Dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui ir jos įsiskolinimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-366-687/2015

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07143-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui ir jos įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo – A. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo paramą po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ji mokysis Vilniaus dizaino kolegijoje ir bus ne vyresnė negu 24 metų, prašomą priteisti sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paramos įsiskolinimą už trejus metus – 14 400 Lt (4170,53 Eur).

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010 m. balandžio 12 d. tapo pilnametė, mokosi Vilniaus dizaino kolegijoje, ją turi baigti 2014 m. liepos mėn., už studijas nemoka. Ieškovės teigimu, per mėnesį pragyvenimui jai reikia 800 Lt (231,70 Eur) – drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms, maistui, buto nuomai ir mokesčiams už komunalines paslaugas. Ieškovę išlaiko mama A. R., taip pat padeda krikšto mama; atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda. Ieškovė turto neturi, jokių pajamų negauna, nedirba, nes visą laisvalaikį užima mokslai; nurodo, kad darbo ieškojo, bet niekas jos neįdarbino, nes darbdaviai norėjo, kad ji dirbtų nuolatinį darbą. Ieškovės teigimu, su atsakovu ji nebendrauja aštuonerius metus, jis neteikė išlaikymo, kai ji buvo nepilnametė, išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo neseniai, kai ieškovė sulaukė pilnametystės.

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovė mokysis VšĮ Vilniaus dizaino kolegijoje ir bus ne vyresnė kaip 24 metų, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 7200 Lt (2085,26 Eur) paramos ieškovei įsiskolinimą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovė mokosi pažangiai, akademinių skolų neturi; transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas ir trečiasis asmuo išsituokę. Atsakovas dirba, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1449 Lt (419,66 Eur), neatskaičius mokesčių, jam priklauso R. R. įmonė, 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo A. R. dirba, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) yra 1603 Lt (464,26 Eur); ji nuosavybės teise turi 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Teismo vertinimu, ieškovės mėnesio būtinosios pragyvenimo išlaidos sudaro apie 800 Lt (231,70 Eur), tai minimali suma, atitinkanti protingumo kriterijų. Kadangi ieškovė pasirinko nemokamas studijas Vilniaus dizaino kolegijoje, kurios yra ne užsienio valstybėje, įprastos, neišskirtinės, nereikalauja didelių išlaidų, tai teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė pasirinko studijas neprotingai, nepasverdama rizikos dėl joms reikalingų būtinųjų išlaidų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė ieškojo darbo, tačiau darbdaviai jos nepriėmė, todėl ji neturi galimybės užsidirbti, turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, studijos yra nemokamos, Vilniaus dizaino kolegijoje stipendijos nemokamos, bendrabučiai nesuteikiami, teismas padarė išvadą, kad ieškovei yra reikalinga parama. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė dėl paskolos iš studijų fondo gavimo, nepaneigia paramos ieškovei reikalingumo ir būtinumo. Teismas, įvertinęs ieškovės tėvų turtinę padėtį, konstatavo, kad trečiasis asmuo turi galimybę teikti didesnę paramos dalį ieškovei, todėl priteisė iš atsakovo po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pažymėdamas, jog tokio dydžio paramos priteisimas jam nepadarys esminės žalos. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas pažymėjo, kad tokia teisė nustatyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje ir ribojama CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu maksimaliu laikotarpiu, už kurį gali būti priteisiamas įsiskolinimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebevykdė pareigos teikti išlaikymą ieškovei sulaukus pilnametystės, ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jos prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose; tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2011">3K-3-516/2011</a>; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-50/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-50/2012">3K-3-50/2012</a>; kt.). Dėl to teismas priteisė iš atsakovo 7200 Lt (2085,26 Eur) paramos įsiskolinimą už 36 mėnesius, t. y. nuo to momento, kada ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo paramą (nuo pilnametystės). Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kaip prieštaraujantį gerai moralei, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo argumentus, pažymėjo, kad pagal CK 3.1921 straipsnio 4 dalį vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos tos pačios normos, kaip ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, įskaitant CK 3.196, 3.200, 3.201, 3.208 straipsnius; pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nebevykdė pareigos teikti išlaikymą ieškovei sulaukus pilnametystės, o ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi penkerių metų ieškinio senaties termino ir jos prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, būdamas rūpestingas tėvas, turėjo žinoti, jog jo dukra studijuoja dieniniame skyriuje ir negauna darbo užmokesčio, iš kurio galėtų pragyventi ir mokytis. Pažymėjusi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, jog išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-50/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-50/2012">3K-3-50/2012</a>), teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ieškovė neįgyvendino savo teisės reikalauti paramos vos sulaukusi pilnametystės, tokių argumentų nenurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu; atsakovo teiginiai, kad jei ieškovei būtų reikalinga parama, ji būtų galėjusi pasiimti paskolą ir prisiimti finansinių įsipareigojimų, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime; tokie argumentai tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nesidomėjo dukters pasiekimais, tiek jai būnant nepilnametei, tiek sulaukus pilnametystės. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas. Kolegija atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą, pažymėdama, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ypač įvertinus tai, jog jos reikalavimas atsakovui pripažintas teisėtu.

III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo CPK 177, 185 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai vertino įrodymus, akcentavo tik jo pareigas dukrai, nepagrįstai preziumavo jo kaltę dėl susidariusios skolos. Kasatorius sutinka teikti paramą besimokančiai dukrai, teigia, kad tai būtų daręs ir neiškėlus bylos teisme, tačiau dukra į jį nesikreipė. Dėl to kasatorius nesutinka mokėti paramos įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį, apie kurios reikalingumą nebuvo informuotas. Kasatorius pripažįsta, kad įstatymas suteikia ieškovei tokią teisę ir nustato jam pareigą teikti išlaikymą, tačiau ši pareiga nėra preziumuojama, paramos būtinybė turi būti įrodyta – ieškovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius materialinės paramos poreikį praeityje ir sąlygas tokiai paramai priteisti.

Dėl netinkamo CK 3.1921 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdami ginčą teismai nenustatinėjo ir nenagrinėjo, ar egzistuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-204/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-204/2009">3K-7-204/2009</a>, nurodyti kriterijai priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui – reikšmingais pripažino tik ieškovės paaiškinimus, kad jos materialinė padėtis pradėjus studijuoti ir tęsiant studijas yra sunki, preziumavo kasatoriaus pareigą išlaikyti dukrą (tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams), atmesdami jo argumentus, kad būtina nustatyti ir kitas aplinkybes. Kasatorius nurodo, kad įvykdė pareigą išlaikyti dukrą iki pilnametystės, ieškovė ilgą laiką su juo nebendravo, neinformavo apie norus studijuoti kitame mieste, todėl kasatorius nežinojo apie dukters planus ir pasikeitusią faktinę situaciją; jis įsitikinęs, kad ieškovė nereikalavo paramos iškart, nes tuo metu jai jos ir nereikėjo. Kadangi ieškovė nebendradarbiavo su kasatoriumi ir nesitarė dėl abiem priimtinos materialinės paramos dydžio, tai, anot kasatoriaus, reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo, ji turi įrodyti paramos poreikį praeityje – tiek paramos reikalingumo atsiradimo momentą, tiek atitiktį paramos būtinumo nustatymo kriterijams. Pasak kasatoriaus, išvadą, kad ieškovei parama buvo reikalinga, o kasatoriaus pareiga ją teikti kilo automatiškai, teismai padarė neištyrę įrodymų, taip pažeisdami CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai nustatė, kad kasatorius galėtų mokėti ieškovei periodines išmokas po 200 Lt (57,92 Eur) (ši procesinių sprendimų dalis kasaciniu skundu neskundžiama), tačiau nevertino aplinkybių, jog 7200 Lt (2085,26 Eur) įsiskolinimo priteisimas pasunkintų kasatoriaus turtinę padėtį ir tai būtų labai didelė finansinė našta.

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus manymu, teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2011">3K-3-11/2011</a>; 2013 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. v. I. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2013">3K-3-497/2013</a>; kt. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju teismai neatsižvelgė į reikšmingas faktines bylos aplinkybes – ieškovės riziką dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų, susijusių su sprendimu studijuoti kitame mieste, tai, kad byloje nėra duomenų apie jos pastangas ieškoti valandinio darbo po paskaitų, savaitgaliais ir (ar) atostogų metu, siekį pasinaudoti kreditu studijoms, kurie leidžia padaryti išvadą, jog ji neišnaudojo visų galimybių prisidėti prie savo išlaikymo. Teismai netinkamai taikė CK 3.1921 straipsnį, kuris priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2013 m. spalio 21 d.) ir išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo iki baigs studijas Vilniaus dizaino kolegijoje arba sulauks 24 metų. Kadangi teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas, tai išlaikymo įsiskolinimo klausimas spręstinas taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, o išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo klausimas – CK 3.1921 straipsnio nuostatas ir jas aiškinant bei taikant suformuotą kasacinio teismo praktiką.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2007">3K-3-188/2007</a>; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2008">3K-3-25/2008</a>; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248/2008">3K-3-248/2008</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-204/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-204/2009">3K-7-204/2009</a>; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Nagrinėjamu atveju teismai nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194-219/2015">3K-3-194-219/2015</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdami ir pasisakydami dėl paramos būtinumo pilnametei Vilniaus dizaino kolegijos dieniniame skyriuje besimokančiai studentei. Kasatoriaus argumentus, kad ieškovė pasirinko studijas kitame mieste, nepasverdama rizikos dėl jai reikalingų būtinųjų išlaidų, susijusių su mokslais, bylą nagrinėję teismai įvertino ir pagrįstai sprendė, jog tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta, ieškovės pasirinktos studijos yra ne užsienio valstybėje, o Lietuvoje, įprastos, nėra išskirtinės, nereikalaujančios didelių išlaidų, už studijas ieškovei mokėti nereikia. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus dizaino kolegiją ieškovė, be kita ko, pasirinko dėl to, jog studijos šioje kolegijoje yra nemokamos. Teismai įvertino kasatoriaus argumentus dėl ieškovės galimybės laisvu nuo paskaitų laiku dirbti. Šiai faktinei aplinkybei patvirtinti teismai laikė pakankamais ieškovės paaiškinimus, kad ieškojo darbo, tačiau jo nerado, darbdaviai nenorėjo priimti dirbti, nes ji studijuoja ir negalėtų dirbti nuolat, mokslai vyksta dienos metu, paskutiniame kurse privaloma atlikti daug savarankiškų užduočių. Teismai sprendė, kad nėra pagrindo netikėti šiais ieškovės paaiškinimais, ir padarė pagrįstą išvadą, jog dėl nurodytų aplinkybių ieškovė neturi galimybės užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu. Ieškovė turto neturi, nuolatinių pajamų negauna. Stipendija studentams kolegijoje nėra mokama, bendrabučių kolegija neturi. Parama būtina pragyventi, rūbams, avalynei, maistui įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms ir pan. Teismai atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra pažangi studentė, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Byloje taip pat įvertinti kasatoriaus argumentai dėl ieškovės galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo – teismai nurodė, kad vien tai negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovei yra reikalinga tėvų parama, kol ji baigs mokslus Vilniaus dizaino kolegijoje.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia, nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194-219/2015">3K-3-194-219/2015</a>; kt.). Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad abu tėvai neturi kitų išlaikytinių, turi turto, dirba ir gauna darbo užmokestį. Atsakovui priklauso ir R. R. individuali įmonė. Teismai nustatė, kad atsakovo gaunamos nuolatinės pajamos per mėnesį yra mažesnės, nei ieškovės motinos, todėl sprendė, kad ši gali teikti didesnę būtinos paramos dalį. Įvertinę byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismai sprendė, kad per mėnesį pragyvenimui ieškovei reikia 800 Lt (231,70 Eur), nustatė, kad kasatorius galėtų mokėti ieškovei po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį periodinių išmokų; kitą dalį būtinos paramos gera valia teikia ieškovės motina. Teismai sprendė, kad nustatyto dydžio parama, kurią kasatorius turi teikti, nelaikytina pernelyg didele, todėl ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos kasatoriaus teisėms ir interesams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai, priteisdami iš kasatoriaus tik 1/4 dalį ieškovei būtinos paramos, atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kasatorius sutiko mokėti po 100 Lt (28,96 Eur) pilnametės dukters poreikiams tenkinti, todėl, įvertinusi jo gaunamas pajamas, turimą turtą, aplinkybę, kad, kaip nurodo pats kasatorius, jis apmoka sąskaitas už brolį, kurio išlaikymo pareiga jam nekyla, neprašydamas grąžinti sumokėtų pinigų, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog teismai netinkamai nustatė kasatoriaus galimybes teikti paramą pilnamečiam vaikui. Iš bylą nagrinėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai vertino abiejų grupių kriterijus ir nustatė jų pusiausvyrą konstatuodami, kad kasatorius gali teikti nurodyto dydžio paramą besimokančiai pilnametei ieškovei. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytus faktus neturi pagrindo daryti išvados, kad ginčą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tėvų materialinės paramos teikimo pilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai preziumavo kasatoriaus pareigą teikti išlaikymą ieškovei, tik deklaratyviai išvardijo kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, priteisiant pilnamečiams vaikams išlaikymą, neįvertino visų CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo reikalaujamų kriterijų ar nukrypo nuo Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktų išaiškinimų. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, įpareigojantis teismą, sprendžiant materialinės paramos dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti pilnamečio vaiko poreikius.

Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, nes, kaip minėta, teismai tyrė ir vertino šalių pateiktus bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas proceso įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiais klausimais. Kasatorius nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neleidžia abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog pagal savo turtinę padėtį kasatorius turi galimybių teikti nustatyto dydžio materialinę paramą savo dukteriai nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki mokslo Vilniaus dizaino kolegijos dieniniame skyriuje studijų pabaigos. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius bylos nagrinėjimo metu ir kasaciniame skunde nurodytais argumentais iš esmės neginčija nustatyto paramos dydžio ir būtinumo teikti paramą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki mokslo dizaino kolegijoje pabaigos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo materialinės paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad, 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571 pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pilnamečio vaiko pareiga visų pirma kreiptis į išlaikymo neteikiantį tėvą nenustatyta nepriklausomai nuo to, kokia ginčo santykiui taikytina teisės norma – iki 2013 m. liepos 9 d. galiojusi CK 3.194 straipsnio 3 dalies redakcija ar CK 3.1921 straipsnis, kurio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais kasacinio skundo argumentų, kad ieškovės kreipimasis į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, prieš tai nesikreipiant į kasatorių, yra pagrindas atmesti tokį ieškinio reikalavimą. Spręsdami dėl paramos įsiskolinimo priteisimo, bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad tokia teisė nustatyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje ir ribojama CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu maksimaliu laikotarpiu, už kurį gali būti priteisiamas įsiskolinimas. Teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš kasatoriaus materialinės paramos įsiskolinimą, nurodė, kad ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo paramos CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų Vilniaus dizaino kolegijoje pradžios, nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė paramą ieškovei. Įvertinusi byloje nustatytus faktus, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad ieškovei pagrįstai priteistas įsiskolinimas už ginčo laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė, įstojusi mokytis į Vilniaus dizaino kolegiją, iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nepatvirtina, jog tokia tėvų parama jai nebuvo reikalinga. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad kasatorius nesirūpino savo dukters pasiekimais ir materialinės paramos teikimu, tiek jai būnant nepilnametei, tiek sulaukus pilnametystės, todėl kreipimasis į kasatorių dėl paramos teikimo tokiomis aplinkybėmis nebūtų turėjęs prasmės. Bylą nagrinėję teismai dėl įsiskolinimo priteisimo sprendė įvertinę visus bylos įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą – patenkino dalį pareikšto reikalavimo, priteisdami ieškovei po 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį, atsižvelgė į kasatoriaus galimybę teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei. Kasacinio skundo argumentai, kad susidariusi įsiskolinimo suma 7034 Lt (2085,26 Eur) pasunkintų kasatoriaus turtinę padėtį ir tai būtų didelė finansinė našta, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo spręsti kitaip. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 264 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei iš kasatoriaus priteista materialinė parama (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,77 Eur (penki Eur 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis