Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statytojo teisinį statusą ir jo pripažinimo asmeniui sąlygas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-57-378/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00018-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Devega“, Palangos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statytojo teisinį statusą ir jo pripažinimo asmeniui sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė D. P. teismo prašė: panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170615-00048 ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170619-00049.

3. Ieškovė nurodė, kad ginčijami savavališkos statybos aktai surašyti netinkamam asmeniui, nes ji nebuvo statytoja, t. y. statybos darbų, ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijamų kaip savavališka statyba, faktinė užsakovė. Ieškovė taip pat nėra nei pastatyto kelio savininkė, valdytoja ar naudotoja, nei žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja. Kelias pastatytas ant valstybinės žemės, kuri skirta visuomenės poreikiams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 26 d. Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutartimi Nr. 21-DP, sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) ir ieškovės, pastaroji įsipareigojo pagal galiojančias normas ir reglamentus parengti gatvės atkarpos nuo M. Daujoto gatvės iki įvažiavimo į sklypus M. Daujoto g. 15 ir M. Daujoto g. 17 Palangoje supaprastintą projektą ir suderinti jį su atitinkamomis institucijomis, pagal suderintą supaprastiną projektą įrengti žvyro dangą nurodytoje atkarpoje.

6. Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savarankiškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) 2014 m. vasario 19 d. sutartimi Nr. 6-DP, sudaryta tų pačių šalių, ieškovė įsipareigojo, bendradarbiaudama su Savivaldybe, savanoriškai ir neatlygintinai parengti D kategorijos Šilo gatvės atkarpos nuo Vanagupės gatvės iki M. Daujoto gatvės ir M. Daujoto gatvės atkarpos nuo Šilo gatvės iki įvažiavimo į žemės sklypus M. Daujoto g. 1 ir 1A Palangoje techninį projektą ir jį suderinti su atitinkamomis institucijomis per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo.

7. 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad objektas – „M. DAUJOTO 12 G., PALANGA“, kelias, darbų užsakovas – UAB „Devega“, o generalinis rangovas – UAB „Mirigita“. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. MIR 1654 mokėtojas už atliktus darbus yra UAB „Devega“.

8. 2015 metais parengtas techninis projektas Nr. TP-15/10-S (toliau – ir Projektas), kuriame statytoja (užsakove) nurodyta D. P.

9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2015 m. gruodžio 22 d. išdavė sutikimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų tiesimo pagal pateiktus techninio projekto planus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

10. 2016 m. balandžio 18 d. statytojai D. P. išduotas statybos leidimas, kuriuo leidžiama statyti kelius (gatves), vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei surinkimo tinklus.

11. 2017 m. balandžio 4 d. ieškovės vardu buvo pateikta deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, kuria patvirtinama, kad pastatyti nauji statiniai – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai.

12. 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170615-00048 Inspekcija konstatavo savavališką statybą, nes statytoja D. P., turėdama 2015 metais parengtą techninį projektą Nr. TP-15/10-S ir pagal jį 2016 m. balandžio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-33-160418-00055, statė II grupės nesudėtingą statinį – Šilo gatvę nuo Vanagupės gatvės į šiaurę, kurios paskirtis – kelias (gatvė), pažeidžiant esminius statinio – Šilo g. projekto sprendinius, t. y. ne pagal projektą nuo M. Daujoto gatvės į šiaurę pailginta gatvė 58 metrus su 0,8 m pločio šaligatviu ir vietoje 6 m pastatyta 5 m pločio gatvė. Bendras gatvės atkarpos ilgis – apie 176,6 m. Nustatyto pažeidimo padarymo laikas – 2013 metų pavasaris – 2016 metų lapkritis.

13. Inspekcija 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170619-00049 konstatavo savavališką statybą, nes statytoja D. P., turėdama 2015 metais parengtą techninį projektą Nr. TP-15/10-S ir pagal jį 2016 m. balandžio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-33-160418-00055, statė II grupės nesudėtingą statinį – M. Daujoto gatvę Palangoje, nuo Šilo gatvės į vakarus, kurios paskirtis – kelias (gatvė), pažeidžiant esminius statinio – M. Daujoto g. projekto sprendinius, t. y. ne pagal projektą nuo Šilo gatvės į vakarus iki žemės sklypo M. Daujoto g. 15 Palangoje vietoje 6 m pločio – 4,6 m pločio betoninių trinkelių dangos gatvę. Atkarpos ilgis – apie 69 m. Nustatyto pažeidimo padarymo laikas – nuo 2013 metų pavasario iki 2017 m. balandžio 26 d.

14. Taigi savavališkos statybos aktai surašyti todėl, kad vienu atveju nukrypta nuo projekto ir Šilo gatvė pailginta į šiaurę, o kitu atveju – kad Šilo gatvė iki M. Daujoto gatvės yra per siaura, nes pagal projektą minėta gatvė turi būti platesnė.

15. Atsakovė ieškovei 2017 m. liepos 4 d. surašė privalomuosius nurodymus, įpareigojo iki 2018 m. sausio 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą Palangos mieste Šilo gatvės su šaligatviu dalį nuo M. Daujoto gatvės į šiaurę ir savavališkai, ne pagal projektą pastatytą gatvės dalį nuo Vanagupės gatvės iki M. Daujoto gatvės, įrengti ją pagal projektą ir sutvarkyti statybvietę.

16. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad statybos leidimas jos vardu išduotas per klaidą, nes 2014 m. vasario 19 d. sutartimi su Palangos miesto savivaldybės administracija ji įsipareigojo tik savo sąskaita parengti techninį projektą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad dalį statybos leidime nurodytų statybos darbų ieškovė įgyvendino – pastatė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ir juos nurodė 2017 m. balandžio 4 d. deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą. Ieškovė, teigdama, jog ji nėra savavališkos statybos aktuose nurodytų statinių statytoja, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė ir logiškai suprantamų paaiškinimų, kaip ji, nebūdama statinio statytoja, užsakė techninį projektą, gavo statybos leidimą, kurio pagrindu vėliau įgyvendino dalį statybos darbų, patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą, nekėlė klausimų dėl statybos leidimo teisėtumo, o statytojo teisių įgyvendinimą pradėjo neigti tik po to, kai atsakovė nustatė pažeidimus ir surašė jai ginčijamus administracinius aktus.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas UAB „Devega“ atstovas L. K. nurodė, jog UAB „Devega“ pasamdė UAB „Mirigita“, ši, gavusi iš Savivaldybės laikino kelio įrengimo leidimą, atliko betoninių trinkelių kelio darbus 2014 metais, darbai buvo baigti 2015 metais, tačiau ar leidimą UAB „Mirigita“ turėjo ir kuriam terminui leidimas buvo išduotas, pasakyti negalėjo ir jokių savo teiginius patvirtinančių duomenų teismui pateikti negalėjo. UAB „Devega“ finansinės atskaitomybės dokumentai bei liudytojo L. K. parodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, jog už savavališką statybą atsakinga UAB „Devega“. Priešingai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog ne UAB „Devega“ buvo suinteresuota turėti kelią, bet būtent ieškovė, kuri Palangoje, (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto.

18. Teismas konstatavo, kad kadangi tik statybos leidimo nustatyta tvarka išdavimas yra tiesiogiai susijęs su statytojo statuso atsiradimu, nagrinėjamu atveju administraciniai aktai pagrįstai buvo surašyti faktiškai savavališką statybą vykdžiusiam asmeniui ir jis, o ne kitas asmuo yra atsakingas už savavališką statybą ir kartu už jos padarinių, konstatuotų savavališkos statybos aktuose, šalinimą.

19. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti: panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170615-00048 ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170619-00049.

20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, savavališka statyba, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, gali būti tokia statyba, kuri atliekama jau po to, kai gaunamas statybos leidimas. Savavališka statyba negali būti laikoma situacija, kai asmuo gauna statybos leidimą, bet jokių statybos darbų pagal jį neatlieka, nes tokia situacija neatitinka minėtų savavališkos statybos požymių.

21. Kolegija pažymėjo, kad Inspekcija turėjo įrodyti, jog statyba buvo vykdoma ne pagal statybos techninį projektą, tačiau byloje neįrodyta, kad ieškovė vykdė savavališką statybą, t. y. (pa)statė savavališkos statybos aktuose nurodytas betoninių trinkelių kelio atkarpas po 2015 m. techninio projekto parengimo ir statybos leidimo ieškovei išdavimo. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų visumos (be kita ko, liudytojo E. L., rengusio minėtą techninį projektą, parodymų, trečiojo asmens UAB „Devega“ atstovo parodymų ir byloje pateiktų UAB „Devega“ dokumentų, kuriuose užfiksuota egzistuojanti betoninė danga) teisėjų kolegija padarė išvadą, kad savavališkos statybos aktuose nurodytos (betoninių trinkelių) kelio atkarpos buvo įrengtos (pastatytos) dar iki minėto techninio projekto parengimo.

22. Kolegijos nuomone, atsakovė nepagrįstai remiasi savavališkos statybos padarinių pašalinimo institutu ir argumentais, kad ieškovė, kaip statytoja, privalo pašalinti savavališkos statybos, vykdytos ne pagal projektą, padarinius. Pirma, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki statybos leidimo išdavimo ieškovei nebuvo surašytas, ji nesumokėjo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, atsakovė neįrodė (ir iš esmės neįrodinėjo to, o tik kėlė prielaidas), kad būtent ieškovė pastatė ginčo betoninių trinkelių atkarpas (buvo jų statytoja), o savavališkos statybos aktai ieškovei surašyti ne dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento. Vadinasi, minėtas statybos leidimas ieškovei buvo išduotas ne savavališkos statybos padariniams pašalinti, bet naujam statiniui statyti (be kita ko, techniniame projekte nurodant nuardyti esamą betoninių trinkelių dangą ir įrengti asfaltbetonio dangą). Antra, toks statybos leidimas neįpareigoja asmens statyti statinio, o tik suteikia jam teisę statyti. Todėl nors ieškovei buvo suteikta teisė (bet ne pareiga) pagal anksčiau minėtą techninį projektą nutiesti asfalto dangą ir nuardyti esamą betoninių trinkelių dangą, ji neprivalėjo to daryti ir jai negali kilti atsakomybė už tai, kad ji pasirinko neįgyvendinti šios jai suteiktos teisės. Tokių išvadų nepaneigia aplinkybė, kad ieškovė iš dalies (pastatydama vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus) įgyvendino suteikto statybos leidimo sprendinius.

23. Kolegija konstatavo, kad savavališkos statybos aktai ieškovei buvo surašyti nepagrįstai, nes ji neatliko juose nurodytų savavališkos statybos veiksmų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovė Inspekcija prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šioje teisės normoje nustatyta teisė įteisinti savavališkai atliktą statybą suponuoja pareigą asmeniui, siekiančiam gauti statybą leidžiantį dokumentą ir jį gavus, užtikrinti statybos atitiktį išduoto ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento sprendiniams.

Savavališkai jau pastatytam statiniui, nors oficialiai tokiu nepripažintam (neužfiksuotam surašytu savavališkos statybos aktu), statyti išduotas statybą leidžiantis dokumentas ne tik suteikia teisę, bet įpareigoja asmenį, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti aktyvius veiksmus pastatant ar perstatant statinį pagal galiojančio statinio projekto ir jam išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendinius arba pakeičiant statinio projekto sprendinius ir tokiu būdu įteisinti statybos nukrypimus nuo projekto.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas savavališkos statybos atvejį – statybą, pažeidžiančią esminius statinio projekto sprendinius, siedamas tik su aktyviais asmens, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, veiksmais statant statinį, formuoja ydingą praktiką, pagal kurią be privalomo statybą leidžiančio dokumento pradėtas ir baigtas statyti statinys nebegali būti vertinamas lyginant jo atitiktį su esminiais statinio projekto sprendiniais, kuriems įgyvendinti po statybos darbų atlikimo fakto išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tokiu būdu statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija yra įpareigojama tirti statybos, neturint išduoto statybą leidžiančio dokumento, aplinkybes, ignoruodama galiojančio statybą leidžiančio dokumento faktą ir iš jo kylančias statytojo pareigas. Taip kartu paneigiamas statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas savavališkų statybų įteisinimo institutas ir principas, kad visas statybas, kurios pagal imperatyvius teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus toje vietoje ir tokio pobūdžio yra leidžiamos, galima įteisinti.

25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

25.1. Atsakovė klaidingai nurodo šios bylos ginčo dalyką. Šios bylos ginčo dalykas nebuvo statybos eigos procedūros ir savavališkos statybos įteisinimas, o buvo ginčas dėl statytojo ir asmens, statybą leidžiančiame dokumente nurodyto statytoju, sąvokų netapatumo ir dėl to, ar būtent ieškovė atliko tuos statybos darbus, kuriuos kaip savavališką statybą nurodė atsakovė. Pastarasis klausimas yra fakto klausimas, jį išsprendė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė šių darbų neatliko, o juos dar iki ieškovei išduodant statybą leidžiantį dokumentą atliko UAB „Devega“, tai įvyko dar prieš pradedant rengti projektą, pagal kurį ieškovei buvo išduotas statybos leidimas.

25.2. Atsakovė klaidingai sutapatina statytojo ir asmens, statybą leidžiančiame dokumente nurodyto statytoju, sąvokas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalį (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Taigi, statytojas yra faktinis statybos darbų užsakovas, bet nebūtinai tas asmuo, kuris turi statybą leidžiantį dokumentą statyti tam tikrą statinį. Statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinis užsakovas buvo UAB „Devega“, kuri byloje pripažino šią aplinkybę, byloje yra pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai – atliktų darbų aktas ir sąskaita, iš kurių taip pat matyti, kad šie darbai jau buvo atlikti prieš ginčo kelio projekto rengimą.

25.3. Tikrasis kelio pagal 2015 m. Projektą statytojas yra Savivaldybė, o ieškovė buvo tik savanoriška finansuotoja, rėmėja. Ieškovė, ginčo vietoje pastačiusi daugiabučius, buvo suinteresuota kuo greitesniu infrastruktūros vystymu. Kadangi Savivaldybė tam lėšų neturėjo, tai ji sutartimi, sudaryta su Savivaldybe, sutiko finansuoti Projekto parengimą. Pagal šį Projektą ji įrengė tik vandentiekio ir nuotekų tinklus ir juos perdavė UAB „Palangos vandenys“, o kelio pagal Projekto reikalavimus neįrenginėjo. Ieškovė neginčijo statybą leidžiančio dokumento išdavimo jos, o ne Savivaldybės vardu, nes sukurtas turtas galiausiai turėjo atitekti Savivaldybei. Tokias aplinkybes patvirtina ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba leido rengti komunikacijas valstybinėje žemėje būtent Savivaldybei, kad projektavimo užduotį patvirtino ne ieškovė, o Savivaldybė, o pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją, galiojusią užduoties tvirtinimo metu, nurodyta būtent statytojo pareiga projektuotojui pateikti privalomus projekto rengimo dokumentus. Pagal Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 7.2.2 punktą, „techninė užduotis – tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma visa Projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą“.

26. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Devega“ pastatė ginčo kelią.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nenustačius statytojo

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovei D. P. pareiškus reikalavimą panaikinti jai, kaip statytojai, atsakovės Inspekcijos surašytus savavališkos statybos aktus, apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad ieškovė nėra ginčo aktuose nurodytų statinių statytoja.

28. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu formuojama ydinga praktika: statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija yra įpareigojama tirti statybos, neturint išduoto statybą leidžiančio dokumento, aplinkybes, ignoruodama galiojančio statybą leidžiančio dokumento faktą ir iš jo kylančias statytojo pareigas; paneigiamas statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas savavališkų statybų įteisinimo institutas. Atsakovės nuomone, savavališkai jau pastatytam statiniui statyti išduotas statybą leidžiantis dokumentas ne tik suteikia teisę, bet įpareigoja asmenį, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti aktyvius veiksmus pastatant ar perstatant statinį pagal galiojančio statinio projekto ir jam išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendinius arba pakeičiant statinio projekto sprendinius ir tokiu būdu įteisinti statybos nukrypimus nuo projekto.

29. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčo aktų surašymo metu) nustatyta, jog Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

30. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija, galiojusi ginčo aktų surašymo metu) savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal tuo pat metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalį statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos atitinkamai Statybos įstatymo 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcijos įsigaliojimo, 2 straipsnio 46 ir 41 dalyse, 3 straipsnio 2 dalyje.

31. Kompetentingas subjektas, išduodamas statytojui statybą leidžiantį dokumentą, patikrina, ar konkretus asmuo atitinka reikalavimus statytojo teisės įgyvendinimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis), todėl, esant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui, yra pagrindas spręsti, kad statytojas yra būtent nurodytame dokumente statytoju įvardytas asmuo. Vis dėlto galimi atvejai, kai statybą leidžiančiame dokumente statytoju nurodytas asmuo faktiškai nėra statinio, kurį statyti turi teisę, statytojas, todėl konkrečiu atveju neturi pareigos atsakyti už faktinio statytojo veiksmus. Byloje kilus ginčui, prezumpcija, kad tam tikro statinio statytojas yra statybą leidžiančiame dokumente statytoju nurodytas asmuo, gali būti paneigta.

32. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl savavališkų statinių statytojo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ginčo savavališkos statybos aktuose nurodyti statiniai (betoninių trinkelių kelio atkarpos) buvo pastatyti dar prieš techninio projekto parengimą ir statybą leidžiančio dokumento išdavimą ieškovei. Statybos leidimas ieškovei buvo išduotas ne savavališkos statybos padariniams pašalinti, bet naujam statiniui statyti (be kita ko, techniniame projekte nurodant nuardyti esamą betoninių trinkelių dangą ir įrengti asfaltbetonio dangą), o ieškovė neįgyvendino šios jai suteiktos statytojo teisės. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis).

33. Priešingai nei teigiama atsakovės kasaciniame skunde, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju statybą leidžiančiame dokumente nurodytas statytojas neįgyvendino jam suteiktos statytojo teisės, todėl ne jam turi būti įteikiamas savavališkos statybos aktas, nėra paneigiamas statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas savavališkų statybų įteisinimo institutas.

34. Minėta, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kurį įteikia statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Pagal to paties straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA0LTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-104-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-104-701/2020">e3K-3-104-701/2020</a> 50 punkte išaiškinta, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

36. Kasacinis teismas, priimdamas pirmiau nurodytą nutartį, spręsdamas dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, atsižvelgė į įstatymo travaux préparatoires (teisės aktų parengiamieji dokumentai) nuostatas, atskleidžiančias įstatymų leidėjo ketinimus. Konstatuota, kad, rengiant 2010 m. liepos 2 d. priimtą įstatymą Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo, kaip papildomas komitetas dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris, išnagrinėjęs įvairių subjektų pateiktas pastabas dėl šio įstatymo projekto, 2010 m. balandžio 9 d. išvadose, pasisakydamas dėl rengiamos naujos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos (iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo nustačiusios subjektus, kuriems gali būti pateikti reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo), be kita ko, nurodė, kad „bendru atveju atsakingas už savavališką statybą asmuo yra statytojas, tačiau jo nesant ar jo neidentifikavus, būtina įtvirtinti teisės normas, nustatančias atsakomybę kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui)“. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iš esmės analogiškos minėtai Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijai, galiojusiai iki 2014 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA0LTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-104-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-104-701/2020">e3K-3-104-701/2020</a>, 45–47 punktai).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2010 m. balandžio 9 d. išvadose taip pat pažymėta, jog, nustačius atsakomybę statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui), „bus išvengta tokių atvejų, kai savavališkos statybos padariniai liks nepašalinti. Statinio ar žemės sklypo nuomininkams (jei jie nėra statytojai), atsakomybę nustatyti netikslinga, kadangi tokiais atvejais ji bus nustatyta statinio ar žemės sklypo savininkui (valdytojui). <…> Be to, tokiu teisiniu reglamentavimu bus skatinama asmenis, išvardytus Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte (išskyrus statytoją), kurie patys nevykdo savavališkų statybų, tačiau apie jas žino, operatyviai reaguoti į vykdomas savavališkas statybas – pranešti apie savavališkos statybos atvejį viešojo administravimo institucijoms, atliekančioms statybos valstybinę priežiūrą savavališkos statybos ankstyvoje stadijoje, tuo metu, kuomet dar bus galima identifikuoti už savavališkas statybas atsakingą subjektą“.

38. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja, kad savavališkai pastatyto statinio savininkas (valdytojas), jo nesant – žemės sklypo savininkas (valdytojas), kaip asmenys, suinteresuoti esamo statinio buvimu ar nebuvimu ginčo vietoje, turi ir pareigas užtikrinti atitinkamai statinio valdymo ir žemės sklypo naudojimo teisėtumą, teisės aktų laikymąsi, o to neatlikus, nenustačius statytojo, jiems gali tekti pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius, o esant galimybei – teisė teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą.

39. Atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad savavališkai jau pastatytam statiniui statyti išduotas statybą leidžiantis dokumentas ne tik suteikia teisę, bet įpareigoja asmenį, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti aktyvius veiksmus pastatant ar perstatant statinį pagal galiojančio statinio projekto ir jam išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendinius arba pakeičiant statinio projekto sprendinius ir tokiu būdu įteisinti statybos nukrypimus nuo projekto.

40. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalį Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta asmens teisė, o ne pareiga atlikti aktyvius veiksmus įteisinant savavališką statybą. Jei asmuo šia teise nesinaudoja, jam tenka pareiga vykdyti vieną iš privalomajame nurodyme įvardytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius.

42. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų faktiškai atlikusi savavališkų statinių statytojo funkcijas ir įgyvendinusi jai 2016 m. balandžio 18 d. statybą leidžiančiu dokumentu suteiktą statytojo teisę ar būtų siekusi pasinaudoti savavališkos statybos įteisinimo teise. Dėl to, nesant nustatyto savavališkos statybos, įvardytos atsakovės surašytuose ginčo aktuose, statytojo, atsakovė turi teisę Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surašyti savavališkos statybos aktą ir įteikti jį statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, o jo nesant – žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2000 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (7, 8.14 punktai). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei priteistinas iš ieškovės.

45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,24 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2000 (du tūkstančius) Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 7,24 Eur (septynis Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas