Civilinė byla Nr. e3K-3-98-469/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04635-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 2.6.29.4; 4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei M. S. Š. dėl prievolių pagal sutartį pripažinimo įvykdytomis ir vykdomojo įrašo panaikinimo; tretieji asmenys notarė Ramutė Valantiejienė, S. M., valstybės įmonė Registrų centras, antstolis Saulius Virbickas, bendrovė „AIG Europe Limited“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą teisėtumą ir pagrįstumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė O. V. prašė:
2.1. nustatyti, kad ji 2013 m. rugsėjo 23 d. yra įvykdžiusi įsipareigojimus kreditorei atsakovei M. S. Š. pagal 2009 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį ir 2009 m. liepos 23 d. susitarimą;
2.2. panaikinti 2014 m. kovo 31 d. notarės Ramutės Valantiejienės išduotą vykdomąjį įrašą;
2.3. taikyti restituciją ir įpareigoti trečiąjį asmenį S. M. grąžinti ieškovei natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę M. S. Š. grąžinti S. M. visus už jos butą sumokėtus pinigus – 6640 Eur;
2.4. panaikinti VĮ Registrų centre esančią teisinę registraciją, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M.
3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2009 m. balandžio 16 d. notarinę paskolos sutartį (2009 m. liepos 23 d. padidinta paskolos suma) iš atsakovės M. S. Š. pasiskolino iš viso 25 000 Lt (7240,50 Eur), juos privalėjo grąžinti iki 2009 m. spalio 24 d., mokėdama 0,3 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Susitarimu sutarė, kad paskola bus beprocentė. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad pagal sutartį ir vėlesnį susitarimą iš viso atsakovei yra sumokėjusi 26 000 Lt (7350,12 Eur), t. y. net 1000 Lt (289,62 Eur) daugiau, nei buvo įsipareigojusi. Paskutinę įmoką atsakovei ji sumokėjo 2013 m. rugsėjo 23 d., tai liudija atsakovės parašais patvirtinti įrašai apie sutarties pratęsimą, esantys kitoje 2009 m. liepos 23 d. susitarimo lapo pusėje.
4. Tačiau 2014 m. kovo 31 d. hipotekos kreditorei atsakovei M. S. Š. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriame nurodyta, kad skola yra 38 500 Lt (11 150,37 Eur) – pagrindinio reikalavimo suma yra 25 000 Lt (7240,50 Eur), netesybos – 13 500 Lt (3909,87 Eur). Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad priklausančių palūkanų dydis – 5 procentai, skaičiuojami nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo.
5. Ieškovės teigimu, atsakovei nebuvo jokio reikalo kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ji pažeidė sąžiningumo principą bei neteisėtai praturtėjo, neinformavo apie tai, kad paskolos sutartį vienašališkai nutraukė. Be to, nesuprantama, kokiu pagrindu vykdomajame įraše yra nurodytos 13 500 Lt (3909,87 Eur) netesybos bei 5 procentų palūkanos, nors tiek sutartyje, tiek susitarime nurodyta, kad paskola yra beprocentė. Netesybos galėjo būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 23 d., kai paskolos sutartis paskutinį kartą buvo pratęsta, iki 2014 m. kovo 31 d., kai buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, ir skaičiuojama 0,3 procento už kiekvieną pradelstą dieną nuo kiekvienos laiku nesumokėtos, bet ne nuo bendros sumos.
6. Ieškovė siekia įrodyti, kad ji įvykdė paskolos sutartį, todėl be teisinio pagrindo buvo išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas išieškojimas iš turto, užtikrinto hipoteka, ir susigrąžinti turtą – iš varžytynių parduotą butą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – be kita ko, 900 Eur trečiajam asmeniui bendrovei „AIG Europe Limited“.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. 2009 m. balandžio 16 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2009 m. liepos 16 d.;
8.2. 2009 m. liepos 23 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą susitarimą pakeisti pirmiau nurodytos sutarties sąlygą dėl paskolos sumos – 25 000 Lt (7240,50 Eur) ir grąžinimo termino – iki 2009 m. spalio 24 d.;
8.3. paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas;
8.4. 2014 m. kovo 31 d. hipotekos kreditorei atsakovei M. S. Š. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 38 500 Lt (11 150,37 Eur) skolos (25 000 Lt (7240,50 Eur) pagrindinis reikalavimas, 13 500 Lt (3909,87 Eur) ir 5 procentų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo) išieškojimo;
8.5. vykdant nurodytą vykdomąjį įrašą 2016 m. rugsėjo 6 d. iš varžytynių trečiajam asmeniui S. M. už 6640 Eur buvo parduotas įkeistas ieškovės butas;
8.6. ieškovė ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau jos ieškinys buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjęs, butas yra S. M. nuosavybė.
9. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas įrodymas – žymos apie susitarimo pratęsimą ieškovės turimo 2009 m. liepos 23 d. susitarimo egzemplioriaus kitoje pusėje – nepatvirtina skolos grąžinimo, o tik aplinkybę, kad šalių sutarimu buvo pratęsiamas sutarties terminas. Jokių kitų oficialių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paskolos grąžinimą, ieškovė nepateikė. Įvertinęs įrodymų visetą – atsakovės paaiškinimus, kad sutartis buvo pratęsiama, nes ieškovė pasibaigus sutarties terminui skolos negrąžino, teigdama, jog ji susidūrė su finansiniais sunkumais; tai, kad paskolos sutartyje nebuvo nustatytas paskolos grąžinimas dalimis, bei tą aplinkybę, jog ieškovė pati pripažįsta, kad skolos grąžinimas buvo pratęsiamas dėl to, jog neaiški buvo delspinigių suma, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįvykdė sutarties, todėl atsakovei atsirado pagrindas kreiptis dėl vykdomojo įrašo padarymo ir skolos išieškojimo iš įkeisto turto, todėl dėl išvestinių reikalavimų – vykdomojo įrašo panaikinimo ir restitucijos taikymo – teismas nepasisakė.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, jog pinigus atsakovei grąžino, tačiau atsakovė nei paskolos sutarties, nei pakvitavimo ieškovei nedavė, pinigų grąžinimo aplinkybės nepripažįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žymos apie susitarimo pratęsimą nepatvirtina skolos grąžinimo, o tik aplinkybę, kad šalių susitarimu buvo pratęsiamas sutarties terminas. G. S. rašytinio paaiškinimo, kuriuo jis patvirtino, jog vežė ieškovę pas atsakovę, kad ji perduotų pinigus ir kiekvieną kartą pinigų perdavimas buvo patvirtinamas raštiškai, teisėjų kolegija nelaikė įrodymu, patvirtinančiu skolos sugrąžinimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskola atsakovei nebuvo grąžinta.
12. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės nurodyto argumento, kuris, jos manymu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, sprendime nurodęs byloje nustatytas aplinkybes, atlikęs įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, vertinimą bei nurodęs įstatymus ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, nenukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.
13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad netesybos apskaičiuotos už šešių mėnesių laikotarpį. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad priklausančių palūkanų dydis – 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo.
14. Apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl notaro išduotame vykdomajame įraše nurodyto delspinigių dydžio, teisėjų kolegija atmetė, nurodydama, jog notaro išduotas vykdomasis įrašas buvo ginčijamas kaip išduotas neteisėtai, tačiau byloje neįrodyta, jog ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi, todėl ir ieškinio reikalavimas dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo pagrįstai atmestas. Dėl to apeliaciniame skunde ieškovės nurodytus aiškinimus, kokiu būdu ir už kokius laikotarpius turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, kurių sutartimi nustatytas dydis nebuvo ginčijamas, teisėjų kolegija vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
15. Trečiasis asmuo bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 997,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 735 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 210 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, teisinės nuomonės parengimą (2 val.), 52,50 Eur už kitų būtinų procesinių dokumentų parengimą (0,50 val.). Nors pirmosios instancijos teismas, sumažindamas trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 900 Eur, nemotyvavo, kurią jų dalį mažina, tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad pripažinus, jog už atsiliepimo į ieškinio pareiškimą parengimą 735 Eur išlaidos yra pagrįstos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktas), ir nesant pagrindo priteisti 52,50 Eur bei sumažinus priteistinas išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga bei teisinės nuomonės parengimą (Rekomendacijų 8.20 punktas), iš ieškovės pagrįstai trečiajam asmeniui priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurio apeliacinio skundo argumentais mažinti nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti; priteisti iš atsakovės M. S. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vadovavosi įstatyme įtvirtintomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis (CPK 176, 178, 183 ir 185 straipsniai). Teismų procesiniuose sprendimuose be aiškių motyvų ir pagrindų yra nuneigiamos akivaizdžios aplinkybės ir teismui pateikti įrodymai. Teismai turėjo pareigą pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, vertinimą bei nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, tačiau to nepadarė ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, susijusios su įrodymų tyrimu ir vertinimu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino apeliacinio skundo pagrindo, kad šalių paskolos sutartis buvo pratęsiama periodiškai net 27 kartus, atsakovė, priešingai nei ieškovė, davė nenuoseklius parodymus, kurie kėlė daug abejonių ir teismo nebuvo tinkamai ištirti bei įvertinti. Teismai tinkamai netyrė ir nevertino aplinkybių, kad su ieškove pinigus atsakovei veždavo G. S., kuris byloje pateikė rašytinį paaiškinimą. Byloje pateiktas 2009 m. liepos 23 d. susitarimas, kurio kitoje lapo pusėje yra atsakovės ranka padaryti 27 įrašai „Ši sutartis pratęsta...“ ir jos ranka padėtas parašas, patvirtino, kad sutartis buvo pratęsiama, taip pat buvo įvertintas netinkamai. Abi šalys nurodė skirtingas sutarties pratęsimo aplinkybes, tačiau ieškovės paaiškinimai buvo paremti G. S. į bylą pateiktu paaiškinimu, o atsakovės paaiškinimai tebuvo deklaratyvūs niekuo nepatvirtinti teiginiai, apie kuriuos procesiniuose dokumentuose ji net nebuvo užsiminusi.
16.2. Bylą nagrinėję teismai nepasisakė ir dėl vykdomajame įraše nurodyto delspinigių dydžio, nors šiam klausimui nagrinėjant bylą teisme buvo skiriama ypač daug dėmesio.
16.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Teismas turėjo vadovautis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais, kuriuose nėra nurodytos teisinės paslaugos „teisinės nuomonės parengimas“, „teisminio proceso sekimas ir administravimas per Lietuvos teismų el. paslaugų portalą www.e.teismas.lt“, todėl tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), o yra sudėtinė atstovavimo teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas) teisinės paslaugos dalis. Dėl to šioje byloje negalėjo būti priteisiamos bendrovei „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ 262,50 Eur išlaidos advokato pagalbai. Už atsiliepimo, kurį tesudaro 5 lapai, parengimą nurodyta 735 Eur suma yra nepagrįstai didelė ir apeliacinės instancijos teismo buvo prašyta ją mažinti, atsižvelgiant į tai, kiek ši konkreti byla susijusi su notarės interesais, kad notarės atžvilgiu ši byla yra įprastinė, joje sprendžiamų teisinių klausimų pobūdis, teikiant teisines paslaugas, nereikalauja teisės taikymo specialiųjų žinių, tačiau apeliacinės instancijos teismas be jokių aiškių motyvų ir pagrindų to nepadarė. Teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat turėjo tinkamai įvertinti, ar notarės draudikė bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ pagrįstai įstojo į šią bylą. Notarės interesams šioje byloje nuo pat pradžių atstovavo advokatė, jos atstovavimas buvo tinkamas ir pakankamas. Ieškovė nereiškė reikalavimo turtinei ar neturtinei žalai atlyginti, šioje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl notarės civilinės atsakomybės, buvo tik prašoma panaikinti notaro vykdomąjį įrašą, taigi draudikės dalyvavimas šioje byloje buvo nepagrįstas ir perteklinis, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės buvo priteistas nepagrįstai.
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė R. Valantiejienė palieka spręsti ginčą teismo nuožiūra. Tuo atveju, jeigu vykdomasis įrašas bus panaikintas, notarė prašo teismo sprendime pasisakyti, kad jis panaikintas ne dėl jos kaltų veiksmų, bet nustačius aplinkybes, kurioms esant notarė negali būti atsakinga už sandorio (ne)įvykdymo pasekmes, t. y. nustatyti prejudicinį faktą (CPK 182 straipsnis).
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo bendrovė „AIG Europe Limited“ prašo jį atmesti, skundžiamus sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus; priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Kasaciniame skunde nurodomos konkrečios faktinės aplinkybės ir jas tariamai patvirtinantys įrodymai, kurių, ieškovės vertinimu, teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino, tačiau kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus, ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vien ieškovės atliktas tariamai teismų neįvertintų įrodymų išvardijimas kasaciniame skunde nepaneigia teismų padarytų išvadų teisingumo. Be to, įrodymų apimties pakankamumas ir jų vertinimas yra fakto klausimai.
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas ateityje gali turėti įtakos net tik notarės, bet ir jos profesinės civilinės atsakomybės draudikės teisėms ir pareigoms, t. y. ieškinio tenkinimo atveju draudikei gali tekti padengti ieškovei iš notarės priteistas bylinėjimosi išlaidas, ateityje gali atsirasti reikalavimas draudikei dėl žalos atlyginimo, jeigu būtų konstatuoti notarės neteisėti veiksmai. Ieškovė savarankiško procesinio reikalavimo dėl draudikės pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi. Atsižvelgiant į tai, kad draudikė į šią civilinę bylą buvo įtraukta ne savo prašymu ir iniciatyva, negali būti pateisinama tokia situacija, jog dėl jos dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime patirtos bylinėjimosi išlaidos liktų neatlygintos. Todėl bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą, pagrįstai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo draudikei iš ieškovės priteisimo. Draudikė šioje civilinėje byloje dalyvavo kaip savarankiškas proceso dalyvis su savo atstovais, kuriems mokėjo už teikiamas teisines paslaugas, ji nebuvo notarės atstovė, nors ir palaikė jos procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir teisinius argumentus.
18.3. Ieškovės nurodytos draudikės patirtos išlaidos, vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 punktu, yra patirtos už kitas teisines paslaugas, kurios nenurodytos Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, tačiau buvo būtinos tinkamam teisinių paslaugų suteikimui ir jų atlyginimas gali būti priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies. Ieškovė nei savo apeliaciniame, nei kasaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių apskaičiavimų ir (ar) argumentų, kurie pagrįstų, jog draudikei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra per didelis ir (ar) neproporcingas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žodinio teismo posėdžio
19. Ieškovė pateikė prašymą kasacinę bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, nurodydama, kad kitaip negali įrodyti visų reikšmingų ginčui spręsti faktinių aplinkybių, be to, bylą nagrinėję teismai neapklausė svarbaus liudytojo. Įvertinusi prašyme nurodytus argumentus CPK nuostatų, reglamentuojančių kasacinį procesą, kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad prašymas nepagrįstas.
20. Pagal įstatyme įtvirtintą reguliavimą kasacinio teismo diskrecija yra ribota ta prasme, kad kasaciniame procese negali būti sprendžiama dėl fakto klausimų, atitinkamai – netiriami ir nevertinami nauji įrodymai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių kasacinis teismas gali pasisakyti tik CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo skundžiamuose procesiniuose sprendimuose tinkamumo aspektu.
21. Pagal bendrąją taisyklę kasaciniame procese bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (CPK 356 straipsnio 1 dalis). Žodinis teismo posėdis gali būti skiriamas išimties tvarka, teisėjų kolegijai pripažinus, kad tai yra būtina, siekiant geriau išsiaiškinti kasacijos dalyką sudarančius teisės klausimus (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokio pagrindo nekonstatuoja.
Dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo
22. Notaro vykdomojo įrašo išdavimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos XI skyrius, Lietuvos Respublikos notariato įstatymas bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Aprašas).
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos išieškojimo pagal 2014 m. kovo 31 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal 2009 m. balandžio 20 d. notaro patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo hipotekos sandorio sudarymo dienos iki notaro vykdomojo įrašo atlikimo dienos reikšmingai pasikeitė hipotekos santykių teisinis reglamentavimas, be kita ko, aktualiais šiam ginčui spręsti klausimais dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, t. y. ši funkcija iš hipotekos teisėjų perduota notarams.
24. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomasis įrašas – vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu priverstinai išieškoma skola pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).
25. Keičiant hipotekos santykių teisinį reglamentavimą Notariato įstatymas buvo papildytas 491 straipsniu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1848 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.), nustatančiu vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarkos taisykles. Jame nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, duomenų atitikties ir neatsako už juos. Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
26. CK 4.192 straipsnio nuostatos detalizuotos Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše. Aprašo 6 punkte nustatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti prašyme atlikti vykdomąjį įrašą, tarp jų – negrąžintos skolos dydis ir palūkanų dydis (6.3 papunktis). Notaras, priimdamas prašymą, turi patikrinti, ar kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis (Aprašo 7.2 papunktis); notaras atsisako priimti prašymą, jeigu jame nėra nurodyti visi šio aprašo 6 punkte išvardyti duomenys ir (ar) nepateikti minėtame punkte nurodyti dokumentai, arba patikros metu nustato, kad jame pateikti duomenys neatitinka šio aprašo 7 punkte nustatytų reikalavimų.
27. Įstatymu notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
28. Minėta, kad Aprašo 8 punkte įtvirtinta taisyklė, įpareigojanti notarą atsisakyti priimti prašymą, jeigu jame nėra nurodyti visi šio aprašo 6 punkte išvardyti duomenys ir (ar) nepateikti minėtame punkte nurodyti dokumentai, arba jei notaras patikros metu nustato, kad jame pateikti duomenys neatitinka šio aprašo 7 punkte nustatytų reikalavimų, be kita ko, Hipotekos registre nurodytų duomenų.
29. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija išaiškina, kad notaro diskrecija išduoti vykdomąjį įrašą dėl hipotekos sandoriu užtikrintos skolos išieškojimo ribojama Hipotekos registro duomenimis dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų; notaras negali išduoti vykdomojo įrašo, jeigu kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodyti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenų, todėl jeigu kreditoriaus prašyme nurodyta išieškotinos skolos suma viršija nurodytą Hipotekos registre arba prašoma išieškoti Hipotekos registre neįregistruotas pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumas, notaras turi atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą; šalių ginčai dėl skolų išieškojimo tokiu atveju turi būti sprendžiami bendrąja ginčo teisenos tvarka teismo sprendimu.
30. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė ginčijo tiek pagrindinės skolos faktą, tiek palūkanų ir delspinigių išieškojimą pagal notaro vykdomąjį įrašą. Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovės argumentus, apsiribodami vertinimu, kad neįrodyta skolos grąžinimo aplinkybė, tačiau nevertino jų pagal šioje nutarties dalyje aptartas įstatymų ir jų lydimųjų teisės aktų nuostatas dėl notaro vykdomojo įrašo išdavimo pagrindo ir tvarkos. Dėl šios materialiosios teisės taikymo klaidos – teismas netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, – galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad šalims būtų suteikta galimybė pateikti savo poziciją pagal ginčui spręsti taikytiną teisinį reglamentavimą ir atitinkamai būtų ištirtos ginčui spręsti aktualios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal byloje esančius duomenis, hipotekos lakšte nurodytas užtikrintos prievolės dydis – 20 000 Lt (5792,40 Eur), taip pat nurodyta, kad palūkanos nenustatytos, todėl iš naujo ginčą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis, kokiu pagrindu notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl kitų negu nurodytos hipotekos lakšte sumų.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
31. Ieškovė kasaciniu skundu ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad skolos grąžinimo faktas neįrodytas: ieškovės manymu, skolos grąžinimo faktą įrodo įrašai apie sutarties termino pratęsimą bei liudytojo parodymai; teisės klausimų dėl CPK įtvirtintų procesinių įrodinėjimo taisyklių taikymo ieškovė nekelia. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios kasacinio skundo dalies argumentus, konstatuoja, kad jie neatitinka CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, todėl detaliau jų nenagrinėja. Kasacinio skundo priėmimas nereiškia, kad visi jo argumentai pripažinti atitinkančiais bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus ir yra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
32. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiama, todėl nevertinami kasacinio skundo argumentai dėl trečiajam asmeniui priteisto atstovavimo išlaidų atlyginimo pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
