Civilinė byla Nr. e2YT-6083-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01966-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.6.15.2; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,
dalyvaujant pareiškėjo D. R. atstovei advokatei A. B.,
suinteresuotam asmeniui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, suinteresuoti asmenys – I. A., I. A., V. A., R. K., L. V., valstybės įmonė Turto bankas, Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 149,28 kv. m bendro ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1983 metų statybos, paskirtis Garažų, žymėjimas plane 1G1/p.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 metų gegužės 27 d. įvykusiame privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcione grupė fizinių asmenų, sudariusių fizinių asmenų grupės sutartį, įsigijo (duomenys neskelbtini), esantį Elektros ūkio aptarnavimo gamybinį techninį kompleksą. Įsigyto turto pagrindu buvo įsteigta Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „B.“. Likvidavus Alytaus rajono ŽŪB „B.“, surašytas likvidavimo aktas ir pagal turto perdavimo–priėmimo sutartį bendrovės turtą perėmė: R. A. – 5,62 proc. turto, S. A. – 39,34 proc. turto, R. K. – 55,04 proc. turto. 2006 m. gegužės 29 d. R. A. ir S. A. už 2000 Lt pardavė pareiškėjui D. R. jiems priklausančią dalį (45 proc.), o 2009 m. birželio 21 d. R. K. už 2200 Lt pardavė pareiškėjui jam priklausančią dalį (55 proc.) buvusio Elektros ūkio aptarnavimo GTK garažo. Buvusį Elektros ūkio aptarnavimo GTK garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudarius minėtas sutartis, valdo ir naudoja pareiškėjas. Garažas stovi žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjo dukrai L. V. Nuosavybės teisės į minėtą pastatą – garažą, likvidavus Alytaus rajono ŽŪB „B.“, niekam iš pajininkų nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas pakeitė garažo langus ir kritiškiausiose vietose pakeitė stogo dangą, tačiau negali vykdyti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos darbų, reikalingų pastato išsaugojimui ir naudojimui, nes Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos nuosavybės teisės į šį pastatą. Pareiškėjo teigimu, nuo to momento, kai buvo sudarytos sutartys su buvusiais Alytaus rajono ŽŪB „B.“ pajininkais, jis teisėtai ir atvirai valdė pastatą – garažą ir atitinka visus reikalavimus, būtinus nuosavybės teisei įgyjamosios senaties būdu nustatyti.
3. Suinteresuotas asmuo I. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
4. Suinteresuotas asmuo I. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis yra R. A. įpėdinis. Priimant palikimą, buvo sudarytas priimamo turto apyrašas, tačiau D. R. minimas pastatas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), į jį nebuvo įtrauktas. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareikštam reikalavimui ir patvirtino, kad neturi turtinių teisių / pretenzijų į minimą nekilnojamąjį turtą. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, aplinkybės pareiškime nurodytos teisingai, pretenzijų pareiškėjui neturi. Prašė pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo R. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, aplinkybės jame nurodytos teisingai, pretenzijų pareiškėjui neturi ir prašo pareiškimą tenkinti.
7. Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad garažas, į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, stovi jai priklausančiame žemės sklype, tačiau ji dėl to jokių pretenzijų neturi, su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad manytina, jog pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra pagrįstas bei tenkintinas. Prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
9. Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime neprieštaravo pareiškėjo reikalavimui dėl nuosavybės teisės nustatymo, pažymėjusi, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjui išpirkus garažo pajus iš kitų pajininkų, jis tapo ginčo turto savininku. Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 25 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Alytaus rajono ŽŪB „B.“ archyvinio fondo 1992–1999 metų dokumentuose duomenų apie tai, kad likviduojant šią žemės ūkio bendrovę jai priklausęs pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų perduotas Alytaus rajono savivaldybei, nėra.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla pradėta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau proceso eigoje kilus poreikiui išsiaiškinti papildomas bylos aplinkybes ir apklausti liudytoją, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi paskirtas žodinis teismo posėdis, byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka.
11. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė A. B. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pastatas, į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę, pastatytas 1983 metais, archyvuose nėra duomenų apie leidimą statyti pastatą, jo priėmimą naudoti, dokumentai neišliko. Pastatas buvo „S.“ kolūkio turtas, statytas savo jėgomis kolūkio reikmėms. Atskirai kaip garažas nebuvo įvardytas, buvo apskaitomas kaip elektros ūkio aptarnavimo GTK dalis. Tai netiesiogiai patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai. Pastatas buvo teisėtas objektas. Elektros ūkio aptarnavimo GTK buvo privatizuotas, privatizavimą vykdė apylinkės agrarinės reformos tarnybos. Privatizuoto elektros ūkio aptarnavimo GTK pagrindu įsteigta ŽŪB „B.“. Pareiškėjas negali pastato įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes nepakanka dokumentų. ŽŪB „B.“ pajininkai statinių kadastro bylų netvarkė, nes tuo metu tai buvo labai brangu.
12. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastatas buvo naudojamas kaip garažas – elektrikų dirbtuvės. Kolūkio turtas buvo privatizuotas, tačiau ŽŪB „B.“ verslas nepasisekė, tuomet pajininkai turtą pardavė. Kolūkio turtas buvo privatizuotas už pajus, suinteresuotas asmuo turėjo 55 proc, pajų; bendrovę likvidavus, pastatą pardavė. Jo teigimu, po privatizavimo pastatas nebuvo įteisintas, viskas buvo daroma paprastai. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas tenkintinas.
13. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-611/2018">e3K-3-54-611/2018</a>).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. gegužės 27 d. įvyko privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcionas, kurio metu fiziniai asmenys, sudarę fizinių asmenų grupės sutartį, įsigijo (duomenys neskelbtini), esantį Elektros ūkio aptarnavimo gamybinį techninį kompleksą (GTK). Įsigyto turto pagrindu buvo įsteigta Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „B.“. Byloje pateiktas Alytaus rajono ŽŪB „B.“ likvidavimo aktas patvirtina, kad 1998 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas nutarimas likviduoti ŽŪB „B.“, nutarimo priėmimo dieną bendrovėje buvo trys pajininkai. Iš 1999 m. sausio 10 d. ŽŪB „B.“ turto perdavimo–priėmimo sutarties matyti, kad R. A. perėmė 5,62 proc. bendrovės turto, S. A. perėmė 39,34 proc. turto, R. K. – 55,04 proc. turto. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad Alytaus rajono ŽŪB „B.“ buvo išregistruota iš registro.
16. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2006 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. A. ir S. A. pardavė pareiškėjui D. R. jiems priklausančią dalį (45 proc.) buvusio Elektros ūkio aptarnavimo GTK garažo už bendrą 2000 Lt sumą. Taip pat 2009 m. birželio 21 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria R. K. už 2200 Lt pardavė pareiškėjui D. R. jam priklausančią dalį (55 proc.) minėto buvusio Elektros ūkio aptarnavimo GTK garažo.
17. Iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, yra pastatytas 1983 metais. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. K. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iki privatizavimo minėtas turtas priklausė „S.“ kolūkiui, buvo apskaitomas ne kaip atskiras turto vienetas, bet kaip Elektros ūkio aptarnavimo GTK dalis. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas buvęs „S.“ kolūkio pirmininkas J. J., kuris nurodė, kad apie 1983 metus kolūkis pastatė elektrikams garažą, statyba vyko ūkio būdu, garažas buvo apskaitytas kaip kolūkio turtas, buvo gyvulininkystės komplekso dalis.
18. Iš pareiškėjo pateikto Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2025 m. spalio 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad archyvas negali pateikti (duomenys neskelbtini) kaime „S.“ kolūkiui priklausiusio garažo statybos leidimą patvirtinančių dokumentų, nes 1973-1986 metų leidimų registracijos knygoje įrašų apie tai, kad buvo išduotas leidimas statyti garažą „S.“ kolūkyje (duomenys neskelbtini) kaime, nėra. Kartu pažymėta, kad pagal tuo metu galiojusių norminių teisės aktų nuostatas statybų leidimams nebuvo nustatytas nuolatinis saugojimo terminas, todėl leidimai statyboms į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą saugoti nebuvo perduoti. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad archyve nėra ir dokumentų, patvirtinančių Valstybinės komisijos „S.“ kolūkio garažo (duomenys neskelbtini) kaime priėmimą naudoti.
19. Taigi, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo siekiamas įgyti nuosavybės teise pastatas – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1983 metais ūkio būdu kaip „S.“ kolūkio turtas ir apskaitomas kaip Elektros ūkio aptarnavimo GTK dalis. Duomenų apie jo statybos teisėtumą nėra. Likviduojant „S.“ kolūkį jam priklausęs Elektros ūkio aptarnavimo GTK buvo privatizuojamas turtą parduodant aukciono būdu, aukcioną vykdė (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyba. Turtą įsigijo fizinių asmenų grupė, sudaryta pagal fizinių asmenų grupės steigimo sutartį; privatizuoto turto pagrindu buvo įsteigta Alytaus rajono ŽŪB „B.“. 1998 m. rugsėjo 9 d. buvo sudarytas ŽŪB „B.“ likvidavimo aktas, bendrovės turtas padalintas tuo metu buvusiems trims pajininkams proporcingai jų turimiems pajams. 2006 m. gegužės 29 d. ir 2009 m. birželio 21 d. sutartimis buvę ŽŪB „B.“ pajininkai garažą pardavė pareiškėjui D. R. Dėl šių sandorių atitikties buvusių pajininkų valiai ginčo byloje nėra, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujantys R. K. ir kitų dviejų buvusių pajininkų R. A. ir S. A. teisių perėmėjai I. A. ir V. A. prieštaravimų dėl pareiškėjo pateiktais įrodymais grindžiamų aplinkybių nereiškė, su pareiškimu sutiko.
20. Pareiškėjas nurodo, kad jis pastatą-garažą įgijo sąžiningai ir nuo 2006 m. gegužės 29 d. bei 2009 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo sąžiningai jį valdo visą valdymo laiką ir yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį pastatą.
21. Pagal CPK 532 straipsnio reikalavimus 2025 m. liepos 17 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Suinteresuoti asmenys, dalyvaujantys nagrinėjamoje byloje, taip pat pareiškimo pagrįstumo neginčijo, su pareiškimu sutiko.
22. Byloje pateiktų ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo ir valdė pastatą – garažą daugiau nei dešimt metų, t. y. nuo tada, kai buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su buvusiais Alytaus rajono ŽŪB „B.“ pajininkais, ir nepertraukiamai, teisėtai, atvirai juo naudojosi. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pastatas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir kad pareiškėjas neturi jo statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, savaime nesudaro pagrindo netenkinti pareiškimo dėl nuosavybės teisės į pastatą įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, nes iš bylos duomenų matyti, kad pastatas buvo pastatytas dar 1983 metais kaip kolūkio (t. y. valstybės) nuosavybė, vėliau jis buvo privatizuotas tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, dėl šių juridinių faktų ginčo byloje nėra, jų teisėtumą paneigiančių įrodymų taip pat nėra. Duomenų apie savavališką statinio statybą teismas neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas, įsigydamas šį pastatą, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad pastatas yra sukurtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo daiktinės teisės į šį pastatą, kurių niekas, įskaitant valstybės institucijas, neginčijo per daugiau kaip dešimt metų trukusį pareiškėjo sąžiningo ir atviro pastato valdymo laikotarpį, bus pripažįstamos ir ginamos.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 33 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pastatą – garažą pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, t. y. pareiškėjas nėra įregistruotas kaip pastato – garažo savininkas. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad daikto valdymas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, arba užkirstų kelią pareiškėjui įgyti nuosavybės teisę į pastatą – garažą įgyjamosios senaties būdu. Viešame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas, kaip minėta, pastatą įgijo 2006 m. gegužės 29 d. ir 2009 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sandorių pagrindu. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 2 dalis). Taigi, nurodytų sandorių pagrindu pareiškėjas nuosavybės teisės į daiktą neįgijo. Tačiau šių sandorių pagrindu pareiškėjas pradėjo teisėtai valdyti statinį, o statinį perleidę asmenys (jų teisių perėmėjai) pareiškėjo valdymo teisės neginčija, ją pripažįsta. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjais pastatą – garažą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą (t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas, garažu naudojosi, pakeitė garažo langus, dalį stogo dangos, siekia atlikti jo kapitalinį remontą), ir visą valdymo laikotarpį buvo įsitikinęs, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.
24. Duomenų, kad pastatas – garažas nuosavybės teise priklausytų valstybei ar savivaldybei, byloje nėra. Priešingai, šioje byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujantys VĮ Turto bankas ir Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino, kad pastatas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, ir pareiškėjo teisės įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į pastatą – garažą neginčijo.
25. Iš pareiškėjo pateiktos kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad pastatas – garažas stovi žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui L. V. Byloje pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad L. V. (R.) yra D. R. dukra. Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad pastatas stovi jai priklausančiame žemės sklype, ir nurodė, kad dėl to jokių pretenzijų pareiškėjui neturi, su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
26. Remiantis kasacinio teismo suformuota įgyjamosios senaties instituto teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir liudytojo J. J. parodymus, darytina išvada, kad 149,28 kv. m bendro ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1983 metų statybos, paskirtis Garažų, žymėjimas plane 1G1/p, pareiškėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Konstatuotina, kad egzistuoja visos CK 4.68 straipsnyje ir 4.71 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo patikslintą prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į minėtą nekilnojamojo turto objektą (CK 4.68 straipsnis).
27. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 109,15 Eur. Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), jų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo 149,28 kv. m bendro ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1983 metų statybos, paskirtis Garažų, žymėjimas plane 1G1/p.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,15 Eur (vieną šimtą devynis eurus 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įteisinti nuosavybės teises.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
