Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, rūšinio teismingumo taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-218-684/2020

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00811-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, rūšinio teismingumo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 03.2-13-1718 ir 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 03.2-20-1719 ir įpareigoti atsakovę Elektrėnų savivaldybės administraciją pašalinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. publikacijas iš interneto svetainės www.elektrėnai.lt ir Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyros, ir visose informavimo priemonėse, kuriose buvo paskelbta ši publikacija, viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei viešai atsiprašyti; priteisti iš atsakovės 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

3. 2017 m. spalio 23 d. Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta publikacija „Kalėdinis stebuklas tęsėsi neilgai“. Tą pačią dieną ši publikacija buvo paskelbta naujienų mainų platformoje www.etaplius.lt, 2017 m. spalio 24 d. – Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyroje, 2017 m. spalio 27 d. – savaitraštyje „Elektrėnų Kronika“. Paskelbtose publikacijose Vaiko teisių apsaugos skyriaus vardu A. J. viešai apkaltino ieškovą (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininką padarius žalą vaikui, apšmeižus vaiko teisių apsaugos specialistus, savo liudijimu suklaidinus teismą, t. y. paskelbti tokie teiginiai: „2016 m. gruodžio 29 d. savaitraštyje „Elektrėnų Kronika“ buvo publikuotas straipsnis „Kalėdinis stebuklas: dukra sugrąžinta tėvams“. Straipsnio autorė perteikė (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininko G. J. mintis. Daug nuopelnų sau prisiskyrė bendruomenės pirmininkas, sumenkindamas socialinių darbuotojų darbą, o Vaiko teisių apsaugos specialistus šmeižė, pateikdamas iškreiptą informaciją: „vengė bendradarbiauti, liudijo prieš tėvus“. Vaiko teisių apsaugos skyriaus procesinė padėtis teisme ne liudyti, o teikti išvadą, kuri geriausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Iš tikrųjų straipsnyje minimai šeimai daug padėjo socialiniai darbuotojai. Minėtoje byloje mūsų skyrius teikė išvadą (ne liudijo), kuri geriausiai atitiko nepilnametės mergaitės interesus. Gaila, kad neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., klaidindamas teismą. Šiandien galime drąsiai teigti, kad mūsų skyriaus išvada buvo teisinga, geriausiai atitinkanti vaiko interesus, nes mergaitei sugrįžus į šeimą, tėvai vėl pradėjo girtauti (mama girtavo iki susigrąžinimo). 2017-10-13 mobiliai grupei lankantis minėtoje šeimoje, mergaitė dėl abiejų tėvų girtumo vėl buvo paimta iš šeimos. Ar supranta (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui? Šis atvejis dar kartą parodo, kad vaiko teisių apsauga patikėta specialistams, kurie mokosi, tobulinasi, dalijasi patirtimi tarpusavyje. Tiek bendruomenėms, tiek atskiriems piliečiams į kiekvieno vaiko problemą siūlome žiūrėti atsakingai, nesiekiant primesti savo nuomonės, nediktuojant sprendimų.“ Straipsnio autorė – Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. J..

4. Ieškovas 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas pašalinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. publikaciją iš interneto svetainės www.elektrėnai.lt ir Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyros ir visose informavimo priemonėse, kuriose buvo paskelbta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos publikacija, viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei viešai atsiprašyti. Elektrėnų savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 03.2-13-1718 ir 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 03.2-20-1719 ieškovo prašymus atmetė, nurodydama, kad Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje paskelbtoje publikacijoje paskelbta informacija yra teisinga, kad Vaiko teisių skyriaus vedėja A. J. neviršijo savo įgaliojimų.

5. Ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai nurodyta, kad atsakovės paskelbta informacija, jog ieškovas, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, nagrinėjant bylą dėl vaiko laikinos globos panaikinimo, padarė žalą vaikui, apšmeižė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, savo liudijimu suklaidino teismą, yra teisinga. Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC00ODkwLTk4NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-4890-985/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-4890-985/2016">e2YT-4890-985/2016</a> pareiškėjai (vaiko tėvai) prašė teismo: 1) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-297-424/2014 nustatytą neterminuotą tėvų valdžios į dukterį apribojimą, priteistą išlaikymą, taip pat nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su pareiškėjais; 2) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTQ0LTQyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1544-424/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1544-424/2015">2-1544-424/2015</a> nustatytą mergaitės nuolatinę globą. Ieškovas nurodytoje byloje liudijo apie aplinkybes, susijusias su vaiko tėvo gyvenimo būdo pasikeitimu. Informacijos apie vaiko motiną neturėjo. Teisme vaiko tėvų naudai liudijo ir kiti asmenys, tarp jų – ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, vaiko globėjai. Marijampolės rajono apylinkės teismas sprendimą grindė byloje esančių įrodymų visetu. Atsakovė teismo priimto sprendimo neskundė, taigi pripažino, kad teismo sprendimas teisingas.

6. Atsakovė, paskelbdama publikacijas, peržengė visuomenės informavimo apie savo veiklą ribas, jos paskelbta informacija neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 9 dalies reikalavimų. Savivaldybės interneto puslapyje skelbiama viešoji informacija, tik galima informuoti visuomenę apie savivaldybės veiklą neutralia ir kiek įmanoma objektyvia forma.

7. A. J. per visuomenės informavimo priemones išplatinta nuomonė dėl (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko dalyvavimo civilinėje byloje, jo paaiškinimų vertinimo ne tik neatitinka tikrovės, bet ir žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat jo atstovaujamos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės dalykinę reputaciją, pakerta pasitikėjimą ieškovu tiek kaip asmeniu, tiek kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininku. Dėl publikacijų ieškovas sulaukė neigiamos savo bendruomenės narių reakcijos, ne vieną kartą turėjo aiškinti ir teisintis, įrodinėti, kad jos yra melagingos, o aplinkybės buvo visiškai kitokios, nei viešai paskelbta. Dėl tokio bendruomenės narių požiūrio, melagingai paskelbtos informacijos visuomenėje gerbiamas ir garsėjęs nepriekaištinga reputacija ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, savivertės sumažėjimą, dėl to jam priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC00ODkwLTk4NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-4890-985/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-4890-985/2016">e2YT-4890-985/2016</a>, kuriuo buvo panaikinta Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu nustatyta neterminuota tėvų valdžia į dukterį ir nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvais. Teismas sprendimą motyvavo Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, liudytojų, tarp jų – ir G. J., parodymais, kita bylos medžiaga.

10. 2017 m. spalio 23 d. Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta publikacija „Kalėdinis stebuklas tęsėsi neilgai“. Ši publikacija tą pačią dieną buvo paskelbta naujienų mainų platformoje www.etaplius.lt, 2017 m. spalio 24 d. – Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyroje, 2017 m. spalio 27 d. – savaitraštyje „Elektrėnų Kronika“. Publikacijose teigiama, kad: „...(duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., sumenkindamas socialinių darbuotojų darbą, šmeižė Vaiko teisių apsaugos specialistus, pateikdamas iškreiptą informaciją: „vengė bendradarbiauti, liudijo prieš tėvus“... Gaila, kad neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) bendruomenės primininkas G. J., klaidindamas teismą... Ar supranta (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui?..“

11. Publikacijose atsakovė išsakė savo nuomonę apie ieškovą ir jo elgesį, pateikta informacija nėra žeminanti ieškovą. Atsakovė taip pat nesiekė pažeisti ieškovo garbės ir orumo, viešai užgauliai paskleisti melagingas žinias apie jį. Publikacijos buvo parengtos kaip atsakas į dienraštyje „Elektrėnų Kronika“ 2016 m. gruodžio 29 d. publikuotą straipsnį „Kalėdinis stebuklas: dukra sugrąžinta tėveliams“ (toliau – ir Straipsnis). Teismo posėdyje liudytoja A. J. paaiškino, kad parengti atsakomąjį, kaip prevencinį, straipsnį nutarė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, siekdami, jog piliečiai į su vaikų teisių pažeidimu susijusias problemas žiūrėtų atsakingai, bei pabrėždami, kad vaiko teisių apsauga yra patikėta specialistams, kurie mokosi, tobulinasi, dalijasi patirtimi tarpusavyje. Taigi, atsakovė publikacijose išsakė savo nuomonę apie ieškovo dalyvavimą procese, susijusiame su vaiko teisėmis.

12. Publikacijos turėjo faktinį pagrindą – tėvų valdžios apribojimo į vaiką panaikinimo klausimo nagrinėjimas teisminiame procese. Subjektyvi atsakovės nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė bei nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

13. Atsakovė išsakė kritiką ieškovo atžvilgiu, tačiau ja buvo siekiama ne pažeminti ieškovą, o atkreipti piliečių dėmesį į su vaiko teisėmis susijusius klausimus, į tai, kad vaiko teisių apsauga patikėta specialistams. Publikacijose nurodytos aplinkybės, kad ieškovas sumenkino socialinių darbuotojų darbą, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus šmeižė, buvo paremta Straipsnyje ieškovo išsakyta pozicija, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnės vengė bendradarbiauti ir siekė apriboti šeimos siekį susigrąžinti dukterį bei prieš tėvus liudijo teisme, buvo atsakas į šią Straipsnio dalį. Nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei susiformuoti.

14. Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Atsakovė nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių, pateikė savo subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, išsakyti teiginiai nesudaro pagrindo eiliniam žmogui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovės siekis atkreipti visuomenės dėmesį į jautrius vaikų teises liečiančius klausimus, nuomonė buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

15. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, yra viešasis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2006">3K-3-142/2006</a>; kt.).

16. Ieškovas nurodė, kad patyrė 2000 Eur žalą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas gydėsi, pirko vaistus, jam buvo sutrikusi sveikata, jog kreipėsi į psichologus ir pan. Ieškovas, 2017 m. gruodžio 8 d. pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo, savo patirtus išgyvenimus ir neturtinę žalą įvertino 1000 Eur, o teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, jog patyrė 2000 Eur neturtinę žalą. Per šį laikotarpį publikacijos nebuvo daugiau viešinamos, nesulaukė jokios visuomenės reakcijos, todėl lieka neaišku, kodėl patirtos neturtinės žalos vertė išaugo dvigubai.

17. Administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus sprendžia specializuoti administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti, todėl ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus negali būti civilinio ieškinio objektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, konstatavo, jog, įvertinus pareiškėjo suformuluotus reikalavimus ir padarius išvadą, kad pareiškėjas nesuformulavo jokių reikalavimų dėl Elektrėnų savivaldybės veiksmų viešojo administravimo srityje, pareiškėjo skundo reikalavimus pagrįstai atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

18. Ieškovas, nepateikdamas rašytinio paneigimo, kurį atsakovė turėtų išspausdinti ir kartu atsiprašyti ieškovo, neįvykdė imperatyvios įstatymo nuostatos, įpareigojančios ieškovą surašyti paneigimą (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-l41-690/2016).

19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą.

20. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl ieškovo nurodomų pažeidimų metu buvusios Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. veiksmų. Po 2018 m. liepos 1 d. institucinio pertvarkymo Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra Elektrėnų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ir A. J. nesieja jokie pavaldumo santykiai su administracija. Tačiau šiuo atveju nagrinėjama situacija, buvusi ieškovo nurodomu laikotarpiu, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija pagrįstai šioje byloje įtraukta kaip atsakovė.

21. Tuometinė Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. J. publikacijose nesiekė pažeminti ieškovo garbės ir orumo, pateikė ne neteisingą žinią apie ieškovą, o tiesiog išreiškė savo nuomonę apie konkrečią su jos darbo sritimi susijusia situacija, apie bendruomenių vaidmenį vaiko teisių apsaugos srityje. Publikacijose pateikta nuomonė „Gaila, kad neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. J., klaidindamas teismą“, „Ar supranta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui?“ yra vaiko teisių apsaugos specialisto nuomonė, o ne žinia apie ieškovą, kuri žemintų jo garbę ir orumą. Iš šių citatų matyti, kad nėra jokių neteisingų žinių, paskleistų apie ieškovą, – jis nėra vaiko teisių apsaugos specialistas ar ekspertas, liudijo teisme ne apie savo bendruomenės narį, todėl nėra šiose publikacijose jokios klaidingos informacijos apie ieškovą. Tai tėra A. J. nuomonė, ji nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių ir kitaip nepažemino jo garbės ir orumo, bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad tai buvo jos, kaip specialistės, nuomonė ir ji jokiu būdu nesiekė pažeminti ar įžeisti ieškovo. Pagal ieškinio turinį net pats ieškovas publikacijas laiko nuomone, o ne neteisinga informacija apie save.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nereikėtų ieškovui taikyti viešojo asmens statuso dėl buvimo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininku pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį. Tačiau būtent dėl pirmininko įvaizdžio visuomenėje ir neva reputacijos pablogėjimo ieškovas teikė ieškinį.

23. Ieškovas nurodo, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas, vartojamos sąvokos „neteisėti Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmai“, „dėl atsakovo veiksmų sugadinta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės reputacija, pakirstas nepasitikėjimas juo“, „ieškovas patyrė didelius išgyvenimus“. Visi šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes ieškovas 2018 m. birželio 11 d. buvo išrinktas Pylimų seniūnaitijos seniūnaičiu visuotiniuose rinkimuose toje pačioje Vievio seniūnijoje, kuriai priklauso ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė, todėl publikacijos nepadarė žalos jo reputacijai.

24. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad informacija yra paskleista dideliu mastu, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas. Iš atsakovės pateiktos informacijos matyti, kad visi interneto portalai, kuriuos administruoja Elektrėnų savivaldybės administracija, yra nebeaktyvūs ir jokia informacija apie publikacijas nėra prieinama Elektrėnų savivaldybės administracijos lankytojams. Apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos yra neveikiančios.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra suformuluoti aiškūs žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai; nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a>; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-394-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-394-684/2016">e3K-3-394-684/2016</a>; EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Publikacijose paskelbtų teiginių apie ieškovą turinys, konstrukcija, pavartoti žodžiai rodo, kad publikacijose skelbiama ne nuomonė, bet žinios – ginčo teiginiai, suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, dvejonės ar pan. Publikacijose buvo viešai paskelbta, kad ieškovas apšmeižė vaiko teisių apsaugos specialistus, savo liudijimu klaidino teismą, padarė žalą vaikui, būtent: ieškovas „vaiko teisių apsaugos specialistus šmeižė, pateikdamas iškreiptą informaciją“, „neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., klaidindamas teismą“, „Ar supranta (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui?“ Atsakovės pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. Ginčo publikacijose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje nustatytus kriterijus.

25.2. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą, 9 dalį savivaldybė (atsakovė) iš viso negali būti viešosios informacijos rengėja, gali tik leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti interneto svetainę, skirtą visuomenei informuoti apie savo veiklą. Tai reiškia, kad savivaldybė neturi teisės užsiimti žurnalistine veikla, rengti ir skelbti straipsnių, kuriuose reiškiami kokie nors subjektyvūs ir šališki samprotavimai, vertinimai, nuomonės apie konkrečius asmenis, jų poelgius, juolab skelbiamos niekuo nepagrįstos žinios (konstatuojamoji informacija), žeminančios asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją. Vien jau šis pažeidimas sudaro pagrindą pašalinti iš oficialios savivaldybės svetainės informaciją apie ieškovą. Savivaldybės puslapyje skelbiama viešoji informacija, tačiau jame galima tik informuoti visuomenę apie savivaldybės veiklą neutralia ir kiek įmanoma objektyvia forma. Šiuo atveju atsakovė ir jos svetainė www.elektrenai.lt nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl atsakovė akivaizdžiai peržengė visuomenės informavimo apie savo veiklą ribas, paskelbta informacija apie ieškovą neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.

25.3. Teismai nepagrįstai taikė CK 2.24 straipsnio 6 dalį. Publikacijoje nebuvo siekiama supažindinti visuomenę su ieškovo kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko veikla, bet buvo siekiama pažeminti ieškovą bendruomenės akyse ir pakirsti pasitikėjimą juo. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė yra asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas nustato, kad asociacijos valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis ir kt. (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys). Publikacijose buvo paskelbta informacija apie konkretų ieškovo liudijimą teisme, o ne apie ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko, veiklą. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC00ODkwLTk4NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-4890-985/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-4890-985/2016">e2YT-4890-985/2016</a> ieškovas davė savo parodymus ne kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, bet kaip fizinis asmuo, kuris asmeniškai pažinojo A. K.. Liudijimas teisme niekaip neįeina į asociacijos pirmininko viešą veiklą ir nėra su ja susijęs, tai buvo privataus asmens privatus liudijimas teisme apie kitą privatų asmenį. Tai, kad ieškovas yra asociacijos pirmininkas, savaime nereiškia, kad dėl einamų pareigų visos tokio asmens gyvenimo sferos automatiškai tampa viešos ir kad apie jas galima skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Nebuvo jokio visuomenės viešojo intereso ginčo publikacijose skleisti tokio pobūdžio informaciją apie ieškovą, atsakovė veikė sąmoningai ir nesąžiningai, todėl dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri nėra susijusi su viešo asmens vieša veikla, paskelbimo turėtų būti taikoma atsakomybė. Tai, kad atsakovė siekė susidoroti būtent su ieškovu, patvirtina faktas, kad nuo pat Elektrėnų savivaldybės svetainės įkūrimo dienos (2005 m. birželio 16 d.) iki dabar šioje svetainėje daugiau nėra nė vienos publikacijos, kurioje būtų reiškiami kokie nors subjektyvūs ir šališki samprotavimai, vertinimai, nuomonės apie konkrečius asmenis, jų poelgius, juolab skelbiamos niekuo nepagrįstos žinios (konstatuojamoji informacija), žeminančios asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančios jo nekaltumo prezumpciją. Byloje apklausta publikacijų autorė pripažino, kad tai buvo pirmas toks atvejis, kai savivaldybė savo puslapyje paskelbė informaciją apie asmenį, kuris byloje dalyvavo kaip liudininkas.

25.4. Atsakovė (savivaldybė) nėra visuomenės informavimo priemonė. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą, 9 dalį savivaldybė negali būti viešosios informacijos rengėja, gali tik leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti interneto svetainę, skirtą visuomenei informuoti apie savo veiklą. Todėl ieškovas neprivalėjo naudotis CK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Be to, kiekvienas iš CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaudamasis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis). Tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų skleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė, ir nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti padarytą neturtinę žalą, tai ieškovo nepasinaudojimas replikos teise negali būti laikomas teisės normos pažeidimu. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina ir tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, ir prašo priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2010">3K-3-498/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>). Be to, atsakydama į ieškovo prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakovė šį prašymą atmetė, nes laikė, kad publikacijose buvo paskelbta teisinga informacija, o ne dėl to, kad ieškovas nepateikė paneigimo teksto. Atsakovė, būdama valstybinė institucija ir disponuodama informacija, turėdama pareigą nurodyti į ją besikreipiantiems asmenims ginčų nagrinėjimo tvarką, 2017 m. lapkričio 7 d. atsakyme ieškovui nenurodė, kad jis privalo pateikti rašytinį paneigimo tekstą.

25.5. Žinios apie asmenų neteisėtus veiksmus (šmeižimas, teismo klaidinimas, žalos vaikui padarymas) visuomenėje vertinamos itin neigiamai. Šiuo atveju melagingos žinios apie ieškovą buvo paskelbtos sąmoningai, iš anksto žinant, kad jos neatitinka tikrovės. Dėl atsakovės padarytų pažeidimų, neteisingos, melagingos informacijos paskelbimo buvo pažeminta ieškovo garbė, sugadinta jo, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko, reputacija, pakirstas pasitikėjimas juo. Dėl tokių publikacijų ieškovas sulaukė neigiamos savo bendruomenės narių reakcijos, ne vieną kartą turėjo aiškinti ir teisintis, įrodinėti, kad jos yra melagingos, o aplinkybės buvo visiškai kitokios, nei viešai paskelbta. Dėl tokio bendruomenės narių požiūrio, melagingai paskelbtos informacijos visuomenėje gerbiamas ir garsėjęs nepriekaištinga reputacija ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, savivertės sumažėjimą. Bendruomenėje ieškovas visada buvo vertinamas labai gerai, garsėjo savo socialiniu aktyvumu, jo vadovaujama bendruomenė yra socialiai aktyvi, visada stengiasi padėti žmonėms, o ypač socialiai pažeidžiamiems, sprendžiant įvairaus pobūdžio socialines problemas. Todėl atsidūręs tokioje situacijoje, kai yra visiškai nepagrįstai ir melagingai apkaltintas, ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, kurie yra subjektyvaus pobūdžio ir juos įrodyti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis yra neįmanoma. Asmens nepagrįstas apkaltinimas žalos vaikui padarymu, kitų asmenų šmeižimu, teismo klaidinimu neabejotinai kiekvienam žmogui sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl jų nepagrįstas naudojimas ar neįrodymas, jog tai atitinka asmens atliktus veiksmus, turi būti įvertintas kaip garbės ir orumo įžeidimas, sudarantis pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

25.6. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo mastą, – per 23 dienas Elektrėnų savivaldybės interneto svetainės pirmame lange paskelbtą publikaciją „Kalėdinis stebuklas tęsėsi neilgai“ galėjo matyti 118 496 lankytojai (5152 x 23 dienos = 118 496 lankytojai). Toks tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo mastas įrodo akivaizdžią ieškovui padarytą neturtinę žalą. Priešingai nei nurodo teismai, publikacija iki dabar yra savivaldybės interneto svetainėje ir kasdien ją gali matyti didelis lankytojų skaičius. Taip pat ši publikacija iki dabar yra prieinama naujienų mainų platformoje www.etaplius.lt, Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyroje, savaitraštyje „Elektrėnų Kronika“. Nurodyta nuoroda iki dabar yra aktyvi. Po ieškovo pirminio kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą publikacijose paskelbta informacija buvo panaudota Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka 2018 m. vasario 15 d. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTUxLTU4MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-951-580/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-951-580/2018">2A-951-580/2018</a> dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo.

25.7. CPK 36 straipsnyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamoje byloje teismai CPK 36 straipsnyje įtvirtintų bylos rūšinio teismingumo nustatymo taisyklių nesilaikė, o pareikštus ieškinio reikalavimus atmetė kaip neteismingus bendrosios kompetencijos teismui.

26. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Kasacinis skundas netinkamai motyvuotas ir neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nepateikiama teisinių argumentų arba pateikiami argumentai, nesiejant jų su konkrečiu kasacijos pagrindu.

26.2. Publikacijose pateikta nuomonė „Gaila, kad neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. J., klaidindamas teismą“, „Ar supranta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui?“ yra vaiko teisių apsaugos specialisto nuomonė, o ne žinia apie ieškovą, kuri žemintų jo garbę ir orumą. Iš citatų matyti, kad nėra jokių neteisingų žinių, paskleistų apie ieškovą, – jis nėra vaiko teisių apsaugos specialistas ar ekspertas, liudijo teisme net ne apie savo bendruomenės narį, nors prisistatė kaip bendruomenės pirmininkas, todėl nėra šiose publikacijose jokios klaidingos informacijos apie ieškovą. Pažymėtina, kad tai tėra A. J. nuomonė, ji nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių ir nepažemino jo garbės ir orumo, tai ji paliudijo apklausta bylos nagrinėjimo metu. Net pats ieškovas pagal ieškinio turinį publikacijas laiko nuomone, o ne neteisinga informacija ir būtent save pateikia kaip viešąjį asmenį – bendruomenės pirmininką.

26.3. Atsakovas nė karto nėra paminėjęs žodžių „suklaidino teismą“, kurie neabejotinai turi kitą prasmę bendrame kontekste, lyginant su žodžių junginiu – „klaidindamas teismą“. Visi teiginiai apie reputacijos pablogėjimą yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantys tikrovės, nes ieškovas 2018 m. birželio 11 d. buvo išrinktas Pylimų seniūnaitijos seniūnaičiu visuotiniuose rinkimuose toje pačioje Vievio seniūnijoje, kuriai priklauso ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė, 2019 m. kovo 3 d. išrinktas Elektrėnų savivaldybės tarybos nariu.

26.4. Ieškovas nepateikė Elektrėnų savivaldybės administracijai CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nurodyto paneigimo, kurį atsakovė turėjo išspausdinti.

26.5. Ieškovas patirtos žalos ir jos dydžio nepagrindė konkrečiais apskaičiavimais, nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad publikacijos padarė žalą ieškovui.

26.6. Visi interneto portalai, kuriuos administruoja Elektrėnų savivaldybės administracija, yra nebeaktyvūs ir jokia informacija apie minimas publikacijas nėra prieinama Elektrėnų savivaldybės administracijos lankytojams. Apeliaciniame ir kasaciniame skunduose pateiktos nuorodos yra neveikiančios, lankytojų skaičius deklaratyvus ir neatitinkantis realybės, nes atspindi atverčiamų puslapių aktyvumą, fiksuojamas tas pats lankytojas keliolika ar keliasdešimt kartų, kai tik Elektrėnų savivaldybės administracijos tinklalapyje www.elektrenai.lt paspaudžia bet kokią nuorodą ar užrašą. Klaidinantis teismą teiginys, kad savivaldybė pirmą kartą paskelbė nuomonės pobūdžio informaciją, kadangi specialistai dažnai skelbia informaciją kaip nuomonę apie vykdomus projektus, renginius, teikia informaciją ir kt., be to, informacija pradiniame puslapyje matoma ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

26.7. CPK 36 straipsnis nebuvo pažeistas, kadangi administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti, todėl ieškovo reikalavimai negali būti civilinio ieškinio objektas. Ieškovas, teikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė panaikinti administracinius aktus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl buvo nukreiptas į bendrosios kompetencijos teismą spręsti civilinius santykius. Tačiau ieškovas, teikdamas ieškinį, vis tiek paliko iš esmės administraciniam teismui teikto skundo turinį, todėl jo reikalavimai panaikinti administracinius aktus bendrosios kompetencijos teisme buvo atmesti, nes prieštarauja teismingumui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sąvokų „žinia“ bei „nuomonė“ atskyrimo nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo

27. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97/2011">3K-3-97/2011</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-394-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-394-684/2016">e3K-3-394-684/2016</a>, 35 punktas).

29. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismai, netinkamai taikydami CK 2.24 straipsnio nuostatas, nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kvalifikavo ginčo teiginius kaip nuomonę. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės interneto puslapyje ir kituose informaciniuose šaltiniuose paskelbti teiginiai apie ieškovo veiksmus, susijusius su procesu Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC00ODkwLTk4NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-4890-985/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-4890-985/2016">e2YT-4890-985/2016</a>, apie vaiko teisių apsaugos specialistų darbo vertinimą ir vaiko interesams žalos padarymą atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą žinios sąvoką.

30. Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovės publikacijų paskelbimo metu) 2 straipsnio 86 dalyje nustatyta, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Šio įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-219/2015">3K-3-1-219/2015</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a> 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-481/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-481/2012">3K-3-481/2012</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a>, 30 punktas; kt.).

32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-219/2015">3K-3-1-219/2015</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a> 27 punktą).

33. EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-394-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-394-684/2016">e3K-3-394-684/2016</a>, 39 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2017 m. spalio 23 d. Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta publikacija „Kalėdinis stebuklas tęsėsi neilgai“, ji tą pačią dieną buvo paskelbta naujienų mainų platformoje www.etaplius.lt, 2017 m. spalio 24 d. – Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyroje, 2017 m. spalio 27 d. – savaitraštyje „Elektrėnų Kronika“. Publikacijose teigiama, kad: „...(duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., sumenkindamas socialinių darbuotojų darbą, šmeižė Vaiko teisių apsaugos specialistus, pateikdamas iškreiptą informaciją: „vengė bendradarbiauti, liudijo prieš tėvus“... Gaila, kad neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) bendruomenės primininkas G. J., klaidindamas teismą... Ar supranta (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui?..“ Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad atsakovė publikacijose išsakė savo nuomonę apie ieškovo dalyvavimą procese Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC00ODkwLTk4NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-4890-985/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-4890-985/2016">e2YT-4890-985/2016</a>, susijusiame su vaiko teisių ir interesų gynimu. Taigi publikacijos turėjo faktinį pagrindą – tėvų valdžios apribojimo į vaiką panaikinimo klausimo nagrinėjimas teisminiame procese. Subjektyvi atsakovės nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Publikacijose nurodytos aplinkybės, kad ieškovas sumenkino socialinių darbuotojų darbą, šmeižė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, buvo paremta dienraštyje „Elektrėnų Kronika“ 2016 m. gruodžio 29 d. publikuotame straipsnyje „Kalėdinis stebuklas: dukra sugrąžinta tėveliams“ ieškovo išsakyta pozicija, kad vaiko teisių apsaugos pareigūnės vengė bendradarbiauti ir siekė apriboti šeimos siekį susigrąžinti dukterį bei prieš tėvus liudijo teisme. Atsakovė publikacijose vertino ieškovo veiksmus, susijusius su procesu teisme ir vaiko tėvo interesų gynimu, išreiškė subjektyvų jų vertinimą, minėta, tokiai nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi (nutarties 30, 33 punktai). Teisėjų kolegija, vertindama visą atsakovės publikacijų ir ieškinyje nurodytų teiginių tekstą, sutinka su teismų išvada, kad atsakovė faktiškai išsakė kritiką ieškovo atžvilgiu, tačiau ja buvo siekiama ne pažeminti ieškovą, o atkreipti piliečių dėmesį į su vaiko teisėmis susijusius klausimus, į tai, kad vaiko teisių apsauga patikėta specialistams.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, išreikšdama nuomonę apie įvykius, paskelbė naujas žinias, žeminančias ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės (nutarties 31 punktas). Atsakovė, nors ir pavartodama stiprų emocinį svorį turinčius pasakymus, iš esmės išreiškė savo požiūrį į ieškovo veiksmus ir, atsakovės nuomone, dėl jų kilusias pasekmes. Pripažintina, kad ieškovo veiksmų kritika buvo išreikšta nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti jo, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko, veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

36. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šį ginčą ir taikydami CK 2.24 straipsnio 1 dalį, tinkamai atskyrė sąvokas „žinia“ ir „nuomonė“, pagrįstai sprendė, kad publikacijose nebuvo paskleista žinia, o pateikta atsakovės nuomone nebuvo siekiama įžeisti ir pažeminti ieškovo garbės ir orumo.

Dėl savivaldybės teisės skleisti informaciją

37. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad savivaldybė negali būti viešosios informacijos rengėja, todėl atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija neturėjo teisės skelbti publikacijų savivaldybės interneto svetainėje ir kituose informaciniuose šaltiniuose.

38. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškinys pateiktas atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl jos buvusio Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. rašytų publikacijų paskelbimo ir kad informacija buvo paskleista apie ieškovą, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininką, t. y. viešąjį asmenį.

39. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

40. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-394-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-394-684/2016">e3K-3-394-684/2016</a>, 45 punktas). Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a>).

42. Nagrinėjamos bylos atveju taip pat aktuali atsakovės teisė ir pareiga skleisti informaciją apie savo veiklą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovės publikacijų paskelbimo metu) 4 straipsnio 15 punkte įtvirtintas vietos savivaldos viešumo principas – savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo nurodytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.

43. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-481/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-481/2012">3K-3-481/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Minėta, kad ieškovas publikacijų paskelbimo metu buvo (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas, taigi, kaip asociacijos vadovas, dėl savo einamų pareigų ir veiklos sulaukiantis visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantis. Atsakovė paskelbtomis publikacijomis siekė informuoti visuomenę apie ieškovo, kaip viešojo asmens, veiklą, susijusią su vaiko teisių ir interesų gynimu, apie kurią visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Nagrinėjamoje byloje, minėta, nenustatyta, kad apie ieškovą buvo paskelbtos žinios, kuriomis atsakovė būtų siekusi pažeminti ieškovą kaip viešąjį asmenį. Atsakovė siekė atkreipti piliečių dėmesį į su vaiko teisėmis susijusius klausimus, į tai, kad vaiko teisių apsauga patikėta būtent atitinkamos srities specialistams, o tai iš esmės susiję su Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 15 punkte įtvirtintos pareigos teikti informaciją, susijusią su savivaldybės veikla, vykdymu.

45. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 44 punkte nustatyta, kad savivaldybė dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Taigi vykdydama šias funkcijas ir siekdama informuoti visuomenę savivaldybė, paskelbdama informaciją apie įvykusį teisminį procesą dėl vaiko teisių ir interesų gynimo, jo rezultatą ir, jos nuomone, (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininko veiksmų poveikį vaiko interesams, leistinų viešojo asmens kritikos ribų neperžengė, įgyvendino teisę skleisti informaciją tiek apie savo, tiek ir apie viešojo asmens – asociacijos pirmininko veiklą vaiko teisių apsaugos srityje, informacijos skleidimo laisve nepiktnaudžiavo. Taigi atsakovė savo teisę skleisti informaciją panaudojo teisėtai, nepažeisdama ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

46. Byloje nustačius, kad žinių apie ieškovą paskleidimo fakto ir siekio jį pažeminti nebuvo, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė netaikytina. Dėl šios priežasties kilusiam ginčui tampa neaktualus CK 2.24 straipsnio 6 dalies, kurioje įtvirtinta asmens, paskleidusio tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešąjį asmenį, atleidimo nuo atsakomybės galimybė, taikymas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl replikos teisės naudojimo

47. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad byloje jis reiškė reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui), todėl ieškovo nepasinaudojimas replikos teise negali būti laikomas teisės normos pažeidimu. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovas, nepateikdamas atsakovei rašytinio paneigimo, kurį ši turėtų išspausdinti ir kartu atsiprašyti ieškovo, neįvykdė imperatyvios įstatymo nuostatos, įpareigojančios ieškovą surašyti paneigimą (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada yra nepagrįsta.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 (40 punkte) išaiškinta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą. Šis išaiškinimas kasacinio teismo pateiktas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo garbę ir orumą menkinanti informacija buvo paskleista atsakovės jos pačios interneto svetainėje ir per kitas visuomenės informavimo priemones, t. y. ieškinio reikalavimas byloje pareikštas duomenis paskelbusiam asmeniui, jokia visuomenės informavimo priemonė byloje nėra įtraukta kaip atsakovė. Tokiu atveju ieškovas neturėjo prievolės pasinaudoti replikos teise.

50. Nors teismai nagrinėjamu atveju netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl replikos teisės naudojimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog dėl to byla iš esmės buvo išnagrinėta neteisingai ir yra priimtas neteisėtas sprendimas. Minėta, pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę pagal CK 2.24 straipsnį nenustatytas.

Dėl rūšinio teismingumo taisyklių taikymo

51. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismai nesilaikė CPK 36 straipsnyje įtvirtintų bylos rūšinio teismingumo nustatymo taisyklių, o pareikštus ieškinio reikalavimus nepagrįstai atmetė kaip neteismingus bendrosios kompetencijos teismui.

52. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

53. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019, 21 punktas).

54. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų nurodytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

55. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, taip pat jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (2 dalis). Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka arba ieškinys neteismingas paduotam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti. Tačiau jeigu priėmus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir iškėlus civilinę bylą vėliau paaiškėja, kad byla teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieškinio nenagrinėto, o privalo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iš esmės išnagrinėja bylą, kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-2019/2019, 33 punktas).

57. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė, be kita ko, teismo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 03.2-13-1718 ir 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 03.2-20-1719, kuriais atsisakyta tenkinti ieškovo 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. spalio 27 d. prašymus pašalinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. publikacijas iš interneto svetainės www.elektrėnai.lt ir Elektrėnų savivaldybės „Facebook“ paskyros, ir visose informavimo priemonėse, kuriose buvo paskelbta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos publikacija, viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei viešai atsiprašyti. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytais atsakovės priimtais sprendimais, pirmiausia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6291-968/2017 atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteismingą administraciniam teismui. Nurodytą nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą.

58. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus sprendžia specializuoti administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti, todėl ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus negali būti civilinio ieškinio objektas. Teisėjų kolegija laiko šią teismų išvadą nepagrįsta, nes ginčijami atsakovės sprendimai priimti dėl ieškovo reikštų pretenzijų atsakovei dėl garbės ir orumo pažeidimo, t. y. dėl ginčo, kilusio iš šalių civilinių teisinių santykių. Ieškovas nesuformulavo jokių reikalavimų dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje, tą konstatavo ir administraciniai teismai administracinėje byloje Nr. eI-6291-968/2017. Taigi šalių ginčas dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo turėjo būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

59. Bylą nagrinėję teismai ieškinio reikalavimus, tarp jų – ir panaikinti ginčijamus atsakovės sprendimus, atmetė, taigi ginčą dėl atsakovės veiksmų, dėl kurių faktiškai ir buvo priimti ginčijami sprendimai, teisėtumo išsprendė, nors ir nurodė, kad ginčas dėl atsakovės sprendimų teismingas administraciniam teismui. Teismai, pasisakydami dėl ginčo esmės, t. y. dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo, iš esmės sprendė ir pasisakė ir dėl ginčijamų atsakovės sprendimų, kurie buvo priimti tuo pačiu klausimu, teisėtumo. Taigi teisėjų kolegijai nėra pagrindo konstatuoti, kad teismų procesinių sprendimų motyvacija yra nepakankama. Nustatyti motyvacijos netikslumai neteikia pagrindo daryti priešingos išvados ir konstatuoti, kad bylos dalis dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo neišnagrinėta ar kad buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės.

60. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

61. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su žalos įrodinėjimu ir jos dydžio nustatymu, nes nustačius, kad nebuvo žinių apie ieškovą paskleidimo fakto ir siekio jį pažeminti, nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė