A. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 64 str., 320 str., 58 str.

Nr. 2P-662/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21421-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti, arba panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta bausmė pridėta prie Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos neatliktos bausmės dalies, ir A. K. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašoma atmesti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, panaikinti proceso išlaidų priteisimą iš A. K. ir sustabdyti skundžiamo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino bausmes, t. y. nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios šiuo atveju negalėjo būti taikomos, taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas apeliacinės instancijos teismo nešališkumas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo bausmių subendrinimo ir BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo – deklaratyvūs. Nuteistojo gynėjas savaip aiškina baudžiamojo bei Probacijos įstatymų normas ir iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsakė. Tuo tarpu teisiniai argumentai, pagrindžiantys, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, neišdėstyti.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo principo pažeidimo, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, susijusių su teismo nešališkumo užtikrinimu. Skunde nešališkumo principo pažeidimas grindžiamas iš esmės nesutinkant su paskirta bausme ir tuo, kaip teismas aiškino bei taikė BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentas dėl padaryto BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo gali būti bylos apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Šiuo atveju skunde analizuojami nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, pateikiamas savas nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Argumentai dėl pilnai neišnagrinėto apeliacinio skundo taip pat negrindžiami teisiniais argumentais, o iš esmės tik nurodant, kad teismas netenkino atskirų nuteistojo ir jo gynėjo prašymų, bei nesutinkant su įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinius skundus, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė