Dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio skolininko ankstesnio kreditoriaus teises, pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-388-687-2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01433-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams N. M. ir N. P. dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio skolininko ankstesnio kreditoriaus teises, pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB Medicinos bankas ieškiniu prašė Vilniaus apygardos teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų N. M. ir N. P. 2015 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise Nr. 9775, kuria N. M. pardavė N. P. butą (duomenys neskelbtini), aikštelę automobiliui statyti (duomenys neskelbtini), dviračių saugyklą (duomenys neskelbtini), du sandėlius (duomenys neskelbtini) už 91 400 Eur, taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčo sutartį, ieškovės reikalavimų atsakovui patenkinimą nukreipti į turtą, grąžintą jam po restitucijos taikymo.

3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_45297 dėl 637 000 Eur kredito ir 2009 m. sausio 12 d. papildomu susitarimu Nr. 4 – dar dėl 272 555 Eur, skirto turizmo kompleksui (duomenys neskelbtini) statyti ir įrengti, suteikimo. Kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2016 m. lapkričio 16 d., o papildomai suteiktos kredito dalies – iki 2019 m. spalio 16 d. Ieškovė, atsakovui nevykdant įsipareigojimų, nuo 2016 m. vasario 23 d. nutraukė kredito sutartį bei pareikalavo viso kredito grąžinimo prieš terminą. Visi atsakovo laiduotojai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus, o įkeisto turto vertės nepakanka skolai padengti.

4. Ieškovė teigė, kad prieš kredito sutarties nutraukimą 2015 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleidęs nekilnojamąjį turtą atsakovas pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises, nes atsakovas perleido turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovės reikalavimas. Todėl pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, o nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – grąžinta atsakovui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad UAB Medicinos bankas ir N. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_45297 dėl 637 000 Eur kredito. Skolininkui nevykdant prievolės pagal kredito sutartį, ieškovė nuo 2016 m. vasario 23 d. nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo viso kredito grąžinimo prieš terminą. N. M., taip pat jo laiduotojai neįvykdė ieškovės reikalavimo, nurodytu papildomu terminu negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų ir netesybų. Ieškovė, realizuodama turimas užtikrinimo priemones, inicijavo N. M. skolos išieškojimą iš įkeisto turto. 2016 m. balandžio 22 d. vykdomaisiais įrašais Nr. JŠ-4676 ir Nr. JŠ-4679 ieškovei iš N. M. priteista bendra 1 110 158,80 Eur skola bei 0,994 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio (897 303,20 Eur) nuo 2016 m. kovo 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

7. 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartimi Nr. 14/12/22-01 N. P. paskolino N. M. 200 000 Lt iki 2019 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutarties 3.4 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo prievolės įvykdymą užtikrinti būsimo įgyjamo nekilnojamojo turto įkeitimu. 2015 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. M. iš UAB „Vilbra“ asmeninės nuosavybės teise už 110 056 Eur (su PVM) nupirko butą (duomenys neskelbtini) ir 2/47 dalis aikštelės automobiliui statyti (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 20 d. sutartine hipoteka skolininkas N. M. įkeitė jam priklausančią gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) kreditorei N. P., užtikrindamas 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties įvykdymą.

8. 2015 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. M. įsigijo asmeninės nuosavybės teise už 2000 Eur sandėlius (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. M. įsigijo asmeninės nuosavybės teise už 400 Eur dviračių saugyklą (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartine hipoteka skolininkas N. M. įkeitė sau priklausančias negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) kreditorei N. P., užtikrindamas 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties įvykdymą.

9. 2015 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi su atpirkimo teise N. M. pardavė N. P. pirmiau minėtomis sutartimis įsigytus butą, aikštelę automobiliui statyti, dviračių saugyklą, du sandėlius už 91 400 Eur. Sutartyje nustatytos atpirkimo sąlygos už tą pačią kainą, jomis galima pasinaudoti iki nustatyto termino – 2020 m. lapkričio 5 d.

10. Kreditorius, reikalaudamas pripažinti negaliojančiu skolininko sudarytą sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana (Pauliano ieškinys)) pagrindu, turi įrodyti taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Actio Pauliana institutas taikomas tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

11. Ieškovė neabejotinai turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką atsakovą. Ginčijamu sandoriu buvo sumažinta N. M. turto apimtis, dėl to atitinkamai jo galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus buvo apribotos. Tačiau N. M. pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia, kad turtas buvo įsigytas iš dalies iš skolintų lėšų (57 924 Eur) ir vėliau hipotekos kreditorei perleistas už skolą, kurios nebeturėjo galimybės grąžinti pinigais. 2015 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. M. nupirko butą ir aikštelę automobiliui statyti už 110 056 Eur, 2015 m. birželio 19 d. sutartimi – sandėlius už 2000 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi – dviračių saugyklą už 400 Eur. Ginčijama sutartimi visas turtas N. P. perleistas už 91 400 Eur. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad turtas N. P. perleistas už gerokai mažesnę kainą negu jo įsigijimo ir rinkos vertė, nes N. P. perkamas turtas kainavo 149 324 Eur (t. y. negrąžinta 57 924 Eur paskola plius sumokėtoji 91 400 Eur kaina), o tai yra daugiau už ieškovės nurodomą turto rinkos vidutinę vertę – 119 809,77 Eur.

12. N. M. turėjo teisę pagal paskolos sutartį neatlygintinai naudotis paskolintais pinigais iki 2019 m. gruodžio 22 d. Kadangi ginčijamu sandoriu perleistas turtas buvo įkeistas N. P. už suteiktą paskolą, tai, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditorės reikalavimas būtų tenkinamas iš įkeisto turto vertės (CK 4.192 straipsnis), o bankas neturėtų galimybės pasinaudoti pirmumo teise nukreipti išieškojimą į šį turtą.

13. Nei įstatymas, nei 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartis nedraudžia paskolos gavėjui prievolę įvykdyti prieš terminą, todėl šalių susitarimas dėl įkeisto turto perleidimo kreditorei, skolininkui nebeturint galimybės grąžinti skolą pinigais (ši aplinkybė nebuvo ginčijama ar neigiama), o pirkėjai (kreditorei) sumokant skirtumą tarp paskolos sumos ir turto vertės, nelaikytinas ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimu nagrinėjamoje byloje. Skolininkas teigia, kad jis neturi finansinių galimybių grąžinti skolą pinigais, kreditorė turi teisę priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu (CK 6.39 straipsnis), šiuo atveju perimti nuosavybėn prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistą daiktą, kuris prievolės nevykdymo atveju būtų realizuotas priverstine tvarka. Taigi, iš esmės skolininkas turėjo prievolę, kurios įvykdymas susijęs su ginčijamu sandoriu tokiu būdu, kad jo sudarymas negali būti vertinamas kaip neprivalomas ir pažeidžiantis ieškovės teises.

14. Dėl sudaryto ginčijamo sandorio atsakovas N. M. netapo nemokus ieškovės atžvilgiu CK 6.66 straipsnio prasme. Sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su atpirkimo teise grąžino N. M. į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, t. y. jis gavo iš turto pirkėjos ne mažesnę sumą, negu buvo investavęs į perkamą turtą.

15. Skolininko N. M. elgesys, vertinant, kad jis gautų už parduotą turtą lėšų nepanaudojo pradelstoms skoloms bankui dengti, kad pagal kredito sutarties sąlygas nesikreipė į ieškovę dėl rašytinio sutikimo perleisti turtą, bei atsižvelgiant į realias ginčijamo sandorio nesudarymo pasekmes ir galimybes ieškovei gauti reikalavimo patenkinimą iš ginčo turto vertės, teismo įvertintas kaip labiau nesąžiningas negu sąžiningas, o trečiojo asmens – N. P., sudariusios su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo pagrindų teismas nenustatė. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad N. P. už įsigyjamą turtą sumokėjo rinkos kainą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovus sieja artimi ryšiai, jie veda bendrą ūkį, nebuvo pagrįstos objektyviais įrodymais, o atsakovų buvo kategoriškai neigiamos bei grindžiamos Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NDQtNDY2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-544-466/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-544-466/2017">2-544-466/2017</a> dėl N. M. iškeldinimo iš buto medžiaga, kuri patvirtina, kad N. M. nuo 2000 m. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Minėtos bylos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu N. M. iš buto (duomenys neskelbtini) buvo iškeldintas. Tuo tarpu byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad N. P. apdraudė ir mokėjo mokesčius už ginčo turtą, nes jame gyveno. Ieškovės nurodomas šalių bendradarbiavimas buvo grindžiamas atsakovės pavaldumo santykiais atsakovo vadovaujamoje įmonėje, tačiau tokie santykiai nėra preziumuojami kaip nesąžiningi (CK 6.67 straipsnis). Kitų aplinkybių, kurios sudarytų N. P. nesąžiningumo prezumpciją, byloje nenustatyta.

16. CK 1.86 straipsnis, reglamentuojantis tariamojo sandorio negaliojimą, nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Byloje pateikta sutartis, sutartinė hipoteka, jų pagrindu padaryti atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto registre, įrodymai, pagrindžiantys atsakovės atliktus mokėjimus už turto draudimą, turtui teikiamas komunalines paslaugas, suponuoja išvadą, jog šalių pasirašyta sutartis atitiko jų valią ir tikslus, sukėlė teisines pasekmes, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta tik dėl akių.

17. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB Medicinos banko apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 5 d. atsakovo N. M. ir atsakovės N. P. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise; taikyti restituciją: butą (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – dviračių saugyklą (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – sandėlį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – sandėlį (duomenys neskelbtini), 2/47 dalis negyvenamosios patalpos – aikštelės automobiliui statyti (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui N. M., o atsakovei N. P. priteisti iš atsakovo N. M. 91 400 Eur; atsakovo N. M. skolos ieškovei UAB Medicinos bankui išieškojimą nukreipti į grąžintiną turtą.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme klausimas dėl ieškinio senaties taikymo nebuvo keliamas. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame prašyme atsakovų atstovas advokatas G. Baziulis nebepalaikė prašymo dėl senaties termino taikymo. Argumentus dėl ieškinio senaties taikymo atsakovai nurodė tik atsiliepimuose į apeliacinį skundą, t. y. priėmus jiems nepalankų sprendimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl teismas nesvarstė atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų dėl ieškinio senaties taikymo.

19. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

20. Dėl kreditorės teisių pažeidimo – CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos skolininko sudaryto ginčijamo sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį skolininko likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-262/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-262/2008">3K-3-262/2008</a>; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>).

21. Atsakovas nekilnojamąjį turtą buvo įgijęs už 110 056 Eur, t. y. investavęs į jį 52 132 Eur nuosavų lėšų. Turtas atsakovei perleistas už 91 400 Eur. Turto pardavimo kaina apima paskolos sumą, dėl to atsakovo turimos nuosavos lėšos po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo sumažėjo iki 33 476 Eur, tai rodo akivaizdų jo turtinės padėties pablogėjimą. Atsakovo turto įsigijimas už 110 056 Eur, šio turto perleidimas atsakovei už žemesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą, t. y. už 91 400 Eur, suponuoja ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimą. Iš esmės vienintelio atsakovo turėto vertingo turto pardavimas nulėmė ieškovės galimybės realiai išieškoti skolą iš atsakovo sumažėjimą arba galimybė išsiieškoti iš jo skolą apskritai išnyko.

22. Dėl sandorio sudarymo privalomumo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2014">3K-3-41/2014</a> ir joje nurodyta praktika).

23. Pagal paskolos sutarties 1.1 papunktį atsakovas jam suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 22 d. Paskolos grąžinimas iki 2019 m. gruodžio 22 d. remiasi tik atsakovo laisva valia bei geranoriškumo pagrindais, o ne privalomumu grąžinti paskolą prieš terminą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas turėjo įsipareigojimų atsakovei, nėra tas imperatyvas, sukeliantis atsakovams neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčo sutartį. Nagrinėjamu atveju tokios pareigos nenustatė nei teisės aktai, nei šalių susitarimas, todėl pirkimo–pardavimo sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo, o jo sudarymas akivaizdžiai pažeidė ieškovės interesus.

24. Dėl atsakovų nesąžiningumo – CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydami atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningi, jie žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

25. Atsakovo nesąžiningumą įrodo kredito sutartimi prisiimtas įsipareigojimas be ieškovės rašytinio sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kito asmens nuosavybėn turimo ilgalaikio turto. Atsakovas ne tik neturėjo ieškovės rašytinio sutikimo, bet apie su atsakove sudaromą ginčo sutartį ieškovės net neinformavo, tai vertintina kaip akivaizdus ieškovės teisių pažeidimas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, pardavęs turtą, būtų stengęsis nors iš dalies padengti skolą ieškovei. Todėl atsakovas, perleidęs atsakovei turtą, buvo nesąžiningas.

26. Byloje gausu įrodymų, patvirtinančių ypač glaudžius atsakovų pasitikėjimo santykius, dėl to atsakovė galėjo žinoti apie atsakovo realią turtinę padėtį ir jo esamą skolą ieškovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Visų pirma tai 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovui buvo suteikta beprocentė paskola. Antra, ginčo sutarties 5.1 papunktyje nurodyta aplinkybė, kad daikto kainą pardavėjas iš pirkėjo gavo prieš pasirašant sutartį, ne notaro akivaizdoje. Trečia, turto pardavimas atsakovei už mažesnę kainą nei jo įsigijimo bei vidutinė rinkos vertė. Ketvirta, atsakovui suteikta turto atpirkimo teisė. Penkta, nors atsakovai teismui pateikė pakankamai daug kvitų, patvirtinančių atsakovės atliktus mokėjimus už komunalines paslaugas, suteiktas ginčo sutartimi perleistam butui, tačiau byloje esanti 2015 m. spalio 6 d. atsakovo ir UAB „Grifs AG“ sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis, 2016 m. liepos 15 d. siųstuvų ir (ar) SIM kortelių panaudos sutartis, UAB „Vilniaus vandenys“ raštas, AB TEO LT 2016 m. lapkričio 20 d. raštas patvirtina net ir po turto perleidimo atsakovei išlikusį aktyvų atsakovo dalyvavimą valdant minėtą nekilnojamąjį turtą. Šešta, iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties matyti, kad atsakovai buvo kaltinami siekę apgaulės būdu neteisėtai įgyti svetimą turtą, klastoję su paramos gavimu susijusius dokumentus.

27. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, jog kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2013">3K-3-408/2013</a>). Atsižvelgdamas į byloje nustatytą atsakovų glaudų bendravimą teismas pripažino, kad atsakovė žinojo apie atsakovo turtinę padėtį ir apie tai, jog jis turi kreditorių, su kuriais nepajėgus atsiskaityti. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

28. Dėl restitucijos – CK 6.66 straipsnio 4 dalies norma, pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisų pažeidimui pašalinti, reiškia tai, kad, pripažinus negaliojančiu ginčijamą sandorį ir restitucijos pagrindu turtą grąžinus skolininko nuosavybėn, kreditorius turi teisę reikalauti, kad iš turto, atitekusio skolininkui pagal nuginčytus sandorius, būtų visiškai patenkintas jo reikalavimas, buvęs pagrindu ginčyti sandorį, t. y. jis neturi teisės reikalauti viso sandorio pagrindu perleisto turto ar visos jo vertės. Todėl teismas atsakovo skolos ieškovei išieškojimą nukreipė į ginčijamu sandoriu perleistą turtą, ir tik tiek, kiek reikalinga ieškovės reikalavimams tenkinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

29. Kasaciniu skundu atsakovė N. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Dėl kreditorės teisių pažeidimo – pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad N. P. perkamas turtas kainavo 149 324 Eur (t. y. negrąžinta 57 924 Eur paskola plius sumokėtoji 91 400 Eur kaina), o tai yra daugiau už ieškovės nurodomą turto rinkos vidutinę vertę – 119 809,77 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei įstatymas, nei paskolos sutartis nedraudžia paskolos gavėjui prievolę įvykdyti prieš terminą, todėl šalių susitarimas dėl įkeisto turto perleidimo kreditorei, skolininkui nebeturint galimybės grąžinti skolą pinigais (ši aplinkybė nebuvo ginčijama ar neigiama), o pirkėjai (kreditorei) sumokant skirtumą tarp paskolos sumos ir turto vertės, nelaikytinas ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimu nagrinėjamoje byloje. Taigi sandorio sudarymo pasekmės yra beveik tokios pačios, kokios būtų, jeigu sandoris nebūtų sudarytas.

29.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo turto įsigijimas už 110 056 Eur, šio turto perleidimas atsakovei už žemesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą, t. y. 91 400 Eur, neabejotinai suponuoja ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimą, pažeidžia proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neištyrė byloje esančio įrodymo: 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties, kuri patvirtina, kad atsakovė N. P. iki 2019 m. gruodžio 22 d. paskolino atsakovui N. M. 200 000 Lt (57 924 Eur), o 2015 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi dar sumokėjo atsakovui N. M. 91 400 Eur.

29.3. Dėl skolininko sąžiningumo ir privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį – ginčijamu sandoriu perleistas turtas buvo įkeistas N. P. už suteiktą paskolą, tai, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditorės reikalavimas būtų tenkinamas iš įkeisto turto vertės (CK 4.129 straipsnis), bankui neturint galimybės pasinaudoti pirmumo teise nukreipti išieškojimą į šį turtą. Kaip deklaruoja skolininkas, jis neturi finansinių galimybių grąžinti skolą pinigais, kreditorė turi teisę priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu (CK 6.39 straipsnis), šiuo atveju perimti nuosavybėn prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistą daiktą, kuris prievolės nevykdymo atveju būtų realizuotas priverstine tvarka. Taigi, iš esmės skolininkas turėjo prievolę, kurios įvykdymas susijęs su ginčijamu sandoriu tokiu būdu, kad jo sudarymas negali būti vertinamas kaip neprivalomas ir pažeidžiantis ieškovės teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-403/2018">3K-3-313-403/2018</a>). Ginčo sandorio sudarymo metu su skolininku N. M. nebuvo nutraukta kredito sutartis, tai reiškia, kad pagal nurodytą teismų praktiką jis yra sąžiningas. Negalėdamas atiduoti paskolos ir matydamas, kad ginčo sandoris nepažeis ieškovės interesų, skolininkas pardavė ginčo turtą atsakovei didesne negu rinkos kaina.

29.4. Dėl atsakovės (turto įgijėjos) sąžiningumo – ji už įsigyjamą turtą sumokėjo rinkos kainą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovus sieja artimi ryšiai, jie veda bendrą ūkį, nebuvo pagrįstos objektyviais įrodymais. Atsakovės pavaldumo santykiai atsakovo vadovaujamoje įmonėje nėra preziumuojami kaip nesąžiningi (CK 6.67 straipsnis). Įkeisto prievolės įvykdymui užtikrinti turto perleidimas kreditorei už skolą šalių susitarimu, o ne priverstine sprendimų vykdymo tvarka, nelaikytinas pirkėjos nesąžiningumu CK 6.67 straipsnio 5 punkto prasme, nes sandorio sudarymo pasekmės yra beveik tokios pačios, kokios būtų, jeigu sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų N. P. nesąžiningumo prezumpciją, byloje nenustatyta.

29.5. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovė nesąžininga dėl to, jog 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartyje nurodyta sąlyga, pagal kurią atsakovui buvo suteikta beprocentė paskola, o ginčo sutarties 5.1 papunktyje nurodyta aplinkybė, kad pinigus pardavėjas iš pirkėjos gavo prieš pasirašant sutartį, ne notaro akivaizdoje, nepatvirtina jokio atsakovės nesąžiningumo. Priešingai – sutarties laisvės principas leidžia imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančius susitarimus. Jokiame įstatyme ar kitame teisės akte nėra draudžiama suteikti beprocentę paskolą, taip pat nedraudžiamas (tuo labiau nepatvirtina jokio nesąžiningumo) turto pardavimas su atpirkimo teise – tokius sandorius leidžia sudaryti sutarties laisvės principas. Taip pat atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina aplinkybė, kad pinigus pardavėjas iš pirkėjos gavo prieš pasirašant sutartį, ne notaro akivaizdoje. Ginčo turtas nebuvo parduotas atsakovei už mažesnę kainą nei jo įsigijimo bei vidutinė rinkos vertė.

29.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir todėl, kad nepagrįstai nurodė, jog atsakovai buvo kaltinami siekę apgaulės būdu neteisėtai įgyti svetimą turtą, klastoję su paramos gavimu susijusius dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai buvo visiškai išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu (jis įsiteisėjo 2012 m. spalio 4 d.), tai parodo ne glaudžius atsakovų ryšius, o šių asmenų sąžiningumą.

29.7. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo sandoris sukels ar sustiprins skolininko N. M. nemokumą. Kredito sutartį buvo sudarę N. M. ir ieškovė, o atsakovė nebuvo kredito sutarties šalis.

30. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas N. M. su atsakovės N. P. kasaciniu skundu sutinka ir prašo kasacinį skundą tenkinti.

31. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB Medicinos bankas prašo atsakovės N. P. kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta:

31.1. Pirkimo–pardavimo sutarties, kuri sudaryta notarine forma, turinys aiškiai patvirtina, kad turtas perleistas už 91 400 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra niekur minimi šalių ketinimai turto kainą padidinti negrąžintos paskolos pagal paskolos sutartį suma ar laikyti, kad turto kaina iš tiesų yra 149 324 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad turtas perleistas už 91 400 Eur kainą, kuria siekta padengti 57 924 Eur paskolą, t. y. už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Atsakovas, perleisdamas turtą, t. y. savo vienintelį vertingesnį turtą, už žemesnę nei rinkos kainą, sumažino savo turto apimtį ir galimybes ieškovei gauti savo reikalavimų patenkinimą, taip iš esmės pažeisdamas ieškovės teises ir interesus.

31.2. Apie atsakovo nemokumą atsakovė turėjo žinoti, nes tą patvirtina jos kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas neva privalėjo sudaryti, nes suvokė negalėsiantis grąžinti atsakovei gautos paskolos pagal paskolos sutartį.

31.3. Paskolos sutarties pagrindu atsakovė atsakovui 2014 m. gruodžio 22 d. suteikė 57 924 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas – 2019 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutartyje nėra nustatyta atsakovo pareiga grąžinti paskolą prieš terminą. Priešingai, vadovaujantis paskolos sutarties 3.1 punktu, pačiam atsakovui priklausė teisė nuspręsti, ar jis nori grąžinti paskolą pirma laiko. Paskolos sutartyje taip pat nėra sąlygų, kurios leistų atsakovei reikalauti paskolos grąžinimo prieš nurodytą terminą. Nei pagal paskolos sutarties sąlygas, nei pagal įstatymą atsakovas neturėjo jokios pareigos iki 2019 m. gruodžio 22 d. grąžinti iš atsakovės gautą paskolos sumą.

31.4. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas prieštaravo sąžiningumo, protingumo principams ir įprastai verslo praktikai – atsakovas, turėdamas dar daugiau kaip 4 metus grąžinti paskolą atsakovei, neturėdamas jokios sutartinės ar įstatyme įtvirtintos prievolės paskolos grąžinti prieš terminą bei būdamas pradelsęs daugiau nei 16 231,87 Eur įmokų ieškovei, suprasdamas, kad ieškovė artimiausiu metu gali inicijuoti visos paskolos sumos išieškojimą, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir vienintelį turimą vertingesnį turtą perleido atsakovei žemesne nei rinkos kaina.

31.5. Atsakovo nesąžiningumą įrodo jau vien tai, kad, kredito sutartimi prisiėmęs įsipareigojimą be ieškovės rašytinio sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kito asmens nuosavybėn turimo ilgalaikio turto, atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ne tik negavęs ieškovės sutikimo, bet ieškovės apie tokį sandorį net neinformavęs; atsakovas nesistengė nors iš dalies padengti skolos ieškovei.

31.6. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji įgijo turtą už mažesnę negu rinkos kainą. Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta siekiant įvykdyti prievolę, kurios vykdymo terminai dar nesuėję. CK 6.67 straipsnio 5 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija tuo atveju, jei sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo skolininko sudarytu sandoriu, sandorio sudarymo (ne)privalėjimo, sandorio šalių sąžiningumo vertinimo

32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDExLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-411-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-411-611/2017">e3K-3-411-611/2017</a>, 47 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2012">3K-3-511/2012</a>). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzEzLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-313-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-313-611/2019">e3K-3-313-611/2019</a>, 21 punktas).

35. CK 6.66 straipsnio 1 dalies formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-262/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-262/2008">3K-3-262/2008</a>). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018, 30 punktas).

36. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-701/2016">3K-3-1-701/2016</a> 59 punktą; 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-403/2018">e3K-3-259-403/2018</a> 27 punktą).

37. Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį bylos šalies pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą ir, suteikdamas prioritetą vienam kreditoriui, paneigė kito kreditoriaus (ieškovo) galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Skolininko sandorių sudarymas yra galimas, jeigu sudarytais sandoriais nesumažinamas skolininko mokumas, kai aiškiai nepakanka atsiskaityti pagal kreditoriaus reikalavimą, arba kitaip nepažeidžiamos kreditoriaus teisės.

38. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ir taikė tokias privalomąsias actio Pauliana sąlygas: dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, skolininko ir turto įgijėjos sąžiningumo, taip pat privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį.

39. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas N. M. neįvykdė prievolių pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartį dėl 637 000 Eur kredito su ieškove UAB Medicinos banku. 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartimi atsakovė N. P. paskolino atsakovui N. M. 200 000 Lt (57 924 Eur) iki 2019 m. gruodžio 22 d. Paskolos sutarties 3.4 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo prievolės įvykdymą užtikrinti būsimo įgyjamo nekilnojamojo turto įkeitimu. 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovas už 112 456 Eur bendrą sumą nusipirko nekilnojamuosius daiktus – butą, aikštelę automobiliui statyti, du sandėlius ir dviračių saugyklą ir juos įkeitė N. P., taip užtikrindamas 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties įvykdymą. Tuomet 2015 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi su atpirkimo teise atsakovas N. M. pardavė atsakovei N. P. pirmiau minėtomis sutartimis įsigytus nekilnojamuosius daiktus už 91 400 Eur. Ieškovė UAB Medicinos bankas byloje ginčijo pastarąją pirkimo–pardavimo sutartį, teigdama, kad atsakovas negrąžino jai kredito, palūkanų ir delspinigių, o pagal ginčijamą sutartį perleido nekilnojamąjį turtą, į kurį ieškovė būtų nukreipusi išieškojimą.

40. Iš minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, atsakovas už 112 456 Eur bendrą sumą nusipirko nekilnojamuosius daiktus, o juos pardavė atsakovei už 91 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas šiuos sandorius, nustatė, kad pagal ginčijamą sutartį turto pardavimo atsakovei kaina (91 400 Eur) apima paskolos sumą (57 924 Eur), dėl to atsakovo turimos nuosavos lėšos po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo sumažėjo iki 33 476 Eur (turint omenyje, kad atsakovas išleido 112 456 Eur turtui įsigyti, o perleidęs turtą – įgijo 33 476 Eur). Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo akivaizdų jo turtinės padėties pablogėjimą, todėl tai reiškė ieškovės kaip kreditorės teisių pažeidimą, nes iš esmės vienintelio atsakovo turėto vertingo turto pardavimas nulėmė ieškovės galimybės realiai išieškoti skolą iš atsakovo sumažėjimą arba galimybė išsiieškoti iš jo skolą apskritai išnyko.

41. Dėl nurodytų sandorių, tarp jų ir ginčijamo sandorio, sudarymo sąlygų ir vykdymo aplinkybių atsakovo mokumas iš esmės sumažėjo, šios apeliacinės instancijos teismo išvados niekaip nepaneigia atsakovės kasacinio skundo argumentai, kad pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė sumokėjo atsakovui sutartyje nurodytą 91 400 Eur kainą. Todėl atsakovo, kaip ieškovės skolininko, esminis mokumo sumažėjimas reiškė ieškovės galimybės realiai išieškoti skolą iš atsakovo sumažėjimą arba išnykimą, tai atitinka CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintą kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygą.

42. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį skolininko sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal kreditoriaus actio Pauliana, tik jeigu skolininkas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2014">3K-3-41/2014</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Iš byloje konstatuotų sutarčių sudarymo aplinkybių (nutarties 39–40 punktai) matyti, kad atsakovas neturėjo teisinės pareigos sudaryti ieškovės (kreditorės) ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria visą įgytą nekilnojamąjį turtą perleido atsakovei. Atsakovės kasacinio skundo argumentas, kad pagal ginčijamą sutartį atsakovas įkeistą turtą turėjo parduoti atsakovei, kuriai ir buvo turtas įkeistas, nėra pagrįstas, nes turto įkeitimas nesukuria pagal įstatymą teisinės pareigos parduoti įkeistą turtą asmeniui, kuriam tas turtas įkeistas.

44. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydami atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningi, jie žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

45. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovo nesąžiningumą įrodo su ieškove kredito sutartimi prisiimtas įsipareigojimas be ieškovės rašytinio sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kito asmens nuosavybėn turimo ilgalaikio turto. Atsakovas ne tik neturėjo ieškovės rašytinio sutikimo, bet apie su atsakove sudaromą ginčo sutartį ieškovės net neinformavo. Nepaisydamas įsipareigojimo ieškovei, atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, taip blogindamas savo finansinę padėtį ir mažindamas turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, masę. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, pardavęs turtą, būtų stengęsis nors iš dalies padengti skolą ieškovei.

46. Tuo tarpu dėl atsakovės (turto įgijėjos) elgesio nesąžiningumo aspektu, vertinant įgijėjos sąžiningumą, būtina atsižvelgti į ginčijamoje sutartyje dalyvavusius asmenis siejančius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, konstatavo glaudžius pasitikėjimo tarp atsakovų santykius, to pakanka daryti išvadą, kad atsakovė turėjo žinoti apie atsakovo realią turtinę padėtį ir jo esamą skolą ieškovei, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

47. Atsakovės kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, tarp jų ir dėl atsakovų sąžiningumo sudarant ginčijamą sutartį, nepagrindžiami apeliacinės instancijos teismo vertinant įrodymus padaryti teisės normų pažeidimai, o tiesiog pateikiama jos nuomonė dėl tų pačių įrodymų turinio. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su atsakovų sąžiningumu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Turto įgijėjo sąžiningumo ar jo nesąžiningumo nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), todėl, atsakovei nepaaiškinant argumentais teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų, kasacinio skundo teiginiai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir pagrindas naikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo turinio, vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė sprendime nurodytas išvadas. Atsakovė kasaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino netinkamai byloje esančius įrodymus dėl abiejų atsakovų sąžiningumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Nustatęs visas actio Pauliana pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti sandorį negaliojančiu būtinas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

48. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisų pažeidimui pašalinti. Pripažindamas negaliojančia sutartį apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovo skolos ieškovei išieškojimą nukreipė į pagal nuginčytą sutartį grąžintiną nekilnojamąjį turtą.

49. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė CK 6.66 straipsnyje reglamentuojamą actio Pauliana – kreditoriaus ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises, nuginčijimo – ir laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana aiškinimo ir taikymo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Kasacinis teismas turėjo 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. P. valstybei 5,26 Eur (penkis Eur 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Andžej Maciejevski