Civilinė byla Nr. 3K-3-195-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33534-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.1.9.2; 3.1.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. (J. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriui S. N. dėl Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus dr. S. N. 2017 m. kovo 27 d. įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimą tinkama, teisės gauti informaciją ribojimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorių dr. S. N. panaikinti neteisėtą ir negaliojantį 2017 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. V-12, anuliuojantį Lietuvos mokslų akademijos vartotojo teises.
3. Ieškovas nurodė, kad kaupdamas slaptųjų tarnybų jo neteisėto sekimo vaizdo įrodymus, 2017 m. kovo 27 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (toliau – Biblioteka) fojė kelias sekundes atvirai filmavo Bibliotekos Komunikacijos skyriaus vedėją I. B., ši dėl to pasipiktino. Ieškovas pasiaiškino Bibliotekos direktoriui dr. S. N., atsiprašė I. B., tačiau 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-I2 (toliau – Įsakymas) Bibliotekos direktorius dr. S. N. anuliavo ieškovo Bibliotekos vartotojo teises dėl pasikartojančių nusižengimų naudojimosi Biblioteka taisyklėms (toliau – Taisyklės), nederamo elgesio, Bibliotekos darbuotojų pastabų ir reikalavimų nepaisymo bei Bibliotekos darbuotojoms keliamos grėsmės. Ieškovo įsitikinimu, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Bibliotekos Taisyklių 17.10 punkte filmavimas patalpose nepaminėtas. Pastaba ieškovui buvo duota vienintelį kartą rūbininkės, kai ieškovas buvo įžengęs į rūbinės pakabų stovų plotą, kad nufilmuotų jį provokavusį Bibliotekos naktinį budėtoją J. D. (J. D.), tačiau ne dėl filmavimo. Nėra jokios grėsmės asmeniui, kai jį atvirai, nors be sutikimo, filmuoja jam gerai pažįstamas asmuo, juolab kai jis žino, dėl ko yra filmuojamas. Įsakymas nepasirašytas. Dėl nurodytų aplinkybių Įsakymas laikytinas nepagrįstu ir negaliojančiu. Be to, nepagrįstai pašalinęs ieškovą iš skaitytojų rato, dr. S. N. pažeidė Bibliotekos Nuostatų 9.1 ir 9.2 punktus, pagal kuriuos Biblioteka privalo aprūpinti mokslo visuomenę informacijos ištekliais bei įsipareigoja vykdyti ir skatinti mokslo ir kultūros istorijos dokumentinio paveldo tyrimus. Šie punktai buvo pažeisti, nes Bibliotekos darbuotojai – slaptieji agentai – trukdo ieškovui dirbti, dirbtinai sukurdami nervingą aplinką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Ieškovas filmavo ir fotografavo Bibliotekos darbuotojus savais tikslais, kaip nurodo, rinkdamas įrodymus, tačiau ieškovui tam nebuvo duotas sutikimas, ieškovas nepaaiškino fotografavimo ir filmavimo tikslo. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į atvaizdą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas yra susipažinęs su Bibliotekos Taisyklėmis, Įsakymą Bibliotekos direktorius priėmė reaguodamas į 2017 m. kovo 27 d. Bibliotekos Fondų ir vartotojų skyriaus vedėjos B. P. ir 2017 m. kovo 27 d. A. P. bei J. Š. tarnybinius pranešimus, iš kurių spręstina, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 18.6 punktą, nustatantį pareigą vartotojui laikytis elgesio viešoje vietoje taisyklių, pagarbiai elgtis su kitais vartotojais ir Bibliotekos darbuotojais.
7. Teismas atsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad Bibliotekoje yra įspėjamųjų ženklų, kurie draudžia fotografuoti ir filmuoti, nurodė, jog pagal Taisyklių 22.7 punktą Bibliotekos darbuotojas turi teisę vartotojams, nesilaikantiems arba pažeidusiems Bibliotekoje nustatytą tvarką ir taisykles, atimti teisę laikinai arba visam laikui naudotis Biblioteka. Teismas konstatavo, kad Įsakymas nėra priimtas neteisėtai.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Kolegija konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai atsakovas Įsakymu anuliavo ieškovo Bibliotekos skaitytojo teises.
10. Kolegija rėmėsi CK 2.22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad ieškovas filmavo ir fotografavo Bibliotekos darbuotojus savais tikslais (rinkdamas įrodymus), tačiau nepateikė įrodymų, kad Bibliotekos darbuotojai buvo davę sutikimą tai daryti. Priešingai, ieškovas teigė, kad nėra grėsmės asmeniui, kai jį atvirai, nors ir be sutikimo, filmuoja. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ieškovo fotografavimas ir filmavimas saviems tikslams reiškia CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.
11. Pagal Taisyklių 18.6 punktą vartotojai privalo laikytis elgesio viešoje vietoje taisyklių, pagarbiai elgtis su kitais vartotojais ir Bibliotekos darbuotojais. Ieškovas neneigia, kad filmavo Bibliotekos darbuotojus. Bibliotekos Fondų ir vartotojų skyriaus vedėja B. P. 2017 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu informavo Bibliotekos direktorių apie ieškovo elgesį bei filmavimą be jos sutikimo. Taigi, nors byloje nėra įrodymų, kad Bibliotekoje buvo iškabinti draudžiamieji ženklai fotografuoti ir filmuoti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas filmavo prieš asmens valią ir taip pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į atvaizdą, toks ieškovo elgesys negali būti laikomas pagarbiu Bibliotekos darbuotojų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 18.6 punktą.
12. Kolegija nesutiko su ieškovu, kad Įsakymu pritaikyta sankcija – neterminuotas ieškovo teisės lankytis Bibliotekoje atėmimas – yra per griežta, neproporcinga. Pagal Taisyklių 22.7 punktą vartotojams, nesilaikantiems arba pažeidusiems Bibliotekoje nustatytą tvarką ir taisykles, galima atimti teisę laikinai arba visam laikui naudotis Biblioteka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiksmai (CK 2.22 straipsnio 1 dalies pažeidimas), atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neneigia Bibliotekos darbuotojus filmavęs ne kartą, suponavo pagrindą atsakovui, įvertinus grėsmę darbuotojų saugumui, priimti Įsakymą. Tokios išvados nepaneigia ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis vėliau atsiprašė Bibliotekos darbuotojos I. B.. Ieškovas filmavo ne tik ją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovui pritaikyta sankcija yra per griežta, neproporcinga, juolab kad ieškovas neprarado teisės lankytis kitose bibliotekose.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. balandžio 28 d. sprendime byloje Nr. 34932/04 pateiktus išaiškinimus. Teisę laisvai gauti informaciją galima riboti (uždrausti) tik įstatymu. Šiuo atveju ieškovui visam laikui buvo uždrausta lankytis Bibliotekoje ir gauti informaciją ne įstatymu, o Bibliotekos direktoriaus pasirašytu Įsakymu, grindžiamu Bibliotekos Taisyklėmis. Nors ieškovas gali lankytis kitose bibliotekose, valstybinės reikšmės mokslinė Biblioteka turi unikalių, savitų šaltinių. Teismai nepagrįstai šios aplinkybės netyrė. Konstitucijos garantuojama ieškovo teisė į visapusišką tobulėjimą, nekliudomą informacijos gavimą buvo neteisėtai suvaržyta. Sankcija uždrausti imtis atitinkamų veiksmų visam gyvenimui pagal EŽTT išaiškinimus yra neproporcinga ir neadekvati. Šioje byloje nėra įrodymų, kad dėl ieškovo veiksmų 2017 m. kovo 27 d. kas nors būtų patyręs žalos, kad ieškovas būtų paviešinęs užfiksuotus vaizdus, kad ieškovo veiksmai yra pasikartojantys, ieškovas keltų Bibliotekos lankytojams ar darbuotojams grėsmę. Taigi už mažareikšmius veiksmus ieškovui pritaikyta neproporcinga, per griežta sankcija, juolab kad ieškovui nebuvo duota galimybė pasiaiškinti.
13.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.22 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; filmuojant ir fotografuojant viešoje vietoje pagal šias nuostatas asmens sutikimo nereikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172-421/2017">3K-3-172-421/2017</a>), taigi nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovas, Bibliotekoje – viešoje vietoje – fiksuodamas vaizdą, pažeidė teisę į atvaizdą. CK 2.22 straipsnio negalima taikyti formaliai, reikia įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.
13.3. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio nuostatas, nes, byloje nesant duomenų, kad Bibliotekos patalpose buvo draudžiama filmuoti ir fotografuoti, konstatavo, jog ieškovas pažeidė Taisykles dėl vaizdo fiksavimo. Atsakovas nepateikė ieškovo pasirašytų Bibliotekos Taisyklių, kuriose būtų atitinkami draudimai, taip pat duomenų apie tai, kad Bibliotekoje buvo draudžiamieji ženklai. Taigi atsakovas neįrodė Įsakymo pagrįstumo (kad ieškovas nuolat nederamai elgėsi, nepaisė pastabų ir reikalavimų).
14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Ieškovas savo teisių pažeidimą dėl priimto Įsakymo ieškinyje siejo su tuo, kad negali kaupti vaizdo įrodymų, pagrindžiančių, kad yra neteisėtai sekamas slaptųjų tarnybų. Taigi nurodydamas, kad Įsakymu jam buvo apribota saviraiškos teisė – visam gyvenimui atimta galimybė lankytis valstybinės reikšmės Bibliotekoje ir naudotis unikaliais šaltiniais, ieškovas įvardija naujas aplinkybes, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas. Toks faktinio ieškinio pagrindo keitimas yra neteisėtas.
14.2. Įsakymas parengtas vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktais bei Taisyklių 18.6 punktu. Bibliotekos vartotojų santykiai su darbuotojais, asmens duomenų apsauga, draudimai Bibliotekoje vykdyti nebūdingą veiklą (fotografuoti, filmuoti) reglamentuojami vadovaujantis Konstitucija, CK, Lietuos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Visuomenės informavimo įstatymu, kitais teisės aktais.
14.3. Konstitucija nustato ne tik teises, bet ir pareigas. Ieškovo Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos teisės ribojimas buvo būtinas Bibliotekos viešajai tvarkai užtikrinti, darbuotojų teisei į privatumą (teisei į atvaizdą) apsaugoti (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalys, 25 straipsnio 1, 3 dalys).
14.4. Ieškovas kasaciniame skunde nurodytais unikaliais Bibliotekos šaltiniais nė karto nesinaudojo, taigi jo teisė negalėjo būti pažeista.
14.5. Nepagrįstas teiginys, kad Įsakymu ieškovui buvo visam gyvenimui anuliuota teisė naudotis Bibliotekos fondais. Įsakyme tai nenurodyta. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo apribotos ieškovo teisės, jos gali būti atkurtos. Draudimo lankytis Bibliotekoje ir naudotis jos šaltiniais pagal Taisykles netaikymas tiesiogiai priklauso nuo tinkamo, Taisykles atitinkančio adekvataus ieškovo elgesio, kuris nekeltų grėsmės visuomenei.
14.6. Sankciją Bibliotekos administracija pritaikė tik po to, kai ieškovas keletą kartų pažeidė Taisykles (nustatytas elgesio viešoje vietoje normas, bendravimo su darbuotojais etiką). Sankcija buvo būtina siekiant išvengti didesnių grėsmių, ji buvo nukreipta į siekį apsaugoti kitus visuomenės narius.
14.7. Kasaciniame skunde nurodytos EŽTT bylos Nr. 34932/04 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: EŽTT sprendė, ar teisės būti renkamam į pareigas asmeniui atėmimas visam laikui būtų pateisinama priemonė demokratinės santvarkos stabilumui užtikrinti. EŽTT padarė išvadą, kad sankcijos galiojimo neatšaukiamumas (nustatymas visam laikui) nėra pateisinamas, todėl būtina nustatyti ne tik sankcijos galiojimo terminą, bet ir galimybę peržiūrėti tokią priemonę. Sankcijos pritaikymas ieškovui šiuo atveju buvo būtina, laiku priimta ir proporcinga priemonė, ji nebuvo nustatyta visam laikui, be to, išnykus aplinkybėms, ieškovui galėtų būti išduotas naujas leidimas lankytis Bibliotekoje, naudotis jos fondais.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi bylos šalys informuotos apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, joms buvo pasiūlyta iki 2019 m. gegužės 2 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl tinkamo atsakovo šioje civilinėje byloje, atsižvelgiant į ieškovo pareikšto ieškinio dalyką ir susiklosčiusius teisinius santykius. 2019 m. gegužės 2 d. šalys pateikė paaiškinimus. Ieškovas nurodė, kad: atsakovas šioje byloje yra tinkamas; bylą ieškovas inicijavo S. N., kaip Bibliotekos direktoriui, nes būtent šis priėmė ginčo Įsakymą; pagal Bibliotekos Taisykles (22.7 punktas), būtent jos darbuotojai gali atimti teisę laikinai arba visam laikui naudotis Biblioteka; ieškovui palankų teismo sprendimą turėtų vykdyti (panaikinti savo Įsakymą) atsakovas; ieškovas neprieštarautų atsakovo S. N. pakeitimui atsakove – Biblioteka, tačiau tinkamo atsakovo įtraukimas į bylą galimas tik pirmosios instancijos teisme. Atsakovas paaiškinimuose nurodė, kad: proceso dalyviai suprato, jog ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas Bibliotekai dėl jos atstovo – direktoriaus priimto Įsakymo panaikinimo; ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti atsakovo duomenys negali būti aiškinami siaurai, kaip ieškinio pareiškimas atsakovui – fiziniam asmeniui; ieškovas ginčija atsakovo atliktą administracinį veiksmą pagal juridinio asmens (Bibliotekos) jam suteiktus įgaliojimus, t. y. juridinio asmens vardu priimtą administracinį sprendimą; nors ieškovo procesiniuose dokumentuose atsakovo (Bibliotekos) įvardijimas formaliai nėra tikslus, tačiau leidžia manyti, jog kaip atsakovą ieškovas siekė patraukti būtent juridinį asmenį – Biblioteką.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas
16. CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
17. Pažymėtina, kad toks bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimas yra pamatinio civilinio proceso principo, t. y. dispozityvumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio, jog bylos šalys savo reikalavimais ir atsikirtimais nustato teisminio nagrinėjimo dalyką, išraiška. Kita vertus, aptariama (bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimo) taisyklė nėra absoliuti. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
18. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir gali lemti tiek materialųjį, tiek procesinį teisinį rezultatą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai (CPK 6 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ex officio formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas ir minėtų kasacinio teismo funkcijų tinkamas įgyvendinimas yra viešojo intereso dalykas.
19. Būtinoji kasacinio skundo ribų peržengimo sąlyga (lot. conditio sine qua non), kuri išplaukia ir iš CPK 353 straipsnio 2 dalies, yra pranešimas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą imtis tokio procesinio veiksmo, t. y. peržengti skundo ribas. Tokio pranešimo paskirtis – pašalinti ar sumažinti procesinės staigmenos kilimo ir kartu teisės į teisingą teismą pažeidimo galimybę.
20. Teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, išaiškino jiems teisę pateikti rašytinius paaiškinimus dėl teisės klausimų, dėl kurių ketinama pasisakyti peržengiant kasacinio skundo ribas, ieškovas ir atsakovas pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių klausimų išsprendimas nesukels dalyvaujantiems byloje asmenims procesinės staigmenos.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
21. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
22. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
23. Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2009">3K-3-120/2009</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568-313/2015">3K-3-568-313/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2009">3K-3-120/2009</a>; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568-313/2015">3K-3-568-313/2015</a>).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį atsakovui S. N., nurodęs jo – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus – pareigas. Ieškiniu ieškovas reikalavo įpareigoti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorių dr. S. N. panaikinti neteisėtą ir negaliojantį 2017 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. V-12, anuliuojantį Lietuvos mokslų akademijos vartotojo teises. Teisinis šalių santykių kvalifikavimas suponuoja, kad ieškovo reikalavimas yra panaikinti Bibliotekos direktoriaus įsakymą, tačiau Biblioteka, kaip atsakovė ar kitas proceso dalyvis, byloje nedalyvauja, t. y. ieškinys Bibliotekai, kaip juridiniam asmeniui, kuriam atstovaudamas šio juridinio asmens vadovas priėmė ginčijamą įsakymą, nebuvo pareikštas.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo įsakymas yra priimtas juridinio asmens – Bibliotekos, jį teisės aktų nustatyta tvarka pasirašė šio juridinio asmens vadovas – Bibliotekos direktorius, tačiau ieškinyje kaip atsakovas nurodytas Bibliotekos direktorius – fizinis asmuo S. N., turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepasiūlė ieškovui pakeisti atsakovo, o tinkamo atsakovo arba antrojo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, įtraukimas, minėta, galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. šios nutarties 24 punktą).
28. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 21–25 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Toks aiškinimas prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, nes ieškinys pareikštas dėl juridinio asmens galimai neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovui nepageidaujamas pasekmes. Tuo tarpu pats juridinis asmuo – Biblioteka byloje nedalyvauja ir nėra pateikęs savo pozicijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis civilinio proceso teisės normų pažeidimas yra esminis, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, dėl to abiejų bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).
Dėl kasacinio skundo argumentų
29. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad skundžiamu įsakymu jam visam laikui buvo uždrausta lankytis Bibliotekoje ir gauti informaciją, o tokia sankcija yra neproporcinga ir neadekvati, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo veiksmų niekas nepatyrė žalos. Taigi, ieškovo keliamas klausimas iš esmės susijęs su teismo pareiga nustatyti teisingą susikirtusių teisinių gėrių – privataus gyvenimo gerbimo (teisės į atvaizdą apsaugos) bei saviraiškos laisvės (ieškovo teisės gauti informaciją) – pusiausvyrą. Pažymėtina, kad teisė gauti informaciją patenka į Konvencijos 10 straipsnio, taip pat – Konstitucijos 25 straipsnio taikymo sritį. Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
30. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad Konvencijos 10 straipsnis užtikrina visiems laisvę gauti ir skleisti informaciją ir idėjas, taip pat tai, kad nebūtų daroma jokio skirtumo atsižvelgiant į siekiamo tikslo pobūdį ar fizinių ar juridinių asmenų vaidmenį įgyvendinant šią laisvę. Konvencijos 10 straipsnis taikomas ne tik informacijos turiniui, bet ir platinimo priemonėms, nes bet kokie apribojimai, taikomi tokioms priemonėms, neišvengiamai trukdo teisei gauti ir perduoti informaciją. Be to, Teismas yra ne kartą patvirtinęs, kad Konvencijos 10 straipsnis užtikrina ne tik teisę perduoti informaciją, bet ir visuomenės teisę ją gauti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo byloje Cengiz ir kt. prieš Turkiją, peticijų Nr. 48226/10 ir 14027/11, par. 56).
31. Remiantis Konstitucinio Teismo oficialiąja konstitucine doktrina, informacijos laisvė paprastai traktuojama plačiąja prasme ir apima žodžio laisvę, įsitikinimų turėjimo ir reiškimo laisvę, teisę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, spaudos ir kitų informacijos priemonių laisvę. Informacijos laisvė reiškia ne tik teisę informuoti (t. y. skleisti informaciją), bet ir teisę gauti informaciją (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
32. Kartu pažymėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta kultūros vertybių prieinamumo laisvė – kiekvieno žmogaus laisvė naudotis sukurtomis kultūros vertybėmis. Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime, inter alia, yra išaiškinęs, kad ši Konstitucijos saugoma ir ginama laisvė yra susijusi su Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus laisve ieškoti ir gauti informaciją bei idėjas ir su minėtos laisvės būtina sąlyga – žmogaus laisve pačiam formuoti savo įsitikinimus, pažiūras, kuri taip pat kyla iš Konstitucijos. Kultūros vertybių prieinamumo laisvė yra susijusi ir su Konstitucijoje įtvirtintu atviros visuomenės imperatyvu: neužtikrinus šios laisvės, būtų pakenkta ir atviros visuomenės siekiui. Konstitucijoje įtvirtinta kultūros vertybių prieinamumo laisvė suponuoja ir valstybės negatyvią pareigą užtikrinti, kad žmogui nebūtų kliudoma laisvai naudotis sukurtomis kultūros vertybėmis, ir pozityvią pareigą priimti tokius sprendimus, kurie sudarytų materialines, organizacines ir teisines prielaidas kultūros vertybes padaryti prieinamas kuo didesniam žmonių ratui, skirti valstybės biudžeto lėšų mokslo, meno, istorijos, architektūros, kitiems kultūros paminklams bei vertybėms saugoti, taip pat kultūros įstaigoms (muziejams, teatrams, bibliotekoms, koncertinėms organizacijoms ir kt.).
33. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Atitinkamai ieškovas, nepaisydamas privataus gyvenimo gerbimo (teisės į atvaizdą apsaugos), tam tikra apimtimi savo teisę į informaciją apribojo, kadangi teisės aktų nustatytas taisykles pažeidžiantis asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo teisės bus saugomos lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
34. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).
35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl šios nutarties 26–28 punktuose nurodytų priežasčių, teismas turėtų atsižvelgti į šios nutarties 30–34 punktuose pateiktas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas ir jų aiškinimą oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ir EŽTT jurisprudencijoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Kasacinis teismas patyrė 11,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė
