Dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-433-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37005-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.18; 3.5.21.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Palavinskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, D. P., R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės priimtus patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš visų lėšų, kurios skirtos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), taigi negalima daryti jokių išimčių, kai išieškojimas vykdomas iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01474 priimtą 2015 m. balandžio 9 d. antstolės patvarkymą Nr. 2-4075-541/2014 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, ir vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/02117 priimtą 2015 m. birželio 8 d. antstolės patvarkymą Nr. N2-2216-859/2015 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.

Teismas nurodė, kad antstolė, priimdama patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių teisės normų. Todėl antstolės patvarkymai, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 straipsniu, pripažintini neteisėtais ir naikintini. CPK 688 straipsnis būtų aktualus tik išieškant iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Teismas nurodė, kad antstolė, išieškodama lėšas iš pareiškėjo, privalo laikytis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos, t. y. CPK 733–743 straipsnių.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Palavinskienės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas sutiko su antstolės teiginio dalimi, kad skolininko kaip parama gaunamos lėšos nėra nurodytos CPK 733–743 straipsniuose, tačiau pažymėjo, jog tai nereiškia, kad šie straipsniai tokioje situacijoje negali būti taikomi. Skolininkui giminaičių pervedamų lėšų statusas nėra aiškiai reglamentuotas, todėl tokiu atveju reikia remtis analogija ir taikyti CPK 733–743 straipsnius.

Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju giminaičiai skolininkui galėjo pervesti pinigus tiek prieš pradedant išieškojimą, tiek jau jį pradėjus. Pinigai galėjo būti pervesti tiek vienkartine, tiek periodinėmis išmokomis, todėl yra būtina pasisakyti tiek dėl CPK 668 straipsnio, tiek dėl 733–743 straipsnių taikymo.

Jeigu skolininkui nuo tam tikro atskaitos momento (pvz., išieškojimo pradėjimo) periodiškai buvo pervedamos lėšos, šioje situacijoje antstolė turėjo vadovautis CPK 736 straipsniu ir areštuoti tik atitinkamą dalį skolininko lėšų, neviršijančių vienos MMA (jeigu yra vykdomi keli vykdomieji dokumentai – ne daugiau nei penkiasdešimt procentų), tačiau ji neturėjo teisės areštuoti visos sumos, neviršijančios vienos MMA. Kadangi antstolė skundžiamais patvarkymais nusprendė vykdyti išieškojimą iš visų skolininko lėšų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamus patvarkymus.

Teismas pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, taigi ši teisės norma yra aiški ir ji imperatyviai nurodo, kad iš mažesnės nei vienos MMA sumos negali būti išieškoma. Net jeigu ir būtų laikoma, kad lėšos skolininko sąskaitoje buvo dar prieš pradedant išieškojimą ir šioje situacijoje būtų reikėję taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalį, antstolės teiginiai, kad šioje situacijoje būtų galima išieškoti iš sumos, neviršijančios vienos MMA, būtų atmestini, todėl ir tokiu atveju antstolė nebūtų galėjusi areštuoti visų skolininkui priklausančių lėšų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai ne atskleidė, o pakeitė CPK 736 ir 737 straipsnių turinį. Teismai konkrečiai neįvardijo, kuriai kategorijai yra priskiriamos pareiškėjo lėšos, taip sukurdami teisinio neapibrėžtumo situaciją. Teismai, priskirdami laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas kitoms pajamoms, CPK 736 ir 737 straipsniuose įtvirtintas teisės normas aiškino plečiamai. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, o viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis skolininko pajamas, iš kurių išieškojimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir išieškojimui iš darbo užmokesčio, nevertintinas kaip pateikiantis sąvokos „darbo užmokesčiui prilygintos išmokos“ definiciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278-701/2016">3K-3-278-701/2016</a>). Be to, minėtoje teisės normoje pateiktas pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, sąrašas yra baigtinis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateikiamas teisės normų aiškinimas, kai kalinčio asmens lėšos yra prilyginamos pajamoms, pažeidžia vykdymo proceso dalyvių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyrą, neleistinai riboja antstolių galimybes greitai ir efektyviai įvykti sprendimą ir bendruosius vykdymo proceso principus. Priėmus skundžiamus procesinius sprendimus, pareiškėjas nepagrįstai įgavo papildomą teisinę apsaugą, o išieškotojo galimybės greičiau patenkinti savo reikalavimą buvo apribotos.

CPK 668 straipsnio 1 dalies tikslas yra minimalių skolininko pragyvenimo sąlygų užtikrinimas. Beatodairiškas šio straipsnio taikymas būtų ydingas ir dėl to, kad, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena MMA sumą ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Iš lėšų, mažesnių nei viena MMA, negalima išieškoti tik tokiu atveju, jei tai yra vienintelė priemonė skolininko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Šiuo atveju teismams nebuvo pateikta jokių duomenų apie būtiniausius ar papildomus skolininko poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis. Pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad, antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmojo būtinumo prekių bei susimokėti už elektros energijos naudojimą bendroms reikmėms, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad, būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi tam tikrų būtiniausių papildomų poreikių, kurių negali užtikrinti valstybė. Skolininkas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad į savo sąskaitą gauna CPK 739 straipsnyje nurodytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas.

Abiejų instancijų teismai netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> išaiškinimus. Šioje kasacinio teismo nutartyje, skirtingai nei pažymima skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, nėra pateiktas išaiškinimas, kad įkalinimo vietose esančių asmenų iš artimųjų asmenų gaunamos lėšos yra kvalifikuojamos kaip kitos pajamos. Tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigose esantys skolininkai turi vienodą įrodinėjimo pareigą pagrįsti, kad turimos lėšos patenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui, likusiam po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, todėl antstolė turėjo teisę vykdyti išieškojimą visa apimtimi.

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančio jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingo skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pabrėžtina, kad, pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą, išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>, 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202-421/2017">3K-3-202-421/2017</a>, 20 punktas).

Minėtos įstatymų normos ir suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>, 24 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 27 punktas). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pažymėtina, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos.

Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 45 punktas).

Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad antstolė, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B., vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01474 priėmė 2015 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. 2-4075-541/2014, o vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/02117 priėmė 2015 m. birželio 18 d. patvarkymą Nr. N2-2216-859/2015 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir areštavo skolininkui priklausančias lėšas. Pareiškėjas kreipėsi į į antstolę su skundu, nurodydamas, kad antstolė vykdo išieškojimą iš visų lėšų, kurios skirtos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės patvarkymų teisėtumo klausimą, sprendė, kad pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šios bylos atveju giminaičiai skolininkui galėjo pervesti pinigus tiek prieš pradedant išieškojimą, tiek jau jį pradėjus, pinigai galėjo būti pervesti tiek vienkartine, tiek periodinėmis išmokomis, t. y. nėra aišku, kada į skolininko sąskaitą pakliuvo lėšos – ar prieš pradedant išieškojimą ar po to, todėl pasisakė tiek dėl CPK 668 straipsnio, tiek dėl 733–743 straipsnių taikymo.

Vadovaujantis aptartais išaiškinimais, pažymėtina, kad, prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirma turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį pirmiau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip minėta nutarties 19 punkte, kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti. Nagrinėjamoje byloje antstolė areštavo visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydama CPK reglamentuojamų išskaitų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė, siekdama vykdyti tolesnį išieškojimą iš skolininko pajamų, turėtų laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a> nurodytų išaiškinimų.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju, netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos antstolei neatlygintinos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,63 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš antstolės Brigitos Palavinskienės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Palavinskienės 8,63 Eur (aštuonis Eur 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Donatas Šernas

Vincas Verseckas