V. J. pagal BK 139 str., 369 str., 368 str., 376 str., 1 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2242/2026

Bylos Nr. BIK-510/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37505-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. ir jos atstovo advokato Romano Lupeikos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. M. ir jos atstovas advokatas R. Lupeika prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį be pakeitimų; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį dėl P. K. ir šiuo klausimu perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 3) priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Šis teismas taip pat nesivadovavo identiška nagrinėjamam atvejui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-495/2019, kurioje konstatuota, kad pagal BK 139 straipsnio 1 dalį yra atsakinga šuns savininkė – nuteistosios nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad ji nenumatė, jog šuo, būdamas pririštas, gali nutraukti grandinę ir sužaloti žmogų, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Skundžiamame nuosprendyje pripažinta, kad ne V. J., o P. K. yra faktinis šuns savininkas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.

Nors apeliacinės instancijos teismas byloje atliko įrodymų tyrimą, tačiau įrodymus vertino netinkamai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios V. M. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, dalyvavo atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jos parodymai buvo lyginami su išteisintosios V. J. parodymais, liudytojų P. K., R. K., R. J. parodymais. Teismui atlikus pakartotinį įrodymų tyrimą, liko nepašalintos abejonės dėl naujos šuns grandinės įsigijimo aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta ir apžiūrėta metalinė grandinė, kuria buvo pririštas šuo, tačiau byloje nesant neabejotinų duomenų dėl grandinės pirkimo, teismas buvo suklaidintas. Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryta išvada, kad grandinė yra brokuota, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka antrą kartą tokia išvada padaryta nebuvo. Byloje apklausto kinologo parodymai yra naudingi tik išteisintajai. Kinologas šuns charakteristiką pateikė praėjus trejiems metams po įvykio, duomenis kinologui pateikė išteisintoji V. J. ir P. K., o pagal nukentėjusiosios paaiškinimus kinologas išvados nepateikė. Kinologo išvada, kad šuns elgesys iki įvykio buvo kontroliuojamas neatitinka bylos duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šuo iki įvykio buvo dresuojamas. V. J. ir P. K. turėjo pareigą užtikrinti tokias šuns laikymo sąlygas, kurios nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Tik po įvykio šuniui buvo įrengtas voljeras, taip pat šuo buvo pririštas nauja metaline grandine. Tokios atsargumo priemonės rodo, kad šuns šeimininkų veiksmai pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis skundas, prašant panaikinti išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, o šio prašymo netenkinus, – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Ši byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-891/2025, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo, kuris taip pat buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį dėl V. J. pateiktų kaltinimų pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, atliktas įrodymų vertinimas neatitinka išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o teismo nuosprendis – šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 2 dalis), todėl byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau kasaciniame skunde nenurodoma, kokius esminius proceso pažeidimus nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, padarė teismas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatoriai skunde dėsto tik deklaratyvią nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais minėtas teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, kad V. J. veiksmai būtų kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Kasaciniu skundu siekiama, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias išvadas, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-303/2019, 6 punktas; išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas). Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka kasatorių lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. ir jos atstovo advokato Romano Lupeikos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Darius Kantaravičius

Alenas Piesliakas