Dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo civilinę atsakomybę dėl pavėluoto kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-40-381/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10794-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankrosta“, ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo civilinę atsakomybę dėl pavėluoto kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė BUAB „Kraisleriukas“ prašė iš atsakovo A. N. priteisti 21 703,03 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybė grindė dviem pagrindais: 1) atsakovas, būdamas BUAB „Kraisleriukas“ vadovas, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir 2) atsakovas bankroto administratorei neperdavė bendrovės turto.

3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1605-863/2023 BUAB „Kraisleriukas“ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. kovo 8 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, A. N. nuo 2014 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Iš 2022 m. balandžio 27 d. sudaryto balanso, kurio ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., matyti, kad bendrovės turtas 2020 m. sudarė 4953 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 029 Eur. Visos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69 309 Eur. Tai, ieškovės vertinimu, rodo, kad 2020 m. bendrovės įsipareigojimai reikšmingai viršijo jos turtą, todėl vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė tapo nemoki. 2020 m. duomenimis, bendrovė turėjo 69 309 Eur įsipareigojimų kreditoriams, o 2021 m. gruodžio 31 d. ši suma reikšmingai išaugo iki 99 671 Eur. Šiuo metu BUAB „Kraisleriukas“ bankroto byloje patvirtinta 14 443,03 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Visi šie įsipareigojimai susidarė 2021 m. laikotarpiu. Bendrovė neturi jokio turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 26 d. išvadoje buvo konstatuota, kad bendrovė veiklos nevykdo.

4. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorė, susipažinusi su jai prieinamais bendrovės dokumentais, nustatė, jog, būdama nemoki ir nevykdydama veiklos, bendrovė 2021 m. gruodžio 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą M. M. pardavė 7260 Eur vertės detalių autoserviso veiklai. Atsakovas nemokumo administratorei neperdavė už perleistą turtą gautų lėšų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 14 443,03 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 14 443,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 390,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš ieškovės atsakovo naudai – 394,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 324,97 Eur žyminio mokesčio ir 9,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. birželio 17 d. kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas įregistruotas A. N. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi BUAB,,Kraisleriukas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Bankrosta“. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. birželio 12 d. nutartimis patvirtintas BUAB „Kraisleriukas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių reikalavimų suma – 14 443,03 Eur. Nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, jog 2021 m. įmonė turėjo 7260 Eur turto (trumpalaikio turto), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 671 Eur, įmonė turėjo 28 055 Eur nuostolį. Tai patvirtina, kad 2021 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Iš UAB „Kraisleriukas“ balanso, apimančio laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., duomenų matyti, kad 2020 metais įmonė turėjo 29 854 Eur nuostolį, o įmonės skolos viršijo jos turto vertę santykiu 4953 Eur / 69 309 Eur. Iš minėto balanso duomenų apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį matyti, kad 2019 metais įmonė taip pat buvo nemoki, t. y. jos skolos viršijo turimą turtą santykiu 6906 Eur / 41 408 Eur.

7. Teismas nustatė ir tai, kad visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai susidarė nuo 2021 m. Skola V. K. (1113,11 Eur) susidarė 2021 m. lapkričio 1 d., 3026,86 Eur skola A. N. susidarė 2021 m. lapkričio 1 d., 1570,47 Eur skola N. S. – 2021 m. lapkričio 1 d., 3904,85 Eur skola VSDFV Vilniaus skyriui susidarė 2021 m. balandžio 27 d., 4510,82 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) susidarė 2021 m. vasario 26 d., 316,92 Eur skola antstoliui G. P. – iki bankroto bylos iškėlimo 2021–2022 metais pradėtose vykdomosiose bylose. Ieškovės skolas kreditoriams V. K., A. N., N. S. perėmė VSDFV Kauno skyrius pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1605-863/2023.

8. Teismas nusprendė, kad BUAB „Kraisleriukas“ vadovas A. N. apie įmonės nemokumą sužinojo 2020 m. balandžio 30 d., kai buvo sudarytas įmonės ataskaitinio 2019 m. laikotarpio balansas, iš kurio buvo matyti, jog įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas, kaip vadovas ir akcininkas, nežinojo įmonės kreditoriams susidariusių skolų ir turto santykio, jos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui. Nors atsakovas teigė, jog jis ketino didinti įmonės įstatinį kapitalą ir taip spręsti mokumo atkūrimą, tačiau nuo 2019 m. įmonės turtinė padėtis tik blogėjo: turimo turto vertė mažėjo, skolos didėjo, iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo taikytos mokumo atkūrimo priemonės. VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu konstatuotas veiklos nevykdymas, nes BUAB „Kraisleriukas“ nepateikė duomenų apie apdraustuosius už 2021 m. rugsėjo mėn., o neišnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo konstatuotas veiklos nevykdymas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu registre įrašyta apdraustojo A. N. draudimo pabaiga 2021 m. rugsėjo 1 d.

9. Teismas padarė išvadą, kad žala pradedama skaičiuoti nuo vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo momento, t. y. nuo 2020 m. balandžio 30 d., ir skaičiuojama iki atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2023 m. kovo 8 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė 14 443,03 Eur žalai dėl pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą nevykdymo atlyginti.

10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, jog buhalterinė apskaita įmonėje buvo vykdoma netinkamai. BUAB „Kraisleriukas“ 2023 m. kovo 21 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu patvirtinta, kad atsakovas bankroto administratorei perdavė buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Bankroto administratorė nereiškė pretenzijų dėl įmonės dokumentų trūkumo ar įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo. Įmonės vadovas tinkamai įvykdė pareigą.

11. Teismas nusprendė, kad bankroto administratorė nepateikė įrodymų, jog 7260 Eur nebuvo perduoti ar buvo atsakovo neteisėtai panaudoti. Kadangi ieškovė neįrodinėjo netinkamo lėšų įtraukimo į apskaitą ar jų apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratorei, lėšų panaudojimo teisėtumo įrodinėjimo našta negali būti perkelta atsakovui, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl 7260 Eur neperdavimu padarytos žalos.

12. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Kolegija nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) taikymui įstatymas Nr. XIII-2861 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2861). Šis įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiems dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino. Įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Taigi, kolegijos vertinimu, teismui nustačius, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momentas yra 2020 m. balandžio 30 d., šios pareigos vykdymas, vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti atidėtas iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti kreiptasi laikotarpiu iki Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nustatyto karantino.

14. Kolegija pažymėjo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų analizė rodo, jog jau nuo 2019 m. įmonės įsipareigojimai turimą turtą viršijo kelis kartus ir finansinė padėtis nuolat blogėjo. Nors atsakovas įrodinėjo, kad ne visi teismo nustatyti ir finansiniuose dokumentuose nurodyti įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti, tačiau pats jokios įmonės įsipareigojimų analizės nepateikė. Atsakovas rėmėsi liudytojo J. G. paaiškinimais dėl investavimo į įmonės veiklą ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojo BUAB „Kraisleriukas“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės „Aspekta“ vadovo J. G. paaiškinimus, jog balanse nurodyti įsipareigojimai nebuvo pradelsti ir nereikėjo atsiskaityti su UAB „Aspekta“, kadangi UAB „Aspekta“ lėšos buvo skirtos investuoti į BUAB „Kraisleriukas“ su perspektyva plėtoti veiklą ir tapti įmonės akcininku. Remdamasis liudytojo J. G. paaiškinimais, atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. UAB „Aspekta“ į įmonės veiklą investavo 23 000 Eur, 2020 m. – 30 000 Eur, 2021 m. – 18 000 Eur, UAB „Aspekta“ nemokumo byloje net nereiškė 73 280 Eur kreditoriaus reikalavimo. Nemokumo administratorės vertinimu, UAB „Aspekta“ vadovo J. G. ir atsakovo pozicija dėl investicijų kelia pagrįstų abejonių, nes, jei būtų realiai buvusios investuotos didelės sumos, akivaizdu, kad bendrovė būtų buvusi finansiškai pajėgi sumokėti skolas ir nebūtų bankrutavusi.

15. Kolegija, vertindama atsakovo nurodytas aplinkybes dėl įsipareigojimų vykdymo termino ir galimų investicijų, nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.? Faktą, kad dalis balansuose nurodytos skolos buvo investicijos ir kad nuo 2019 m. balansuose nurodytos vis didėjančios skolos nebuvo pradelstos, turėjo įrodyti atsakovas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių BUAB „Kraisleriukas“ paskolos sutarčių su UAB „Aspekta“ ar kitų susitarimų, kurių pagrindu lėšos galėjo būti pervedamos investavimo tikslu, įrodymų, kad buvo susitarta dėl skolos grąžinimo per kelerius metus (2018 m. gauta suma negrąžinta iki 2022 m.). Nors liudytojas J. G. ir pažymėjo, kad jis turi UAB „Aspekta“ lėšų pervedimą patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau tokių dokumentų teismui neteikė nei liudytojas, nei atsakovas. Nebuvo atskleista, kokiu būdu ketinta nuo 2018 m. skolintas lėšas paversti įmonės akcijomis. Pinigų skolinimui, investavimui ir buhalterinėms operacijoms įrodyti liudytojo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymų šaltinis. Šiuo atveju kolegija sutiko su nemokumo administratore, kad nurodomi UAB „Aspekta“ veiksmai yra abejotini ir stokoja ekonominės logikos. Nors liudytojas ir teigė, kad investavo, nes buvo matoma BUAB „Kraisleriukas“ veiklos perspektyva, tačiau jokių pagrįstų argumentų, verslo planų ar perspektyvų neatskleidė. Kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis įmonės finansinė padėtis buvo itin bloga jau nuo 2019 m., ankstesnio laikotarpio duomenų nepateikta. Įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai, veikla kelerius metai vykdyta nuostolingai, naujų verslo galimybių nenurodyta, investavimo tikslingumas nėra pagrįstas.

16. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovo įrodinėjimo pareigos vykdymo, pažymėjo, kad atsakovas yra įvykdęs pareigą nemokumo administratorei pateikti įmonės dokumentus, tačiau įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti paneigiamas dokumentų perdavimo nemokumo administratorei faktu. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nesinaudojo turimomis galimybėmis rinkti įrodymus, todėl pripažino, jog faktas, kad BUAB „Kraisleriukas“ įsipareigojimai nebuvo pradelsti, neįrodytas. Iš bylos duomenų apskritai negalima įvertinti įmonės įsiskolinimo būklės pagal buhalterinius duomenis, kadangi iš pateiktų balansų, nesant jokių finansinės atskaitomybės dokumentų aiškinamųjų raštų ir pirminių buhalterinių dokumentų, apskritai negalima įvertinti įmonės įsipareigojimų, o skirtumas tarp balanse fiksuojamų įsipareigojimų ir patvirtintų kreditorių reikalavimų yra nesuprantamai didelis. Kolegija pripažino logiškai nesuprantamu UAB „Aspekta“ sprendimą nereikšti kreditoriaus reikalavimo BUAB „Kraisleriukas“ bankroto byloje. Abstraktus nurodymas, kad nemokumo administratorei su UAB „Aspekta“ kreditoriaus reikalavimu susijusios aplinkybės buvo puikiai žinomos iš jai perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, negali būti pripažintas byloje įrodytu faktu.

17. Kolegija nurodė ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo konstatuotas BUAB „Kraisleriukas“ veiklos nevykdymas, atliktas remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pagrindu. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Toks įstatymo reguliavimas, anot kolegijos, reiškia, jog atsakovas turėjo galimybę ir teisę teikti įrodymus, kad laikotarpiu po 2021 m. rugsėjo 1 d. įmonės darbuotojai dirbo, tačiau nustatytos procedūros nevykdė ir VSDFV Vilniaus skyriui įrodymų neteikė. Atsakovui nepasinaudojus įstatyme nustatyta galimybe ir neteikus įrodymų nei SODRAI, nei Valstybinei darbo inspekcijai, nėra pagrindo spręsti, kad dėl BUAB „Kraisleriukas“ veiklos nutraukimo kaltos valstybinės institucijos.

18. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacine tvarka ir neginčijama, kad visi finansiniai reikalavimai bendrovei yra susidarę 2021 metais. 2023 m. kovo 16 d. raštu teikdama finansinį reikalavimą bankroto byloje VMI nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 26 d., o nemokumo administratorė patvirtino, jog 5710,44 Eur VSDFV kreditoriaus reikalavimo dalis atsirado Garantiniam fondui padengus dalį finansinių reikalavimų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo. Taigi, kolegijos vertinimu, visi finansiniai įsipareigojimai susidarė jau po momento, kai vadovas turėjo vykdyti pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, t. y. po 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl ieškovės įrodinėjami nuostoliai (padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai) priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu.

19. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo pareigos perduoti 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas lėšas. Pažymėta, kad nemokumo administratorei buvo perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, taigi nemokumo administratorei nebuvo sudėtinga 2021 m. dokumentų segtuve patikrinti, ar atsakovo pateikti bei liudytojo paaiškinimais patvirtinti atsikirtimai atitinka buhalterinės apskaitos duomenis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu atsakovas A. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti nagrinėti civilinę bylą iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas dėl žalos nustatymo ir apskaičiavimo, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniuose, nes sutapatino ieškovei padarytos žalos dydį su bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiu. Tai neatitinka žalos apskaičiavimo taisyklių, kurios nustato, kad vadovo atsakomybė turi būti grindžiama konkrečia žala, atsiradusia dėl vadovo neteisėtų veiksmų, o ne bendru kreditorių reikalavimų dydžiu; žala turi būti apskaičiuojama remiantis realiais nuostoliais, kurie yra tiesiogiai susiję su vadovo veiksmais ir nėra tapatūs kreditorių reikalavimams bankroto byloje. Taip teismai padarė klaidą, neatsižvelgdami į visas civilinės atsakomybės sąlygas ir nepagrįstai priskirdami vadovui atsakomybę už visą kreditorių reikalavimų dydį. Teismai, sutapatindami kreditorių reikalavimų dydį su žala, netinkamai vertino šias sąlygas ir neatsižvelgė į būtinybę įrodyti konkrečią žalą, kuri buvo padaryta vadovo neteisėtais veiksmais.

20.2. Atsakovo teigimu, nustatant, ar vadovas turėjo inicijuoti bankroto bylą, būtina įvertinti įmonės finansinę būklę tuo metu, kai buvo privaloma kreiptis į teismą. Bylą nagrinėję teismai turėjo ne tik konstatuoti vadovo vėlavimą, bet ir nustatyti, ar šis neveikimas sukėlė tiesioginius nuostolius kreditoriams. Jei vadovo sprendimai 2020 m. nesukėlė realių finansinių nuostolių, o kreditorių reikalavimai atsirado tik 2021 m., vadovo neveikimo 2020 m. negalima laikyti tiesiogine šių įsipareigojimų atsiradimo priežastimi. Tokiu atveju teismai netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp vadovo neveikimo ir kreditorių reikalavimų padidėjimo.

20.3. Bylą nagrinėję teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos dėl žalos apskaičiavimo taisyklių bankroto bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad kreditorių reikalavimų dydis bankroto byloje negali būti tiesiogiai laikomas žalos dydžiu, nes reikalavimai gali apimti ir kitus veiksnius, nesusijusius su vadovo atsakomybe. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamos praktikos principą, kad žalos dydis turi būti grindžiamas tiesioginiais priežastinio ryšio tarp vadovo veiksmų ir kreditorių nuostolių įrodymais, o ne abstrakčiai kreditorių reikalavimų dydžiu.

20.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad, siekiant nustatyti vadovo atsakomybę už nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti vertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, bet ir vadovo veiksmai bei ketinimai. Liudytojų parodymai, kad vadovas dėjo pastangas restruktūrizuoti ar plėsti įmonės veiklą, yra tiesioginis įrodymas, jog vadovas veikė siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir išvengti nemokumo, tačiau bylą nagrinėję teismai liudytojo parodymų apie vadovo ketinimus restruktūrizuoti įmonę bei bandymus atkurti jos mokumą nevertino, sumenkino šių parodymų reikšmę, taip pažeisdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Taigi, teismai turėjo kompleksiškai įvertinti vadovo veiksmus bei liudytojo parodymus, kurie galėjo atskleisti svarbias subjektyvias vadovo veikimo priežastis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai privalo įvertinti ir vadovo veiksmus, ar jie buvo pagrįsti protingomis verslo rizikomis, ar buvo imtasi priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti ir ar buvo pagrįsta tikėtis, kad situacija gali pagerėti.

21. Ieškovė BUAB „Kraisleriukas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kasaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų aiškiai matyti, kad priežastinis ryšys buvo nustatytas. Nėra pagrindo manyti, kad, nustatydami priežastinį ryšį, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ar netinkamai taikė teisės aktus.

21.2. Bylą nagrinėję teismai žalos (nuostolių) dydį byloje nustatė teisingai ir tinkamai taikydami teisės aktus.

21.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, konstatuota, kad iš įmonės vadovo teismui pateikto 2023 m. sausio 31 d. balanso matyti, jog įmonė neturi ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nurodyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma – 92 425 Eur. Vertinant įmonės įsipareigojimų padidėjimą nuo nemokumo momento ir atsakovo nurodomą sumą pagal aktualius duomenis bankroto bylos iškėlimo metu, įmonės įsipareigojimai nuo nemokumo momento padidėjo 23 116 Eur suma (92 425 Eur – 69 309 Eur). Taigi akivaizdu, jog bet kuriuo atveju, atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės skolos padidėjo didesne suma, negu įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma.

21.4. Teismai pagrįstai vertino kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo laikotarpį ir reikalavimų pobūdį, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai, konstatavę žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, mechaniškai priteisė visą kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kokie nors konkretūs kreditorių finansiniai reikalavimai būtų atsiradę net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad visi kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė jau po įmonės nemokumo momento. Net pirmosios instancijos teismui priėjus prie tokios išvados, atsakovas toliau laikėsi pozicijos, kad apskritai nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų, ir visiškai neigė žalos faktą. Taigi, teismai pagrįstai rėmėsi ieškovės byloje pateiktais įrodymais žalos dydžiui nustatyti, nes priešingų įrodymų nebuvo pateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

22. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas).

23. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, buvusiam BUAB „Kraisleriukas“ vadovui. Ieškiniu iš atsakovo buvo prašoma priteisti 21 703,03 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę grindė dviem pagrindais: 1) atsakovas, būdamas BUAB „Kraisleriukas“ vadovas, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir 2) atsakovas bankroto administratorei neperdavė bendrovės turto. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 14 443,03 Eur, kitą ieškinio dalį, t. y. dėl antrojo ieškovės nurodomo civilinės atsakomybės pagrindo, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

25. Atsakovo kasacinis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuriomis ieškovės reikalavimas dėl 14 443,03 Eur žalos atlyginimo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 7260 Eur žalos atlyginimo, kasacine tvarka neskundžiama, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

26. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, teigiant, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl žalos apskaičiavimo taisyklių tokio pobūdžio bylose.

27. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-701/2024">e3K-3-12-701/2024</a>, 88 punktas).

28. Atsakovas, ginčydamas teismų procesinių sprendimų išvadas ir teigdamas, kad jos prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl žalos apskaičiavimo taisyklių aiškinimo ir taikymo, kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimu ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-411-313/2015, taip pat cituoja šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą. Kasaciniame skunde taip pat teikiamos nuorodos ir į kitas dvylika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir nurodomos citatos su jose pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2017; nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346-684/2016">3K-3-346-684/2016</a>; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-248/2020; 2018 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345-248/2018; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-684/2016; 2014 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589-248/2015; 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2015; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-684/2018; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2017; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-645/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-645/2013">3K-3-645/2013</a> ir nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2017).

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dešimt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, į kurias kasaciniame skunde pateiktos nuorodos ir kuriose neva suformuluotomis konkrečiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis grindžiamas nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, apskritai neegzistuoja, o trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose pateiktais teisės išaiškinimais taip pat grindžiamas kasacinio skundo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346-684/2016">3K-3-346-684/2016</a>, 2014 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-645/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-645/2013">3K-3-645/2013</a>), yra priimtos civilinėse bylose, kurios apskritai nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodytose nutartyse atsakovo kasaciniame skunde minimų išaiškinimų šiose nutartyse taip pat nėra.

30. Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes ir šios nutarties 27 punkte nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovas nepateikė teisinių argumentų, jog apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl to konstatuotina, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais grindžiamas nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos skundžiamoje teismo nutartyje, yra neargumentuoti ir nepagrindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo buvimo, todėl nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo remdamasi teisėjų kolegija dėl tokių kasacinių skundo argumentų nepasisako.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kasacijai keliamus reikalavimus atitinka ir kasacijos dalyką sudaro tik tie teisės klausimai, kuriais kasaciniame skunde grindžiamas CPK 346 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas, todėl teisėjų kolegija toliau šiais klausimais ir pasisakys.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

32. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismas faktinį įmonės nemokumo momentą nustatė nuo 2020 m. balandžio 30 d., o apeliacinės instancijos teismas – nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl nagrinėjamu atveju žalos, padarytos laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo klausimui spręsti taikytinos JANĮ nuostatos, kurios apibrėžia juridinio asmens nemokumo sampratą bei bendrovės vadovo pareigas, kai juridinis asmuo tampa nemokus.

34. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą, vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo proceso neįvykdymą. Tokia vadovo pareiga nustatyta JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte – vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, kai juridinis asmuo tampa nemokus.

35. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė iš esmės atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą juridinio asmens vadovo atsakomybę dėl nepateikimo teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavimo jį pateikti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant atitinkamas ĮBĮ teisės normas, išlieka aktuali ir taikant analogiškas JANĮ nuostatas.

Dėl įmonės vadovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų laiku nesikreipus į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo

36. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sutapatino ieškovei padarytos žalos dydį su bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiu. Teismai neatsižvelgė į tai, jog tokio pobūdžio bylose turi būti įrodyta konkreti ieškovei padaryta žala ir neteisėti atsakovo veiksmai, nustatytas priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir patirtų nuostolių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>; kt.).

38. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2013">3K-3-234/2013</a>).

39. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>).

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-421/2018">e3K-3-105-421/2018</a>, 52 punktas).

41. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMjE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-219/2020">3K-3-170-219/2020</a>, 20 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMjE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-219/2020">3K-3-170-219/2020</a>, 21 punktas).

43. Kaip pirmiau konstatuota šios nutarties 33 punkte, nagrinėjamoje byloje taikytinos JANĮ nuostatos, kuriose įtvirtinta juridinio asmens vadovo pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vertinant juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, taikytini JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyti nemokumo kriterijai – juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAwLTYxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-300-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-300-611/2016">e3K-3-300-611/2016</a>, 46 punktas).

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė faktiškai nemoki tapo nuo 2020 m. balandžio 30 d. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs bendrovės 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenis, iš jų nustatė, kad 2020 metais įmonė turėjo 29 854 Eur nuostolį, o įmonės skolos viršijo jos turto vertę santykiu 4953 Eur / 69 309 Eur. Iš minėto balanso duomenų apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį teismas nustatė, kad 2019 metais įmonės skolos viršijo turimą turtą santykiu 6906 Eur / 41408 Eur. Teismas nusprendė, kad bendrovės vadovas apie savo vadovaujamos įmonės nemokumą sužinojo 2020 m. balandžio 30 d., kai buvo sudarytas įmonės ataskaitinio 2019 metų laikotarpio balansas, iš kurio buvo matyti, jog įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas. Kadangi atsakovas buvo ne tik minėtos bendrovės vadovas, bet ir jos akcininkas, nėra pagrindo manyti, kad jis nežinojo įmonės kreditoriams susidariusių skolų ir turto santykio, jos galimybės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui.

46. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo konstatuotą įmonės faktinio nemokumo atsiradimo momentą, atsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju taikytino Įstatymo Nr. XIII-2861 nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui nustačius, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momentas yra 2020 m. balandžio 30 d., šios pareigos vykdymas, vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti atidėtas iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti kreiptasi laikotarpiu iki Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nustatyto naujo karantino laikotarpio nuo 2020 m. lapkričio 7 d.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas Nr. XIII-2861 taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiems dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino (Įstatymo Nr. XIII-2861 1 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, karantino režimo trukmė buvo nustatyta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

48. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas nemokumo sampratą reglamentuojančias JANĮ nuostatas, nustatė, jog įmonės vadovas (atsakovas) apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti 2020 m. balandžio 30 d., kai buvo sudarytas įmonės ataskaitinio 2019 m. laikotarpio balansas, pagal kurį įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas, t. y. įmonės įsipareigojimai (ženkliai) viršija jos turto vertę. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino Įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo, jog, atsižvelgiant į valstybėje paskelbtą karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Tinkamai taikydamas šį specialųjį įstatymą, nustačiusį lengvatas juridiniams asmenims karantino metu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog trys mėnesiai po karantino paskelbimo pasibaigė 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo šios dienos kilo atsakovo pareiga inicijuoti įmonei nemokumo procesą.

49. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad JANĮ iš esmės pakeitė iki tol galiojusį juridinio asmens nemokumo apibrėžimą. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), įmonė buvo laikoma nemokia, kai ji nevykdo įsipareigojimų įmonės kreditoriams ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Esminę reikšmę tokiu atveju turėjo būtent pradelstų įmonės įsipareigojimų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjItMzEzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-22-313/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-22-313/2024">e3K-3-22-313/2024</a>, 39 punktas). Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ, įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, JANĮ, priešingai nei ĮBĮ, nėra įtvirtinto reikalavimo vertinti tik pradelstų juridinio asmens įsipareigojimų santykį su jo turto verte, o kriterijus konstatuoti įmonės nemokumą yra visų įmonės įsipareigojimų viršijimas jos turto vertės.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant aktualų ginčui klausimą dėl faktinio įmonės nemokumo momento, pradelstų įsipareigojimų vertinimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo atliktas ieškovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams vertinimas pripažintinas pertekliniu. Nors apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti ieškovės pradelstų skolų dydžio ir jo santykio su turto verte, tačiau, konstatavęs įmonės skolų pradelsimo faktą, teismas kartu nustatė ir skolų dydį bei faktą, jog visos skolos viršija turto vertę, taigi nustatė ir kriterijų pripažinti įmonę nemokia pagal JANĮ. Atsakovas šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktų skunde nekvestionuoja.

51. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kitaip nei žalingo verslo sprendimo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo atveju, kai nustatant kaltę kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą turi būti nustatytas didelis neatsargumas arba tyčia, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMjE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-219/2020">3K-3-170-219/2020</a>, 28 punktas).

52. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo kaip įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra laikytinas vadovo neteisėtu neveikimu, pasireiškiančiu imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymu, už kurį civilinei atsakomybei kilti pakanka paprasto neatsargumo. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti.

53. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai); pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>).

54. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-421/2018">e3K-3-105-421/2018</a>, 57 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala laikytina ir po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pavyzdžiui, delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMjE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-219/2020">3K-3-170-219/2020</a>, 33 punktas).

55. Teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. birželio 12 d. nutartimis patvirtintas BUAB „Kraisleriukas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 14 443,03 Eur. Byloje taip pat nustatyta ir kasaciniu skundu neginčijama, kad visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra susidarę nuo 2021 m., t. y. jau po momento, kai atsakovas turėjo vykdyti pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau teismų nustatytas ir kasaciniu skundu neginčijamas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad dėl to, jog atsakovas neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų, padidėjo (atsirado nauji) įmonės įsipareigojimai, kurių įmonė dėl nemokumo įvykdyti negali, ir įrodinėjami nuostoliai (padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai) priežastiniu ryšiu yra susiję su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu.

56. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog vien tai, kad nagrinėjamu atveju sutapo aplinkybės, jog visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado nuo 2021 m., t. y. vėliau, nei atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.), nereiškia, kad žala negali būti lygi bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2014">3K-3-321/2014</a>). Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, jog teismai nepagrįstai žalą sutapatino su bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, taip pat kad nepagrįstai neatliko atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų vertinimo ir neatsižvelgė į atsakovo siekį pagerinti įmonės būklę, atmestini kaip nepagrįsti.

57. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami visas būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir ieškovei padarytos žalos dydį, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus. Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

59. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas kasacinis skundas nebuvo patenkintas, ieškovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovė grindžia 2024 m. gruodžio 2 d. sąskaita ir 2024 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymu. Ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl nurodyta suma priteisiama iš atsakovo.

60. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“ (j. a. k. 303331987) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Artūras Driukas

Sigita Rudėnaitė