Civilinė byla Nr. e3K-3-99-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36906-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.5.1; 2.5.4.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės U. T. ieškinį atsakovams Ž. S., R. S. dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, įpareigojimo sudaryti nekilnojamojo turto terminuotą nuomos sutartį bei atsakovo Ž. S. (nepilnamečių I. S. bei J. G. S. atstovo pagal įstatymą) priešieškinį ieškovei U. T. dėl testamento vykdytojo nušalinimo; išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą, taikymo vaikų nuosavybe esančiam turtui, taip pat teisės normų, reglamentuojančių tėvų ir (ar) testamento vykdytojo teises tvarkyti vaikų paveldėtą turtą, testamento vykdytojo nušalinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 3023 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, nuo ieškinio pateikimo teismui iki atsiskaitymo, įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti 0,1502 ha bendro ploto žemės sklypo ir 294,21 kv. m bendro ploto pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį laikotarpiui iki 2024 m. gegužės 31 d., nustatant 0,87 Eur kainą už 1 kv. m gyvenamojo namo naudingojo ploto.
3. Ieškovė nurodė, kad I. S. (duomenys neskelbtini) ir J. G. S. (duomenys neskelbtini) motina D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jos testamento, patvirtinto 2016 m. birželio 28 d., pagrindu 2017 m. kovo 23 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams nepilnamečiams vaikams J. G. S. ir I. S., kurie po 1/2 dalį paveldėjo nekilnojamąjį turtą: 0,1502 ha bendro ploto žemės sklypą, 294,21 kv. m bendro ploto pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė paskirta mirusios dukters D. S., kurios buvęs sutuoktinis yra atsakovas, testamento vykdytoja.
4. Gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovai, jų duktė S. S. bei R. S. duktė U. K.. Namui išlaikyti bei prižiūrėti yra reikalingos lėšos. Nepilnamečiai vaikai savarankiškų pajamų, kurias būtų galima skirti šioms reikmėms, neturi. Skirti šiems tikslams paveldėtas lėšas nelogiška ir neprotinga. Asmenys, kurie naudojasi jiems nuosavybės teise nepriklausančiu turtu (atsakovai bei nepilnamečiai jų šeimos nariai), turi pareigą mokėti už naudojimąsi šiuo turtu, t. y. mokėti nuomos mokestį ir vykdyti visas kitas teisės aktais jiems nustatytas pareigas, nes jokio teisinio pagrindo naudotis jiems nepriklausančiu turtu neatlygintinai nėra. Taigi atsakovai konkliudentiniais veiksmais sudarė gyvenamojo namo nuomos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis). Už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. imtinai yra susidaręs 3023 Eur įsiskolinimas. Nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas imant socialinio būsto nuomos kainą, t. y. 0,87 Eur už 1 kv. m.
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nušalinti D. S. testamento vykdytoją ieškovę ir D. S. palikimo administratoriumi paskirti įpėdinių pagal įstatymą atstovą – atsakovą.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė net ir S. santuokos metu darė savo dukteriai didelę įtaką ir vertė priimti tokius sprendimus, kurių norėdavo pati ieškovė. Testamento vykdytojo pareigos testamente atsirado ieškovės iniciatyva, siekiant ir po D. S. mirties turėti galimybę kištis į S. šeimos reikalus. Ieškinys neatitinka vaikų interesų ir poreikių, o tik atskleidžia ieškovės netinkamą elgesį, stengiantis sukiršinti šeimos narius.
7. Ieškovė nesuvokia vaikų poreikių, netinkamai atlieka testamento vykdytojo pareigas. Ji, nesuderinusi su nepilnamečių vaikų atstovu savo veiksmų ir neperspėjusi, susitarė su AB LESTO atstovais ir suorganizavo vaikams priklausančio gyvenamojo namo įvadinio elektros skaitiklio keitimą, neįspėjusi atsakovų, pakeitė namo durų spyną (be atsakovų sutikimo įleido į namą svetimą žmogų, kuris turėjo keisti spyną). Ieškovė, su nieko nesuderinusi, pakabino paveikslą name. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad išnuomojo savo sutuoktiniui P. T. dalį namo penkeriems metams ir nori atvažiuoti su baldais, kad būtų kur giminei susirinkti. Ieškovė nesitarė ir nederino su vaikų atstovu pagal įstatymą šios namo dalies nuomos reikalingumo, nuomos termino, kainos, nuomininko patekimo į išnuomotą namo dalį sąlygų, žemės sklypo naudojimo tvarkos ir kitų svarbių klausimų, taigi pažeidė CK 5.38 straipsnyje įtvirtintą pareigą tartis dėl dalies namo nuomos su įpėdiniais ir CK 4.243 straipsnyje nustatytą draudimą panaudoti funkcijas savo asmeniniams interesams. Be to, ieškovė dalį namo išnuomojo beveik 5 kartus pigiau, nei tai buvo padaręs vaikų atstovas pagal įstatymą, taigi pažeidė CK 4.242 straipsnio nuostatas, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Toks ieškovės netinkamas pareigų vykdymas padarė 1272 Eur žalos vaikų interesams. Be to, ieškovė atsisakė skirti pinigų vaikų poilsiui su šeima Turkijoje (vaikams išleista 718,96 Eur iš atsakovo lėšų). Dėl to buvo nepatenkinti kiti vaikų poreikiai. Testamento vykdytoja disponuoja vaikų paveldėtais pinigais savo nuožiūra, nepasitarusi su vaikų atstovu pagal įstatymą sudarė sutartis dėl vaikų mokslo (2017 m. sudarė sutartį su licėjumi), sumokėjo mokesčius (duomenys neskelbtini) bendrijai (už 2015–2017 m. – 90 Eur) nors atsakovas jau buvo sumokėjęs mokesčius; sumokėjo 137 Eur įmoką draudimo bendrovei ERGO už gyvenamojo namo draudimą, nors atsakovas šį turtą jau buvo apdraudęs.
8. 1995 m. gegužės 17 d. D. S. sudarė sutartį su V. M., kuriam pardavė 0,0811 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi ši sutartis per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos nebuvo įregistruota valstybės registre, ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad būtų atlikta registracija. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti sutartį, todėl ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą nepasitarusi su vaikų atstovu pagal įstatymą ir nesuderinusi veikimo būdo, geriausiai atitinkančio vaikų interesus.
9. Atsakovas po D. S. mirties išsiaiškino, kad antstolė, sudarydama turto apyrašą, nerado UAB „Almura“ akcijų, kurios priklausė nuosavybės teise D. S.. Ieškovė paaiškino, kad D. S. prieš mirtį šias akcijas padovanojo savo tėvui P. T., tačiau nei ieškovė, nei P. T. dovanojimo sutarties vaikų atstovui pagal įstatymą neperdavė ir neparodė. Atsakovas tik iš UAB „Almura“ gavęs 5 dovanojimo sutarčių kopijas suprato, kad sunkiai sergančios D. S. turtą P. T. padovanojo ne pati D. S., o pagal įgaliojimą veikusi ieškovė. Atsakovas, siekdamas, kad akcijos grįžtų į D. S. paveldimo turto sąrašą ir jas galėtų paveldėti vaikai, pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui.
10. Atsakovo nuomone, ieškovė kaip testamento vykdytoja daro žalą įpėdinių interesams, todėl nušalintina. Palikimo administratoriumi paskirtinas įpėdinių atstovas pagal įstatymą – atsakovas, kadangi jis gyvena su savo vaikais, puikiai su jais sutaria, sprendžia arba padeda vaikams patiems išspręsti visas iškylančias asmenines ar turtines problemas, rūpinasi jų sveikata ir poilsiu, savo lėšomis prižiūri, remontuoja ir gerina vaikams priklausantį namą ir kitą jų paveldėtą turtą, todėl geriausiai žino jų poreikius ir interesus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinio dalį tenkino – nušalino D. S. testamento, patvirtinto 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šaltauskienės (notarinio registro Nr. 3023) (2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šaltauskienės išduotas ieškovei liudijimas (notarinio registro Nr. 1274), vykdytoją ieškovę nuo šių pareigų atlikimo. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė.
12. Teismas nurodė, kad D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji buvo atsakovo sutuoktinė. Santuokos metu gimė du vaikai: sūnus J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei duktė I. S., gim. (duomenys neskelbtini). D. S. testamentu, patvirtintu 2016 m. birželio 28 d., visą turtą paliko savo nepilnamečiams vaikams. 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro notarė išdavė palikėjos turto paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį jiems po 1/2 dalį atiteko nekilnojamasis turtas: 34,70 kv. m bendro ploto butas (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis 89,18 kv. m bendro ploto prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), 0,1502 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 294,21 kv. m bendro ploto pastatas – vienbutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), 0,1456 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kitas turtas ir pinigai. Dėl kitos 1/2 dalies turto, nurodyto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime, yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiam sutuoktiniui – atsakovui. Paveldėjimo teisės liudijimu ieškovė yra paskirta D. S. testamento vykdytoja, kol kiekvienas iš įpėdinių sulauks 18 metų. 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė išdavė ieškovei liudijimą, kad ieškovė yra dukters D. S. testamento vykdytoja.
13. 2017 m. kovo 8 d. atsakovai sudarė santuoką, šeima augina Ž. S. ir D. S. du nepilnamečius vaikus, R. S. nepilnametę dukterį iš pirmos santuokos – U. K. bei atsakovų bendrą nepilnametę dukterį S. S..
14. Dėl nepilnamečių paveldėto namo nuomos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ne nuomos, o šeimos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. Po D. S. mirties atsakovai bei jų visi nepilnamečiai vaikai gyvena 294,21 kv. m bendro ploto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovo ir D. S. nepilnamečiai vaikai iki mamos mirties visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena tame pačiame ginčo gyvenamajame name. Tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai naudoja gyvenamąjį namą ne pagal paskirtį ar nepaisydami nepilnamečių vaikų interesų. Byloje taip pat nesurinkta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad vaikai naudojasi tik dalimi gyvenamojo namo ar žemės sklypo.
15. Byloje nėra ginčo, kad ginčo gyvenamasis namas ir žemės sklypas, ant kuriuo pastatytas šis gyvenamasis namas, buvo atsakovo Ž. S. bei D. S. bendroji jungtinė nuosavybė, gyvenamasis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje buvę sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno. Atsakovas įgyvendino su D. S. sudarytą susitarimą, kad ginčo namas atitektų jų nepilnamečiams vaikams lygiomis dalimis. Tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, atsakovas mirusios D. S. turto paveldėjimo procese padarė esminę klaidą – pasirašė taikos sutartį, kuria atsisakė savo namo dalies ir pripažino, kad namas priklausė asmeninės nuosavybės teise tik D. S.. Atsakovo taikos sutarties variantas, pasiūlytas testamento vykdytojai ieškovei, pagal kurį 1/2 dalį jam priklausančio santuokoje turto atsakovas padovanoja nepilnamečiams vaikams, o 1/2 dalį motinos turto paveldi vaikai, ieškovės buvo atmestas. Taigi, pasirašius taikos sutartį D. S. turto paveldėjimo byloje, visas namas buvo paveldėtas nepilnamečių vaikų, o viso namo valdymas pagal testamentą atiteko testamento vykdytojai. Tačiau ir ši nauja aplinkybė – D. S. asmeninės nuosavybės teisė į ginčo turtą (ir į gyvenamąjį namą), nustatytą turto paveldėjimo byloje, nepaneigia, kad ginčo gyvenamasis namas buvo atsakovo, D. S. ir jų nepilnamečių vaikų šeimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
16. 294,21 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovų šeima (sutuoktiniai) su keturiais nepilnamečiais vaikais, yra šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje turi teisę gyventi visi jų šeimos nariai. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad nepilnamečių vaikų tėvas su sutuoktine turi prievolę mokėti savo nepilnamečiams vaikams nuomos mokestį už naudojimąsi jiems priklausančia nuosavybės teise gyvenamąja patalpa. Gyvenamajame name gyvena ir patys šio turto savininkai – nepilnamečiai vaikai ir pastarųjų poreikiai neatskirti nuo šeimos bendrų poreikių. Atsakovas tvarko nepilnamečių turtą uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl nėra kito teisinio pagrindo, atsakovams nesutikus, juos įpareigoti sudaryti žemės sklypo bei gyvenamojo namo nuomos sutartį, nustatyti nuomos mokestį ir jį priteisti iš atsakovų.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pozicija prieštarauja CK 5.38 straipsnio 1 dalyje nustatytai testamento vykdytojo pareigai tartis su įpėdiniais. Ieškovė kaip testamento vykdytoja atliko veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti, susijusius su nekilnojamuoju turtu, tačiau be suderinimo su nepilnamečių vaikų atstovu pagal įstatymą: gyvenamojo namo įvadinio elektros skaitiklio keitimą (dėl ko suveikė signalizacija), namo durų spynos pakeitimą, pakabino paveikslą kambaryje nesant nė vienam iš šeimos narių, taip pažeisdama šeimos privatumą. Ieškovė nederino sutarties sudarymo su atsakovu dėl vaikų mokslų licėjuje, mokėjo (duomenys neskelbtini) bendrijai bendrijos nario mokesčius už 2015–2017 m. (iš viso 90 Eur), nors atsakovo buvo sumokėta analogiška suma, sumokėjo ERGO draudimo bendrovei namo 137 Eur draudimo įmoką, nors atsakovas nuo pat namo atidavimo naudoti momento nuolat draudžia namą ERGO draudimo bendrovėje ir moka draudimo įmokas. Ieškovė nederino su atsakovu teisminio proceso civilinėje byloje Kauno apylinkės teisme, kai ji vienvaldiškai, kaip testamento vykdytoja, sudarė sutartį su V. M., kuriam pardavė 0,0811 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė, veikdama pagal įgaliojimą už D. S., pastarajai priklausančias UAB „Almura“ akcijas padovanojo savo vyrui P. T., dėl to nepilnamečių vaikų atstovui atsakovui teko kreiptis į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI2NS01NTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2265-555/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2265-555/2017">e2-2265-555/2017</a> buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, ginčo akcijas P. T. padovanojo anūkams. Be to, ieškovė išnuomojo savo sutuoktiniui P. T. dalį namo penkeriems metams ir pranešė, kad atvažiuos su baldais, kad būtų kur giminei susirinkti, taip pažeisdama CK 4.243 straipsnyje nustatytą draudimą panaudoti funkcijas savo asmeniniams interesams, nes ieškovė yra P. T. sutuoktinė, jų turtas, taigi – ir pajamos, yra bendras. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Tokie testamento vykdytojos veiksmai neatitinka ne tik įpėdinių, bet ir kitų suinteresuotų asmenų interesų, todėl teismas sprendė nušalinti ieškovę nuo testamento vykdytojo pareigų.
18. Atsakovas tinkamai prižiūri nepilnamečių vaikų paveldėtą turtą, rūpinasi vaikais. Tais atvejais, kai turto turintis vaikas gyvena su savo tėvais (tėvu ar motina), tėvų ir vaikų turtiniai santykiai reglamentuojami CK trečiosios knygos IV dalies XII skyriaus I skirsnyje (CK 3.185–3.191 straipsniai). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teise ir turto administratorius atskira tvarka neskiriamas, išskyrus atvejus, kada teismas nušalina tėvus nuo vaiko turto valdymo (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CK 3.187 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nepilnamečių vaikų turtas, kuriam uzufruktas netaikomas, t. y. vaikų paveldėtam turtui su sąlyga, kad tam turtui nebus taikomas uzufruktas. Nurodyta sąlyga byloje nenustatyta, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą skirti jį D. S. palikimo administratoriumi teismas atmetė.
19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą.
20. Kolegija nurodė, kad gyvenamojo namo teisinis režimas nustatomas, neatsižvelgiant į tai, kieno vardu registruotas ir kieno nuosavybė buvo. Pagal CK 3.84 straipsnį gyvenamasis namas pripažįstamas šeimos turtu. Gyvenamasis namas sukurtas buvusių sutuoktinių – atsakovo ir D. S. lėšomis bei darbu, taigi buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir iki palikėjos D. S. mirties bei vėliau buvo naudojamas kaip vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa. Gyvenamojo namo savininkai nepilnamečiai vaikai I. S. ir J. G. S. yra šios šeimos nariai, jų esminis poreikis – gyventi kartu su šeima gyvenamajame name. D. S. mirus, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su tėvu – atsakovu gyvenamajame name. Nors šis namas buvo paveldėtas nepilnamečių vaikų ir įregistruotas viešame registre jų nuosavybės teise, tačiau turto paskirtis nepasikeitė – jis liko šeimos turtu kaip vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa. Šiuo metu gyvenamajame name gyvena dabartinė atsakovo šeima.
21. Nepilnamečio vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Vaiko asmeninis būstas gali būti panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, o ar šį principą įgyvendina vaiko atstovas pagal įstatymą, ar paskirtas atstovas – testamento vykdytojas, nėra teisiškai reikšminga. Šiuo atveju šeima turtu naudojosi iki ieškovės pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį ir niekada nei žodžiu, nei raštu, nei kitokiais veiksmais neleido suprasti, kad sutinka sudaryti nuomos sutartį ir mokėti nuomos mokestį už savo gyvenimą name. Taigi ieškovės argumentas, kad atsakovas išreiškė valią sudaryti nuomos sutartį tylėdamas, yra nepagrįstas, nes šeima gyvena name visai kitu teisiniu pagrindu.
22. Išnuomodama patalpas savo sutuoktiniui testamento vykdytoja pažeidė pareigą tartis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pareigą tartis su įpėdiniais ir jų atstovu pagal įstatymą (atsakovu) (CK 5.38 straipsnio 1 dalis), apribojimą atstovaujamųjų vardu sudaryti sandorius su savo sutuoktiniu (CK 2.134 straipsnio 1 dalis) ir draudimą panaudoti funkcijas savo asmeniniams interesams (CK 4.243 straipsnis). Kiti ieškovės veiksmai taip pat gali būti kvalifikuoti kaip šeimos būsto neliečiamybės pažeidimas ir neteisėtas tėvo valdžios apribojimas. Be to, ieškovė savo veiksmais sukėlė interesų konfliktą.
23. Byloje nustatyta, kad testatorė kreditorių neturėjo ir jokie asmenys testamente nenurodyti, todėl net teoriškai negali kilti konfliktas tarp tokių asmenų ir testatorės įpėdinių interesų. Taigi testamento vykdytoja privalo testamentą vykdyti ir turtą valdyti išimtinai įpėdinių naudai ir jų interesams patenkinti. CK 5.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento vykdytojas, vykdydamas testamentą, tariasi su įpėdiniais. Šiuo atveju įpėdiniai yra nepilnamečiai, jie turi atstovą pagal įstatymą – atsakovą, tačiau testamento vykdytoja apie savo ketinimus dėl įpėdinių turto niekada jo neinformavo, su juo nesitarė, priėmusi sprendimus net ne visuomet pranešdavo apie tai vaikų atstovui pagal įstatymą.
24. Tais atvejais, kai turto turintis vaikas gyvena su savo tėvais (tėvu ar motina), tėvų ir vaikų turtiniai santykiai reglamentuojami CK trečiosios knygos IV dalies XII skyriaus I skirsnyje (CK 3.185–3.191 straipsniai). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir turto administratorius atskira tvarka neskiriamas, išskyrus atvejus, kada teismas nušalina tėvus nuo vaiko turto valdymo (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi tėvai nuo vaikų turto valdymo gali būti nušalinti, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
25. Sistemingi ir pasikartojantys ieškovės veiksmai, pažeidžiantys testamento vykdytojo pareigas, patvirtina, kad vykdydama testamento vykdytojo pareigas ieškovė nesivadovavo išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, juos pažeidė, todėl teismas pagrįstai nušalino ieškovę nuo testamento vykdytojo pareigų, t. y. pritaikė griežčiausią teisių gynimo būdą. Nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad vaikų tėvas – atsakovas, valdydamas palikimą, atliks veiksmus, kurie prieštarautų vaikų interesams, nenaudos turto vaikų interesais arba nesugebės tinkamai valdyti paveldėto turto (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Nenušalinus palikimo administratorės, besitęsiantis ieškovės ir atsakovo konfliktas gali vaikų interesams sukelti didesnę žalą.
26. Nėra pagrindo taikyti CK 3.187 straipsnio 3 punkto, nes šioje normoje nustatytas uzufrukto ribojimas taikomas tik tais atvejais, kai yra konkrečiai įtvirtintas įstatyme arba testamente. Be to, įstatymas (CK 3.187 straipsnis) taip pat išskiria tam tikrą vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio tėvai neturi teisės tvarkyti net uzufrukto teise. Tokiam turtui priskiriamas vaiko turtas, įgytas už savo paties uždirbtas lėšas; skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; vaikui dovanotas ar jo paveldėtas turtas su sąlyga, kad jam nebus nustatomas uzufruktas. Vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, vaikų būstas ar turto duodamos nuomos atveju pajamos gali būti panaudojamos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir panašiai bei šeimos gyvenimui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų tenkintas, o atsakovo priešieškinis atmestas, taip pat ieškovės naudai priteistas visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Pagal CK 3.187 straipsnį tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas. Teismai nesiaiškino, ar vaikų paveldėtą turtą tėvas gali valdyti uzufrukto teise, jei tokio turto valdymui yra paskirtas testamento vykdytojas, kadangi atsiranda tam tikras valdymo konfliktas, t. y. turtą nepilnamečių vaikų interesais valdo ir tvarko atstovas pagal įstatymą (tėvas) ir testamento vykdytojas. Ieškovės nuomone, esant paskirtam testamento vykdytojui, tėvas neturi teisės nepilnamečio vaiko (vaikų) turto valdyti uzufrukto teise, nes atsiranda specialus testatoriaus valia paskirtas tokio turto valdytojas, kuriam esant negalimas (nebetenka prasmės) dar vieno turto valdytojo vaikų interesais buvimas. Tokiu atveju pripažintina, kad testatoriaus valia paskirtas testamento vykdytojas yra specialus subjektas, kuriam teikiamas prioritetas prieš atstovą pagal įstatymą. Be to, CK 3.187 straipsnio 3 punkte nustatytas ribojimas uzufrukto teise valdyti nepilnamečio vaiko turtą, kuris yra nepilnamečio paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatytas uzufruktas. Nors testatorės D. S. testamente tiesiogiai nebuvo suformuluotas toks apribojimas, tačiau jis išplaukia iš paties testamento vykdytojo, kuris nėra nepilnamečio vaiko tėvas, paskyrimo fakto. Testatorė, nepasitikėdama atsakovu ir paskirdama turto valdytoju ir tvarkytoju ne vaikų tėvą, o kitą asmenį, iš esmės išreiškė ir savo valią, jog nuo tokio turto valdymo uzufrukto teise vaikų tėvas būtų nušalinamas. Jei būtų priešingai, testatorė būtų pasinaudojusi CK 5.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise paskirti kelis testamento vykdytojus.
27.2. Ieškinys buvo reiškiamas abiem atsakovams, tačiau teismai dėl atsakovės teisės valdyti J. G. S. ir I. S. priklausantį turtą iš esmės nepasisakė, o apibendrintai išvadas pateikė abiejų atsakovų atžvilgiu, nors atsakovė R. S. nėra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą ir šiuo pagrindu negali naudoti atsakovo nepilnamečių vaikų turto. Atsakovė teisę valdyti Ž. S. nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise galėtų tik tuo atveju, jei nepilnamečius vaikus įsivaikintų (CK 3.190 straipsnio 2 dalis), tačiau ji to nėra padariusi, o kartu ir nėra įgijusi turto valdymo uzufrukto teisės.
27.3. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turto statusą gali įgyti tik vienam ar abiem sutuoktiniams, bet ne jų nepilnamečiams vaikams priklausantis turtas. Jei tokį statusą gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) faktiškai turėjo esant gyvai D. S., tai toks šio turto statusas atsakovui pasibaigė mirus D. S.; pasibaigimo pagrindas – CK 3.49 straipsnio 1 dalis, pagal kurią santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta, ir CK 3.86 straipsnio 1 dalis, pagal kurią šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Atsakovų Ž. S. ir R. S. santuokos sudarymas turtui, kuris jiems nepriklauso, šeimos statuso nesukuria, nes neatitinka CK 3.84 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Be to, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio atsakovai negali gintis aplinkybe, jog nepilnamečiams vaikams priklausantis turtas turi šeimos turto statusą, kadangi toks statusas nėra įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre.
27.4. Įstatymo leidėjas plačiau nekomentuoja testamento vykdytojo pareigų pažeidimo laipsnio, suteikiančio teisę teismui nušalinti jį. Kasaciniame teisme buvo nagrinėtas palikimo administratoriaus nušalinimo klausimas, tačiau kitu atveju – paskyrus bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2013">3K-3-393/2013</a>). Pagal CK 5.42 straipsnį testamento vykdytojas gali būti nušalinamas tik esant esminiams, o ne bet kokiems jo atliekamiems pareigų pažeidimams. Priešingas aiškinimas reikštų testatoriaus valios dėl palikto turto tolesnio valdymo nepaisymą bei prieštaravimą bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Pagal įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas įvertintos teismų nurodomos testamento vykdytojos nušalinimo priežastys pripažintinos neesminėmis bei nesudarančiomis pagrindo ieškovės, kaip testamento vykdytojos, veikimą traktuoti kaip priešingą nepilnamečių ar trečiųjų asmenų interesams.
27.5. Skaitiklio, spynos pakeitimas, namo draudimas bei įmokų mokėjimas bendrijai tiesiogiai susiję su testamento vykdymu, t. y. paveldėto turto tvarkymu, apie tai atsakovas buvo informuotas ir žinojo. Sutarties su licėjumi pasirašymas buvo suderintas su atsakovu, tai patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas. Mirusios D. S. paveikslo pakabinimas, ieškovei teisėtai patekus į namą, kurį ji, kaip testamento vykdytoja, turi teisę valdyti ir prižiūrėti, iš viso negali būti laikomas veikimu prieš vaikų (įpėdinių) interesus. Tai, kad kai kuriuos mokėjimus (bendrijai, draudimo bendrovei) atliko ir pats atsakovas, nebūtinai reiškia, kad ieškovė tokių veiksmų nederino – tokia pat pareiga yra nustatyta ir atsakovui, kaip vaikų atstovui pagal įstatymą. Duomenų, kad prieš atlikdamas tokius mokėjimus atsakovas būtų tai derinęs su testamento vykdytoja, nepateikta, nors atsakovas žinojo, kad su turto valdymu ir naudojimu susijusius veiksmus atlieka testamento vykdytoja. Kita vertus, toks dvigubas mokėjimas jokių nepalankių pasekmių įpėdiniams nesukėlė, permoką visuomet įmanoma susigrąžinti, o pakartotinai sudarytą draudimo sutartį – nutraukti ir taip pat susigrąžinti sumokėtas lėšas. Priešingai teismų argumentams, byloje pateikta pakankamai duomenų apie ieškovės, kaip testamento vykdytojos, veiksmų derinimą su atsakovu elektroniniais laiškais, žinutėmis telefonu, ataskaitų pateikimu. Be to, teismai, darydami išvadą apie tariamą ieškovės nebendradarbiavimą su atsakovu, nevertino, kad atsakovo nurodomi nesusipratimai sudaro labai neesminę dalį bendrame ieškovės nepilnamečių vaikų naudai atliktų veiksmų kontekste, kas leidžia tai vertinti kaip neesminius ir mažareikšmius nesutarimus. Teismų išvados apie ieškovės nebendradarbiavimą ir veikimą prieš įpėdinių interesus neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.
27.6. 0,0811 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) D. S. (o ne testamento vykdytoja) V. M. pardavė dar iki santuokos su atsakovu 1995 m. gegužės 17 d. atskira pirkimo–pardavimo sutartimi, kai buvo pardavinėjamas ir butas (duomenys neskelbtini). Pirkėjas buto pirkimo–pardavimo sutartį per 3 mėn. įregistravo VĮ Registrų centre, tačiau žemės sklypo – ne, o pagal 1964 m. CK nuostatas toks sandoris tapo negaliojantis. Šis sklypas, kaip parduotas, netgi nebuvo įtraukiamas į paveldimo turto apyrašą (ne ieškovės sprendimu), todėl ši teisinė situacija turėjo būti išspręsta arba pirkėjui grąžinant sumokėtus pinigus, arba įregistruojant jo teises į žemės sklypą. Žemės sklypas, esantis po keturbučiu namu, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, iš esmės yra nefunkcionalus ir negali būti panaudojamas jokiu kitu tikslu, o taikant restituciją tektų grąžinti sklypo kainą nepilnamečių vaikų lėšomis. Taigi ieškovės veiksmai, padedant įteisinti sklypą pirkėjo vardu, negali būti pripažįstami kaip veikimas prieš vaikų interesus, juolab kad tai įpėdiniams nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Sudarant UAB „Almura“ akcijų dovanojimo sutartį, ieškovė veikė ne kaip testamento vykdytoja, o kaip dar gyvos D. S. atstovė, todėl ieškovės veiksmai, atlikti iki paskyrimo testamento vykdytoja, niekaip negali paveikti jos, kaip testamento vykdytojos, teisių ir pareigų. Patalpos, kurios buvo išnuomotos P. T., nuo pat jų pastatymo dienos turėjo tikslinę paskirtį – apsistoti tėvams, atvykusiems aplankyti D. S., t. y. testamento vykdytojai bei jos sutuoktiniui, ir šiomis patalpomis pagal tokią paskirtį faktiškai buvo naudojamasi, kai jos nebuvo nuomojamos tretiesiems asmenims, tik šiuo atveju P. T. įpėdinių (anūkų) naudai dar papildomai mokėjo ir nuomos mokestį. Tokia sutartis, paaiškėjus, kad su tuo nesutinka atsakovas, buvo nutraukta.
27.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 5.42 straipsnį, kuriame imperatyviai nustatyta, kad, nušalinus testamento vykdytoją ar palikimo administratorių, turi būti skiriamas kitas palikimo administratorius, tačiau tai padaryta nebuvo.
28. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės išlaidų, patirtų advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Testamento vykdytoja turi teisę inicijuoti įpėdinių nenaudojamo turto valdymo ir tvarkymo sąlygų nustatymą, tačiau jokio prioriteto prieš atstovą pagal įstatymą testamento vykdytoja neturi. Priešingai, CK 5.38 straipsnio 1 dalis įpareigoja testamento vykdytoją tartis su įpėdiniais, konkrečiu atveju – su jų atstovu pagal įstatymą dėl turto valdymo ir tvarkymo. Turtas, kuris reikalingas nepilnamečių įpėdinių poreikiams tenkinti, tiesiogiai uzufrukto teise naudotinas atstovo pagal įstatymą – jų tėvo, kuris šį turtą valdo ir tvarko. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaikų atstovas pagal įstatymą neturi galimybės tinkamai įgyvendinti šių turto valdymo ir tvarkymo teisių, jis privalo kreiptis į testamento vykdytoją, kad bendradarbiaujant būtų ieškoma vaikų interesams palankiausio sprendimo.
28.2. Uzufrukto eliminavimo sąlyga testamente turi būti ne numanoma, o aiškiai suformuluota. Jeigu testatorė būtų siekusi, kad atsakovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, negalėtų naudoti vaikų turto, tai ji būtų ir suformulavusi sąlygą, kad paveldimam turtui uzufruktas nėra nustatomas. Testamento vykdytojos paskyrimą ir jai įgalinimų suteikimą reikėtų vertinti kaip tam tikrą nepilnamečių įpėdinių paveldėto, bet tiesiogiai jų nenaudojamo turto valdymo ir tvarkymo būdo nustatymą.
28.3. Testamento vykdytojos paskyrimas nepanaikina uzufrukto teisės, nes uzufrukto teisės turinys yra kitoks – teisė daiktą naudoti (ir gauti iš jo vaisius bei pajamas), tvarkyti bei valdyti (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Testamentu testatorė įgalino testamento vykdytoją veikti nepilnamečių vaikų naudai, tvarkant ir valdant jų turtą, tačiau teisės naudoti vaikų turtą ir iš jo gauti vaisius ir pajamas testatorė testamento vykdytojai nesuteikė. Uzufrukto teisę turi tik vaikų atstovas pagal įstatymą, t. y. jų tėvas. Ir tai taikytina ne tik gyvenamajam namui su žemės sklypu, bet apskritai ir visam kitam paveldėtam nepilnamečių nekilnojamajam turtui bei vertybiniams popieriams. Tai reiškia, kad jeigu tas turtas nenaudojamas nepilnamečių vaikų tiesioginiams poreikiams tenkinti, tai jį gali valdyti ir tvarkyti testamento vykdytoja (ką ji ir darė), tačiau tokio turto vaisius ir pajamas, esant poreikiui, turi teisę naudoti nepilnamečių vaikų tėvas.
28.4. Testamentą sudarantis asmuo turi galimybę pačiame testamente nurodyti savo sprendimų priežastis, tačiau testamente D. S. neišreiškė nepasitikėjimo savo sutuoktiniu ir testamento vykdytojos paskyrimo niekaip nepaaiškino. Teismai nenustatė D. S. motyvų, skiriant testamento vykdytoją, todėl ieškovės atstovo nurodytas testatorės nepasitikėjimas atsakovu – prielaidomis grįsta subjektyvi nuomonė.
28.5. Atsakovė R. S. gyvena gyvenamajame name, priklausančiame nuosavybės teise atsakovo Ž. S. nepilnamečiams vaikams, kaip S. šeimos narys, ir neįgyvendina jokios savarankiškos uzufrukto teisės turtui, priklausančiam nepilnamečiams vaikams iš pirmos atsakovo santuokos. Jos teisė naudotis gyvenamuoju namu yra išvestinė teisė iš Ž. S. uzufrukto teisės vaikų turto atžvilgiu bei iš šeimos turto teisinį režimą reglamentuojančių CK 3.84 ir 3.85 straipsnių.
28.6. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, ant kurio buvo pastatytas šis gyvenamasis namas, buvo atsakovo ir D. S. bendroji jungtinė nuosavybė; gyvenamasis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje buvę sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno. Mirus D. S., 2017 m. vasario 23 d. atsakovui su ieškove sudarius taikos sutartį ir paveldėjimo byloje notarei išdavus nuosavybės teisės liudijimus, gyvenamasis namas su žemės sklypu tapo nepilnamečių vaikų nuosavybė, tačiau gyvenamasis namas ir toliau liko vienintelė S. šeimos gyvenamoji patalpa ir jam toliau taikomas šeimos turto teisinis režimas.
28.7. CK 3.84 straipsnio 2 dalyje rašoma tik apie sutuoktiniams priklausantį turtą, o apie turtą, priklausantį nepilnamečiams šeimos nariams, nėra pasisakyta. Įstatymo leidėjas, priimdamas CK ir konkrečiai nustatydamas šeimos turto apibrėžimą, nemodeliavo situacijos, kai šeimos poreikiams būtinas nekilnojamasis turtas (ar turtinės teisės į jį) priklausys ne suaugusiems šeimos nariams, bet jų nepilnamečiams vaikams. CK 3.84 straipsnyje nėra aiškiai išreikšto formalaus draudimo pripažinti nepilnamečių šeimos narių turtą šeimos turtu. Toks pripažinimas yra įmanomas, jeigu nepilnamečiams vaikams priklausantis turtas yra naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK komentaru ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimu „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šioje byloje yra akivaizdus nepilnamečių vaikų interesas gyventi jiems priklausančiame gyvenamajame name su savo šeima, ir jis yra žymiai svarbesnis nei ieškovės ginamas interesas namą nuomoti ir gauti pajamas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas išsakė abejonę, ar atsakovai turės pakankamai lėšų ieškovės reikalaujamam nuomos mokesčiui mokėti, todėl neatmetė galimybės, kad, teismui patenkinus ieškinį, šeima privalės išsikelti iš namo ir ieškoti kitos gyvenamosios patalpos.
28.8. CK 3.86 straipsnio 1 dalyje nėra aptartas atvejis, kai santuoka baigiasi mirus vienam sutuoktiniui. Pasibaigus S. santuokai, liko tėvas ir du nepilnamečiai vaikai, t. y. nepilna S. šeima, ir jie toliau gyveno toje pačioje šeimos gyvenamojoje patalpoje – gyvenamajame name su žemės sklypu. Pusė šio turto priklausė atsakovui, o pusė įgijo paveldimo turto statusą. 2017 m. vasario 23 d. buvo sudaryta taikos sutartis tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų, atstovaujamų atstovės U. T.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12727-1045/2017 šią taikos sutartį patvirtino. Pagal taikos sutartį Ž. S. atsisakė savo teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pripažindamas, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu priklausė mirusiai sutuoktinei D. S.. Nors toks pripažinimas buvo neteisingas, kadangi namą sutuoktiniai statė iš bendrų lėšų, o visam statybos procesui vadovavo ir daugelį statybos ir įrangos darbų atliko asmeniškai pats atsakovas, tačiau, įtikintas ieškovės, manė, kad tinkamai vykdo savo ir D. S. žodinį susitarimą, aptartą kelios savaitės prieš D. S. mirtį, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas atitektų nepilnamečiams vaikams. Tačiau Ž. S., būdamas prislėgtos psichinės būsenos, neįsigilinęs į taikos sutarties sąlygas, nesikreipęs pagalbos į teisės konsultantą, padarė tris esmines klaidas: 1) D. S. mirė ir jos turto dalis pagal jų žodinį susitarimą (ir testamentą) atiteko vaikams, tačiau pats Ž. S. savo susitarimo dalį galėjo įgyvendinti parašydamas testamentą vaikų naudai (kaip tai padarė D. S.); 2) sutikdamas atsisakyti savo dalies į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, jis nesuvokė, kad ši turto dalis taip pat pateks į D. S. testamento reguliavimo sritį ir testamento vykdytoja galės reikšti pretenzijas gyvenamąjį namą valdyti ir tvarkyti; 3) jis nesuvokė, kad, sudarydamas taikos sutartį pagal ieškovės pasiūlytas sąlygas, padėjo jai įvykdyti savo planą daryti įtaką S. šeimos gyvenimui name.
28.9. S. šeimos turto statusas nesikeitė ir išliko, o atsakovui sudarius santuoką su R. S., tiesiog padidėjo S. šeima. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes žino visas gyvenamojo namo statybos aplinkybes ir tai, kad nuo pat namo atidavimo naudoti 2011 m. jame gyvena S. šeima. Ieškovė pati atstovavo nepilnamečiams vaikams paveldėjimo procese, rengė ir 2017 m. vasario 23 d. sudarė su atsakovu taikos sutartį, registravo VĮ Registrų centre vaikų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, todėl negali remtis argumentu, kad nežinojo, jog namas yra S. šeimos gyvenamoji patalpa ir turi šeimos turto statusą, nors tai ir nėra įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje.
28.10. Ieškovė neneigė atlikusi byloje nurodytus vaikų turto valdymo veiksmus, o teismai pagrįstai pripažino, kad tokie veiksmai prieštarauja CK 5.38 straipsnio 1 dalyje nustatytai testamento vykdytojo pareigai tartis su įpėdiniais. Kadangi šioje byloje įpėdiniai yra nepilnamečiai vaikai, tai ieškovė pažeidė pareigą tartis su jų atstovu pagal įstatymą.
28.11. Atsakovas turi pagrindo nepasitikėti ieškove, kaip testamento vykdytoja, nes ji dar iki testatorės mirties, sudarydama penkis dovanojimo sandorius kartu su savo sutuoktiniu, pasisavino dalį jos turto, nuskriausdama turto paveldėtojus. Sistemingi ieškovės veiksmai, pažeidžiantys testamento vykdytojo pareigas, patvirtina, kad ieškovė nesivadovavo išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, juos pažeidė, todėl teismas pagrįstai nušalino ieškovę nuo testamento vykdytojo pareigų, t. y. pritaikė griežčiausią vaikų teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nenušalinus palikimo administratorės, besitęsiantis konfliktas gali vaikų interesams sukelti didesnę žalą. Po teismų procesinių sprendimų vaikų paveldėtam turtui negresia jokie pavojai, kadangi jis turi administratorių – vaikų atstovą pagal įstatymą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šeimos turto teisinio režimo taikymo vaikų nuosavybe esančiam turtui
29. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai, atmesdami ieškinį, nepagrįstai rėmėsi šeimos turto institutu, nes ginčo namui šeimos turto teisinis režimas netaikytinas. Teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą teisiškai pagrįstu.
30. Šeimos turto institutas, be kita ko, yra skirtas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus (Mikelėnas, V., ir kt. (autorių kolektyvas). Civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2002, p. 174). Šeimos turtas yra teisinė nepilnamečių vaikų teisės į būstą garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2005">3K-3-426/2005</a>). Tai daroma uždraudžiant tėvams be išankstinio teismo leidimo disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančia, tačiau šeimos turtu esančia šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.85 straipsnio 2 dalis), uždraudžiant išieškoti iš šeimos gyvenamosios patalpos pagal kreditorių reikalavimus (CK 3.85 straipsnio 3 dalis), nustatant vaikų teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (uzufruktą) tėvų santykių pasibaigimo atveju (CK 3.86 straipsnio 2 dalis), perkeliant nuomos teises į šeimos gyvenamąją patalpą tam iš tėvų, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai (CK 3.86 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą šeimos turto teisinis režimas šeimos gyvenamajai patalpai taikomas tuo atveju, jei patalpa yra abiejų arba vieno iš sutuoktinių nuosavybė (CK 3.84 straipsnio 1 dalis).
31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje šeimos turto teisinis režimas aiškinamas plačiau. Pavyzdžiui, jis pripažįstamas ir tokiais atvejais, kai patalpa, kurioje gyvena šeima, nuosavybės teise priklauso vienam iš vaiko tėvų, net jei vaiko tėvai nėra susituokę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2006">3K-3-302/2006</a>), arba kai patalpa, kurioje gyvena šeima, teisiškai nėra įregistruota kaip gyvenamoji patalpa (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005). Vis dėlto visiems šiems atvejams būdinga tai, kad patalpa, kurioje gyvena šeima, nuosavybės teise priklauso vienam arba abiem vaiko tėvams.
32. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šeimos turto teisinis režimas saugo vaiko teisę į būstą apribodamas tėvų (ar vieno iš jų) nuosavybės teisę į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – šeimos gyvenamąją patalpą. Tuo tarpu šeimos gyvenimas patalpoje, nuosavybės teise priklausančioje nepilnamečiams vaikams, savaime nesudaro pagrindo tokiai patalpai taikyti šeimos turto teisinio režimo.
33. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskirumo principas, pagal kurį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 3.185 straipsnio 1 dalyje (su CK 3.187 straipsnyje nustatytomis išimtimis), turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tačiau tėvų teisės tvarkant savo nepilnamečių vaikų turtą yra apribotos, pavyzdžiui, pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus (CK 3.186 straipsnio 2 dalis); be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 3 punktas); tėvams, tvarkantiems savo vaikų turtą uzufrukto teise, draudžiama perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti uzufrukto teisę (CK 3.189 straipsnio 1 dalis); pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės (CK 3.189 straipsnio 2 dalis) ir kt.
34. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso vaikams, jų teisė į būstą saugoma ne šeimos turto instituto normų pagrindu, bet teisės normų, nustatančių tėvų uzufrukto teisės tvarkant vaikų turtą apribojimus, kurie savo apimtimi gali būti netgi platesni nei apribojimai, taikomi šeimos turto atveju.
35. Tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso vaikams, tačiau tėvai neturi uzufrukto teisės į šį vaikų turtą, vaikų teisė į būstą saugoma pasitelkiant kitus teisės instrumentus (žr. šios nutarties 40–41 punktus). Vaiko teisės į būstą apsaugos dubliavimas taikant tiek šeimos turto, tiek kitų institutų normas būtų perteklinis.
36. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teisės išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčo namas iki D. S. mirties buvo šeimos gyvenamoji patalpa. Tačiau, mirus D. S. ir namo nuosavybės teisei paveldėjimo būdu perėjus nepilnamečiams vaikams I. S. bei J. G. S., pasibaigė namo, kaip šeimos turto, teisinis režimas. Kadangi namas I. S. bei J. G. S. priklauso nuosavybės teise, tiek jų, tiek kitų dviejų šiame name gyvenančių nepilnamečių vaikų (S. S. ir U. K.) teisė į gyvenamąjį būstą (tiek, kiek ji susijusi su teise gyventi šiame name) saugoma ne šeimos turto instituto, bet kitų teisės normų pagrindu (žr. šios nutarties 40–41 punktus). Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjusių teismų argumentai, susiję su šio teisinio režimo taikymu ginčo namui, pripažinti teisiškai nepagrįstais.
Dėl tėvų ir (ar) testamento vykdytojo teisių tvarkyti vaikų paveldėtą turtą
37. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad, atmesdami ieškinio reikalavimus, teismai nepagrįstai rėmėsi CK 3.186 straipsnio 2 dalies norma. Ieškovės teigimu, vaikų tėvui nepriklauso uzufrukto teisė į namą, todėl tėvas negali priimti sprendimų dėl namo naudojimo – tokius sprendimus vienvaldiškai gali priimti tik ji, kaip testamento vykdytoja. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta teisiškai pagrįstu tik iš dalies.
38. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 3.185 straipsnio 1 dalyje (su CK 3.187 straipsnyje nustatytomis išimtimis), turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teise. Viena iš CK 3.187 straipsnyje nustatytų išimčių – tėvai neturi teisės uzufrukto teise tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas (CK 3.187 straipsnio 3 punktas).
39. Pažymėtina, kad teisės sistema negali sukurti prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kai yra keli asmenys, turintys teisę naudoti ir (ar) tvarkyti tą patį nepilnamečių vaikų turtą, jei šių asmenų teisės nėra aiškiai konkretizuotos ir atskirtos (pvz., kai teisę tvarkyti vaikų paveldėtą turtą testamento vykdytojas turi testamento, o tėvai – įstatymo pagrindu). Todėl tais atvejais, kai testamentu jo vykdytojui yra suteikta teisė naudoti ir tvarkyti nepilnamečių vaikų paveldėtą turtą iki jų pilnametystės, konkrečiai neapibrėžiant tokio naudojimo ir tvarkymo teisės turinio (apimties), CK 3.187 straipsnio 3 punkto prasme laikytina, kad vaikai paveldi turtą su sąlyga, kad jam uzufruktas nenustatomas.
40. Vis dėlto net ir tais atvejais, kai tėvai neįgyja uzufrukto teisės tvarkyti vaikų paveldėto turto dėl to, kad teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų paveldėtą turtą iki jų pilnametystės suteikiama testamento vykdytojui, pastarasis, įgyvendindamas šią teisę, neturi absoliučios diskrecijos. Tokios diskrecijos pripažinimas sudarytų pagrindą skirtingai traktuoti testamento pagrindu atsirandančias testamento vykdytojo ir įstatymų pagrindu atsirandančias tėvų teises, susijusias su vaikų turto tvarkymu, sukurtų prielaidas vaikų, kurių turtą pavesta tvarkyti testamento vykdytojui, interesų pažeidimui.
41. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai teisė naudoti ir tvarkyti visą nepilnamečių vaikų paveldėtą turtą priklauso testamento vykdytojui, konkrečiai neapibrėžiant tokio naudojimo ir tvarkymo teisės turinio (apimties), vaiko tėvai neturi teisės šio turto tvarkyti uzufrukto teise. Tokiu atveju tarp testamento vykdytojo ir vaikų susiklosčiusiems santykiams pagal analogiją mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos teisės normos, reglamentuojančios tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise (CK 3.185–3.191 straipsniai). Tai, be kita ko, reiškia, kad visi testamento vykdytojo sprendimai dėl vaikų turto valdymo ir tvarkymo turi atitikti geriausius vaikų interesus (CK 3.186 straipsnio 1 dalis), pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, testamento vykdytojas gali naudoti vaikų reikmėms, atsižvelgdamas į vaiko interesus (CK 3.186 straipsnio 2 dalis), testamento vykdytojas be išankstinio teismo leidimo neturi teisės atlikti veiksmų, nurodytų CK 3.188 straipsnio 1 dalyje, ir kt.
42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad testamentu teisė valdyti ir tvarkyti visą nepilnamečių vaikų I. S. ir J. G. S. paveldėtą turtą priskirta testamento vykdytojai U. T.. Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė bylą nagrinėję teismai, vaikų tėvas Ž. S. neįgijo teisės šio turto tvarkyti uzufrukto teise.
43. Pažymėtina, kad U. T. pareikštas reikalavimas dėl namo nuomos santykių pripažinimo ir nustatymo laikytinas jos, kaip testamento vykdytojos, teisės naudoti ir tvarkyti vaikams nuosavybės teise priklausantį namą įgyvendinimu. Todėl, vadovaujantis šios nutarties 41 punkte nurodyta taisykle, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar testamento vykdytojos siekiamas įgyvendinti sprendimas dėl namo naudojimo ir tvarkymo (nuomos sutarties su atsakovais sudarymo) geriausiai atitinka vaikų, kaip namo savininkų, interesus (CK 3.186 straipsnio 1 dalis).
44. Aptariamuoju aspektu pirmiausiai pažymėtina, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas yra naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo metu gyvenamajame name gyvena dabartinė atsakovo Ž. S. šeima: atsakovas Ž. S., jo sutuoktinė atsakovė R. S. ir keturi nepilnamečiai vaikai (įskaitant I. S. ir J. G. S.). Ieškovė kasaciniame skunde šių aplinkybių neginčija. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad namas faktiškai naudojamas bendriems šeimos, kurios nariai yra ir I. S. bei J. G. S., poreikiams tenkinti.
45. Sprendžiant, ar toks namo naudojimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti nepažeidžia I. S. ir J. G. S. interesų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytinos: 1) ar namo parametrai – vieta, dydis, suplanavimas ir kt. atitinka vaikų interesus (pvz., ar, atsižvelgiant į individualius I. S. ir J. G. S. poreikius, jiems nereikėtų gyventi kitoje vietoje); 2) ar namas yra tinkamas konkrečiai šeimai (pvz., ar dėl namo išlaikymui reikalingų išlaidų nenukenčia kiti I. S. ir J. G. S. interesai); 3) ar vaikų interesai nepažeidžiami šeimai priimant „vidinius“ sprendimus dėl namo naudojimo tvarkos (pvz., ar I. S. ir J. G. S. skiriama pakankamai vietos name, atsižvelgiant į šeimos sudėtį); 4) ar vaikų paveldėto turto pakanka jų prievolėms, susijusioms su paveldėtu turtu, įvykdyti (pvz., ar mokesčiams ir įmokoms, susijusiems su paveldėtu namu, užtenka I. S. ir J. G. S. turto).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad susiklosčiusi padėtis pažeidžia I. S. ir J. G. S., kaip namo savininkų, interesus ir (ar) kad ieškovės, kaip testamento vykdytojos, siekiamas įgyvendinti sprendimas dėl namo naudojimo juos (vaikų interesus) atitiktų labiau. Pirma, nenustatyta, kad namo parametrai – vieta, dydis, suplanavimas ir kt. neatitinka I. S. ir J. G. S. interesų, kad namas yra netinkamas konkrečiai šeimai, kad I. S. ir J. G. S. interesai pažeidžiami šeimai priimant „vidinius“ sprendimus dėl namo naudojimo tvarkos, kad vaikų turto nepakanka jų prievolėms, susijusioms su namu, įvykdyti ar kt. Antra, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažinęs su Ž. S. šeimos gyvenimo sąlygomis, vaikų teisių pažeidimo nenustatė. Vien tai, kad vaikai negauna pajamų iš turimos nuosavybės dėl to, jog likę jų šeimos nariai (tėvas, R. S. ir kiti du vaikai) naudojasi namu neatlygintinai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti I. S. ir J. G. S., kaip namo savininkų, interesų pažeidimo. Pažymėtina, kad ieškovės siekiamas įgyvendinti sprendimas dėl namo naudojimo sudarytų prielaidas interesų konfliktui tarp vaikų ir kitų dabartinės jų šeimos narių atsirasti.
47. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino šeimos turtą ir tėvų teisę tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise reglamentuojančias teisės normas, tačiau atmesdami ieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį priėmė iš esmės teisingus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Pagrindo panaikinti šiuos sprendimus kasacinio skundo argumentais nenustatyta.
Dėl testamento vykdytojo nušalinimo
48. Remiantis CK 5.38 straipsniu, testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti. Kol nepaskirtas palikimo administratorius arba kol nenustatyti įpėdiniai, testamento vykdytojas atlieka įpėdinio funkcijas: valdo palikimą, sudaro palikimo apyrašą, išmoka palikimo skolas, išieško palikėjo skolininkų skolas, teikia išlaikytiniams priklausantį išlaikymą, ieško įpėdinių, aiškinasi, ar įpėdiniai priima palikimą, ir pan. Testamentas yra testamento vykdytojo veiklos instrukcija. Testamento vykdytojas, vykdydamas testamentą, tariasi su įpėdiniais. Ginčą dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas (1 dalis). Testamento vykdytojas savo pareigas privalo atlikti taip pat rūpestingai, kaip jis rūpinasi savo privačiais interesais. Jeigu testamento vykdytojas už savo darbą gauna atlyginimą, tokiu atveju jis įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims atsako ir už neatsargiais veiksmais padarytus nuostolius (2 dalis).
49. Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.40 straipsnis).
50. Remiantis CK 5.42 straipsniu, jeigu testamento vykdytojas savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teisę nušalinti testamento vykdytoją ir paskirti palikimo administratorių.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus teisė paskirti testamento vykdytoją išplaukia iš testatoriaus nuosavybės teisės, apimančios, be kita ko, teisę nuspręsti, kas ir kaip po jo mirties valdys palikimą sudarantį turtą. Testatoriaus paskirto testamento vykdytojo nušalinimas laikytinas priemone, ribojančia testatoriaus išreikštą valią dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto po jo mirties. Šiai priemonei, be kita ko, keliami pagrįstumo (teisėto siekiamo tikslo) ir būtinumo (proporcingumo tarp testamento vykdytojo padaryto pažeidimo ir jo pasekmių) reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, testamento vykdytojo nušalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad testamento vykdytojas iš esmės netinkamai atlieka savo pareigas ir (arba) pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus.
52. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovės, kaip testamento vykdytojos, nušalinimą grindė šiomis aplinkybėmis:
52.1. ieškovė, nesuderinusi šių veiksmų su nepilnamečių vaikų atstovu pagal įstatymą Ž. S. ir jo neperspėjusi, pakeitė namo įvadinį elektros skaitiklį; neįspėjusi atsakovo pakeitė namo durų spyną, dėl to nebuvo galima atrakinti durų; savavališkai patekusi į namą, su niekuo nesuderinusi ir nieko neatsiklaususi, savo nuožiūra pakabino paveikslą;
52.2. ieškovė sudarė priedą prie sutarties su licėjumi ir taip nušalino nuo vaikų auklėjimo atsakovą, neleisdama jam pačiam priimti sprendimo dėl vaikų ugdymo;
52.3. ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) bendrijai bendrijos nario mokestį, nors šį mokestį jau buvo sumokėjęs atsakovas; sumokėjo ERGO draudimo bendrovei namo, esančio (duomenys neskelbtini), 137 Eur draudimo įmoką, nors Ž. S. nuo pat namo atidavimo naudoti momento nuolat draudžia namą ERGO draudimo bendrovėje ir moka draudimo įmokas;
52.4. ieškovė išnuomojo savo sutuoktiniui P. T. dalį gyvenamojo namo.
53. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, nenušalinus palikimo administratorės U. T., besitęsiantis ieškovės ir atsakovo Ž. S. konfliktas gali vaikų interesams padaryti didesnę žalą.
54. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti testamento vykdytojos (ieškovės) nušalinimo pagrįstumą, toliau pateikia vertinimą dėl kiekvienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių atskirai, taip pat dėl jų visumos. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs ir kitų (šios nutarties 52 punkte nenurodytų) aplinkybių, kuriomis remdamasis sprendė dėl testamento vykdytojos nušalinimo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, minėtos aplinkybės buvo ginčijamos, dėl jų apskritai nepasisakė, priimdamas skundžiamą nutartį jomis nesirėmė. Remiantis CPK 340 straipsnio 1 dalimi, kasacine tvarka peržiūrimi apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas šių (apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodytų) aplinkybių nevertina.
55. Pirma, remiantis CK 5.38 straipsnio 1 dalimi, vykdydama iš testamento išplaukiančias teises ir pareigas, susijusias su vaikų paveldėto turto naudojimu ir tvarkymu, testamento vykdytoja privalo tartis su įpėdiniais – t. y. vaikais, o atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra nepilnamečiai, – su jų atstovu pagal įstatymą (Ž. S.). Nepasiekus susitarimo, ginčus dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas. Pažymėtina, kad namo įvadinio elektros skaitiklio keitimas, namo durų spynos keitimas, paveikslo pakabinimas namo kambaryje (šios nutarties 52.1 punktas) yra veiksmai, susiję su vaikų paveldėto turto (namo) tvarkymu. Šių veiksmų atlikimas yra susijęs su patekimu į šeimos gyvenamąją patalpą, t. y. šeimos ir ją sudarančių asmenų privačiu gyvenimu. Dėl šių veiksmų testamento vykdytoja turėjo tartis su vaikų atstovu pagal įstatymą Ž. S., o to nepadariusi laikytina pažeidusia suinteresuotų asmenų interesus.
56. Antra, šios nutarties 52.2 punkte nurodyti ieškovės veiksmai, susiję su sutarties dėl vaikų mokslų licėjuje sudarymu, nepatenka į testamento vykdytojo pareigas – tai yra tėvo valdžios, priklausančios išimtinai Ž. S., dalis. Atsižvelgiant į tai, šie veiksmai apskritai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės, kaip testamento vykdytojos, pareigų vykdymo (ne)tinkamumo.
57. Trečia, šios nutarties 52.3 punkte nurodyti ieškovės veiksmai (bendrijos nario mokesčių ir namo draudimo įmokų sumokėjimas) yra prievolių, susijusių su vaikų paveldėto turto tvarkymu, vykdymas. Šias prievoles ieškovė, kaip testamento vykdytoja, turi vykdyti namo savininkų – t. y. vaikų, vardu ir interesais iš jų paveldėto turto. Siekiant išvengti mokėjimų dubliavimo ieškovė turėtų informuoti Ž. S. apie tokio pobūdžio veiksmus (iš anksto arba iškart po jų atlikimo). Savo ruožtu Ž. S., nors teisiškai ir nebūdamas atsakingas už aptariamų prievolių vykdymą, tačiau norėdamas jas geranoriškai vykdyti (tai būtų iš esmės skatintinas jo, kaip atsakingo tėvo, elgesys, sumažinantis vaikams tenkančią finansinę naštą; ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant, ar namo naudojimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti nepažeidžia vaikų interesų – žr. šios nutarties 45 punktą), turėtų apie tai informuoti testamento vykdytoją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo aptariamų ieškovės veiksmų CK 5.42 straipsnio prasme pripažinti įpėdinių arba suinteresuotų asmenų interesų pažeidimu.
58. Ketvirta, šios nutarties 52.4 punkte nurodyti ieškovės veiksmai (dalies namo išnuomojimas sutuoktiniui) yra susiję su vaikų paveldėto turto (namo) naudojimu, todėl prieš atlikdama juos testamento vykdytoja privalėjo tartis su vaikų atstovu pagal įstatymą Ž. S.. Be to, ieškovės su sutuoktiniu sudarytas susitarimas dėl dalies namo nuomos pažeidžia jos pareigą vengti interesų konflikto tvarkant ir naudojant vaikų paveldėtą turtą (žr. pagal analogiją CK 4.243 straipsnio 1 dalį). Aptariama nuomos sutartis jos galiojimo laikotarpiu sudarė prielaidas nuomininkui naudotis namo dalimi iš esmės be atskiro suderinimo su jame gyvenančia šeima, taip sumažinant šeimos ir (ar) atskirų jos narių įprastai naudojamą namo plotą, pažeidžiant šeimos ir (ar) atskirų jos narių privatumą, sukeliant dirbtinę įtampą tarp vaikų ir kitų šeimos narių. Kita vertus, aptariama nuomos sutartis galiojo palyginti trumpai – nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, ar nuomininkas iš aptariamos nuomos sutarties išplaukiančiomis teisėmis realiai naudojosi, jei naudojosi – kokiu būdu ir apimtimi, kokį poveikį tai turėjo I. S. ir J. G. S. interesams. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, ar pirmiau nurodytos prielaidos buvo įgyvendintos, jei taip – koks buvo jų poveikis I. S. ir J. G. S. interesams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors šios nutarties 52.4 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti testamento vykdytojos pareigos tartis su vaikų atstovu pagal įstatymą pažeidimą (t. y. netinkamą pareigų atlikimą), tačiau jų nepakanka įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų interesų pažeidimui konstatuoti.
59. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nutarties 55 ir 58 punktuose konstatuoti testamento vykdytojos neteisėti veiksmai yra susiję išimtinai su vienu iš daugelio vaikų palikimą sudarančių objektų – namu. Pažeidimų, susijusių kito vaikų paveldėto turto (kurio yra santykinai daug) naudojimu ir tvarkymu, nenustatyta.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad testamento vykdytojos ir įpėdinių (vaikų) atstovo pagal įstatymą (tėvo) santykiai yra konfliktiški. Akivaizdu, kad toks konfliktas nėra teigiamas reiškinys, nes jis apsunkina jų tarpusavio bendradarbiavimą, be kita ko, įgyvendinant vaikų turtines teises į paveldėtą turtą. Tačiau vien testamento vykdytojos ir vaikų tėvo Ž. S. konfliktiški santykiai savaime nėra pagrindas nušalinti testamento vykdytoją, nes tokiu būdu būtų paneigiama testatorės valia (žr. šios nutarties 51 punktą).
61. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 52–53 punktuose nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad testamento vykdytoja iš esmės netinkamai atliko savo pareigas ir (arba) pažeidė įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus. Atsižvelgiant į tai, teismų procesiniai sprendimai, kuriais ieškovė nušalinta nuo testamento vykdytojo pareigų, naikintini, priimant naują sprendimą – atsakovo Ž. S. priešieškinio dalį dėl ieškovės nušalinimo nuo testamento vykdytojo pareigų atmesti.
62. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios aplinkybės, kaip asmeninės U. T. emocijos, nuoskaudos ar išgyvenimai, neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai vykdyti testamento vykdytojo pareigas, kurios apima, be kita ko, pareigą tartis dėl namo tvarkymo ir naudojimo su teisėtu vaikų atstovu Ž. S., o nepavykus susitarti – veikti ne savo nuožiūra, bet ginčą spręsti teisme (CK 5.38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, kuriuo atmetamas atsakovo Ž. S. priešieškinis, nors ir yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei būsimi testamento vykdytojos veiksmai (neveikimas) sudarys pagrindą konstatuoti CK 5.42 straipsnyje nustatytų pagrindų buvimą, įpėdiniai ar kiti suinteresuoti asmenys turės teisę kreiptis į teismą dėl jos nušalinimo. Tokiu atveju, vertinant testamento vykdytojos veiksmų visumą, teisinę reikšmę, be kita ko, turėtų ir šioje byloje nustatyti pažeidimai (žr. šios nutarties 55 ir 58 punktus).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galiausiai šioje byloje yra atmesti tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimai, sprendžia šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme palikti joms pačioms. Pirmosios instancijos teismo 22,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių atsižvelgiant į byloje reikštus reikalavimus, t. y. iš ieškovės priteistina 11,33 Eur, o iš atsakovų – po 5,66 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
65. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės nušalinimo nuo testamento vykdytojo pareigų, ieškovei turi būti atlyginta 33 proc. (pagal patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiam atsakovui – 67 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
66. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliaciniame teisme ji sumokėjo 68 Eur ir 75 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 560 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9 punktu, prašomos priteisti sumos dydis atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktiškai tenkinama 33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 184,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Be to, ieškovei priteistina iš atsakovo 33 proc. sumokėto 143 Eur žyminio mokesčio, t. y. 47,19 Eur. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė priteisti 774,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu, prašomos priteisti sumos dydis atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktiškai atmesta 67 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 518,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš atsakovui Ž. S. priteistinos sumos atėmus ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą, laikytina, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 286,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
67. Kadangi tenkinama 33 proc. ieškovės kasacinio skundo reikalavimų, tai ji turi teisę į 33 proc. jos bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo, kuris priteistinas iš atsakovų. Ieškovė sumokėjo 143 Eur žyminio mokesčio, todėl 47,19 Eur (33 proc.) priteistini jai iš atsakovų, t. y. po 23,59 Eur.
68. Atsakovas kasaciniame teisme turėjo 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijų 8.14 punktu, sprendžia, kad prašomos priteisti sumos dydis atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija tenkina 33 proc. kasacinio skundo reikalavimų, advokatui sumokėjusiam atsakovui Ž. S. priteistina iš ieškovės 67 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 453,99 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovui Ž. S. priteistinos sumos atėmus ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą, laikytina, kad atsakovui priteistina iš ieškovės 430,40 Eur, o iš atsakovės R. S. ieškovei priteistina 23,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
69. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 3,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus dalį kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš ieškovės ir atsakovų (pagal atitinkamas proporcijas) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Tačiau šiuo atveju atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) patenkinta atsakovo Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinio dalis, nušalinant D. S. testamento, patvirtinto 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šaltauskienės (notarinio registro Nr. 3023), vykdytoją U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šių pareigų atlikimo, ir 2) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – atsakovo Ž. S. priešieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,33 Eur (vienuolika Eur 33 ct), o iš atsakovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,66 Eur (penkis Eur 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti atsakovui Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 286,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23,59 Eur (dvidešimt tris Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti atsakovui Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės U. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 430,40 Eur (keturis šimtus trisdešimt Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
