pakeitimų. Nesant tokios ieškovės iniciatyvos, kad Sutartis būtų pakeista, nėra pagrindo konstatuoti bei spręsti dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo.

47. Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškinį atmetus ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

49. Įvertinusi ginčo sudėtingumą, pareikštų reikalavimų ir ruoštų procesinių dokumentų kiekį, bylos apimtį, specialiųjų žinių poreikį bei tai, kad šalys neginčija patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, sprendžia, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus. Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 1400 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios yra įrodytos ir pagrįstos byloje pateiktais rašytinais įrodymais (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

50. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,30 Eur) valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio pramonės parkas, juridinio asmens kodas 304081860, 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą, – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Panplasta, juridinio asmens kodas 304031206, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio pramonės parkas, juridinio asmens kodas 304081860, 13,30 Eur (trylika eurų ir 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 56660.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė