Civilinė byla Nr. 3K-3-473-378/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05126-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.6.3.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. D., trečiasis asmuo J. L., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei L. J., trečiasis asmuo J. L., dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių jurisdikciją šeimos byloje su tarptautiniu elementu, sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos ir 13 974,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
3. Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu jie susilaukė dviejų vaikų: N. D., gimusios 2005 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvoje, ir N. D., gimusio 2008 m. birželio 12 d. Airijoje. Nuo 2014 m. atsakovas gyvena atskirai, dėl smurto artimoje aplinkoje jam buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir vaikų. Ieškovė nurodė, kad pastaruoju metu ji su vaikais laikinai gyvena Airijoje, o atsakovas gyvena Anglijoje. Ieškovė pateikė gyventojų registro pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą Alytaus mieste, algalapius ir pažymas apie Airijoje patiriamas išlaidas, taip pat pažymą apie tai, kad 2014 m. spalio 13 d. Lonfordo apylinkės teisme Airijoje buvo nutraukta byla dėl išlaikymo ar teisės matytis, nes atsakovas yra išvykęs iš šalies.
4. Atsakovas, kuriam dokumentai buvo įteikti Jungtinėje Karalystėje, teikiamame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, nes Airijoje ji su vaikais gyvena nuolat nuo 2007 m., šioje valstybėje gauna išmokas vaikams, pateikia duomenis apie savo turtinę padėtį.
5. 2018 m. sausio 10 d. atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašė jį nagrinėti kartu su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nes jie yra tarpusavyje susiję.
6. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai su mama, senele ir teta gyvena Airijoje jau 11 metų, ten lanko mokyklą, užklasinius užsiėmimus. N. prastai kalba lietuviškai, nors viską supranta, N. lietuviškai kalba gerai. Vaikai nurodė, kad tėvo bijo ir su juo susitikti nelabai nori.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškovės ieškinio ir dalį atsakovo priešieškinio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaikų motina uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 6594 Eur sumą, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia suma disponuos vaikų motina uzufrukto teise; patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos ir civilinės bylos dalį dėl šalių reikalavimų nustatyti bendravimo tvarką su vaikais nutraukė.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės vaikų nurodyti poreikiai yra pagrįsti, o atsakovas ir toliau galės gauti panašias pajamas, nes yra darbingas asmuo. Kadangi ieškovė, priešingai nei atsakovas, įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, todėl ieškovė turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir šalių galimybę teikti išlaikymą, į tai, kad ieškovė ir prašo priteisti mažesnę išlaikymo dalį, teismas iš atsakovo priteisė po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.
9. Teismo manymu atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovo argumentas, kad jis pirko vaikams dovanas, tam tikrus daiktus, nevertinamas kaip galimas įsiskolinimo sumažinimo pagrindas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi reikalavimo teisę nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. lapkričio 20 d.) dėl išlaikymo įsiskolinimo ir iš atsakovo priteisė 6594 Eur sumą abiem vaikams.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir išlaikymo įsiskolinimo panaikinimo, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir L. J. ieškinį paliko nenagrinėtą.
11. Kolegija nurodė, kad ieškinio dėl išlaikymo padavimo metu ieškovės ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kartu ir pagrindinių interesų buvimo vieta 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) prasme yra Airijoje, o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Todėl vadovaujantis Išlaikymo reglamento 3 straipsniu šios bylos jurisdikcija priklauso Airijos arba Jungtinės Karalystės teismams, kur yra vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta arba atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Be to, vadovaujantis Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, šalys negali susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos. Kadangi bylos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iškėlimo metu byla buvo neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
12. Kolegija nurodė atsižvelgusi į aplinkybę, kad, pirmosios instancijos teismui iškėlus bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, t. y. pareiškė reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas,,Briuselis II bis“) kontekste. Šalys 2019 m. sausio 9 d. dėl bylos dalies dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pateikė taikos sutartį, ją pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtino ir šią bylos dalį nutraukė. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, ši sprendimo dalis įsiteisėjo, kadangi apeliaciniu skundu buvo apskųsta tik sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
13. Kolegija įvertino aplinkybę, kad, ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir viso proceso metu nereiškė prieštaravimo dėl jurisdikcijos, be to, pats pateikė priešieškinį, reikšdamas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, ir sprendė, kad šalys pritarė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai. Be to, ginčas vyksta jau ilgą laiką, pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl jurisdikcijos, yra priėmęs sprendimą, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija sprendė, kad šiuo atveju taikytina reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkto nuostata dėl jurisdikcijos prorogacijos, nes Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaikų interesus.
14. Kolegija sprendė, kad ta aplinkybė, jog be pagrindo priėmus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo ir nagrinėjant bylą, kurią nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos, buvo pareikštas reikalavimas, kurį nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją, ir reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę visus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, nereiškia, jog reikalavimams dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pasikeitė Išlaikymo reglamente nustatyta jurisdikcija, nes teismas jurisdikcijos klausimą turėjo spręsti bylos iškėlimo metu, o tuo metu Lietuvos Respublikos teismai neturėjo jurisdikcijos spręsti šiuos reikalavimus.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktą, nurodydamas, kad jurisdikcija turi būti tikrinama tik pagal bylos iškėlimo metu pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju būtent pakitęs ginčo dalykas – reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – sudarė sąlygas atsirasti jurisdikcijos sąlygoms. Šeimos bylose ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti iš esmės be jokių apribojimų ieškinio dalyką ir pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (CPK 377 straipsnis). Papildomai pareikštų reikalavimų atžvilgiu bylą nagrinėjantis teismas bet kuriuo atveju turi tikrinti teismingumą, nepriklausomai nuo proceso stadijos, todėl nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštą reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti ne retrospektyviai pagal pirminio ieškinio dėl išlaikymo padavimo momentą, o pagal jurisdikcijos vertinimo metu esamą galutinai suformuluotą ieškinio dalyką.
15.2. Jurisdikcijos klausimas atskirai byloje nebuvo keliamas, atsakovas Lietuvos teismų jurisdikcijai neprieštaravo, dalyvavo teismo posėdžiuose ir sudarė taikos sutartį dėl dalies pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertino dvejopai – ir kaip pritarimą jurisdikcijai (taikant reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punktą), ir kaip susitarimą dėl jurisdikcijos, kuris nėra galimas bylose dėl išlaikymo vaikams priteisimo (taikant Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalį). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Išlaikymo reglamento 5 straipsniu, leidžiančiu prisiimti jurisdikciją atsakovui aktyviai dalyvaujant procese.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad šalių ginčą turėjo išnagrinėti Lietuvos teismas, prašo grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui, kad būtų išnagrinėtas iš esmės jo apeliacinis skundas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos nustatyti teismingumą ir priėmė ieškovės ieškinį nagrinėti, nors jis buvo neteismingas Alytaus apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevykdė pareigos nustatyti, ar vaikai, dėl kurių išlaikymo vyksta ginčas, turi esminį ryšį su Lietuva ir ar abi šalys sutinka, kad Lietuvos teismas nagrinėtų jų bylą. Šį pirmosios instancijos teismo procesinį pažeidimą ištaisė apeliacinės instancijos teismas.
16.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjamu atveju gali būti taikoma jurisdikcijos prorogacijos taisyklė pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punktą. Tačiau tam, kad teismas turėtų jurisdikciją spręsti dėl išlaikymo pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktą (pagalbinės jurisdikcijos taisyklė), yra būtina kita susijusi byla, kai pagal teismo valstybės teisę teismas turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu ar su tėvų pareigomis susijusias bylas.
16.3. Pagal Išlaikymo reglamentą pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija reiškia tai, jog tam, kad teismas turėtų jurisdikciją spręsti dėl išlaikymo, yra būtina kita susijusi byla, kai pagal teismo valstybės teisę teismas turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu ar su tėvų pareigomis susijusias bylas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti bylos dėl tėvų pareigų vaikams, iki šalys susitarė dėl tėvų pareigų taikos sutartimi. Atsakovas, nesutikdamas dėl teismingumo, aiškino teismui, kad vaiko teisių apsaugos skyrius Lietuvoje nėra kompetentingas teikti išvadą dėl aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis Airijoje. Įrodymai, gauti iš kitų valstybių, buvo neišsamūs, nepatvirtinti kompetentingų institucijų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos teismingumo (jurisdikcijos) sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo klausimą
17. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jų iš naujo nenustato, tik patikrina, ar teismai, nustatydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė CPK teisės normas.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, savo materialiuosius subjektinius reikalavimus grįsdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis. Ieškinyje ieškovė nurodė savo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pagal kurią teikė ieškinį atitinkamam teismui Lietuvoje (CPK 30 straipsnio 4 dalis), taip pat pažymėjo, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ji pati kartu su vaikais pastaruoju metu taip pat yra laikinai išvykusi į Airiją.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė gauti išlaikymą pagal vieno iš tėvų, vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko teisė, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39/2010">3K-3-39/2010</a>). Atitinkamai vertinant ieškinio teismingumo klausimą pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį yra svarbu nustatyti ne vaiko vardu ieškinį teikiančio asmens, pavyzdžiui, vieno iš tėvų, bet vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą yra pažeidžiama, gyvenamąją vietą.
20. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kur buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kai buvo pareikštas ieškinys, atskirai nebuvo nustatoma, tačiau iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių buvo akivaizdu, kad byla turi tarptautinį elementą – atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje ir vaikų, dėl kurių išlaikymo pareikštas ieškinys, faktinė gyvenamoji vieta užsienyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismas iš kartu su ieškiniu pateikiamų duomenų negali daryti pagrįstos išvados, kad vaiko, kreditoriaus, ar atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jis turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, nes skubotas ieškinio priėmimas, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad reikalavimas teismingas būtent šios valstybės teismui, gali sukelti nesuderinamų skirtingų valstybių teismų sprendimų riziką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU3LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-357-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-357-687/2018">e3K-3-357-687/2018</a> 32 punktą).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos bylose su tarptautiniu elementu teismas turi būti itin atidus ir nuosekliai vertinti faktines bylos aplinkybes, nes vienos iš šalių gyvenamoji vieta užsienio valstybėje gali būti svarbus veiksnys sprendžiant ne tik dokumentų įteikimo klausimą, bet ir tai, ar ieškinio reikalavimas yra teismingas atitinkamam teismui.
22. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU3LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-357-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-357-687/2018">e3K-3-357-687/2018</a>, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NDMtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-443-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-443-969/2016">3K-7-443-969/2016</a>, 9 punktas).
23. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Klausimams dėl išlaikymo priteisimo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.
24. Išlaikymo reglamento tikslas, kaip matyti iš jo 15 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti išlaikymo kreditoriaus, kuris ieškinyje dėl išlaikymo prievolės laikomas silpnesniąja šalimi, interesų gynimą, minėto reglamento 3 straipsnis kreditoriui, kuris veikia kaip pareiškėjas, suteikia galimybę pateikti reikalavimą remiantis kitais jurisdikcijos pagrindais nei numatytasis šio reglamento 3 straipsnio a punkte (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2004 m. sausio 15 d. sprendimo Blijdenstein, C?433/01, 29 punktą ir 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Sanders ir Huber, C?400/13 ir C?408/13, 27 ir 28 punktus).
25. Išlaikymo reglamento 3 straipsnis nustato bendrąsias jurisdikcijos taisykles, pagal kurias išlaikymo kreditorius gali pateikti pareiškimą tos vietos, kurioje pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui pagal minėto straipsnio b punktą arba pagal to paties straipsnio c ir d punktus, jei reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (c punktas) arba dėl tėvų pareigų (d punktas), teikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai vieną ar kitą ieškinį (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 31 punktą). Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, 34 punktą).
26. Išlaikymo reglamente nustatyta galimybė šalims susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos netaikoma ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių (Išlaikymo reglamento 4 straipsnis).
27. Be nurodytų jurisdikcijos pagrindų, byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo gali būti teisminga valstybės narės teismui, kurio procese dalyvauja atsakovas. Šioje nuostatoje įtvirtintas jurisdikcijos pagrindas taikomas, kai teismas, į kurį kreiptasi, neturi jurisdikcijos kitais pagrindais. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis).
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją spręsti dėl vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nacionalinės teisės normomis, tenkino dalį ieškinio, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį procesinį sprendimą panaikino ir jo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis tuo, kad pagal Išlaikymo reglamentą klausimas dėl išlaikymo prievolių nėra teismingas Lietuvos teismui, nes atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kreditorių, t. y. vaikų, – Airijoje, o ieškinio dėl išlaikymo padavimo metu Lietuvoje nebuvo sprendžiama byla dėl asmens statuso ar tėvų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas neginčijo teismo jurisdikcijos, negali būti pagrindas pripažinti tėvų susitarimą dėl išlaikymo prievolių teismingumo, kuris yra draudžiamas Išlaikymo reglamente.
29. Kasaciniu skundu ieškovė ginčija tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas, nurodydama, kad Lietuvoje buvo nagrinėjama byla susijusi su tėvų pareigomis, kai atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl buvo pagrindas taikyti Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkto nustatytą jurisdikcijos taisyklę, be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisykle.
30. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl bylos teismingumo sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą pagal kartu keliamą su tėvų pareigomis susijusį reikalavimą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktas) ir bylos teismingumo pagal atsakovo dalyvavimo procese taisyklę (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis).
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė ieškinį dėl išlaikymo, kurio teismingumas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir tai, kad vaikų ir atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, turėjo būti nustatomas pagal Išlaikymo reglamentą. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad vaikų gyvenamoji vieta yra Airijoje, todėl teismai turi vertinti vaikų gyvenimo sąlygas, gaunamas socialines išmokas toje valstybėje, tačiau reikalavimo dėl išlaikymo jurisdikcijos neginčijo. Vėliau jis pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pažymėdamas, kad jį prašo nagrinėti kartu su ieškiniu dėl išlaikymo, nes tarp jų yra tarpusavio ryšys ir juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą. Taigi atsakovas sutiko, kad byla dėl išlaikymo būtų nagrinėjama ten, kur ir yra pareikštas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo galėjo būti nagrinėjamas Lietuvos teisme, šios išvados nei ieškovė, nei atsakovas neginčija. Nagrinėjamoje byloje šalys dėl bendravimo su vaikais susitarė taikiai, atsakovas apeliacinį skundą teikė ginčydamas tik priteisto išlaikymo dydį, bet ne Lietuvos teismo jurisdikciją.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pateikto ieškinio dėl vaikų išlaikymo teismingumo turėjo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vieną iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas Lietuvoje neturi jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktas), iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vaikų gyvenamoji vieta taip pat yra ne Lietuvoje, todėl netaikytinas ir jurisdikcijos pagal kreditoriaus gyvenamąją vietą kriterijus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas). Lietuvoje nėra nagrinėjama jokia su asmens statusu susijusi byla, todėl išlaikymo bylos teismingumo klausimas negali būti sprendžiamas ir pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą. Sprendžiant dėl Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkto, t. y. ar kartu su išlaikymo byla buvo nagrinėjamas ir su tėvų pareigomis susijęs reikalavimas, svarbu išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo įtvirtintas šis jurisdikcijos kriterijus ir kokiais atvejais jis taikomas.
33. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką su jurisdikcijos taisyklėmis susijusios nuostatos turi būti aiškinamos autonomiškai, atsižvelgiant į, pirma, to reglamento tikslus ir sistemą ir, antra, bendruosius principus, išplaukiančius iš nacionalinės teisės sistemų (pagal analogiją žr. ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Cartier parfums-lunettes ir Axa Corporate Solutions assurances, C?1/13, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C?302/13, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). ESTT yra pažymėjęs, kad nors Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktuose nurodytomis nuostatomis nacionaliniam teismui aiškiai leidžiama pripažinti savo paties jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo tarpvalstybinę reikšmę turinčiose bylose, jeigu pagal teismo valstybės teisę jis turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai su asmens statusu ir su tėvų pareigomis susijusias bylas, šiose nuostatose esančios sąvokos „kartu keliamas reikalavimas“ apimties valstybių narių teismai neturėtų aiškinti pagal savo nacionalinę teisę (ESTT 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, EU:C:2015:479, 30 punktas).
34. Išlaikymo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeistas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pakeičiant to reglamento nuostatas, taikytinas išlaikymo prievolėms. Ankstesnės nuostatos, perkeltos iš Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 punkto, buvo papildytos 3 straipsnio d punktu tik tam, kad būtų išspręstas jurisdikcijų koncentracijos klausimas tuo atveju, jei netaikytinas atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos kriterijus, t. y. Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punkte numatytas kriterijus (šiuo klausimu žr. ESTT Generalinio advokato M. Szpunar 2019 m. liepos 29 d. išvados byloje C-468/18, 58 punktą).
35. Taigi ši jurisdikcijos taisyklė buvo įvesta siekiant jurisdikcijų koncentracijos, t. y. kad vienas teismas nagrinėtų kiek galima daugiau susijusių reikalavimų, jei tai atitinka dalyvaujančių procese asmenų interesus, taip palengvinant bylinėjimosi procesą, sutaupant laiką ir užtikrinant teismo sprendimų suderinamumą. Tačiau šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar reikalavimas dėl tėvų pareigų – bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – pareikštas atsakovo priešieškiniu gali būti laikomas pagrindiniu reikalavimu jau esant iškeltai bylai dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
36. ESTT yra nurodęs, kad, pirma, vienodo Bendrijos (dabar – Europos Sąjungos) teisės išaiškinimo būtinybė neleidžia nagrinėti konkrečios nuostatos atskirai, o reikalauja, kad esant abejonių ji būtų aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į redakcijas kitomis kalbomis, ir, antra, kad Bendrijos (dabar – Europos Sąjungos) nuostatos skirtingų kalbų redakcijos turi būti aiškinamos vienodai, o šių redakcijų nesutapimo atveju nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, bendrą struktūrą ir tikslą (žr. šiuo klausimu ESTT 1990 m. kovo 27 d. sprendimo Cricket St Thomas, C-372/88, 19 punktą ir 2006 m. kovo 9 d. sprendimo Zuid-Hollandse Milieufederatie et Stichting Natuur en Milieu, C-174/05, 20 punktą).
37. Reglamento 3 straipsnio d punkto teksto anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis lingvistinė analizė rodo, kad „kartu keliamas reikalavimas“ visų pirma reiškia, jog išlaikymo klausimas yra keliamas papildomai (pavyzdžiui, Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktas anglų kalba formuluojamas taip – „if the matter relating to maintenance is ancillary to those proceedings“, prancūzų klaba taip – „lorsque la demande relative? une obligation alimentaire est accessoire? cette action“, o vokiečių taip – „wenn in der Nebensache zu diesem Verfahren über eine Unterhaltssache zu entscheiden ist“), todėl pagrindas nagrinėti išlaikymo klausimą nustatomas ne pagal Išlaikymo reglamente nurodytas, bet pagal reikalavimui, susijusiam su tėvų pareigomis, taikytinas teismingumo taisykles. Sprendžiant dėl reikalavimo kvalifikavimo kaip kartu keliamo svarbus yra ne tik reikalavimo pateikimo momentas, bet ir bylų sąsajumas.
38. ESTT yra išaiškinęs, kad jeigu valstybės narės teismas nagrinėtų ieškinį dėl skyrybų arba dėl nepilnamečio vaiko tėvų santuokinio ryšio nutraukimo, o kitos valstybės narės teismui tektų priimti sprendimą dėl ieškinio dėl tėvų pareigų tam vaikui, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui iš tikrųjų yra papildomas, palyginti su ieškiniu dėl tėvų pareigų, kaip nurodyta Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkte (šiuo klausimu žr. ESTT 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, 48 punktą). Vis dėlto iš 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, negalima daryti išvados, kad jeigu, kaip pagrindinėje byloje, teismas pripažino neturintis jurisdikcijos nagrinėti ieškinio dėl tėvų pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymo ir paskyrė kitą teismą, turintį jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio ieškinio, tik pastarasis visais atvejais turės jurisdikciją nagrinėti bet kurį reikalavimą dėl vaiko išlaikymo prievolių (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 38 punktą).
39. Remiantis tuo, darytina išvada, kad išlaikymo reikalavimas turi sekti paskui kitą, pagrindinį, reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis ar nepilnamečio vaiko tėvų santuokinio ryšio nutraukimu, o ne atvirkščiai, kaip kad buvo nagrinėjamu atveju.
40. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog reikalavimas dėl išlaikymo buvo pareikštas papildomai prie reikalavimo dėl tėvų pareigų nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškinio dėl išlaikymo pateikimo metu nebuvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su asmens statusu ar tėvų pareigomis, kuriam nagrinėti jurisdikcija būtų nustatoma pagal šiam reikalavimui taikytinas jurisdikcijos taisykles, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti dėl išlaikymo vaikams priteisimo pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytus jurisdikcijos pagrindus.
41. Kitas šioje byloje spręstinas klausimas yra atsakovo dalyvavimo procese taisyklės taikymas nustatant bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismingumą.
42. Kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, tuo atveju, kai teismas neturi jurisdikcijos pagal Išlaikymo reglamente nustatytas taisykles, jis gali būti kompetentingas spręsti dėl išlaikymo prievolių, jei atsakovas dalyvauja procese (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šią jurisdikcijos taisyklę prilygino susitarimui dėl jurisdikcijos, kuris pagal Išlaikymo reglamento 4 straipsnį nėra leidžiamas ginčuose dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo. Tačiau atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisyklė ir susitarimas dėl jurisdikcijos yra du atskiri jurisdikcijos pagrindai. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo turi būti sudaromas raštu (Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 2 dalis), tai yra išankstinis valios pareiškimas. Tuo tarpu dalyvaudamas procese atsakovas tyliai pritaria pasirinkto teismo jurisdikcijai, vadinasi, sutinka, su ieškovo, kreditoriaus, pasirinkimu. Toks pritarimas galimas tik tuo atveju, jei teismas neturi jurisdikcijos pagal nei vieną kitą Išlaikymo reglamente nustatytą jurisdikcijos pagrindą.
43. ESTT išaiškino, kad kaip matyti iš formuluotės „[b]e jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų“, šiame straipsnyje numatytas automatiškai taikomas jurisdikcijos pagrindas, jeigu, be kita ko, nėra taikomi šio reglamento 3 straipsnyje nustatyti kriterijai (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 32 punktą). Išlaikymo reglamento 5 straipsnis laikytinas „numanoma [jurisdikcijos] prorogacija“ ir remiantis šia taisykle jurisdikcijos neturinčiam teismui leidžiama priimti sprendimą bylose dėl išlaikymo prievolių (žr. ESTT Generalinio advokato M. Szpunar 2019 m. liepos 29 d. išvadą byloje C- 468/18 25 nuorodą).
44. Priešingai nei bylose dėl tėvų pareigų, kuriose reikalingas aiškiai išreikštas ar kitokiu nedviprasmišku būdu visų bylos šalių pritarimas dėl kito teismo jurisdikcijos (žr. reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį), atsakovo dalyvavimui pagal Išlaikymo reglamentą keliamas vienintelis reikalavimas – jo įsitraukimas į procesą neginčijant teismo jurisdikcijos.
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo nebuvo teisminga Lietuvos teismui pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles (Išlaikymo reglamento 3 straipsnis). Kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, atsakovas, gavęs ieškinį dėl išlaikymo, teikė atsiliepimą, neginčydamas teismo jurisdikcijos. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog vaiko teisių apsaugos skyrius Lietuvoje nėra kompetentingas teikti išvadą dėl aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis Airijoje, nėra tolygu nesutikimui dėl bylos teismingumo. Vėliau atsakovas tam pačiam teismui teikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašydamas reikalavimą dėl išlaikymo nagrinėti kartu, apeliaciniu skundu ginčijo priteisto išlaikymo dydį, bet ne teismo jurisdikciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nesant kitų jurisdikcijos pagrindų, atsakovas tyliai pritarė kreditorių pasirinktai jurisdikcijai įsitraukdamas į procesą, aktyviai reiškė savo atsikirtimus dėl ginčo esmės, taip pat tam pačiam teismui pateikė susijusį reikalavimą dėl tėvų pareigų. Vėlesnis, t. y. tik kasaciniame procese teikiant atsiliepimą į ieškovės pareikštą kasacinį skundą, teismo jurisdikcijos ginčijimas neturėtų keisti jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu.
46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismingumo klausimo, pažeidė proceso teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė Išlaikymo reglamento 5 straipsnio, todėl yra naikintinas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo ieškinio dalis dėl išlaikymo palikta nenagrinėta. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo dydžio nėra išspręstas, ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Kasacinis teismas patyrė 25,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir bylos dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Vincas Verseckas
