Civilinė byla Nr. 3K-3-311/2014
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00068-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8; 73.2.6.4.10; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Valditė“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Univesa“, UAB „RA studija“, dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami civilinės atsakomybės draudimo ir subrogacijos, CK 6.684, 6.695, 6.697 straipsnių taikymo, sprendžiant dėl žalą padariusio asmens atsakomybės, įrodymų vertinimo klausimai.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Valtidė“ 14 972,55 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2008 m. birželio 19 d. atsakovas UAB „Valditė“ ir trečiasis asmuo UAB „Univesa“, kurio atsakomybę ieškovas buvo apdraudęs, 2008 m. birželio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį. Atsakovas kaip rangovas įsipareigojo atlikti trečiajam asmeniui–užsakovui priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) šlaitinio stogo dangos pakeitimo, stogo laikančios konstrukcijos apdailos ir kitus rangos darbus. Aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – ir Reglamentas) 96.10, 96.10.1 punktuose nustatyta, kad visų nuolydžių skardos ir plastmasiniais gaminiais dengtų šlaitinių stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų, būtina įrengti sniego gaudytuvus, tačiau atsakovas, atlikdamas rangos darbus, šio reikalavimo neįvykdė. 2009 m. sausio 9 d. sniegas nukrito ant automobilių ir juos apgadino. Kadangi pastato savininkas–trečiasis asmuo už žalą, padarytą dėl pastato trūkumų, atsako be kaltės (CK 6.266 straipsnis), o jo atsakomybę buvo apdraudęs ieškovas, tai jis išmokėjo nukentėjusiems asmenims 14 972,55 Lt draudimo išmoką, kurią ieškovui turi atlyginti dėl žalos kaltas asmuo – atsakovas, neįvykdęs teisės aktais nustatyto reikalavimo įrengti sniego gaudytuvus. Ieškovo teigimu, šiuo atveju subrogacija yra leistina.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą.
Teismai nustatė, kad 2008 m. birželio 19 d. atsakovas UAB „Valtidė“ ir trečiasis asmuo UAB „Univesa“ sudarė statybos rangos sutartį; darbai atlikti, trečiojo asmens priimti, patvirtinant šį faktą trečiojo asmens statybos direktoriaus H. L. ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo V. G. parašais. Ieškovas ir UAB „Univesa“ susitarė dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. gegužės 19 d. Pagal šią draudimo sutartį buvo apdrausti trečiojo asmens UAB „Univesa“ (draudėjo) turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl patalpų nuomos; draudimo apsauga galiojo draudėjo civilinei atsakomybei trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo valdomų, eksploatuojamų reklaminių stendų, iškabų bei kito kilnojamojo turto; draudimo objektu buvo laikomi papildomo apdraustojo turtiniai interesai, susiję su privalomai apdraustojo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią valdant, naudojant elektrokrautuvus, elektroplatformas, elektrinius keltuvus, žirklinius savaeigius keltuvus, mini keltuvus ir kt. 2009 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) nuo pastato rampos stogo nukritęs sniegas apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje buvusius šešis automobilius; padaryta 14 972,55 Lt žala. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko darbus pagal pateiktą projektinę dokumentaciją, kurioje nebuvo numatyti sniego gaudytuvai; stogo dangos pakeitimo darbai buvo priimti, už juos atsiskaityta ir pretenzijų nepareikšta.
Teismai nustatė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog žala kilo būtent dėl atsakovo UAB „Valtidė“ neteisėtų veiksmų (apsiribodamas tik Reglamento atitinkamo punkto nurodymu), t. y. kad šioje vietoje būtina įrengti sniego gaudytuvus. Automobiliai stovėjo ir buvo apgadinti automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri nepatenka į sąvokas „įėjimas į pastatus“, „kitos žmonių vaikščiojimo zonos“. Reglamento 62.10 punkte nustatyta, kad šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kad pateiktuose pastato stogo projektiniuose dokumentuose būtų buvę numatyti sniego gaudytuvai ir atsakovas sąmoningai jų neįrengė. Atsakovas šioje byloje nėra nei pastato savininkas, nei valdytojas, todėl jam nekyla pareigos atlyginti žalą pagal CK 6.266 straipsnį. Be to, rangos darbai buvo atliekami pagal trečiojo asmens UAB „Univesa“ pateiktus projektinius dokumentus, baigti, trečiasis asmuo darbus priėmė. Taigi, būtent trečiasis asmuo, kaip pastato savininkas, neužtikrino saugaus konstrukcijų (stogo) naudojimo, laiku nenuvalė sniego nuo stogo, dėl to nuo pastato stogo nukritęs sniegas apgadino trečiųjų asmenų automobilius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248 straipsniai). UAB „Univesa“, kaip pastato savininkė, apdraudusi veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, savo atsakomybę perkėlė ieškovui. Tais atvejais, kad kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu; tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, apdraustam pagal draudimo sutartį. Draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko. Taigi ieškovas neįrodė žalos atlyginimo bylose būtinųjų sąlygų: žalos (nuostolių), neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Transporto priemonės stovėjo aikštelėje, kuri nepriklauso atsakovui, sniegas nukrito nuo trečiajam asmeniui UAB „Univesa“ priklausančio pastato (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Tik esant CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, reikia išsiaiškinti ir įvertinti, ar būtent dėl atsakovo valdomo turto ieškovui buvo padaryta žala.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002), nurodė, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog būtent atsakovas yra atsakingas už šių sniego gaudytuvų įrengimą, kad neatliko kokių nors pareigų. Ieškovas šių aplinkybių net neįrodinėjo apsiribodamas tik Reglamento, nustatančio sniego gaudytuvų montavimą, nurodymu. Liudytojai – trečiojo asmens UAB „Univesa“ įmonės darbuotojai – nurodė, kad gaudytuvai nereikalingi. Šias aplinkybes nurodė ir UAB „RA studija“ atstovai, paaiškindami, kad techninio projekto stadijoje sniego gaudytuvus numatyti nebūtina. Byloje nenustatyta, kad atsakovo veiksmai ar jo nerūpestingumas (neveikimas) sukėlė tretiesiems asmenims žalą, todėl ieškovas, atlyginęs nuostolius, neįgijo teisės reikalauti sumokėtos žalos iš atsakovo. Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.266, 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl CK 6.684, 6.695, 6.697 straipsnių nepagrįsto netaikymo. Teismai nustatė, kad pagal 2008 m. birželio 19 d. rangos sutartį Nr. 96 ir 2008 m. spalio 23 d. rangos sutartį Nr. 190 atsakovas įsipareigojo atlikti rangos darbus taip, kad jų kokybė atitiktų tokios rūšies darbams norminių aktų ir normatyvinių dokumentų keliamus aukščiausius reikalavimus (rangos sutarčių 2.2 punktas). Atsakovas neįvykdė Statybos techninis reglamento Nr. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkte nustatyto reikalavimo, kad visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų būtų įrengti šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai. Dėl šios priežasties nuo atsakovo medžiagomis ir įrenginiais įrengto pastato stogo nukritusi sniego nuošliauža apgadino šešis automobilius. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB,,Įrengimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>). Teismai ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįvertino – neapibrėžė ginčo statybos rangos sutarties dalyko, kokybės reikalavimų, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo atitikti statybos rangos darbų rezultatas, nevertino, ar sniego gaudytuvų neįrengimas ant stogo reiškia statybos objekto defektą (CK 6.684, 6.695, 6.697 straipsniai).
2. Dėl CPK 178, 185 straipsnių netinkamo taikymo. Teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo. Pagal CK 6.697 straipsnį defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585/2008">3K-3-585/2008</a>). Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė, kad sniego nuošliaužų kritimo vietose nėra įėjimo į pastatus ir žmonių vaikščiojimo zonos, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
3. Dėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalies netinamo taikymo. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką dėl šio straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-499/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2005">3K-3-503/2005</a>). Nagrinėjamoje byloje pastato savininko (valdytojo) draudikui sumokėjus draudimo išmoką, jis įstoja į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (subjekto, įgijusio reikalavimo teisę į kaltąjį asmenį). Draudimo sutartimi su UAB „Univesa“ buvo apdrausta tik šios bendrovės civilinė atsakomybė. Atsakovas yra atsakingas už rangos darbų kokybę, todėl ieškovui (draudikui) pereina reikalavimo teisė į atsakovą.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.
Dėl civilinės atsakomybės draudimo ir subrogacijos
Sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudėjas siekia išvengti neigiamų turtinių padarinių, kurie vykdant civilinės atsakomybės prievolę gali kilti draudėją pripažinus asmeniu, atsakingu už padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis priskiriama nuostolių draudimo sutarčiai. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis pasižymi specifiniais bruožais, nagrinėjamu atveju – aktualiu tiesioginio ieškinio institutu, nulemiančiu nukentėjusio trečiojo asmens santykius su draudiku, subrogacijos ypatumais ir kt. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas klausimas dėl subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju, teigiama, kad, pastato savininko (teisėto valdytojo) draudikui sumokėjus draudimo išmoką žalą patyrusiems asmenims, jis įstoja į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (subjekto, įgijusio reikalavimo teisę į kaltąjį asmenį). Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad draudimo sutartimi, sudaryta draudiko su pastato valdytoju (UAB „Univesa“), buvo apdrausta tik šios bendrovės civilinė atsakomybė. Kasatoriaus teigimu, atsakovas yra atsakingas už rangos darbų kokybę, todėl kasatoriui (draudikui) pereina reikalavimo teisė į atsakovą – žalą padariusį asmenį, o bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK6.1015 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Teisėjų kolegija, atsakydama į nurodytus kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, jog pagal šio straipsnio nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra galimi du variantai dėl draudiko reikalavimo nukreipimo į žalą padariusį asmenį. Tuo atveju, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, nes draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Tokiais atvejais draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad įvykus draudžiamajam įvykiui neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba, kai draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokiu atveju draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį. Kitokia situacija yra tuo atveju, kai civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens. Tada draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo už savo draudėją, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei šis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (savo interesą) – solidariai į tą asmenį ir jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2005">3K-3-503/2005</a>; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras, bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2013">3K-3-127/2013</a>; kt.). Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje pastato valdytojo draudikas, išmokėjęs išmoką dėl žalos atlyginimo tretiesiems asmenims pagal draudimo sutartį, įstoja į prievolinį santykį vietoje savo draudėjo (subjekto, įgijusio reikalavimo teisę į kaltąjį asmenį). Teisėjų kolegija pažymi, kad draudiko reikalavimai gali būti tenkinami nustačius teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 6.1015 straipsnio 2 dalies taikymo.
Minėta, kad trečiasis asmuo UAB „Univesa“ – civilinės atsakomybės draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo (pastato valdytojo ir (ar) asmenų, už kuriuos jis yra atsakingas). Žala ją patyrusiems asmenims atlyginta pastato valdytojo draudikui išmokėjus draudimo išmoką civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Bylą nagrinėję teismai, pažymėję, kad pastato teisėtas valdytojas už žalą tretiesiems asmenims atsako be kaltės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas (esant civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai – jo draudikas), nekonstatavę atsakovo (rangovo ir (ar) trečiojo asmens – projektuotojo) neteisėtų veiksmų dėl žalos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudėjas ir žalą padaręs asmuo sutampa, todėl draudiko subrogacinio reikalavimo CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkino. Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakingas už žalą yra rangovas (atsakovas), kuris laikytinas tinkamai neįvykdžiusiu statybos rangos sutarties, nes atlikti darbai ir jų rezultatas visiškai neatitinka sutartyje nustatytų statinio (darbų) kokybės reikalavimų ir normatyvinių statybos dokumentų (CK 6.684 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, dėl šios priežasties nuo atsakovo medžiagomis ir įrenginiais įrengto pastato stogo nukritusi sniego nuošliauža apgadino automobilius, stovėjusius automobilių stovėjimo aikštelėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog draudikas neturi reikalavimo teisės į atsakovą (rangovą), nes žala tretiesiems asmenims padaryta draudėjo, nėra pagrįsta aptartu teisiniu reglamentavimu (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Dėl CK 6.684, 6.695, 6.697 straipsnių taikymo, sprendžiant dėl žalą padariusio asmens atsakomybės; dėl įrodymų vertinimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 2008 m. birželio 19 d. rangos sutartį Nr. 96 ir 2008 m. spalio 23 d. rangos sutartį Nr. 190 atsakovas įsipareigojo atlikti rangos darbus taip, kad jų kokybė atitiktų tokios rūšies darbams norminių aktų ir normatyvinių dokumentų keliamus aukščiausius reikalavimus (rangos sutarčių 2.2 punktas). Kasatoriaus teigimu, atsakovas neįvykdė Statybos techninio reglamento Nr. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkte nustatyto reikalavimo, būtent – kad visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų būtų įrengti šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai, o bylą nagrinėję teismai neįvertino statybos rangos sutarties dalyko kokybės reikalavimų, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo atitikti statybos rangos darbų rezultatas, nevertino, ar sniego gaudytuvų neįrengimas ant stogo reiškia statybos objekto defektą, lėmusį žalą tretiesiems asmenims.
Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Statybos įstatymo 8 straipsnis apibrėžia normatyvinių statybos dokumentų sistemą, prie jų, be kita ko, priskirti statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 2 dalis). Teisėjų kolegijos požiūriu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo atsakomybės, turėjo vertinti, ar atsakovo veiksmai atitiko rangos sutarties ir normatyvinių statybos dokumentų, tarp jų – ir Statybos techninio reglamento Nr. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkte nustatytus reikalavimus, statybos rangą reglamentuojančių normų kontekste.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės normų reikalavimai. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt. reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių (CPK 6.695 straipsnis). Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB,,Įrengimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; kt.).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstomis teismų išvadas, kad už žalą tretiesiems asmenims yra atsakingas tik užsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, o rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2007">3K-3-530/2007</a>; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2008">3K-3-396/2008</a>; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB,,Įrengimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; kt.).
Atmesdami ieškinį bylą nagrinėję teismai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog žala kilo būtent dėl atsakovo (rangovo) neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad nepateikti į bylą įrodymai (statybos dokumentai), kuriuose būtų nuoroda, jog atitinkamoje vietoje reikalinga įrengti sniego gaudytuvus (ieškovas apsiribojo tik Reglamento atitinkamo punkto nurodymu). Bylą nagrinėję teismai taip pat pažymėjo, kad Reglamento 62.10 punkte nustatyta, jog šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius, nurodė, kad rangos darbai buvo atliekami pagal trečiojo asmens (užsakovo) pateiktus projektinius dokumentus, kuriuose nėra nurodymų apie sniego gaudytuvus. Be to, teismai pažymėjo, kad statybos darbai yra baigti, trečiasis asmuo UAB „Univesa“ darbus priėmė; automobiliai stovėjo ir buvo apgadinti automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri nepatenka į sąvokas „įėjimas į pastatus“, „kitos žmonių vaikščiojimo zonos“, o atsakovas šioje byloje nėra nei pastato savininkas, nei valdytojas, todėl jam nekyla pareigos atlyginti žalą pagal CK 6.266 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šias išvadas teismai padarė išsamiai neišanalizavę rangos sutartyje ir normatyviniuose dokumentuose atliktiems statybos rangos darbams keliamų reikalavimų, rangos sutarties šalių bei kitų ginčo statybos veikloje galbūt dalyvavusių asmenų – projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų, galėjusių lemti žalos tretiesiems asmenims padarymą, (ne)teisėtumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Teismų išvada, kad pagal Reglamentą automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka į sąvokas,,įėjimas į pastatus“, „kitos žmonių vaikščiojimo zonos“, kur šlaitiniuose stoguose būtina įrengti sniego gaudytuvus, teisėjų kolegijos požiūriu, padaryta neišsiaiškinus šių sąvokų esmės, sniego gaudytuvų įrengimo tikslų, žmonių vaikščiojimo zonų ir pan. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl žalos tretiesiems asmenims padariusio asmens, būtina išanalizuoti statybos rangos sutartyje nustatytas šalių teises ir pareigas. Minėta, kad pagal rangos sutarties 2.1 punktą rangovas įsipareigojo savo jėgomis, rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti atitinkamus šlaitinio stogo dangos keitimo (tarp atitinkamų ašių) ir kitus susijusius statybos darbus. Reglamento 62.10 punkte nustatyta, kad šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Byloje konstatuota, kad projektinėje dokumentacijoje nėra nuorodos apie sniego gaudytuvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų nėra aišku, ar apskritai buvo parengtas stogo dangos keitimo projektas, o jei buvo – ar jame buvo nurodyta apie sniego gaudytuvus, ar projektas atitiko Reglamento ir kitų normatyvinių statybos dokumentų keliamus reikalavimus; jei projekto nebuvo, ar apskritai ginčo statybos darbai pagal teisinį reglamentavimą galėjo būti atlikti be projekto. Rangos sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad rangos darbų techninę priežiūrą vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Byloje nėra tiksliai nustatyta, ar užsakovas paskyrė rangos darbų techninį prižiūrėtoją, ar jo veiksmai, vykdant ginčo rangos sutartis, atitiko jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius, jog ginčo statybos rangos sutarčių vykdyme dalyvavo rangovas, projektuotojas, statybos rangos darbų techninis prižiūrėtojas, tai, sprendžiant dėl jų veiklos atitikties rangos sutarčių, normatyvinių statybos dokumentų bei jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šie asmenys CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą bendraatsakoviais ir priklausomai nuo jų veiksmų, jei jie lėmė žalos atsiradimą, (ne)teisėtumo, spręstina dėl jų atsakomybės dydžio (CPK 43 straipsnis, CK 6.5, 6.263 straipsniai). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, todėl jų draudikai taip pat CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, šioje nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, byloje turi būti nustatinėjamos pirmiau aptartos faktinės aplinkybės, o jas nustačius ir įvertinus, spręstina, ar dėl atsiradusios žalos yra rangovo atsakomybė, ar yra jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, jei buvo būtinas projektas – ar projektuotojas projektą atliko laikydamasis normatyvinių reikalavimų, ar rangovas turėjo galimybę pastebėti projektuotojo darbų trūkumus ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodymų vertinimo klausimu kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią yra akcentuojamas civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2013">3K-3-98/2013</a>; kt.).
Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 25,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
