Dėl turtinės žalos priteisimo

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02651-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.1.;3.2.6.;

(S)

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieškovui A. O.,

atsakovui Algirdui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui Algirdui A. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas A. O. prašo priteisti iš atsakovo 71 Eur turtinei žalai atlyginti bei 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2014 metų atsakovas A. M. lankydavosi jo namuose adresu (duomenys neskelbtini) 2014 metų sausio 1 d. vieno apsilankymo metu, girtaujant iš jo pasiskolino 71 Eur (245 Lt). Pinigai buvo paskolinti be paskolos raštelio. Ieškovas pinigus skolino atsakovui, nes jį gerai pažinojo, juo pasitikėjo. Atsakovas skolą žadėjo grąžinti po dviejų mėnesių, tai yra 2014-03-01. Tačiau skola iki šios dienos nėra grąžinta. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) (teisingai turėtų būti - (duomenys neskelbtini)). Dėl minėtos skolos jis 2016-08-05 kreipėsi į Tauragės AVPK. Tačiau jam buvo nurodyta, kad tarp jo ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos nagrinėja apylinkių teismai. Tauragės AVPK nutartimi nusprendė nepradėti administracinio pažeidimo bylos teisenos. Be to, ieškovas A. O. skundu kreipėsi ir į Policijos departamentą

Ieškovas A. O. teisme savo ieškinį palaikė bei nurodė, kad A. M. 71 Eur (245,00 Lt) skolino apie 2014 metų laikotarpyje, per keturis kartus, tai galėjo būti sausio mėn. A. M. net buvo užstatęs asmens tapatybės kortelę kaip užstatą skolai. Skola iki šios dienos nėra grąžinta, paskolos raštelio jie nebuvo pasirašę, nes jis pasitikėjo A. M., todėl ir skolino 71 Eur (245 Lt).

A. A. A. M. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, jis nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teismo posėdyje nurodė, kad iš A. O. pinigų nurodytu laikotarpiu nesiskolino, pas jį tuo metu nesilankė ir apie skolą nieko nežino.

Ieškinys atmestinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalies, 2 dalies bei 3 dalies pagrindu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2014 m. sausio mėn., per keturis kartus atsakovui A. A. M. paskolino iš viso 71 Eur (245 Lt) be paskolos raštelio. Skolą atsakovas privalėjo grąžinti per du mėnesius, tai yra iki 2014-03-01. Skola iki šios dienos negrąžinta. Ieškovas savo reikalavimą grindžia kaip atsiradusią turtinę žalą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės AVPK nutarimo Nr. 85NT-68452546-16 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 5) matyti, kad 2016-08-05 Tauragės AVPK gautas A. O. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2013-11-05 A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti (duomenys neskelbtini)), atėjęs pas ieškovą A. O., pasiskolino 71 Eur (245 Lt). Skolą A. A. M. turėjo grąžinti po 4 mėnesių, tai yra iki 2014-03-01, tačiau skola negrąžinta. Paskolos raštelio nėra. Policijos komisariatas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Buvo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Iš 2016-11-16 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašto Nr. 5-S-8997 dėl skundo išnagrinėjimo matyti, kad A. O. su skundu dėl Tauragės AVPK veiksmų nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną kreipėsi ir į minėtą instituciją. Tačiau institucija nurodė, kad Tauragės AVPK pagrįstai konstatavo, kad skundo turinys atitinka civilinio proceso tvarka nagrinėjamas aplinkybes (b.l. 7).

Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2008">3K-3-439/2008</a>; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427/2008">3K-3-427/2008</a>; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas civilinės atsakomybės klausimus, savo nutartyse yra pasisakęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad prašoma priteisti turtinė žala atlyginama tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas A. O. privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178, 185 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, kad atsakovas be paskolos raštelio iš jo pasiskolino 71 Eur ir skola negrąžinta, todėl tokiais atsakovo veiksmais jis patyrė 71 Eur žalos.

Nenustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą ieškovui, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos (nuostolių) atsiradimą ieškovui. Kadangi ieškovas nei ieškinyje, nei jo prieduose, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui būtų padaryta 71 Eur turtinė žala.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis bei išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad tarp šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas ne iš deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 str. 4 d.), o iš sutartinių civilinės atsakomybės teisinių santykių (CK 6.245 str. 3 d).

Pagal CPK 6.870 str. 1, 2 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant faktas gali būti nustatytas, o kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su, šiuo atveju, bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Ieškovo pasiskolinta pinigų suma nėra didelė, todėl tokio pobūdžio sandoriams įstatymas nenustato rašytinės formos (CK 1.73 str.), taigi jie gali būti sudaromi ir žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.).

Tačiau ieškovo A. O. pateikti duomenys dėl skolos atsiradimo bei paaiškinimai teismo posėdžio metu nėra nuoseklūs. Byloje nustatyta, kad ieškovas nurodo skirtingas aplinkybes dėl skolos atsiradimo laiko. Ieškinyje nurodyta, kad žala jam atsirado 2014-01-01, teisme paaiškino, kad atsakovas skolinosi 71 Eur per keturis kartus, tai galėjo būti apie 2014 metų sausio mėn. Tačiau iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės AVPK nutarimo Nr. 85NT-68452546-16 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 5) matyti, jog policijos įstaigoje ieškovės nurodė, kad pinigus skolino A. M. 2013-11-05 ir skolą turėjo grąžinti po 4 mėn. Atsakovas teisme paaiškino, kad iš vis ieškovui jokių pinigų neskolino ir jo nepažįsta. Aplinkybė, kad ieškovas teikia skirtinas skolos atsiradimo versijas, atsakovui nei vienos iš jų nepatvirtinus, bei ieškovui nepateikus daugiau įrodymų (nėra liudytojų parodymų ir pan.), leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovo nurodyto sandorio iš tikrųjų nebuvo.

Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė