Dėl teisės normų, reglamentuojančių tarptautinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-171-611/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02022-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.1.2; 3.6.1.4; 3.6.3.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams R. P., bendrovei „Redpall Limited“, antstoliui Svajūnui Degimui dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei vykdomosios bylos nutraukimo; trečiasis asmuo S. I.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tarptautinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011 m. birželio 2 d. atsakovų R. P. ir bendrovės „Redpall Limited“ sudarytą sutartį, pagal kurią atsakovui R. P. perėjo beneficiaro teisės į bendrovę „Redpall Limited“ ir jos reikalavimo teisė į ieškovo E. M. skolą; nutraukti antstolio Svajūno Degimo žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 156/10/00342; iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovė bendrovė „Redpall Limited“ neturėjo juridiniam asmeniui būtino civilinio veiksnumo, nes 2008 m. sausio mėnesį dėl to, kad nesumokėjo kasmetinio mokesčio, buvo išbraukta iš specialaus Įmonių registro, o 2011 m. sausio mėnesį jos veikla buvo priverstinai sustabdyta. Bendrovė „Redpall Limited“, neturėdama teisinio subjektiškumo, negalėjo turėti ir savo vardu įgyti civilinių teisių ir pareigų pagal sutartį. Išbraukus bendrovę „Redpall Limited“ iš Įmonių registro, jos teisių ir pareigų niekas neperėmė, todėl, teismui pripažinus 2011 m. birželio 2 d. sutartį niekine ir negaliojančia, turi būti nutraukta antstolio S. Degimo žinioje esanti vykdomoji byla, kurioje vykdomas 60 100 Eur žalos atlyginimo išieškojimas iš ieškovo pagal nuosprendį bendrovės „Redpall Limited“ naudai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Telšių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

5. Teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios civilinės bylos Nr. e2VP-176-344/2018 medžiagos pagrindu nustatė, kad:

5.1. bendrovė „Mono Star Corp“ ir bendrovė „Redpall Limited“, atstovaujama L. M., 2007 m. vasario 12 d. Latvijos Respublikoje, Rygoje, sudarė paskolos sutartį, kuria sutarė, kad bendrovė „Mono Star Corp“ suteikia bendrovei „Redpall Limited“ 60 100 Eur paskolą 5 dienų laikotarpiui, ir nustatė 0,5 proc. paskolos dydžio palūkanas už kiekvieną dieną; sutarties šalys nustatė, kad bendrovė „Redpall Limited“ už savo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą atsako visu savo turtu, visomis lėšomis ir visais aktyvais, tarp jų su reikalavimo teise į trečiųjų asmenų skolas; paskolos sutarties 6.1 punktu sutarties šalys sutarė, kad visi ginčai ir nesutarimai, kylantys dėl įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo, taip pat dėl pačios sutarties, nagrinėjami Rygos miesto trečiųjų teisme pagal šio trečiųjų teismo reglamentą rašytinio proceso tvarka ir vieno trečiųjų teisėjo;

5.2. 2007 m. vasario 15 d. bendrovė „Mono Star Corp“, kaip paskolos davėja, su atsakovu R. P. sudarė laidavimo sutartį, kuria R. P. neatšaukiamai įsipareigojo visu sau priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, lėšomis, vertybiniais popieriais, akcijomis arba įmonių ir verslo įmonių kapitalo dalimis būti atsakingas įmonei „Mono Star Corp“ už bendrovės „Redpall Limited“ skolos, kredito procentų ir galimų netesybų grąžinimą;

5.3. bendrovei „Redpall Limited“ negrąžinus paskolos bendrovei „Mono Star Corp“, R. P., kaip laiduotojas, su bendrovės „Redpall Limited“ beneficiaro teisių turėtoju L. M. 2011 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria nustatė, jog, įvykus sutartyje nurodytam įvykiui, tai yra „Redpall Limited“ negrąžinus skolos įmonei „Mono Star Corp“ iki 2013 m. kovo 25 d., „<...> L. M. beneficiaro teisės į bendrovę „Redpall Limited“ pereis R. P.“; šia sutartimi šalys taip pat susitarė, jog, bendrovei „Redpall Limited“ nepadengus minėtos skolos bendrovei „Mono Star Corp“, R. P. pereis ir bendrovės „Redpall Limited“ reikalavimo teisės dėl E. M. skolos.

6. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama sutartis yra išvestinė iš 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu kilo bendrovės „Redpall Limited“ atsakomybė pastarajai nevykdant šios sutarties sąlygų. Paskolos sutartyje yra aptartas ginčų teismingumas Rygos miesto trečiųjų teisme, kuris turi būti taikomas ir 2011 m. birželio 2 d. sutarčiai.

7. Ieškovas, ginčydamas 2011 m. birželio 2 d. sutartį, ieškinyje nurodė, kad sudarant šią sutartį buvo pažeistas viešasis interesas, reikalaujantis, kad visos sutartys būtų sudaromos teisėtai.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamos sutarties pagrindu atsakovui R. P. perėjo reikalavimo teisė į E. M. skolą, kuri susidariusi ne kaip nevykdomo sandorio pasekmė, o kilusi iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas siekia išvengti teismo nuosprendžiu iš jo priteistos turtinės žalos atlyginimo išieškojimo, o toks tikslas negali būti siejamas su viešuoju interesu.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Telšių apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčijama sutartis yra išvestinė iš 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties, kurioje aptartas teismingumas Rygos miesto trečiųjų teisme, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.42 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, su reikalavimo perleidimu ir skolos perkėlimu susijusiems santykiams taikoma teisė, reglamentuojanti pagrindinę prievolę, dėl kurios atsirandantis reikalavimas (skola) yra perleidžiamas (perkeliamas), pagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinys teismingas pagal paskolos sutartyje nustatytą teismingumo vietą – Rygos miesto trečiųjų teismui.

12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Skundžiamos nutartys priimtos netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.42 straipsnio 3 dalį. Materialiosios teisės normos reglamentuoja reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui taikytiną teisę, bet ne ieškinio teismingumo nustatymą. Teismingumo nustatymo klausimai bylose su tarptautiniu elementu sprendžiami pagal tarptautinio teismingumo taisykles, nustatytas CPK 781–792 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys yra su užsienio (tarptautiniu) elementu, nes ginčo šalys yra skirtingose valstybėse gyvenantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Ieškovas pareiškė ne vieną, o kelis reikalavimus, todėl ieškinio teismingumas šioje byloje turi būti nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus. Vertindami ieškinio teismingumą, teismai ex officio (pagal pareigas) privalo analizuoti konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką. Lietuvos Respublikos teismams egzistuoja teisinis pagrindas prisiimti tarptautinę jurisdikciją 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) ir CPK 787 straipsnio pagrindu. Kadangi ieškovas reiškė reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą, kurioje išieškojimas turėtų būti vykdomas iš nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, o pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 2 punktą prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą turi būti įvykdyta daikto buvimo vietoje, tai nėra pagrindo abejoti, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams, nes ginčo dalykas yra turtinė prievolė, kuri atsirado ir turi būti vykdoma Lietuvoje. Ieškinio teismingumo klausimą teismai išsprendė nesivadovaudami kasacinio teismo išaiškinimais ir tarptautinio civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis nacionalinio teismingumo taisykles ginčo teisenoje, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas sutartis, nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje reglamentuotomis ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai suformuotomis sutarčių kvalifikavimo ir jų aiškinimo taisyklėmis, todėl ginčijamą sutartį nepagrįstai kvalifikavo kaip išvestinę iš 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties, nors 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutartį teisingai kvalifikavo kaip pagrindinę sutartį. Teismas visiškai neįvertino to, kad ginčijama sutartimi nėra užtikrintas 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties pagrindu atsiradusios pagrindinės prievolės įvykdymas. Ginčijamos sutarties tikslas buvo atsakovui R. P. perimti bendrovės „Redpall Limited“ reikalavimo teisę į ieškovo skolą, nes, juridinio asmens teisnumo nebeturinčiai bendrovei „Redpall Limited“ nepadengus skolos bendrovei „Mono Star Corp“, įvykdyti pagrindinę prievolę būtų turėjęs atsakovas R. P. kaip laiduotojas. Ginčijama sutartis nėra išvestinė iš 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties, kaip netinkamai vertino teismai. Išvestine sutartimi šiuo atveju turėtų būti laikoma laidavimo sutartis, nes būtent šia sutartimi yra užtikrintas pagrindinės paskolos prievolės įvykdymas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Be to, pabrėžtina ir tai, kad nors 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties 5.1 punkte ir yra nustatyta arbitražinė išlyga, šiuo atveju įpareigoti ieškovą kreiptis į Rygos arbitražą nebuvo pagrindo ir dėl to, kad ieškovas nėra šios sutarties šalis. Aiškindami šalių nustatytas sąlygas minėtose sutartyse, teismai neatsižvelgė nei į šių sutarčių tarpusavio ryšį, jų esmę ir tikslą, nei į ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Be to, teismai visiškai neanalizavo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, o rėmėsi vien pažodiniu ir dargi neteisingu sutarties sąlygų teksto aiškinimu, todėl padarė neteisingą išvadą, jog ieškinys nepriimtinas kaip neteismingas Telšių apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14. Trečiasis asmuo prisideda prie kasacinio skundo.

15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nors Lietuvos Respublikos kompetentingas teismas 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažino, kad užsienio juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietis nusikalstamais veiksmais padarė žalą, tačiau pasiekti, kad šis teismo nuosprendis būtų faktiškai realiai vykdomas, neįmanoma jau 9 metus ir tai vyksta ne dėl faktinio skolininko nemokumo, o dėl inicijuojamų teisminių procesų, kuriems vesti patiriamos teisinės išlaidos.

15.2. Iš kasacinio skundo nėra visiškai aišku, kokios teismingumą nustatančios normos aiškinimo ir taikymo klausimas yra keliamas. Ieškovo argumentai, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pateikė nuorodas dėl taikytinos teisės ginčo teisiniam santykiui, neįrodo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių nepagrįstumo. Pirma, net jeigu būtų pasiremta netinkama teisės norma, bet nutartis būtų iš esmės teisinga, tai nebūtų pagrindo ją naikinti. Antra, taikytinos teisės elementas gali būti vienas iš argumentų, rodančių bylos ryšio su Lietuvos Respublika nebuvimą (pvz., 2016 m. birželio 16 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga, 1 skirsnis). Kasaciniame skunde alternatyvus teismingumas yra pagrindžiamas atsižvelgiant į „glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą“. Remdamasis nurodyta nuostata, ieškovas siekia pateisinti, kad Lietuvos Respublikoje nereziduojančių asmenų (neturinčių nei buveinės, nei gyvenamosios vietos) tarpusavio sudaryto sandorio klausimą, kurio sudarymo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje ir kuriam taikoma ne Lietuvos Respublikos teisė, turi nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai. Ieškovas neteisingai nurodo ginčijamos sutarties vykdymo vietą, painiodamas ją su vykdomu ieškovo nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo procesu. Ginčijamos sutarties sudarymo vieta yra užsienio valstybė. Nei šioje sutartyje, nei taikytinoje teisėje nėra nurodyta, kad reikalavimo teisių perdavimas turi įvykti Lietuvos Respublikoje, konkrečioje jos vietoje. Prievolė pagal reikalavimo perleidimo sutartį (prievolė perduoti reikalavimo teisę ir su tuo susijusius dokumentus) negali būti tapatinama su prievole (jos vykdymo vieta), iš kurios kylančios reikalavimo teisės yra perduodamos. Priešinga išvada reikštų, kad reikalavimo teisių perleidimo prievolė galėtų būti įvykdoma tik prievolės, iš kurios kylančios teisės yra perleidžiamos, vykdymo vietoje. Ginčijama sutartis neturi jokio ryšio su Lietuvos Respublika, išskyrus netiesiogiai per dalyką. Atsakovų tarpusavio santykiams taikyti Lietuvos Respublikos teisės (ieškovo nurodomo CK) negalima, nes jie nesudarinėjo sandorių pagal Lietuvos Respublikos teisę. Todėl mėginimas taikyti paskolos santykius, laidavimą, reikalavimo teisių perleidimą ar sutarčių aiškinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CK normas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka yra sprendžiamas procesinis ieškinio priėmimo klausimas, o ne ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas, todėl šie ieškovo keliami klausimai nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.

15.3. Reikalavimo teisių perleidimo klausimas ginčijamos sutarties pagrindu yra išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-410-569-2018, kuria išieškotoja vykdomojoje byloje bendrovė „Redpall Limited“ pakeista išieškotoju R. P. Skunde mėginama kelti klausimus, susijusius su išieškotojo pakeitimu, nors tai ir prieštarauja prejudicijos taisyklėms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės bylos teismingumo, esant tarptautiniam elementui ir atsakovų daugetui

16. CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.

17. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas ieškiniu ginčija atsakovo R. P., gyvenančio Latvijos Respublikoje, ir atsakovės bendrovės „Redpall Limited“, turinčios buveinę Belize, sudarytą reikalavimų teisių į ieškovo skolą ir beneficiaro teisių į bendrovę „Redpall Limited“ perleidimo sutartį. Taip pat ieškovas prašo nutraukti antstolio S. Degimo žinioje esančią vykdomąją bylą. Taigi, nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą.

18. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra išvestinė iš 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties, sudarytos bendrovių „Mono Star Corp“ ir „Redpall Limited“, kurioje yra aptartas teismingumas Rygos miesto trečiųjų teisme, todėl, remiantis CK 1.42 straipsnio 3 dalimi, šalims nepasirinkus taikytinos teisės, ieškovo ieškinys nagrinėtinas Rygos miesto trečiųjų teisme.

19. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad tokie teismų motyvai, atsisakant priimti ieškinį, yra teisiškai nepagrįsti. CK 1.42 straipsnio norma reglamentuoja reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui taikytinos teisės nustatymo taisykles. Taigi, ši norma nustato, kokia materialioji teisė turi būti taikoma reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui, tačiau ji jokiu būdu nenustato proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą.

20. Be to, arbitražinis susitarimas, įtvirtintas 2007 m. vasario 12 d. sutartyje, yra sudarytas tarp bendrovių „Mono Star Corp“ ir „Redpall Limited“. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nėra duomenų, kad ieškovas būtų arbitražinio susitarimo šalis ar jam arbitražinis susitarimas turėtų būti išplėstas ir taikomas. Todėl jam galioja pacta tertii non nocent nec prosunt (sutartis neįpareigoja trečiosios šalies ir nesuteikia jai teisių) principas – ieškovas nagrinėjamoje byloje nėra saistomas sutarties, kurios jis nesudarė. Todėl taip pat nepagrįstas teismų argumentas, jog ieškovas yra saistomas bendrovių „Mono Star Corp“ ir „Redpall Limited“ sudaryto susitarimo dėl arbitražinės išlygos.

21. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo kasaciniame skunde nurodytais argumentais, jog Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos, CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei CK 6.52 straipsnio 2 dalis sudaro pagrindą vertinti ieškovo pareikštą ieškinį atsakovams R. P. ir bendrovei „Redpall Limited“ kaip teismingą Lietuvos Respublikos teismams.

22. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką, o tais atvejais, kai ieškiniu pareiškiami keli reikalavimai, teismas juos vertina atskirai, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, leidžia juos vertinti kartu. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 punktas).

24. Nurodytos nutarties 61 punkte kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją).

25. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

26. Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę. Tokio atsakovo atžvilgiu bet kuris asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jo pilietybę, gali toje valstybėje narėje naudotis galiojančiomis jurisdikcijos taisyklėmis, visų pirma taisyklėmis, apie kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal 76 straipsnio 1 dalies a punktą, kaip ir tos valstybės narės piliečiai (Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 2 dalis).

27. Taigi, jei atsakovas yra Europos Sąjungoje arba yra kitų Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos pačiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – jam taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės. Todėl atsakovo R. P. atžvilgiu taikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 jurisdikcijos taisyklės, atsakovės bendrovės „Redpall Limited“ atžvilgiu – CPK įtvirtintos taisyklės, o atsakovo antstolio S. Degimo atžvilgiu – CPK ir papildomai Reglamento Nr. 1215/2012 jurisdikcijos taisyklės (Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnis).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovo prievolė bendrovei „Redpall Limited“ kilo iš delikto, kaip nusikalstamos veikos pasekmė, o minėtai bendrovei perleidus reikalavimo teisę į ieškovo skolą atsakovui R. P., ieškovo prievolės pobūdis nepasikeitė. Ieškovas savo prievolės, kilusios delikto pagrindu, neginčija, ji nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas ginčija atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kurios šalis jis nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo R. P. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 2–7 skirsniuose įtvirtintų specialios jurisdikcijos taisyklių. Atitinkamai jo atžvilgiu turi būti taikoma minėto Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė, t. y. reikalavimas atsakovui R. P. teismingas jo nuolatinės gyvenamosios vietos – Latvijos Respublikos – teismams.

29. Atsakovės „Redpall Limited“ nuolatinė buveinė yra ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl pagal Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalį bylos teismingumas jos atžvilgiu nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos vidaus teisę, o konkrečiai pagal Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas teismingumo taisykles. CPK 783 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. CPK 787 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

30. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta būtent dėl turtinės teisės – ginčijama sutartimi susitarta, inter alia (be kita ko), dėl to, kad bendrovės „Redpall Limited“ turimos reikalavimo (t. y. turtinės) teisės pereis R. P. Tuo atveju, jeigu šis sandoris nebūtų įvykęs, Lietuvos teismai turėtų jurisdikciją bendrovės „Redpall Limited“ atžvilgiu. Tačiau sudarytas ieškovo ginčijamas sandoris lėmė, kad bendrovė „Redpall Limited“ nebeturi turtinės teisės Lietuvos Respublikoje. Ieškovas neįrodinėjo, kad bendrovė „Redpall Limited“ Lietuvoje turi buveinę ar nekilnojamojo turto, ar daiktines teises į nekilnojamąjį turtą. Tai lemia išvadą, kad atsakovės bendrovės „Redpall Limited“ atžvilgiu nėra teisinio pagrindo konstatuoti esant Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintą pagrindą Lietuvos teismams prisiimti tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ieškovo ieškinį atsakovei bendrovei „Redpall Limited“.

31. Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovams R. P. ir bendrovei „Redpall Limited“.

32. Atsakovas antstolis S. Degimas turi buveinę Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu teismingumas nustatytinas pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles.

33. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra atsakovų, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra skirtingose valstybėse, daugetas, teisėjų kolegija pasisako ir dėl Reglamento Nr. 2015/2012 8 straipsnio 1 punkte nustatytos jurisdikcijos taisyklės. Reglamento Nr. 2015/2012 8 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

34. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas minėtą normą, kuri atitinka 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) 6 straipsnio 1 punkto normą, yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punkte skelbiama specialioji taisyklė, kuri turi būti aiškinama siaurai, neleidžiant jos aiškinti plačiau nei tame pačiame reglamente aiškiai įtvirtinti atvejai (šiuo klausimu žr. sprendimo Freeport, C 98/06, EU:C:2007:595, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). ESTT nurodė, kad Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktas aiškintinas taip, kad jis negali būti taikomas atsakovams, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teritorijoje, kai ieškinys pareikštas keliems atsakovams, tarp kurių yra ir asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Europos Sąjungoje (sprendimas Sapir ir kt., C 645/11, EU:C:2013:228).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atsakovui antstoliui S. Degimui gali būti nagrinėjamas savarankiškai atskiroje civilinėje byloje ir todėl nėra taip glaudžiai susijęs su ieškovo reikalavimais kitiems atsakovams, kad būtų pagrindas konstatuoti tikslingumą juos nagrinėti kartu, be to, atsakovė bendrovė „Redpall Limited“, kaip jau minėta, neturi buveinės Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkto norma nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo Lietuvos teismams prisiimti visų ieškovo reikalavimų teismingumą dėl vieno iš atsakovų (antstolio S. Degimo) turimos buveinės Lietuvoje.

36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors bylą nagrinėję teismai ir rėmėsi netinkamais motyvais, tačiau iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovams R. P. ir bendrovei „Redpall Limited“. Todėl teisėjų kolegija, pakeisdama atsisakymo priimti motyvus, sprendžia, kad remiantis kasaciniame skunde nurodomais argumentais naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinį atsakovams R. P. ir bendrovei „Redpall Limited“ nėra teisinio pagrindo.

37. Tačiau bylą nagrinėję teismai iš esmės be jokių motyvų ir nesant tam teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui antstoliui S. Degimui.

38. Ieškovas atsakovo antstolio S. Degimo buveinę nurodo esant Lietuvos Respublikoje, reikalavimas susijęs su antstolio atliekamais priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo veiksmais. Bylą nagrinėję teismai, atsisakydami priimti ieškinį antstoliui, nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl šis reikalavimas nėra teismingas Telšių apylinkės teismui, nesprendė dėl ieškinio šiam atsakovui atitikties jam keliamiems turinio ir formos reikalavimams. Tokiu būdu teismai padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalinamas apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties Telšių apylinkės teismo nutarties dalis atsisakyti priimti ieškovo E. M. ieškinį atsakovui antstoliui S. Degimui ir Šiaulių apygardos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista ši Telšių apylinkės teismo nutarties dalis, naikintinos ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

39. Kiti ieškovo kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovai R. P. ir bendrovė „Redpall Limited“ atsiliepime į kasacinį skundą pateikė prašymą priteisti jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.

41. Kasacinis teismas patyrė 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalis atsisakyti priimti ieškovo E. M. ieškinį atsakovui antstoliui Svajūnui Degimui, bei šią Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį ir perduoti ieškovo E. M. ieškinio atsakovui Svajūnui Degimui priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė