Dėl nuostolių atlyginimo

Nr. DOK-3269

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 3 d. paduotu ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė AB SEB bankas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai AB „VINGRIAI“, Č. K., Š. K. ir L&M International Trading Ltd dėl nuostolių atlyginimo.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje e3K-3-307-421/2021, priimtoje nagrinėjamoje byloje, išaiškino, kad teismai, iš naujo nagrinėdami bylą, privalo nustatyti, kada AB „VINGRAI“ finansinė būklė tapo tokia, kad atsirado vadovo Č. K. fiduciarinės pareigos kreditoriams, o nustatę, kada atsirado vadovo fiduciarinės pareigos kreditoriams, teismai privalo nustatyti, kada ši pareiga buvo pažeista. Kasacinis teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą konstatavo, kad atsakovės AB „VINGRIAI“ vadovo Č. K. tyčiniai neteisėti veiksmai nustatyti, kasacinis teismas taip pat konstatavo akcininko L&M International Trading Ltd nesąžiningumą ir veiksmų neteisėtumą, be to, nurodė, kad teismų vertinti atsakovo S. K. veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tas pačias faktines aplinkybes dėl atsakovų Č. K., L&M International Trading Ltd ir S. K. veiksmų neteisėtumo ir nesąžiningumo vertino pakartotinai. Esant tai pačiai faktų bei įrodymų sudėčiai teismai pateikė priešingą atsakovų veiksmų vertinimą neteisėtumo ir nesąžiningumo aspektu nei byloje jau buvo pateiktas bylą prieš tai nagrinėjusių teismų ir kuriam kasacinis teismas iš esmės buvo pritaręs.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad suprastėjus įmonės būklei arba įmonei pradėjus kaupti skolas, atsiranda įmonės vadovo fiduciarinės pareigos kreditoriams. Įmonei esant nebepajėgiai pačiai patenkinti kreditorių reikalavimus, jau atsiranda ne vadovo fiduciarinės pareigos, bet vadovo atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtos nutarties 63 punkte išaiškino, kad dar nesant nemokumo, o tik kilus jo pavojui, vadovas privalo derinti visų įmonės interesų grupių, tarp jų – ir kreditorių, interesus. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka antrą kartą, skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovė AB „VINGRIAI“ 2009 – 2011 m. laikotarpiu nebuvo nemoki, nes, nors jai buvo ne vieną kartą pradėta restruktūrizavimo byla, bet nebuvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo 2016 metais neturėjo fiduciarinių pareigų ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonės vadovo fiduciarinės pareigos kreditoriui neatsirado, nes įmonė nebuvo nemoki – todėl, kad jai nebuvo iškelta bankroto byla, o buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalį. Tuo metu galiojęs Įmonių restruktūrizavimo įstatymas numatė, kad restruktūrizuojama įmonė yra įmonė, turinti finansinių sunkumų.

Be to, ieškovė buvo pareiškusi savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ginčo situacijoje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padaryta žala akivaizdi – ieškovė negalėjo atgauti ginčo patalpų ir realiai įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, taip pat buvo sustabdytas banko vindikacinio ieškinio nagrinėjimas, o visą šį laiką AB „VINGRIAI“ ir toliau neatlygintinai naudojosi ieškovės turtu, dėl ko ieškovė patyrė žalą, kuri siekia net 562 991 Eur. Atitinkamai šiuo pagrindu ieškovė reiškė reikalavimą atlyginti padarytą žalą ir šį pagrindą nurodė kaip savarankišką. Iš apeliacinio teismo nutarties matyti, kad teismas iš esmės apsiribojo formaliais, bendro pobūdžio teiginiais, kuriais nepasisakoma dėl bylos esmės, reikšmingų teisės ir fakto klausimų, nepateiktas teisinis vertinimas ir analizė, kiek tai liečia atsakovų L&M International Trading Ltd ir S. K. civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Aplinkybę, kad L&M International Trading Ltd ir S. K. pareikšti ieškiniai buvo atmesti kaip nepagrįsti, teismas nevertino kaip neteisėto veiksmo CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste ir šiurkščiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose, kuriose aiškiai konstatuota, kad vien ieškinio netenkinimas sudaro pagrindą pripažinti, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, kasacinį skundą atsisakius priimti, nesprendžiami.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „SEB bankas“, j. a. k. 112021238, 3253 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. liepos 3 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 383233.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas