Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-3-607/2017
Proceso Nr. 4-46-3-02010-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.; 2.4.4.; 2.4.22.; 3.25.3.
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. vasario 6 d.
Tauragė
rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,
sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,
dalyvaujant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. V.,
pareiškėjui E. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) Tauragės padalinio vadovu, skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78314873-16
nustatė:
2016-11-22 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78314873-16 E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 512 straipsnio 2 dalį, paskirta 1158 Eur bauda už tai, kad 2016-08-02 atlikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelės neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas (18)LT1-194) nustatyta, kad įmonėje tvarkomos (R12 R13 būdu) mišrios komunalinės atliekos po mechaninio apdorojimo (atliekos kodas 19 12 12) degiosios (atliekos kodas 19 12 10), nerūšiuotos atliekos iš individualių rūšiavimo konteinerių (atliekos kodas 20 01 99) neturint tam teisės. Šie faktai rodo, kad Įmonė vykdo mišrių komunalinių, nerūšiuotų atliekų iš individualių rūšiavimo konteinerių, rūšiavimo veiklą, nors TIPK leidimas nesuteikia teisės šios veiklos vykdymui ir tokių atliekų generavimui. Patikrinimo metu atliekos paruoštos perdirbimui buvo laikomos lauke nesilaikant Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4p. reikalavimų, bei TIPK leidimo Ūkinės veiklos aprašymas sąlygų reikalavimas. Įmonėje veikla vykdoma pažeidžiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas. Už antrinių žaliavų rūšiavimo veiklą Lengvenių k. aikštelėje atsakingas aikštelės vadovas E. M.. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (aktuali redakcija) 19 straipsnio reikalavimus.
Tauragės rajono apylinkės teisme gautas E. M. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimo. Skundu jis prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl nutarimo pakeitimo ar panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti, nes klaidingai suprato apskundimo terminą, sutapatindamas jį su LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str.1d. nurodytu 1 mėn. terminu; panaikinti šį nutarimą, grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio nurodymo instituto taikymui; teismui nustačius, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78314873-16 nėra naikintinas ir administracinis nurodymas negali būti taikomas, pakeisti nutarimą numatant skirti E. M. švelnesnę nuobaudą vadovaujantis LR ATPK 301 str.
Savo skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas 2016-08-02 patikrinimo akto Nr. (18)-LT1-194 pagrindu, kuris yra teisiškai nepagrįstas. Patikrinimo akte nurodytas teiginys apie Įmonėje rūšiuojamas atliekas kodais pagal Atliekų sąrašą 19 12 12, 19 12 10 ir 20 01 99 nėra pagrįstas jokiais konkrečiais dokumentais ar kita objektyvia informacija. Įmonė pagal turimą TIPK leidimą neturi teisės rūšiuoti atliekų kodais 19 12 10, 19 12 12 ir 20 01 99, todėl atliekos šiais kodais priimamos ir rūšiuojamos nebuvo. Išvadą apie rūšiuojamas atliekas kodu 20 01 99 Inspektorius padarė remdamasis patikrinimo metu gautomis 2016 m. Įmonės Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo mėnesinėmis suvestinėmis, tačiau informacijos apie tokių atliekų gavimą ar rūšiavimo suvestinėse nebuvo. Inspektorius norėdamas pagrįsti savo teiginį apie Įmonėje tvarkomas atliekas kodu 20 01 99, Patikrinimo akte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gamybiniame padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekas, surinktas iš individualių rūšiavimo konteinerių, tvarkė klaidingai jas identifikuodama ir apskaitydama padalinio atliekų tvarkymo apskaitos žurnale, t. y. vietoje atliekos kodu 20 01 99 (kitaip neapibrėžtos frakcijos) naudojo atliekos kodą 20 01 39 (plastikai). Kad šis Inspektoriaus teiginys klaidingas įrodo atliekų kodu 20 01 39 (plastikai) gavimą patvirtinantys dokumentai. Atliekų priėmimo metu visuose pirminiuose dokumentuose buvo nurodytas atliekos kodas 20 01 39, kurį įrašė atliekų turėtojai t. y. šių atliekų surinkėjai – vežėjai, kurie jas (duomenys neskelbtini) perdavė tolesniam sutvarkymui. Tolesnis atliekų turėtojas po individualių rūšiavimo konteinerių savininkų būtent ir buvo iš šių konteinerių surinktų atliekų surinkėjai ir vežėjai, kurie ir turėjo tinkamai identifikuoti atliekas. Inspektoriaus teiginys, jog E. M. būdamas atsakingas (duomenys neskelbtini) organizavo veiklą, t. y. netinkamai identifikavo iš individualių rūšiavimo konteinerių atvežtas atliekas yra klaidingas, nes šias atliekas turėjo identifikuoti pirminis šių atliekų turėtojas - tvarkytojas, t.y. apvažiavimo būdų iš individualių rūšiavimo konteinerių surenkančios, paskui į (duomenys neskelbtini) tolesniam naudojimui (tvarkymui) vežančios įmonės. Tai įrodo ir atliekų vežėjų pateikti priminiai dokumentai, kuriuose atliekų vežėjai atliekas identifikavo kodu 20 01 39. Neplaninio patikrinimo metu pirminiai dokumentai patvirtinantys šių atliekų priėmimą- perdavimą tikrinti ir išanalizuoti nebuvo. E. M. būdamas atsakingu už įmonės veiklą rūšiavimui priėmęs atliekas komunaliniame sraute, t. y. iš individualių rūšiavimo konteinerių, surinktas atliekas įvertino, jog didžiausią dalį jų sudaro būtent plastiko pakuotės atliekos, todėl dėl kodo papildomų pastabų atliekų vežėjams neturėjo. Taip pat priimant atliekas iš atliekų turėtojų buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. gegužės 9 d. išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. (11.2)-39-79/2012, kuriame nurodyta, kad Gamybinis padalinys turi teisę rūšiuoti atliekas identifikuotas kodu 20 01 39. Šių atliekų tinkamą tvarkymą (duomenys neskelbtini) Gamybiniame padalinyje įrodo ir visi su atliekų gavimu, perdavimu, rūšiavimu susiję dokumentai: atliekų priėmimo-perdavimo aktai, rūšiavimo aktai, atliekų perdavimą-išvežimą (eksportą) tolesniems atliekų tvarkytojams patvirtinantys dokumentai. Visa informacija įrašyta į Įmonės atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. (duomenys neskelbtini) Gamybiniame padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nerūšiuoja mišrių komunalinių atliekų (atliekos kodas pagal atliekų sąrašą - 20 03 01), tai įrodė ir Inspektoriui pateiktos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo mėnesinės suvestinės, kuriose nebuvo užfiksuota įrašų apie mišrių komunalinių atliekų gavimą, rūšiavimą ir (ar) perdavimą. Vadovaujantis TIPK leidimu, (duomenys neskelbtini) padalinys, esantis (duomenys neskelbtini), turi teisę rūšiuoti atliekas susidarančias komunaliniame sraute, t. y. atliekas surinktas iš viešų rūšiavimo konteinerių (atliekų kodai pagal atliekų sąrašą -- 20 01 01, 20 01 39, 20 01 02), tik rengiant atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo techninį reglamentą dėl techninės klaidos nebuvo nurodyta, jog po šių atliekų rūšiavimo gali susidaryti degios atliekos kodu 19 12 10. Tačiau, pažymėtina, kad po atliekų rūšiavimo susidariusi nurodyta atlieka buvo sutvarkyta laikantis Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. perduota atliekų tvarkytojui turinčiam teisę ją tvarkyti. Tai įrodo ir atliekų perdavimą patvirtinantys dokumentai. Per 2016 m. Gamybiniame padalinyje nesusidarė atliekų kodu 19 12 12 (kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytos 19 12 11), tai įrodė ir Inspektoriui pateiktos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo mėnesinės suvestinės, kuriose nėra užfiksuota įrašų apie šių atliekų gavimą ir (ar) rūšiavimą. Remiantis 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, vykdant veiklą, kai ji vykdoma 2002 m. TIPK taisyklių 2 priede nurodytais įrenginiais, yra išduodami ne TIPK leidimai, o taršos leidimai. Tačiau ir po TIPK taisyklių pakeitimo, įmonėms, turinčioms TIPK leidimą, leidžiama toliau vykdyti veiklą, jeigu vykdoma veikla iš esmės nesikeičia. Įmonei neprireikus keisti turimo TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-29/2004 į taršos leidimą, kurio reikalavimus ir atitinka turimas leidimas, buvo netinkamai pritaikytos ATPK nuostatos, veika netinkamai kvalifikuota pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį ir neteisingai paskirta nuobauda. Be to, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertintos ATPK 301 straipsnio taikymo galimybės.
Teismo posėdžio metu E. M. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis prašo teismo atnaujinti terminą, nes taip atsitiko, kad terminas buvo sutapatintas su administracinių bylų teisenos įstatyme numatytu terminu, kuriame nurodytas 1 mėn. nutarimo apskundimo terminas, tačiau nuo pat pradžių, nuo protokolo surašymo dienos aktyviai gynė savo pažeistas teises, teikė paaiškinimus ir nesutiko su faktinėmis bylos aplinkybėmis bei stengėsi apginti savo pažeistas teises. Skunde išsamiai yra išdėstyti visi motyvai ir jis juos palaiko. Sutinka tik dėl to, kad buvo atliekų šalinimo reglamento pažeidimas, dėl visų kitų nutarime ir protokole nurodytų faktinių aplinkybių nesutinka. Nesutikimo motyvai tai pirma, kad atliekų vežėjas netinkamai identifikavo kodą. Pagal nurodytą kodą jie turi teisę tvarkyti tas atliekas, todėl ir tvarkė. Pirminis tvarkytojas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju atliekas atvežė (duomenys neskelbtini), iš ko kilo jų įmonės patikrinimas ir buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai identifikavo atliekas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu (b.l.31-32) prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimą. Nurodo, jog pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė paaiškino, kad Pirmiausia šis skundas neturėjo būti priimtas, nes praleistas apskundimo terminas. Pareiškėjas pažymi, kad jis sumaišė įstatymo normas, bet pareiškėjas dalyvavo visuose posėdžiuose ir jam savalaikiai buvo įteikti dokumentai, savo laiku buvo įteiktas nutarimas ir buvo aiškiai pasakyta per kiek dienų šis nutarimas gali būti apskųstas. Prašyme atnaujinti terminą, svarbių motyvų, dėl ko būtų galima atstatyti šį terminą - nebuvo pateikta. Ši įmonė vykdo veiklą turėdama TIPK leidimą, jame išvardintos atliekų rūšys nurodant jų kodą. Ši įmonė yra specializuota įmonė, kuri šią veiklą vykdo ir prieš gaunant leidimą aplinkos apsaugos agentūrai teikia paraišką, kurios pagrindu yra išduodamas leidimas, tai jei įmonė vykdo veiklą tai ji žino, kokias atliekas gali rūšiuoti, tvarkyti, sandėliuoti ir pan. Tai priimdama atliekas turėtų sužiūrėti, matyti, ar tos atliekos yra tokios, kurias įmonė gali tvarkyti pagal turimą TIPK leidimą. Iš pareiškėjo pasisakymo, kuris teigia, kad atliekų vežėjas netinkamai identifikavo atliekas – šito neginčija, nes vežėjui taip pat buvo taikytos nuobaudos, tačiau šias atliekas priima atliekų tvarkymo įmonė, kuri yra gabi įvertinti atliekos rūšį. Inspektorius tikrino ir aikšteles ir jis nustatė pažeidimą ne tik iš visumoj pateiktų dokumentų. Atlikus patikrą vietoje buvo pastebėta, kad netinkamai vykdoma veikla. Pareiga identifikuoti atliekas yra ne tik atliekų vežėjui, bet ir atliekų turėtojui ir tvarkytojui. Jei šiandien įmonė išsiiminėtų leidimą veiklai, jis vadintųsi taršos leidimas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
LR ATPK 293 str. numatė, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per 20d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Pareiškėjas praleido terminą (8 d.) skundui dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 priimto nutarimo pakeitimo ar panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ko jis praleido terminą, laiko svarbiomis, nes nuo protokolo surašymo dienos pareiškėjas aktyviai gynė savo pažeistas teises, teikė paaiškinimus ir nesutiko su faktinėmis bylos aplinkybėmis bei stengėsi apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjui terminas skundui dėl nutarimo pakeitimo ar panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti atnaujinamas.
Iš Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-39-79/2012 (TIPK II priedo leidimas) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) Leidimas yra išduotas 2012-05-09. Jame nurodyti duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę (b.l. 57-82).
Iš 2016-08-02 patikrinimo akto Nr. (18)-LT1-194 (b.l.16-18) matyti, kad patikrinimas pradėtas 2016-07-25 antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu įmonės Lengvenių padalinyje buvo saugojamos mišrios komunalinės atliekos po mechaninio apdorojimo (atliekos kodas 19 12 12) degiosios (atliekos kodas 19 12 10), metalai iš po rūšiavimo 19 12 02, nerūšiuotos plastikinės pakuotės atliekos 15 01 02, metalinės pakuotės 15 01 04, kurių turimas leidimas TIPK leidimas (11.2)-39-79/2012 leidimas nesuteikia teisės naudoti ir /ar šalinti.Atliekos kodas 1912-12 kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, atliekos kodas 19 12 10 degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) yra generuojamos atliekų tvarkymo įrenginiuose po rūšiavimo. Šie faktai rodo, kad įmonė vykdo mišrių komunalinių, nerūšiuotų atliekų iš individualių rūšiavimo konteinerių rūšiavimo veiklą, nors TIPK leidimas nesuteikia teisės šios veiklos vykdymui ir tokių atliekų generavimui. Atliekos saugojamos nesilaikant Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. reikalavimų. Tvarkomos atliekos (atliekos kodas 20 01 99, 19 12 10, 19 12 12) neturint tam teisės. Patikrinimo metu atliekos paruoštos perdirbimui buvo laikomos lauke nesilaikant Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4p. reikalavimų bei TIPK leidimo.
Liudytojas P. J. parodė, kad jis tikrino (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini) ar turi teisę tvarkyti atliekas pagal TIPK leidimą. Įmonė (duomenys neskelbtini) turi teisę tik supresuoti tas atliekas, o jokių rūšiavimų ten negalėjo būti. Kaupų kaime yra rūšiavimas. Ėjo suprasti, kad tai būtent tokios atliekos, o ne kitokios. Viskas prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) patikrinimo. Jis pirminis vežėjas, patikrino ir pamatė, kad buvo vežamos mišrios atliekos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Į tas atliekas įeina plastikas, kartonas ir metalas ir jos buvo vežamos. Jis tikrino su mokesčių skyriaus specialiste L. Š., kuri užsiima agentūroje už aplinkos teršimą atliekamų patikrinimų tvarkymu. Patikrinimo metu kilo abejonių, jog (duomenys neskelbtini) įmonė netinkamai tvarko atliekas. (duomenys neskelbtini) perdavė atliekas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime. Pažiūrėjo atliekų tvarkymo registre, kad tokių atliekų (duomenys neskelbtini) negali priimti ir todėl iniciavo patikrinimą (duomenys neskelbtini) Analizavo pateiktus įmonės dokumentus. (duomenys neskelbtini) nubaudė už tai, kad jie nebuvo įsiregistravę, jog gali vežti tas atliekas tokiu kodu. Jie nebuvo būtent tos atliekų rūšies įsiregistravę į atliekų tvarkymo registrą. Iš (duomenys neskelbtini) apskaitos žurnalo matyti, kad įmonė negalėjo nei saugoti, nei tvarkyti tų atliekų, kurios nurodytos patikrinimo akte. UAB (duomenys neskelbtini) klaidingai identifikavo 20 01 39 kodą. (duomenys neskelbtini) turėjo tas atliekas perduoti atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę tas atliekas tvarkyti. Mišrios komunalinės atliekos po mechaninio apdorojimo 19 12 12 kodu reiškia, jos turi būti po rūšiavimo t. y. praėjusios rūšiavimo liniją. (duomenys neskelbtini) pareigūnui yra jo prievolė nustatyti, kokios atliekos pas jį atvažiuoja. Įmonė turi nepriimti tų atliekų ir informuoti aplinkos apsaugos agentūrą. Yra numatyta tai leidime. Jos buvo apdorotos (duomenys neskelbtini). Pirminis vežėjas identifikuotas atliekas atveža, bet įmonė, kuri priima tas atliekas turi pasitikrinti, kokias atliekas prisiima, ar turi teisę su jomis tvarkytis, ar ne.
Iš 2016-08-09 E. M. paaiškinimo matyti, kad jis su pažeidimu nesutinka (b. l. 14).
E. M. neigia padarytą administracinį pažeidimą. Pareiškėjo argumentą, kad Įmonė pagal turimą TIPK leidimą neturi teisės rūšiuoti atliekų kodais 19 12 10, 19 12 12 ir 20 01 99, todėl atliekos šiais kodais priimamos ir rūšiuojamos nebuvo, teismas vertina kritiškai. Teismas remiasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. (11.2)-39-79/2012 (b.l. 57-70), atliekų naudojimo ar šalinimo techniniu reglamentu (b.l. 71-79), kuriuose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) tvarkomos antrinės žaliavos, atvežtos iš Tauragės regioninio atliekų sąvartyne mišrių komunalinių atliekų bei supirktos iš fizinių ir juridinių asmenų. Įmonėje naudojamos ir/ar šalinamos atliekos yra šios: 15 01 01 popieriaus ir kartono pakuotės atliekos, 19 12 0, 20 01 047 popierius ir kartonas, 02 01 04 plastiko atliekos (išskyrus pakuotę), 15 01 02 plastikinės (kartu su PET) pakuotės, 16 01 09 plastikai (automobilinė plastmasė), 17 02 01 medis, 19 12 07 mediena, nenurodyta 19 12 06, 20 01 38 mediena, nenurodyta 20 0137, 15 01 07 stiklo pakuotės, 16 01 20 stiklas (automobilinis), 17 02 02, 19 12 05 ir 20 01 02 stiklas, 15 01 05 kombinuota pakuotė, 15 01 06 mišri pakuotė, 15 01 09 pakuotės iš tekstilės, 19 12 08 tekstilės dirbiniai, 16 02 14 nebenaudojama įranga (elektros ir elektronikos), nenurodyta 16 02 09-16 02 13, 20 01 36 nebenaudojama elektros ir elektronikos įranga, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35.
Teismas vadovaujasi 2016-08-02 patikrinimo aktu Nr. (18)-LT1-194 (b.l.16-18), kuriuo nustatyta, kad 2016-07-25 antrinių žaliavų rūšiavimo aikštelėje Lengvenių k. Tauragės r. buvo saugojamos mišrios komunalinės atliekos po mechaninio apdorojimo (atliekos kodas 19 12 12) degiosios (atliekos kodas 19 12 10), metalai iš po rūšiavimo 19 12 02, nerūšiuotos plastikinės pakuotės atliekos 15 01 02, metalinės pakuotės 15 01 04, kurių turimas leidimas TIPK leidimas (11.2)-39-79/2012 leidimas nesuteikia teisės naudoti ir /ar šalinti Atliekos kodas 1912-12 kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, atliekos kodas 19 12 10 degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) yra generuojamos atliekų tvarkymo įrenginiuose po rūšiavimo; kad atliekos saugojamos nesilaikant Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. reikalavimų; kad tvarkomos atliekos (atliekos kodas 20 01 99, 19 12 10, 19 12 12) neturint tam teisės. Patikrinimo metu atliekos paruoštos perdirbimui buvo laikomos lauke nesilaikant Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4p. reikalavimų bei TIPK leidimo.
Teismas remiasi 2016 m. Įmonės Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalu (b.l. 41-56), kur įmonė apskaitė sukauptas atliekas, tame tarpe ir atliekas, nurodytas 2016-08-02 patikrinimo akte Nr. (18)-LT1-194 (b.l.16-18), t.y. mišrias komunalines atliekas po mechaninio apdorojimo (atliekos kodas 19 12 12) degiąsias (atliekos kodas 19 12 10), nerūšiuotas atliekas iš individualių rūšiavimo konteinerių (atliekos kodas 20 01 99).
Teismas remiasi liudytojo P. J. parodymais, kad iš (duomenys neskelbtini) apskaitos žurnalo matyti, kad įmonė negalėjo nei saugoti, nei tvarkyti tų atliekų, kurios nurodytos patikrinimo akte; kad (duomenys neskelbtini) klaidingai identifikavo 20 01 39 kodą; (duomenys neskelbtini) turėjo tas atliekas perduoti atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę tas atliekas tvarkyti; kad mišrios komunalinės atliekos po mechaninio apdorojimo 19 12 12 kodu reiškia, jos turi būti po rūšiavimo t. y. praėjusios rūšiavimo liniją; kad (duomenys neskelbtini) pareigūnui yra jo prievolė nustatyti, kokios atliekos pas jį atvažiuoja; kad įmonė turi nepriimti tų atliekų ir informuoti aplinkos apsaugos agentūrą. Yra numatyta tai leidime. Rastos atliekos buvo apdorotos (duomenys neskelbtini). Pirminis vežėjas identifikuotas atliekas atveža, bet įmonė, kuri priima tas atliekas turi pasitikrinti, kokias atliekas prisiima, ar turi teisę su jomis tvarkytis, ar ne.
Teismas laiko įrodytu ir teisingai institucijos nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą nesilaikant taršos leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.2d., kad „ juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų“.
Remiantis nustatytu, teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl to, kad vežėjui netinkamai identifikavus atliekas, įmonė (duomenys neskelbtini) tvarkė tas atliekas ir dėl to įmonė už tokią veiklą neatsakinga. Teismas sutinka su Institucijos atstovės pozicija, kad (duomenys neskelbtini) yra specializuota įmonė, kuri priimdama atliekas privalo įvertinti, ar tos atliekos yra tokios, kurias įmonė gali tvarkyti pagal turimą TIPK leidimą; kad pareiga identifikuoti atliekas yra ne tik atliekų vežėjui, bet ir atliekų turėtojui ir tvarkytojui.
Už antrinių žaliavų rūšiavimo veiklą Lengvenių k. aikštelėje atsakingas aikštelės vadovas E. M..
Institucija E. M. veiką kvalifikavo pagal LR ATPK 51 str. 2 str.2 d. 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.7. punktas numato, kad taikant 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedo kriterijus išduotų TIPK leidimų galiojimas tęsiasi, tačiau nuo 2014 m. liepos 1 d. jiems taikomi Taisyklių reikalavimai. Minėtų taisyklių 2.2. punkte nurodyta, kad šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkantiems įrenginiams, kurių eksploatavimui iki 2014 m. balandžio 14 d. buvo išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, nuo 2014 m. balandžio 15 d. taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos. Šio įstatymo 192 straipsnyje nurodyta, kad taršos leidimas pakeičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme; 2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi; 4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis). Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, matyti, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) privalėjo kreiptis dėl jai išduoto TIPK leidimo pakeitimo į taršos leidimą, nes naujos taisyklės nenustatė, kad įmonei, kuriai yra išduotas TIPK leidimas, būtina (privaloma) bet kokiu atveju kreiptis su paraiška dėl TIPK leidimo pakeitimo. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo minėtame straipsnyje numatyta leidimo pakeitimo tvarka tik atsiradus tam tikroms sąlygoms. E. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei priimtame nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnį, kurioje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė turėdama TIPK leidimą Nr. (11.2)-39-79/2012, pasikeitus teisiniam reguliavimui, šio leidimo turėtojui keliami reikalavimai būtent kaip taršos leidimo turėtojui, todėl patikrinimo akte konstatuoti pažeidimai yra laikytini būtent taršos leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų nesilaikymas, už tai kyla atsakomybė pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį, o ne pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016-11-22 nutarimu kvalifikuodamas E. M. veiką pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikė įstatymą. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, E. M. veika kvalifikuotina pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį ir jam skirtina administracinė nuobauda.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. prašo panaikinti šį nutarimą, grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio nurodymo instituto taikymui. Teismas konstatuoja, kad administracinio nurodymo institutas negali būti taikomas. LR ATPK 302 str. išvardinti sprendimai, kuriuos gali priimti apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. LR ATPK 302 str. neįtvirtinta galimybė teismui panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui) administracinio nurodymo instituto taikymui.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. prašo teismui nustačius, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78314873-16 nėra naikintinas ir administracinis nurodymas negali būti taikomas, pakeisti nutarimą numatant skirti jam švelnesnę nuobaudą vadovaujantis LR ATPK 301 str.
ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 512 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali, kadangi pareiškėjas E. M. dėl pažeidimo nepripažino kaltės.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, pareiškėjui skirtina minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 2 str. 6 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u t a r i a:
E. M. skundą tenkinti iš dalies.
E. M. atnaujinti terminą skundui paduoti dėl nutarimo pakeitimo ar panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78314873-16.
Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-78314873-16, kuriuo E. M. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 2 dalį paskirta 1158 Eur bauda.
E. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 6 dalyje, padarymą, skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Žebelienė
