K. K. pagal BK 232 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-235-1214/2024 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00335-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.2;

2.1.2.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Danutės Jočienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį (dėl teisėjos D. Š. viešo užgaulaus pažeminimo) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal 232 straipsnį (dėl teisėjos N. G. viešo užgaulaus pažeminimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 232 straipsnį (dėl teisėjo I. T. viešo užgaulaus pažeminimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 232 straipsnį (dėl teisėjos V. Ž. viešo užgaulaus pažeminimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nuosprendis, kuriuo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 232 straipsnį, laisvės atėmimo vieneriems metams dviem mėnesiams bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Be to, panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalis, kuria K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją D. Š. dėl jos veiklos, būtent:

1.1. K. K. 2022 m. birželio 2 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė „VIEŠĄ UŽGAULŲ PAREIŠKIMĄ dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjos pavadinimu D. Š. (duomenys neskelbtini) nutarties“, kuriame yra tekstas „vakar pagaliau gavau Panevėžio apygardos teismo subingalvio ateivio inkvizicijos teisėjo pavadinimu D. Š. nebeskundžiamą nutartį“, ir iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Panevėžio apygardos teismo pirmininkui E. Činkai el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir [email protected], Lietuvos teisėjų tarybai el. pašto adresu [email protected], Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui J. Lauciui el. pašto adresu [email protected], probacijos tarnybos darbuotojai I. Rimonytei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei tretiesiems asmenims, nesusijusiems su dėl K. K. vykusiu ikiteisminiu tyrimu, el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini), taip teisėją D. Š. apibūdindamas žodžiais „subingalvis“, „ateivis“, „inkvizicijos teisėjas“, „inkvizitorė“, „moralinė višta“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją D. Š. dėl jos veiklos, t. y. dėl 2022 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. K. 2022 m. liepos 18 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė „VIEŠĄ PAREIŠKIMĄ ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra tekstas „Panevėžio apygardos teismo galimai subingalvis ateivis inkvizitorius teisėjas pavadinimu D. Š. (duomenys neskelbtini) nutartimi galutinai ir nebeskundžiamai patvirtino“, ir iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Panevėžio apygardos prokuratūrai el. pašto adresu [email protected], Vilniaus miesto apylinkės teismui el. pašto adresu [email protected], Vilniaus apygardos teismui el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Aukščiausiajam Teismui el. pašto adresu [email protected], Panevėžio apygardos teismui el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos teisėjų tarybai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai el. pašto adresu [email protected] bei tretiesiems asmenims, nesusijusiems su dėl K. K. vykusiu ikiteisminiu tyrimu, el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini), taip teisėją D. Š. apibūdindamas žodžiais „subingalvis“, „ateivis“, „inkvizitorius“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją D. Š. dėl jos veiklos, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. K. 2022 m. rugpjūčio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė „VIEŠĄ PAREIŠKIMĄ ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra tekstas „oficialiai ir viešai pranešu, kad teisėjas pavadinimu D. Š., kaip ir didžioji dauguma Lietuvos teisėjų, yra subingalvis ateivis inkvizitorius“, ir iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui el. pašto adresu [email protected], Panevėžio apygardos prokuratūrai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Aukščiausiajam Teismui el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos teisėjų tarybai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos probacijos tarnybai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos policijos departamentui el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai el. pašto adresu [email protected] bei tretiesiems asmenims, nesusijusiems su dėl K. K. vykusiu ikiteisminiu tyrimu, el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini), taip teisėją D. Š. apibūdindamas žodžiais „subingalvis“, „ateivis“, „inkvizitorius“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją D. Š. dėl jos veiklos, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. K. K. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Tauragės rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus išsiuntė laišką, kuriame buvo surašytas „Skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties dėl kratos“ su pridėtu „Atsakingu pareiškimu“, kuriame yra tekstas „oficialiu pareiškimu pranešu, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas pavadinimu N. G. yra teisę ir protą sąmoningai niekinantis subingalvis ateivis inkvizitorius“, taip teisėją N. G. apibūdindamas žodžiais „subingalvis“, „ateivis“, „inkvizitorius“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją N. G. dėl jos veiklos, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Be to, K. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 12 d. Tauragės rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė „VIEŠĄ PAREIŠKIMĄ ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra tekstas „(duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo galimai subingalvis ateivis inkvizitorius teisėjas pavadinimu I. T. paskelbė dar negalutinį nustatymą“, „visiškai atsakingai pareiškiu oficialią informaciją, kad ir Lietuvos teisėjas pavadinimu I. T., kaip ir didžioji dauguma Lietuvos teisėjų, yra valstybės konstitucinę santvarką tyčia ardančios kenkėjiškos organizacijos narys, bailus nusikaltėlis, teisę ir žmogiškumą sąmoningai niekinantis subingalvis ateivis inkvizitorius, visuomeninė atmata, neaiškios sudėties biologinės masės darinys“, „apie subingalvį ateivį inkvizitorių teisėją pavadinimu I. T. tokius atsakingus teiginius pareiškiau dėl anojo elgesio ir veiksmų vykdant teisingumą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini)“, „kadangi subingalvio ateivio inkvizitoriaus I. T. nutartį neabejotinai skųsiu apeliacine tvarka“, ir iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutinei valstybės pareigūnei G. Abloževičienei el. pašto adresais [email protected] ir (duomenys neskelbtini), Policijos departamento Imuniteto valdybai el. pašto adresu [email protected], Panevėžio apylinkės teismui el. pašto adresu [email protected], Lietuvos teisėjų tarybai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos apeliaciniam teismui el. pašto adresu [email protected], taip teisėją I. T. apibūdindamas žodžiais „subingalvis“, „ateivis“, „inkvizitorius“, „valstybės konstitucinę santvarką tyčia ardančios kenkėjiškos organizacijos narys“, „bailus nusikaltėlis“, „visuomeninė atmata“, „neaiškios sudėties biologinės masės darinys“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją I. T. dėl jo veiklos, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. K. K. nuteistas ir už tai, kad 2023 m. sausio 5 d. Tauragės rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė „VIEŠĄ PAREIŠKIMĄ ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra tekstas „oficialiai pareiškiu faktą, kad ir Šiaulių apygardos teismo teisėjas pavadinimu V. Ž., kaip ir didžioji dauguma Lietuvos teisėjų, yra teisę, protą ir valstybės konstitucinę santvarką sąmoningai niekinančios organizacijos narys, bailus nusikaltėlis, subingalvis ateivis inkvizitorius, visuomeninė atmata, neaiškios sandaros biologinės masės padaras“, ir iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė Šiaulių apygardos teismo pirmininkui, Lietuvos teisėjų tarybos nariui G. Poškui el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir [email protected], Panevėžio apygardos prokurorei V. Chodorcevičienei el. pašto adresu [email protected], Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnei G. Abloževičienei el. pašto adresu [email protected], Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, Lietuvos teisėjų tarybos nariui Ernestui Rimšeliui el. pašto adresu [email protected], Lietuvos teisėjų tarybai el. pašto adresu [email protected], Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei N. Grunskienei el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir [email protected], Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui el. pašto adresu [email protected], taip teisėją V. Ž. apibūdindamas žodžiais „subingalvis“, „ateivis“, „inkvizitorius“, „valstybės konstitucinę santvarką sąmoningai niekinančios organizacijos narys“, „bailus nusikaltėlis“, „visuomeninė atmata“, „neaiškios sandaros biologinės masės padaras“, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją V. Ž. dėl jos veiklos, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino K. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, be kitų aplinkybių, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteistajam skirtina didesnė nei sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, nes nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paskyręs naujas bausmes, apeliacinės instancijos teismas jas subendrino pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taisykles, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą, kad sudedant bausmes prie griežčiausios iš paskirtų bausmių negali būti pridėta mažesnė bausmės dalis nei minimalus bausmės dydis, nebent neatlikta bausmė yra mažesnė nei šis dydis. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atidėtas K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, motyvuodamas tuo, kad teismų praktika yra orientuojama į tai, jog kaltininkui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti realiai neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių bausmės vykdymo atidėjimo institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje tokios išimtinės aplinkybės nenustatytos. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pirmiau nuteistajam taikytas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas poveikio nepadarė, nes nuteistasis ir toliau vykdo tokias pat nusikalstamas veikas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti jam priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Kasatorius nurodo:

6.1. Nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista kasatoriaus teisė į nešališką teismą, nes bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo teisėjai, dėl kurių viešo užgaulaus pažeminimo kasatorius K. K. yra pripažintas įtariamuoju atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.

6.2. Byloje atliktas ikiteisminis tyrimas, surašytas kaltinamasis aktas yra neteisėti ir neprotingi, o priimti apkaltinamieji nuosprendžiai turėtų būti panaikinti kaip neteisėti bei prieštaraujantys protingumo ir žmogiškumo nuostatoms, kurias pripažįsta konstitucinės ir demokratiškos respublikos. Byloje atliktas ikiteisminis tyrimas ir jo pabaigoje priimtas procesinis sprendimas surašyti kaltinamąjį aktą yra neteisėti, neatitinka protingumo reikalavimų, nes, pasak kasatoriaus, neprotinga, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl kiekvieno viešo galimai neatitinkančio tikrovės pareiškimo apie teisėją turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atliekami įvairūs, gana ilgai trunkantys proceso veiksmai, nesiaiškinant, ar tie vieši pareiškimai atitinka tikrovę, o vėliau tokia byla su surašytu kaltinamuoju aktu yra perduodama į teismą. Perdavus tokią bylą nagrinėti teisme, pirmosios instancijos teismo teisėjas yra įpareigojamas įvertinti kitų teisėjų veiklą vykdant teisingumą. Dėl to pažeidžiamas teisingumo vykdymo objektyvumo principas, nes joks apylinkės teismo teisėjas neturi įgaliojimų vertinti kitų teisėjų veiklą vykdant teisingumą. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kasatorius nebuvo įpareigotas paneigti savo paskleistą žeminančią informaciją, o tai iš esmės reiškia, kad teismai pripažino, jog žeminančios tiesos išsakymas yra nusikalstama veika. Akivaizdu, kad tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka protingumo ir žmoniškumo nuostatų.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl kasatoriaus nusikalstamos veikos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas esmines bylos aplinkybes, taip pat pateiktų apeliacinių skundų argumentus. Teismo išvados apie bylos aplinkybes buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Remdamasis šiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išdėstė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kasatoriaus veiką pagal BK 232 straipsnį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo klausimai yra labiau fakto, o ne teisės klausimai, o kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje, patikrina tik teisės taikymo aspektu.

7.2. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio apygardos teismo šališkumo. Teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nuteistasis K. K. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, šis nušalinimas buvo išspręstas priėmus nutartį atmesti pareikštą nušalinimą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškime dėl nušalinimo nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu K. K. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 232 straipsnį dėl kelių teisėjų, tarp jų ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjos D. Jazbutienės, pažeminimo, o praeityje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 232 straipsnį dėl kito bylą nagrinėjančio teisėjo E. Maškevičiaus pažeminimo, nesuteikia pagrindo abejoti šių teisėjų nešališkumu nagrinėjamoje byloje ir negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių šie teisėjai negalėtų dalyvauti procese BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, o nuteistojo K. K. sistemingi, keletą metų besitęsiantys išpuoliai prieš teisėjus, dėl kurių jis jau buvo teistas anksčiau, nėra susiję su nagrinėjama byla ir nesuteikia pagrindo abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Dėl to darytina išvada, kad byloje teisėjų nešališkumo klausimas yra išspręstas tinkamai.

7.3. Prieštarauja byloje nustatytoms bylos aplinkybėms kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apygardos teismas nustatė, kad, pateikdamas pareiškimus įvairioms institucijoms, kasatorius neabejotinai suprato, jog viešai raštu išdėsto žeminančius ir užgaulius teiginius apie teisėjus, t. y. sąmoningai siekė viešai pažeminti teisėjus, parodyti nepagarbą jiems ir veikė tiesiogine tyčia. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas nustatė, kad nuteistojo veika atitinka BK 232 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Dėl to kasatoriaus veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 232 straipsnį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo K. K. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl esminio BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimo

9. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusių teismų nešališkumo, dėl kurio buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į nešališką teismą.

10. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas, kaip ir su juo glaudžiai susijęs teismo nepriklausomumo reikalavimas, yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų, būtina pasitikėjimo teismu sąlyga.

11. Kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00OTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-495/2024">2K-7-62-495/2024</a>, pagrindinė baudžiamojo proceso dalyvių priemonė, įgyvendinant savo konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, yra Baudžiamojo proceso kodekso III skyriaus ketvirtajame skirsnyje įtvirtintas nušalinimo institutas. Konkrečiai BPK 58 straipsnyje nustatyti nušalinimo pagrindai, t. y. pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas (teisėjas) negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, tačiau jis nėra baigtinis. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta galimybė teismui (teisėjui) nušalinimą grįsti ir kitomis nei BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 2 dalyje išvardytomis aplinkybėmis, jeigu jos kelia pagrįstų abejonių teismo (teisėjo) nešališkumu. Tai reiškia, kad proceso dalyvių teismui (teisėjui) BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reiškiamas nušalinimas turi būti grindžiamas ne bet kokiomis, o tik objektyviomis, realiai egzistuojančiomis ir pagrįstų abejonių dėl teismo (teisėjo) nešališkumo keliančiomis aplinkybėmis, be to, jis turi būti motyvuotas.

12. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, teismo (teisėjo) nešališkumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Objektyviojo aspekto kontekste vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176/2010">2K-176/2010</a>, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020, 2K-101-303/2020, 2K-7-76-719/2022; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10), nes, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00OTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-495/2024">2K-7-62-495/2024</a>).

13. Kartu svarbu pažymėti ir tai, kad vien tik byloje dalyvaujančiam asmeniui kilusios (jo keliamos) abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo stokos nesudaro besąlygiško pagrindo nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028; 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019, 2K-39-788/2021, 2K-44-489/2024, 2K-83-719/2024). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo. Kitaip tariant, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti nušalinimo institutu, juo pasinaudoti ne pagal jo paskirtį. Toks bylos nagrinėjimas pagal procese dalyvaujančių asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo (teisėjo) nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų skirstymo ir nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, skaidrumo, šalių lygiateisiškumo principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00OTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-495/2024">2K-7-62-495/2024</a>). Kartu pažymėtina ir tai, kad, paisant Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, kurio sudėtinė dalis yra konstitucinis teisingumo principas, teisė į nešališką teismą negali būti aiškinama ir įgyvendinama taip, kad asmuo, pažeidęs teisę, nesant bylą nagrinėti galinčio teismo ar teisėjo, apskritai negalėtų būtų patrauktas teisinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, t. y. atsidurtų už teisės ribų, o asmenys, kurių teisės pažeistos, negalėtų veiksmingai pasinaudoti konstitucine teise į jų pažeistų teisių teisminę gynybą.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylos medžiagą, atsižvelgdama į BPK reikalavimus ir pirmiau aptartą teismų praktiką, nenustatė BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismo teisėjas ar teismas nebūtų galėjęs nagrinėti šios bylos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-557/2023 teisėjų kolegija detaliai ir argumentuotai atsakė į K. K. pareikštą nušalinimą teisėjai D. Jazbutienei ir teisėjui E. Maškevičiui, be kita ko, konstatuodami, kad, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu K. K. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 232 straipsnį dėl daugelio teisėjų, tarp jų ir teisėjos D. Jazbutienės, pažeminimo, o praeityje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 232 straipsnį dėl teisėjo E. Maškevičiaus pažeminimo, nesuteikia jokio pagrindo abejoti šių teisėjų nešališkumu nagrinėjamoje byloje ir negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių šie teisėjai negalėtų dalyvauti procese BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Šioje nutartyje teisėjų kolegija taip pat vertino draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis institutą ir, pasirėmusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kai dėl K. K. veiksmų, žeminančiai vadinant teisėjus, kurie nagrinėja ar ateityje gali nagrinėti jo prašymus, skundus ar bylas, pradedami ikiteisminiai tyrimai pagal BK 232 straipsnį dėl teisėjų pažeminimo, o kartu remiantis paties išsakytais teiginiais ir dėl to pradėtais ikiteisminiais tyrimais reiškiamas nušalinimas prieš tai K. K. išpuolį patyrusiems teisėjams. Toks asmens elgesys leidžia spręsti apie piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne įstatyme nustatyta tvarka ir ne pagal jos paskirtį bei tikslus, o siekiant dirbtinai apsunkinti teismo ar visos šalies teismų sistemos darbą. Šioje nutartyje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatuota ir tai, kad, naudojantis teisėjų nušalinimo institutu, negali būti siekiama sukurti situacijos, kai valstybėje neliktų nė vieno teisėjo, galinčio nagrinėti asmens bylą (skundus).

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją pagal teismo nešališkumo principo reikalavimus (tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektais), neturi pagrindo nesutikti su minėtoje 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais bei argumentais, kartu pažymėdama, kad byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodo ir kasatorius), kurie leistų daryti išvadą, kad kasatoriaus bylą nagrinėję apeliacinės instancijos teismo teisėjai turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties ar kitaip buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

16. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad kasatoriaus bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėja D. Jazbutienė pateikė prašymą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau jos sprendimas nebuvo patvirtintas teismo pirmininko, nes pastarasis nenustatė jokių objektyvių ar subjektyvių pagrindų, kurie leistų suabejoti teisėjos nešališkumu byloje. Dėl to minėta teisėja dalyvavo nagrinėjant kasatoriaus bylą apeliacine tvarka ir priimant nutartį dėl kasatoriaus veikų.

17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ši byla ir joje susiklosčiusi teisinė situacija yra iš esmės nulemta paties kasatoriaus ilgą laiką besitęsiančio, sąmoningo elgesio. Kasatorius neigiamai, galimai užgauliai, apibūdina bet kuriuos Lietuvos teisėjus, kurie nagrinėja ar ateityje gali nagrinėti jo prašymus, skundus ar bylas, o po to, kai dėl tokio jo elgesio yra pradedami ikiteisminiai tyrimai pagal BK 232 straipsnį dėl teisėjų pažeminimo, kasatorius šiuo pagrindu reiškia nušalinimus jo bylas nagrinėjantiems teisėjams (tai konstatuota ir minėtoje 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje). Iš tokio kasatoriaus elgesio darytina išvada, kad, įvairioms Lietuvos valstybės institucijoms adresuotuose raštuose neigiamai apibūdindamas teisėjus ir (ar) juos galimai įžeidinėdamas, jis siekia ne įgyvendinti savo teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, bet sąmoningai siekia, kad jo byla būtų perduota nagrinėti kitam teisėjui ar teismui ir taip būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko kasatorius. Pripažinus teismą (teisėją) šališku dėl paties kasatoriaus dirbtinai sukurtų priežasčių, ateityje gali būti sukurta tokia teisinė ir faktinė situacija, kai joks Lietuvos teisėjas ar teismas negalės (negalėtų) nagrinėti kasatoriaus bylos dėl menamo teismo (teisėjo) šališkumo. Dėl to tokie kasatoriaus veiksmai, atsižvelgiant į jo sąmoningą, viešai deklaruojamą siekį neigiamai vertinti ar net žeminti teisėjus (teismus), tarp jų ir tuos, kurie nagrinėja jo bylas, vertintini kaip piktnaudžiavimas teise ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų buvę šališki. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas K. K. bylą, buvo šališkas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista kasatoriaus teisė į nešališką teismą.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo BK 232 straipsnio taikymo

19. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo kasatoriaus veikos kvalifikavimo pagal BK 232 straipsnį, nes, pasak kasatoriaus, nusikalstamu elgesiu negali būti pripažintas žeminančios tiesos pareiškimas.

20. Pagal BK 232 straipsnį atsako tas, kas tyčia viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

21. Iš Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą ir teisinio saugumo principo kyla teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Dėl to valstybės pareiga yra veiksmingai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti teisėjų pasitikėjimą valstybe. Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. Dėl to BK 232 straipsnyje nustatyta veika siekiama saugoti teisingumo interesus, teismų ir teisėjų autoritetą visuomenėje, profesinę reputaciją, teisėjo garbę ir orumą.

22. Saugant šias vertybes, negali būti paneigta Konstitucijos 25 straipsnyje garantuota kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę, kurios dalimi yra laikoma ir Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje laiduojama piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

23. Asmens saviraiškos laisvė yra saugoma ir Konvencijos 10 straipsnyje. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 10 straipsnis yra vienas fundamentaliausių demokratinės visuomenės principų ir viena iš pagrindinių šios visuomenės vystymosi bei kiekvieno individo klestėjimo sąlygų (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 5493/72, § 49; principai pakartoti tarp daugelio kitų 2013 m. balandžio 22 d. sprendime byloje Animal Defenders International prieš Jungtinę Karalystę [DK], peticijos Nr. 48876/08, § 100). EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta apie galimybę kritikuoti teismų sistemos veiklą, tačiau kartu nustatytos tokios kritikos ribos ir suformuluoti tam tikri kriterijai, kuriais turi būti remiamasi sprendžiant, ar nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos: yra vertinama, ar buvo konstatuoti tam tikri faktai ar išreikšta nuomonė, ar nuomonė pagrįsta faktais, ar pasakyti teiginiai prilygsta kritikai ar įžeidimui, koks teiginių turinys ir kokiame kontekste jie pasakyti, kokia jų išraiška, ar kritika nukreipta į teisėjo asmenį ar į jo profesinę veiklą, ar visuomenėje tokiu klausimu vyko diskusija ir kitos aplinkybės (EŽTT 1995 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Prager ir Oberschlick prieš Austriją, peticijos Nr. 15974/90; 1997 m. vasario 24 d. sprendimas byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, peticijos Nr. 19983/92; 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Skalka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98 ir kt.). EŽTT Didžioji kolegija 2015 m. balandžio 23 d. sprendime byloje Morice prieš Prancūziją (peticijos Nr. 29369/10) dar kartą pabrėžė, kad teisminės sistemos, kuri itin svarbi kiekvienai demokratinei visuomenei, funkcionavimas yra viešojo intereso dalis. Šiame kontekste turi būti atsižvelgiama į teisminės valdžios specifinį vaidmenį, todėl teismams, kurie yra teisingumo garantas, būtinas visuomenės pasitikėjimas teismais. Todėl toks pasitikėjimas turi būti saugomas, ypač tais atvejais, kai teismai yra nepagrįstai puolami, o teisėjai, kurie yra kritikuojami, negali atsakyti į tokią kritiką dėl jų profesijai keliamo diskretiškumo reikalavimo. Kita vertus, EŽTT nedraudžia pagrįstos kritikos konkretaus teisėjo atžvilgiu, tačiau turi būti laikomasi tokiai kritikai reikšti leidžiamų ribų (žr. sprendimo § 128–129).

24. Taikant BK 232 straipsnį būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp Konstitucijoje įtvirtintų konstitucinių vertybių – viena vertus, teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą ir teisinio saugumo principo ir, antra, Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos asmens saviraiškos laisvės, aiškinamos, kaip jau minėta, kartu su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta teise kritikuoti valdžios įstaigų ar pareigūnų darbą.

25. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kasatorius surašė ir išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kitiems teisėjams ir pareigūnams raštus, kuriuose kaltinime nurodytais įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais apibūdino teisėjus D. Š., N. G., I. T., V. Ž. dėl jų priimtų sprendimų kasatoriaus bylose. Kaltinime konkrečiai nurodyti įžeidžiantys teisėjams skirti kasatoriaus apibūdinimai pagal savo pobūdį ir turinį negali būti vertinami kaip kokia nors faktais pagrįsta nuomonė, jais nebuvo siekiama kokių nors visuomenei svarbių tikslų ar keliamas svarbus viešojo intereso klausimas. Tokie užgaulūs, viešai reiškiami neigiami kasatoriaus bylą nagrinėjantiems teisėjams skirti apibūdinimai negali būti laikomi pagrįsta teismų darbo kritika, o ja tik siekta išreikšti nesutikimą bei pasipiktinimą dėl konkrečių teisėjų sprendimų konkrečiose kasatoriaus bylose. Dėl to tokie kasatoriaus veiksmai vertintini kaip peržengiantys saviraiškos laisvės ribas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kasacinio skundo argumentas, kad žeminančios tiesos išsakymas šioje byloje buvo pripažintas nusikalstama veika, taip pat yra nepagrįstas, nes sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal BK 232 straipsnį yra vertinama ne teiginių apie teismo ar teisėjų veiklą atitiktis tikrovei, jų teisingumas (klaidingumas), bet atsiliepimo apie teismo ar teisėjo veiklą išraiška, būtent jos viešas užgaulus pobūdis. Pastarosios aplinkybės bylą nagrinėjusių teismų buvo tinkamai nustatytos ir įvertintos. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pateikdamas tokio turinio pareiškimus (kaip antai teisėjai apibūdinti vartojant neigiamus epitetus „subingalvis ateivis inkvizicijos teisėjas“, „inkvizitorius“, „moralinė višta“) K. K. neabejotinai suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius ir užgaulius teiginius apie teisėjus, t. y. sąmoningai siekė viešai pažeminti teisėjus, parodyti nepagarbą jiems, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė tinkamą jais pagrįstą išvadą, jog nuteistojo K. K. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 232 straipsnyje, požymiai.

26. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis dviejų žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis. Dėl to teismai, kvalifikuodami kasatoriaus veikas pagal BK 232 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

27. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kokie klausimai laikytini teisės klausimais, apibrėžia BPK 369 straipsnio 1 dalis, nustatanti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai yra tai: 1) ar byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) ar byloje nepadaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamasis persekiojimas šioje byloje vykdytas pažeidžiant protingumo reikalavimus, nes neprotinga, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl kiekvieno viešo galimai neatitinkančio tikrovės pareiškimo apie teisėją turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atliekami įvairūs gana ilgai trunkantys proceso veiksmai, nesiaiškinant, ar tie vieši pareiškimai atitinka tikrovę, o vėliau tokia byla su surašytu kaltinamuoju aktu yra perduodama teismui. Pažymėtina, kad klausimai, kaip, kada, dėl kokių nusikalstamų veikų turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, priskiriami įstatymų leidėjo, o ne teismo kompetencijai. Todėl šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. K. kasacinį skundą.

Teisėjos Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Danutė Jočienė