Baudžiamoji byla Nr. 2K-26-689/2018
Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00034-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1.1.; 1.2.23.1.1.; 2.1.7.4.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
nuteistiesiems S. Ž. ir V. G.,
gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui ir Vyteniui Dziegoraičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Ž. ir V. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda.
Į paskirtą bausmę įskaitytas S. Ž. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. spalio 25 d., 17.20 val., iki 2015 m. spalio 25 d., 23.30 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. Ž. paskirta galutinė bausmė – 198 MGL (7456,68 Eur) dydžio bauda.
S. Ž. ir V. G. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, tenkinusios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą iš dalies, 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendis:
– panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis S. Ž. ir V. G. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis:
– V. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
– S. Ž. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Taip pat pakeista nuosprendžio dalis dėl S. Ž. paskirtos bausmės už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas S. Ž. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. spalio 25 d., 17.20 val., iki 2015 m. spalio 25 d., 23.30 val. (1 diena).
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. S. Ž. ir V. G. nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.
nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 24 d., 13.14 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Švedijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, V. G. įgijus ne mažiau kaip keturias tabletes su 0,3506 g psichotropinės medžiagos MDMA, laikė su savimi automobilyje „Mercedes Benz E220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gabeno iš Švedijos Karalystės per Danijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Lenkijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, Klaipėdos miestą, (duomenys neskelbtini), kur iki 2015 m. spalio 24 d., 13.14 val., ne mažiau kaip keturias tabletes su 0,3506 g psichotropinės medžiagos MDMA V. G. įdėjo į automobilio „Mercedes Benz E220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salono daiktadėžę, ir S. Ž. neteisėtai laikė jas bei gabeno minėtoje daiktadėžėje iki tol, kol 2015 m. spalio 25 d., 17.20 val., Klaipėdoje, Mokyklos ir Audėjų gatvių sankryžoje, jas rado bei paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
1.1. Be to, S. Ž. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikė ir gabeno žinomai netikrus dokumentus, t. y.
laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2015 m. spalio 25 d. automobilio „Mercedes Benz E220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salono daiktadėžėje laikė netikrus dokumentus: puspriekabės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), juos gabeno iš nenustatytos vietos per Švedijos Karalystę į Lenkijos Respublikos Uiscio valsčiaus teritoriją, (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos Respublikos, Klaipėdos miesto, kol 2015 m. spalio 25 d., apie 17.20 val., Klaipėdoje, Mokyklos ir Audėjų gatvių sankryžoje, šiuos netikrus dokumentus automobilyje „Mercedes Benz E220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rado bei paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
2. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės apeliacinį skundą iš dalies bei nuteisdamas V. G. ir S. Ž. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, kad, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, V. G. ir S. Ž. 2015 m. spalio 24 d., 13.14 val., telefoninio pokalbio turinys patvirtina, kad šie asmenys suprato apie automobilio daiktadėžėje virš pavarų svirties paliktą psichotropinę medžiagą. Tokios medžiagos radimo aplinkybės, užfiksuotos 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir automobilio apžiūros metu filmuotame vaizdo įraše, atitinka V. G. ir S. Ž. telefoninio pokalbio turinį. Apeliacinės instancijos teismas atmetė V. G. ir S. Ž. versiją, kad jie minėto telefoninio pokalbio metu kalbėjo apie pinigus, kaip prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat parinko S. Ž. už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą griežtesnės bausmės rūšį (laisvės atėmimą) įvertinęs tai, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
3. Kasaciniais skundais nuteistieji S. Ž. ir V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat dėl byloje padarytų esminių BPK pažeidimų, teisės į gynybą pažeidimo priimti atskirąją nutartį.
3.1. Nuteistieji tvirtina, kad teismai šiurkščiai pažeidė jų teises, garantuojamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies b punkte, Jungtinių Tautų tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 5 straipsniuose, 14 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalies b ir c punktuose, nesilaikė BPK 317 straipsnio 1–2 dalyse, 319 straipsnio 2 dalyje ir kituose baudžiamojo proceso įstatymo straipsniuose nustatytų reikalavimų.
3.2. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pabloginti nuteistųjų teisinę padėtį, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, lydraščių ar žymų, patvirtinančių, kad S. Ž. ir V. G. gavo prokurorės apeliacinio skundo nuorašą, todėl nuteistieji neturėjo galimybės susipažinti su šio procesinio dokumento turiniu ir pateikti atsikirtimų. Pirmosios instancijos teismas turėjo nuteistiesiems prokurorės apeliacinio skundo nuorašą siųsti registruotais laiškais, tačiau nepadarė to. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą, nesiėmė priemonių, kad pašalintų šį proceso teisės pažeidimą, kuris suvaržė kasatorių garantuojamą teisę į gynybą, pažeidė jų teisę į teisingą ir nešališką teismą bei rungimosi principą. Byloje buvo pažeista nuteistojo S. Ž. teisė į gynybą ir tuo aspektu, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo įteiktas teismo šaukimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką. Todėl, kasatorių nuomone, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas, o dėl padarytų proceso teisės pažeidimų turi būti priimta atskiroji nutartis, kad ateityje būtų užkirstas kelias formaliems apeliacinių skundų nagrinėjimams.
3.3. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl S. Ž. ir V. G. kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir automobilio apžiūros metu filmuotos medžiagos nepripažino leistinais įrodymais, nes jie buvo gauti pažeidžiant BPK 207 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nemotyvavo, kodėl daro kitokias išvadas dėl minėtų įrodymų pripažinimo leistinais, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kadangi 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka BPK 91–92, 95–96, 207 straipsnio 2 dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas negalėjo juo vadovautis, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų nuomone, šiuo atveju buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 4–5 dalių, 331 straipsnio 2 dalies nuostatos.
3.4. Pasak kasatorių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip liudytojas apklaustas M. G., kuriam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, patvirtino, kad būtent jis automobilyje rado keturias tabletes, tačiau apie tai nepranešė nė vienam iš nuteistųjų. Be to, šis liudytojas neneigė, kad jis skambino pažįstamai moteriai ir siūlė rastas tabletes vartojimui. Tai patvirtina, kad M. G. žinojo apie automobilyje laikytą psichotropinę medžiagą, todėl jis turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o S. Ž. ir V. G. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas ir bylos teisminis nagrinėjimas buvo šališkas.
3.5. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jiems bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir S. Ž. naują bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 5–6 punktų reikalavimų, neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, S. Ž. šeiminę padėtį (išlaiko du mažamečius vaikus) ir darbinę veiklą, į tai, kad V. G. registruotas darbo biržoje ir mokosi, prižiūri neįgalius tėvą ir brolį. Šios instancijos teismas nepagrįstai du kartus įvertino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie padarė nusikalstamas veikas, būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismo įžanginėje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nurodyta, kad V. G. buvo teistas 1993 ir 1998 metais, nes teistumai yra išnykę ir jis, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, laikomas neteistu, o tai turėjo įtakos apeliacinės instancijos teismui parenkant V. G. bausmę. Nuteistųjų teigimu, paskirtų bausmių griežtumas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl šiuo atveju turėjo būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta ir į tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies (S. Ž. atveju) sankcijose nustatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda bei areštas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nenurodė jokių motyvų, kodėl S. Ž. ir V. G. nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtų bausmių vykdymą.
4. Nuteistųjų S. Ž. ir V. G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
5. Didžioji dalis nuteistųjų S. Ž. ir V. G. kasacinių skundų argumentų yra susiję su, jų manymu, padarytais esminiais BPK pažeidimais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šios instancijos teismui pripažįstant byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertinant priimtame apkaltinamajame nuosprendyje.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistieji S. Ž. ir V. G. kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kasatoriams buvo įteikti prokurorės apeliacinio skundo, kuriuo prašyta pabloginti jų teisinę padėtį, nuorašai, taip pat kad S. Ž. buvo įteiktas teismo šaukimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką, todėl buvo suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą bei pažeista teisė į teisingą ir nešališką teismą.
7.1. BPK 317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosprendį priėmusio teismo pareiga apie apeliacinio skundo padavimą bei teisę su juo susipažinti ir pateikti atsikirtimus pranešti nuteistajam, išteisintajam. Be to, šiems proceso dalyviams yra išsiunčiamas prokuroro apeliacinio skundo nuorašas (BPK 317 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 319 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Laisvėje esančiam nuteistajam, išteisintajam išsiunčiami šaukimai, jei apeliacinis skundas paduotas jų padėtį bloginančiais pagrindais.
7.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo siųstame 2017 m. balandžio 11 d. pranešime apie paduotą apeliacinį skundą nurodyta, kad baudžiamoji byla bus nagrinėjama pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės apeliacinį skundą, asmenys, kuriems adresuotas pranešimas, turi teisę pateikti atsiliepimą į paduotą apeliacinį skundą. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad prokurorės apeliacinio skundo nuorašai išsiųsti S. Ž. ir V. G. gyvenamųjų vietų adresais – atitinkamai Klaipėdos rajonas, (duomenys neskelbtini), ir Jurbarko rajonas, (duomenys neskelbtini). Tokie patys nuteistųjų gyvenamųjų vietų adresai yra užfiksuoti proceso dalyvių asmens duomenų tome (5 t., b. l. 1–2). Be to, pastebėtina, kad patys nuteistieji kasaciniuose skunduose nurodė analogišką informaciją dėl jų gyvenamosios vietos. S. Ž. žinojimą apie paduotą prokurorės apeliacinį skundą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jį gynė advokatas M. Martinaitis pagal sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį (4 t., b. l. 150). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. Ž. ir V. G. buvo pranešta apie byloje paduotą prokurorės apeliacinį skundą, todėl jiems sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundą. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad S. Ž. ir V. G. prokurorės apeliacinio skundo nuorašai nebuvo siųsti registruotais laiškais, tuo labiau kad tokio reikalavimo nenustato BPK. Tai, kad nuteistieji savo nuožiūra nepasinaudojo teise pateikti atsikirtimų į apeliacinį skundą, nelaikytina jų teisės į gynybą suvaržymu.
7.3. Priešingai, nei teigiama S. Ž. kasaciniame skunde, byloje esanti teismo šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, kad S. Ž. pasirašytinai gavo teismo šaukimą, siųstą tuo pačiu nuteistojo gyvenamosios vietos adresu kaip ir pranešimas apie paduotą apeliacinį skundą, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyks 2017 m. birželio 1 d., 8.30 val. (4 t., b. l. 139, 146). Be to, šios dienos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad S. Ž. gynęs advokatas M. Martinaitis pranešė apeliacinės instancijos teismui, jog nuteistasis žino apie teismo posėdžio laiką (4 t., b. l. 151). Taigi S. Ž. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką.
7.4. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarką (BPK 317 straipsnio 1–2 dalys, 319 straipsnio 2 dalis), S. Ž. ir V. G. teisė į gynybą nesuvaržyta, teisė į teisingą ir nešališką teismą nepažeista.
8. Kasatorių skundo teiginys, kad, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisus juos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 1, 4–5 dalių, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
8.1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi motyvuoti ir argumentuoti, kodėl panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują, iš esmės priešingą nuosprendį, bei pagrįsti savo išvadas byloje ištirtų ir kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, įvertintų įrodymų pagrindu, konstatuodamas kitokias faktines įvykio aplinkybes, teismo nuomone, reikšmingas bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui.
8.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8.3. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
8.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokurorės apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą ir byloje surinktus įrodymus įvertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas – padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino S. Ž. ir V. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
8.5. Apeliacinės instancijos teismas priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, S. Ž. ir V. G. kaltę padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. liudytojų A. K., A. Č. ir A. P. parodymais, 2015 m. spalio 24 d., 13.14 val., vykusiu S. Ž. ir V. G. telefoniniu pokalbiu, 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir automobilio apžiūros metu filmuotu vaizdo įrašu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-2387 (15) (toliau – 2015 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-2387), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai paneigta abiejų nuteistųjų baudžiamajame procese kelta versija, kad jie 2015 m. spalio 24 d., 13.14 val., vykusio telefoninio pokalbio metu užsiminė apie automobilyje paliktus pinigus, o ne apie psichotropinę medžiagą.
8.6. S. Ž. ir V. G. kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolą ir automobilio apžiūros metu filmuotą medžiagą įrodymais, pažeidė BPK 207 straipsnio 2 dalies straipsnio nuostatas. BPK 207 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Teismai nustatė, kad 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio „Mercedes Benz E220 CDI“ apžiūros metu transporto priemonės daiktadėžėje virš pavarų svirties rastas permatomas polietileninis maišelis su keturiomis žalios spalvos tabletėmis, kurios sudėtos į paketą Nr. 153505. Prie apžiūros protokolo pridėtas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 19–21). Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 207 straipsnio 2 dalies reikalavimas, susijęs su apžiūrimų daiktų nufilmavimu, nėra imperatyvus, t. y. BPK griežtai nenustato, kad visais atvejais privaloma nufilmuoti turinčio reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daikto apžiūrą, rastus objektus. Todėl vien pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad automobilio „Mercedes Benz E220 CDI“ apžiūra buvo tik iš dalies filmuojama, t. y. užfiksuotas tik tablečių suradimas transporto priemonės daiktadėžėje, neleidžia konstatuoti BPK 207 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuota, kad prie bylos yra pridėtas vaizdo įrašas, kuriame automobilio daiktadėžės atidarymas yra kartojamas kelis kartus (pirmą kartą vaizdo įrašas sustabdytas, nes filmavimo kamera siekta kokybiškiau užfiksuoti daiktadėžės atidarymą), o transporto priemonės salono aplinka ir joje esantys daiktai yra skirtingi. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011). Vaizdo įrašo nevientisumas ir jame užfiksuotų aplinkybių nevienodumas kelis kartus fiksuojant tą pačią aplinką galėtų kelti abejones dėl apžiūros patikimumo, jei apžiūros atlikimo eigos nebūtų galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokurorės apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje apklausė automobilio apžiūrą atlikusius pareigūnus A. K., A. Č. ir A. P., pastarieji detaliai nurodė šio procesinio veiksmo atlikimo eigą bei aplinkybes, taip buvo pašalintos abejonės dėl psichotropinės medžiagos radimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad S. Ž. 2017 m. kovo 6 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tabletės buvo rastos automobilio daiktadėžėje jam matant. Be to, S. Ž. pasirašė 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole, patvirtindamas, kad sutinka su apžiūros rezultatais ir neturi jokių pastabų dėl automobilyje rastų daiktų. Automobilio apžiūros patikimumo vertinimui neturi įtakos ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad vaizdo įraše ir apžiūros protokole užfiksuota netapati apžiūros eiga, nes tai laikytina tik netiksliu procesinio veiksmo atlikimo įforminimu. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pripažino 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolą ir automobilio apžiūros metu filmuotą medžiagą įrodymais. Kasaciniuose skunduose deklaratyviai teigiama, kad 2015 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas prieštarauja BPK 91–92, 95–96 straipsnių nuostatoms. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šis apžiūros protokolas neatitinka BPK jo turiniui keliamų esminių reikalavimų, kurie neleistų vadovautis juo kaip įrodymu.
8.7. 2015 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2387 (15) aprašyta pakete Nr. 153505 esančių tablečių forma, masė (0,9685 g) ir nustatytas jose esantis psichotropinės medžiagos – MDMA – kiekis (0,3506 g). Taigi skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nekilo abejonių, kad automobilio daiktadėžėje rastos ir specialistui pateiktos tirti tabletės buvo tos pačios. Be to, pabrėžtina, kad pagal BPK 207 straipsnio 1 dalį apžiūrimi turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktai ar kiti objektai, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi byloje buvo paskirtas rastų tablečių specialių žinių reikalaujantis tyrimas, todėl šių objektų požymiai (forma, svoris, cheminė sudėtis) užfiksuoti ne apžiūros protokole, o specialisto išvadoje.
8.8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas S. Ž. ir V. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar apkaltinamojo nuosprendžio turinys neatitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
9. Nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, naikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaip prašoma kasaciniuose skunduose, nėra teisinio pagrindo.
10. Kasatoriai skunduose akcentuoja, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį turėjo būti patraukti ne jie, o M. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnis) ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis); byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Šioje byloje kaltinimai padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką buvo pareikšti S. Ž. ir V. G., o ne M. G., todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kasatorių argumentų dėl asmens, netraukto baudžiamojon atsakomybėn, kaltę patvirtinančių įrodymų buvimo byloje, kartu ir su tuo susijusio ikiteisminio tyrimo atlikimo ir bylos teisminio nagrinėjimo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE0LTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-414-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-414-693/2016">2K-414-693/2016</a>, 2K-72-1073/2018).
Dėl S. Ž. ir V. G. paskirtų bausmių
11. S. Ž. ir V. G. kasaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
11.1. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.
11.2. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
11.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė abiem nuteistiesiems vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o S. Ž. už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą pakeitė griežtesne bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
11.4. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
11.5. Apeliacinės instancijos teismas, individualizuodamas S. Ž. ir V. G. bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o S. Ž. ir sugriežtindamas bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos tyčia), įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nuteistųjų atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį sunkina dvi aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė ir recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), o S. Ž. atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį sunkina viena aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kasatoriai skunduose be pagrindo tvirtina, kad šios instancijos teismas du kartus įvertino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės minėjimas keliose skundžiamo nuosprendžio vietose nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į ją kelis kartus. Pasak V. G., pirmosios instancijos teismo įžanginėje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nurodyta, kad jis buvo teistas 1993 ir 1998 metais, nes teistumai yra išnykę ir jis, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, laikomas neteistu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad V. G. teistumai, buvę 1993 ir 1998 metais, nėra išnykę. Kita vertus, tai, kad asmuo anksčiau buvo padaręs nusikaltimus ir buvo teistas, taip pat apibūdina kaltininko asmenybę, o ji yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270/2011">2K-270/2011</a>).
11.6. S. Ž. ir V. G. kasaciniuose skunduose akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jiems bausmes, neatsižvelgė į jų asmenybes, kurios detalizuojamos kasaciniuose skunduose. Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016). Taigi kaltininko asmenybė negali būti pernelyg sureikšminama parenkant bausmės rūšį ir jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai nepasisakė dėl S. Ž. ir V. G. šeiminės padėties, darbinės veiklos, tačiau vien kasaciniuose skunduose nurodyti tokie jų asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, o BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo aspektu yra pritaikytos netinkamai. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad BK 259 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose taip pat nustatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti nuteistiesiems paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą.
11.7. Nuteistieji kasaciniuose skunduose deklaratyviai teigia, kad jiems paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl šiuo atveju turėjo būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
11.8. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2013">2K-512/2013</a>, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
11.9. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad BK 259 straipsnio 1 dalies ar 300 straipsnio 1 dalies (S. Ž. atveju) sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
11.10. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad S. Ž. ir V. G. turi realiai atlikti laisvės atėmimo bausmes, t. y. nenustatė, kad yra pagrįstas manymas, jog bausmės tikslai šiems nuteistiesiems bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Todėl atmestinas nuteistųjų kasacinių skundų argumentas, kad skundžiamame nuosprendyje turėjo būti nurodyti motyvai, kodėl jiems nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtų bausmių vykdymą. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-648/2017">2K-225-648/2017</a>).
12. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacinių skundų ribose pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų S. Ž. ir V. G. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Pranas Kuconis
