Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-210/2011

Proceso Nr. 2-08-3-00078-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.1, 35.4, 21.4.1.1, 126.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vaiglus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „KRS“ prašė priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ 47 230,90 Lt skolą, 5714,70 Lt palūkanų, 11,84 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas savo reikalavimą grindžia šalių 2008 m. spalio 28 d. susitarimu, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 47 230,90 Lt, tačiau susitarimo neįvykdė. Kasaciniu skundu keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo perleidimą, skolos perkėlimą ir prievolės tinkamą įvykdymą bei proceso teisės normų, įtvirtinančių draudimą reikšti tapatų ieškinį dėl ginčo, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išnagrinėtas ir išspręstas, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ ir trečiasis asmuo UAB „Vaiglus“ 2008 m. kovo 26 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties šalys ir ieškovas UAB „KRS“ 2008 m. spalio 28 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo (toliau – Susitarimas), kuriuo iš dalies pakeitė Sutarties 2.2 punkte nustatytą atsiskaitymo tvarką ir nustatė, kad atsakovas 47 230,90 Lt sumą, kurią jis turi sumokėti trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“, iki 2008 m. gruodžio 15 d. perves ieškovui. Atsakovui pervedus šią sumą trečiasis asmuo UAB „Vaiglus“ sumažins savo reikalavimą atsakovui pagal Sutartį, o ieškovas tokia pačia suma įskaitys savo turimą reikalavimą trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Vaiglus“ iškelta bankroto byla. Atsakovas 2008 m. gruodžio 19 d. raštu pranešė kitoms Susitarimo šalims, kad Susitarimą nutraukia, nes atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“ neturi jokių mokestinių prievolių. Ieškovas 2009 m. sausio 5 d. raštu Nr. 7 bankrutuojančios UAB „Vaiglus“ bankroto administratorei pranešė, kad su vienašališku atsakovo Susitarimo nutraukimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog Susitarimo nutraukimas yra teisėtas, BUAB „Vaiglus“ būtų skolinga ieškovui UAB „KRS“ 47 230,90 Lt, todėl tokiu atveju reikš BUAB „Vaiglus“ atitinkamos sumos finansinį reikalavimą. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 29 d. patvirtino bankrutuojančios UAB „Vaiglus“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuriame nurodyta UAB „KRS“ bei patvirtintas jos 47 260,90 Lt reikalavimas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovui pareiškus prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. kovo 10 d. sprendimu jį panaikino ir ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad bankroto byloje visus klausimus teismas išsprendžia priimdamas nutartis, kurios įsiteisėjusios įgyja res judicata galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „KRS“, kaip UAB „Vaiglus“ kreditoriaus, 47 260,90 Lt reikalavimą, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodęs, kad tvirtintinas UAB „Vaiglus“ kreditorių sąrašas, pateiktas administratoriaus, nes šis sąrašas sudarytas pagal kreditorių pateiktus ir patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus reikalavimus, kurių administratorius neginčija. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė sutiko su atsakovo atstovo paaiškinimu, jog bankroto byloje patvirtintas tas pats reikalavimas, kurį ieškovas reiškia nagrinėjamoje byloje. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Teismui draudžiama teismo sprendimu pakeisti kitą sprendimą kitoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalaujama suma yra priteista įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarta likviduojant UAB „Vaiglus“ tenkinti kreditorių, taip pat ieškovo reikalavimus. Teismas nurodė, kad priteista suma turi būti dengiama iš UAB „Vaiglus“ turto Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, todėl atmetė ieškovo reikalavimą atsakovui nagrinėjamoje byloje.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 21 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to paties, tuo pačiu pagrindu atsiradusio piniginio reikalavimo (47 230,90 Lt), kuris patvirtintas BUAB „Vaiglus“ bankroto byloje. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalį kreditoriai turi teisę raštu atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, pateikdami atsisakymą teismui raštu. Ieškovas šia teise bankroto byloje nesinaudojo, būdamas BUAB „Vaiglus“ kreditorius su 47 230,90 Lt reikalavimu, reikšdamas tapatų piniginį reikalavimą atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, neginčijo bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo. Ieškovas, neatlikęs užskaitos į UAB „Vaiglus“, pareikšdamas finansinį reikalavimą UAB „Vaiglus“ bankroto byloje ir iki šiol šio reikalavimo neatsisakęs, savo veiksmais Susitarimo nutraukimą pripažino teisėtu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pagrindu pareikštą analogišką ieškovo piniginį reikalavimą atsakovui atmetė pagrįstai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į tai, kad, perleidus reikalavimo teisę, naujo teisinio santykio šalimis tampa tik naujasis kreditorius ir skolininkas, o pradinis kreditorius nustoja būti šio teisinio santykio šalimi, pradinio kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykiai, sudarę pagrindą reikalavimo ar skolos perkėlimui, neturi įtakos naujojo kreditoriaus santykiams su skolininku, nes naujasis kreditorius savo teisę į reikalavimo patenkinimą įgyja savarankiškos reikalavimo ar skolos perleidimo sutarties pagrindu. Nuo reikalavimo teisės perleidimo momento naujasis kreditorius gali remtis reikalavimo teisės perleidimo faktu prieš skolininką. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolių vykdymas pagal sudarytą susitarimą.

2. Prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Perleidus reikalavimo teisę, skolininkas privalo įvykdyti prievolę tik naujajam kreditoriui, todėl jos įvykdymas pradiniam kreditoriui nelaikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.38 straipsnis, 6.44 straipsnio 1 dalis). Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui laikomas tinkamu, kai skolininkas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, su juo nesutiko (kai sutikimas būtinas) ar kreditorius patvirtina, kad prievolė įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Atsakovo tvirtinimas, kad jis po Susitarimo sudarymo sumokėjo skolą UAB „Vaiglus“, neturi jokios reikšmės ir įtakos ieškovo ir atsakovo tarpusavio teisių ir pareigų vykdymui, nes teisinis santykis sieja tik ieškovą ir atsakovą. Atsakovas net neturi teisės reikšti tokius atsikirtimus ieškovui, nes pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, tačiau reikšti atsikirtimus, atsiradusius po tokio pranešimo, draudžia CK 6.107 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 6.119 straipsnio 2 dalies nuostatos (nagrinėjamoje byloje Susitarimu buvo tiek perleista reikalavimo teisė, tiek perkelta skola, todėl teismai, nagrinėję bylą, privalėjo taikyti abu institutus reglamentuojančias teisės normas). Susitarime UAB „Vaiglus“ nurodė, kad nėra gavusi iš atsakovo 47 230,90 Lt, atsakovas šį susitarimą pasirašė, todėl ieškovas Susitarimo pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad skolą sumokėtų atsakovas. Tokia ieškovo teisė nedingo netgi be jo žinios patvirtinus finansinį reikalavimą BUAB „Vaiglus“ bankroto byloje. Toks reikalavimas negalėjo būti patvirtintas, nes jis paprasčiausiai neegzistavo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, neatlikęs užskaitos į UAB „Vaiglus“, pareikšdamas finansinį reikalavimą BUAB „Vaiglus“ bankroto byloje ir iki šiol šio reikalavimo neatsisakęs, savo veiksmais Susitarimo nutraukimą pripažino teisėtu. Teismas nepagrįstai kvalifikavo, kad Susitarimas yra nutrauktas ir tai atlikta teisėtai. Atsakovas prievolę ieškovui įsipareigojo įvykdyti iki 2008 m. gruodžio 15 d., o atsakovo pranešimo apie Susitarimo nutraukimą data yra 2008 m. gruodžio 19 d., t. y. jau suėjus prievolės įvykdymo terminui. Nutraukti susitarimą galima tik iki to momento kol nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, o kai terminas jau yra suėjęs, sutarties nutraukimas nesukelia padarinių skolininko prievolei vykdyti įsipareigojimą kreditoriui. Be to, Susitarime nebuvo įtvirtinta jo šalių teisė vienašališkai nutraukti Susitarimą, todėl jis galėjo būti nutrauktas tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 5 dalies, 6.218 straipsnio 1 dalis).

4. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus BUAB „Vaiglus“ bankroto administratoriaus pareikštam reikalavimui BUAB „Vaiglus“ bankroto byloje. Teismai, netinkamai kvalifikavę byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį. Nurodytose bylose reikalavimo pagrindai ir šalys skiriasi, todėl darytina išvada, kad pareikšti ieškiniai netapatūs. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 47 230,90 Lt pagal Susitarimą. Civilinėje byloje, kurioje BUAB „Vaiglus“ bankroto administratoriaus prašymu buvo patvirtintas ieškovo reikalavimas BUAB „Vaiglus“ bankroto byloje, ieškovas nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, t. y. ieškovas neteikė prašymo nei teismui, nei bankroto administratoriui. Abiejose bylose ieškiniai grindžiami remiantis skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis: nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas atsakovui Susitarimo pagrindu, o bankroto byloje faktinis pagrindas yra BUAB „Vaiglus“ skolą ieškovui patvirtinantys finansiniai dokumentai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. Kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnyje keliamų reikalavimų: skundo nepasirašė kasacinį skundą paduodantis asmuo; nepateiktas su skundžiamais procesiniais sprendimais susijęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. preliminarus sprendimas; kasatorius, dėstydamas argumentus dėl CK 6.119 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

2. Pagal CK 6.44 straipsnio 2 dalį prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu, kai kreditorius patvirtina, kad prievolė įvykdyta tinkamai. Kasatorius 2009 m. sausio 5 d. raštu Nr. 7 pripažino prievolės įvykdymą, vienašališko Susitarimo nutraukimo neginčijo teismine tvarka, atsisakė reikalavimo į atsakovą ir pareiškė finansinį reikalavimą į UAB „Vaiglus“.

3. Kasatorius, sudarydamas Susitarimą, žinojo, kad UAB „Vaiglus“ bankrutuoja, t. y. buvo nesąžiningas, o tokiu atveju Susitarimas pripažintinas prieštaraujančiu įstatymams. Be to, Susitarimo 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad atsakovas pinigus kasatoriui turi pervesti iki 2008 m. gruodžio 15 d., o pervedus pinigus – atlikti įskaitymus, t. y. įsipareigojo atlikti šiuos veiksmus jau po bankroto bylos iškėlimo 2008 m. lapkričio 18 d. Po Susitarimo pasirašymo paaiškėjo, kad atsakovas jau buvo pervedęs pinigus UAB „Vaiglus“, be to, po bankroto bylos iškėlimo finansiniai veiksmai ir įskaitymai draudžiami (CK 6.134 straipsnis).

4. Kasatorius kasaciniame skunde dėsto argumentus dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo bei remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos apeliacinio proceso metu. CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

5. Bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad ne atsakovas, o kasatorius yra BUAB „Vaiglus“ kreditorius, nes susitarimo dėl reikalavimo perleidimo nutraukimas pripažintas teisėtu, taip pat nustatyta, kad finansinį reikalavimą pareiškė kasatorius, o ne bankroto administratorius už jį. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį kasatorius šioje byloje nebegali ginčyti bankroto byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos galimumo

Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad UAB „KRS“ kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes yra pasirašytas tik jį surašiusio advokato, taip pat to paties straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes prie kasacinio skundo nepridėtas šioje byloje priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. preliminarus sprendimas. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus atsakovo argumentus dėl kasacijos galimumo, pažymi, kad UAB „KRS“ kasacinio skundo priėmimo klausimas yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Spręsdama kasacinio skundo priėmimo klausimą teisėjų atrankos kolegija įvertino prie kasacinio skundo pateiktą UAB „KRS“ ir advokato V. M. susitarimą dėl atstovavimo civilinėse ir administracinėse bylose, kuriuo advokatui, be kita ko, suteikiama teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, kliento vardu pasirašyti ir pateikti visus procesinius dokumentus, reikalingus šio pavedimo vykdymui (b. l. 149). CPK 347 straipsnio 3 dalies nuostata, jog kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, nereiškia draudimo kasacinį skundą pasirašyti tik jį surašiusiam advokatui, jeigu šiam advokatui sutartimi yra suteikta teisė pasirašyti už klientą. Atrankos teisėjų kolegija taip pat įvertino kasacinio skundo priedų, nustatytų ir būtinų jo priėmimo klausimui išspręsti, pakankamumą. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad kasacinis skundas atitinka CPK 340-347 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus, sprendžia, jog jie neteikia teisinio pagrindo išvadai apie kasacijos šioje byloje pagal UAB „KRS“ kasacinį skundą negalimumą.

Dėl ieškinio tapatumo

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims iš naujo reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu, bei jų taikymo praktiką. Kasatorius kasaciniame skunde apeliuoja į tai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, padarė netinkamą išvadą, jog šioje byloje ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus kitoje – BUAB „Vaiglus“ bankroto byloje – įmonės administratoriaus pareikštam prašymui, dėl kurio priimta įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis patvirtinti kasatoriaus 47 260,90 Lt reikalavimą. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad ieškovas, pažeisdamas CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasaciniame skunde remiasi apeliacinio proceso metu nenagrinėtais argumentais dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovas apeliaciniame skunde neįvardijo CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, tačiau, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pabrėžė, kad ieškinio reikalavimą grindžia nauja prievole, kilusia iš Susitarimo t. y. kitu nei BUAB „Vaiglus“ bankroto administratoriaus pareikštame prašyme nurodytu pagrindu. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė klausimą dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies taikymo, o kasatorius teikė įrodymus ir savo argumentus šiuo klausimu, tai teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai šiuo klausimu pateikti pažeidžiant CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl nurodyto kasacinio skundo argumento.

Dėl Susitarimo privalomumo ir vykdytinumo

Kasatorius savo materialinį reikalavimą atsakovui kildina iš Susitarimo. Sudarydamos sutartį, šalys vadovaujasi sutarties laisvės principu ir laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl yra privaloma ir vykdytina. Vis dėlto tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis civilinius teisinius santykius reglamentuojančių principų. Sutarties laisvės principas, kaip ir bet kuris kitas, nėra absoliutus: jį apibrėžiančioje CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys tarpusavio teises ir pareigas gali nustatyti savo nuožiūra tik jei tai neprieštarauja įstatymams; sutarties šalių laisvę riboja imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis), bendrieji ir prievolių teisės principai (CK 1.2, 1.5, 6.38 straipsniai). Kadangi sutartiniai santykiai reglamentuojami daugiausia dispozityviųjų teisės normų, paliekant šalims galimybę pačioms sutarti dėl daugelio sutarties sąlygų, principų funkcija yra apibrėžti šalių susitarimų ribas, kurių šalys negali pažeisti; jų pažeidimas gali lemti prievolės negaliojimą arba šalies civilinę atsakomybę. Principais įpareigotas vadovautis ir teismas, aiškindamas įstatymus bei juos taikydamas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Principų taikymas užtikrina sutarties šalių lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą, užkerta kelią vienos šalies nesąžiningam pranašumo įgijimui.

Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 28 d. šalys sudarė Susitarimą, kuriame nurodė tarpusavio teises ir pareigas. Kasatorius teigia, kad šalių laisva valia sudaryto susitarimo pagrindu atsirado privalomos vykdyti prievolės. Su šia kasatoriaus pozicija galima sutikti tik tuo atveju, jei neegzistuoja pirmiau išvardytų sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išlygų. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Vaiglus“ priimta išnagrinėjus UAB „Kreodora“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris teisme buvo gautas 2008 m. spalio 27 d. ir tą pačią dieną pasirašytinai įteiktas UAB „Vaiglus“ direktoriui. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, kad UAB „Vaiglus“ vadovas su bankroto bylos iškėlimu sutiko, pažymėjęs, kad įmonė yra nemoki. Taigi Susitarimas sudarytas iš karto po to, kai vienai jį sudarančių šalių – UAB „Vaiglus“ – tapo žinoma apie neišvengiamą bankroto bylos iškėlimą, lemiantį Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymą, apribojantį atsiskaitymus pagal iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytas finansines prievoles. Dėl to galima daryti išvadą, kad Susitarimo dalyvis UAB „Vaiglus“ jo sudarymo metu buvo nesąžiningas, nes, jį sudarant, jam buvo žinoma, kad dėl bankroto bylos iškėlimo jis negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal Susitarimą – po to, kai atsakovas sumoka nustatytą sumą ieškovui – įskaitymu sumažinti atitinkama apimtimi savo reikalavimą atsakovui. Imperatyviosios ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir CK 6.134 straipsnio nuostatos draudžia tokius Susitarime nurodytus atsiskaitymus iškėlus bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi taisyklės, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, šiai bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles, taip pat draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IAB,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ v. IAB „Šviesusis rytojus“, UAB „Snita“, bylos Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB,,Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-95/2001; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008). Esant nurodytai situacijai Susitarimas buvo naudingas ieškovui, jam siekiant patenkinti savo finansinį reikalavimą ne Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, apeinant kitus UAB „Vaiglus“ kreditorius, o tokios Susitarimo sąlygos atsakovui yra itin nenaudingos, nes, po bankroto bylos iškėlimo jam įvykdžius prievolę ieškovui, finansinis reikalavimas BUAB „Vaiglus“ pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą negali būti įskaitytas, todėl jis privalėtų tą pačią sumą sumokėti ir ieškovui, ir BUAB „Vaiglus“. Toks Susitarimas ir jo vykdymas prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio kodekso normoms, bendriesiems ir prievolių teisės principams (šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo), pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Susitarimo prieštaravimai imperatyviosioms ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir CK 6.134 straipsnio nuostatoms Susitarimą daro niekinį, jis negalioja nuo sudarymo momento, todėl negali būti vykdomas (CK 1.80 straipsnis). Esant įstatymų nustatytiems pagrindams, kasacinis teismas sandorį kvalifikuoja niekiniu ex officio (CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, atmesdami kasatoriaus (ieškovo) ieškinį, priėmė iš esmės teisingus procesinius sprendimus, kuriuos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas; prašymas jas priteisti bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Netenkinant šioje byloje kasacinio skundo, kasatoriaus kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Atsakovas, atsiliepime į kasacinį skundą išdėstęs prašymą priteisti iš kasatoriaus (ieškovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl toks atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.

Kasacinis teismas patyrė 59,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „KRS“ (įmonės kodas 133630931) 59,58 Lt (penkiasdešimt devynis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė