Civilinė byla Nr. 3K-3-446/2011
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4; 44.5.2.8;
44.6; 114.11 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. (J. L.) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų vandentiekis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl vandens parke naudojamų pramoginių įrenginių (vandens kalnelių) valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią lankytojui naudojantis vandens kalneliu, kvalifikavimo, taip pat įrodymų vertinimo.
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5820,40 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2007 m. liepos 19 d. Druskininkų vandens parke, priklausančiame atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“, ieškovas, leisdamasis vandens kalneliu „Ekstremalusis“, patyrė sveikatos sužalojimų: dešinės pėdos padikaulio lūžį ir kairės kojos čiurnos raiščių dalinį plyšimą, nes po nusileidimo, užuot sustojęs vandens kalnelio stabdymo zonoje, praskriejo per visą ją vandens paviršiumi ir kojomis atsitrenkė į jos galinę sienelę. Ieškovas teigė, kad šiuo atveju – dėl Druskininkų vandens parko konstrukcijų trūkumų jam patyrus traumą – atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ yra atsakingas pagal CK 6.266 straipsnį. Civilinės atsakomybės pagrindas – įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti vandens parko lankytojų saugumą neįvykdymas, lėmęs ieškovo sveikatos, jam leidžiantis vandens kalneliu „Ekstremalusis“, sutrikdymą. Ieškovo teigimu, jo susižalojimo faktas leidžia manyti, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų įmanomų priemonių saugiam jo sustojimui vandens kalnelio sustabdymo zonoje užtikrinti. Šie atsakovo veiklos trūkumai yra pagrindas konstatuoti neteisėtus jo veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos ieškovui atsiradimą. Ieškovas nurodė, kad įvykio metu jis buvo preliminariai susitaręs dėl darbo statybos įmonėje, tačiau dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas keturis mėnesius. Šiuo laikotarpiu jis minimaliai būtų gavęs 5820,40 Lt (4 mėn. x 1455,10 Lt, skaičiuojamų pagal Statistikos departamento prie Vyriausybės duomenis apie 2007 m. trečiojo ketvirčio vidutinį mėnesio atlyginimą) pajamų, kurias prarado atsitikus nelaimei. Dėl sužalojimo sukeltų išgyvenimų ir nepatogumų (fizinio skausmo, emocinio šoko, sveikatos ir darbingumo netekimo, įvairių sunkumų buityje, depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo, materialinių išlaidų, jo ir šeimos laiko bei kantrybės sąnaudų gydymo ir reabilitacijos metu, iki šiol juntamų traumos padarinių: nuolat besikartojančių kojos skausmų, poreikio vartoti nuskausminamuosius vaistus) ieškovas patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį vertino 50 000 Lt. Atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ filialo „Druskininkų vandens parkas“ veiklos civilinę atsakomybę ieškovo sveikatos sutrikdymo metu buvo apdraudęs atsakovas UADB „ERGO Lietuva“, todėl, ieškovo teigimu, žalą atsakovai turi atlyginti solidariai.
Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad vandens kalnelis „Ekstremalusis“, kuriuo leidosi ieškovas, buvo techniškai tvarkingas, saugus, atitiko jam keliamus reikalavimus, taigi neturėjo jokių trūkumų; naudojimosi atrakcionu taisyklės yra viešai paskelbtos, piktogramomis pavaizduoti priminimai apie saugų elgesį šliuožimo metu pakabinti ir prie vandens kalnelio; ikiteisminio tyrimo Nr. 70-1-00193-07 medžiagos duomenimis, ieškovas iš pradžių sėkmingai nusileido takeliu, tačiau, čiuoždamas antrą kartą, pradėjo ieškoti aštresnių pojūčių ir galimybių padidinti čiuožimo greitį, todėl atsistūmė rankomis, nesilaikė instruktoriaus nurodytos kūno padėties, taip pažeidė vandens parko vidaus taisykles; tai lėmė neigiamus padarinius – ieškovas nuslydo vandens paviršiumi, trenkėsi į sienelę; nurodytas ieškovo elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ teikia vandens atrakcionų paslaugas, naudodamas sertifikuotą, patikrintą ir saugią įrangą (CK 6.294, 6.295 straipsniai). Vandens kalnelis, kuriuo leisdamasis ieškovas patyrė žalos, yra ekstremalaus pobūdžio, tačiau naudojimasis šiuo įrenginiu nesukelia traumų, jeigu laikomasi naudojimosi taisyklių. Teismas nustatė, kad vandens parko vidaus taisyklės Druskininkų vandens parke yra viešai paskelbtos, be to, iliustruotos kiekviename vandens parko aukšte, prie kiekvieno nusileidimo kalnelio, apie jas informuoja budintys instruktoriai. Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“, kaip verslo subjektui, užsiimančiam vandens atrakcionų paslaugų teikimu, keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui, tačiau kartu nurodė, jog tai nereiškia, kad fizinis asmuo, pasirinkęs aktyvaus poilsio būdą, yra atleidžiamas nuo bendrųjų saugaus elgesio taisyklių, rūpestingam žmogui keliamų elgesio reikalavimų, kurie suponuoja fizinio asmens, šiuo atveju – ieškovo, pareigą laikytis vandens parko vidaus taisyklių, konkretaus nusileidimo kalnelio naudojimo instrukcijų. Išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos rašytinius duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas sužalojimų patyrė dėl savo paties didelio neatsargumo, nes, pažeisdamas vandens parko vidaus taisykles, nesilaikė teisėtų instruktoriaus nurodymų, slydo kitokia pozicija, negu nurodyta informacijoje prie nusileidimo kalnelio „Ekstremalusis“ (UAB „Druskininkų vandentiekis“ filialo „Druskininkų vandens parkas“ direktorės 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 89 patvirtintų nusileidimo kalnelio „Ekstremalusis“ taisyklių 1.2, 2.10 punktai). Tai konstatavęs, teismas sprendė, kad nėra atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekio“ (draudėjo) veiklos ir ieškovo patirto sužalojimo priežastinio ryšio, kartu įvykis, lėmęs jo sveikatos sutrikdymą, nepripažintinas draudžiamuoju, taigi atsakovui UAB „ERGO Lietuva“ (draudikui) neatsirado pareigos atlyginti ieškovui žalą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį iš dalies tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinį skundą padavusio ieškovo argumentais, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ yra verslininkas, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, todėl jis atsako be kaltės pagal objektyviosios civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.256, 6.266 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad žalos, ieškovo patirtos jam naudojantis Druskininkų vandens parko konstrukcijomis, faktas yra akivaizdus ir byloje neginčijamas. Ieškovas įsigijo bilietą, sumokėjo už leidimąsi specialiai įrengtais vandens kalneliais ir pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas įvykdys prievolę – užtikrins saugų nusileidimą ir sustojimą sustabdymo vonioje. Teisėjų kolegija nustatė, kad nukentėjusysis buvo blaivus, laikėsi vandens parko vidaus taisyklių ir darbuotojo nurodymų, t. y. neatliko jokių neteisėtų ar nerūpestingų veiksmų. Pažymėjusi, kad, nustačius objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygas, būtina tik patikrinti, ar neegzistuoja CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, teisėjų kolegija nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybių, netvirtino, kad ieškovas tyčia siekė patirti traumą, taip pat nepateikė į bylą duomenų, kurie pagrįstų ieškovo didelio neatsargumo faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. spalio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 70-1-00193-07 nenurodyta, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad dėl įvykio kaltas pats nukentėjusysis (ieškovas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nė viename objektyviame rašytiniame bylos įrodyme nekonstatuota ieškovo didelio neatsargumo, tyčios ar nenugalimos jėgos faktų, kurie sudarytų pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą, pakanka nustatyti aplinkybę, jog būtent atsakovo valdomas didesnio pavojaus šaltinis sukėlė ieškovui žalos, o užtikrinti saugią paslaugą, nepaisant to, turi trūkumų konstrukcijos ar ne, atsakovas privalo visais atvejais (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 10 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas slydo kitokia, nei leidžiama, pozicija, nurodydama, jog šis teismo teiginys prieštarauja byloje apklaustų liudytojų (atsakovo darbuotojų) parodymams, iš kurių matyti, kad ieškovas slydo vandens kalneliu gulėdamas ant nugaros, kojomis į priekį, t. y. būtent taip, kaip nustatyta taisyklėse ir grafiškai pavaizduotoje informacijoje. Įvertinusi filmuotą medžiagą kaip nepakankamai informatyvią, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ji nepaneigia, jog ieškovas patyrė traumą šliuoždamas būtent ant nugaros. Atsakovo sudarytos komisijos 2007 m. liepos 20 d. protokolo išvadą, kad ieškovas neišlaikė taisyklingos kūno padėties, teisėjų kolegija vertino kritiškai, nes joje neaptarta, nei kokia buvo ta padėtis, nei kuo remiantis tokia išvada padaryta.
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovų tvirtinimą, kad neatsargus ieškovo veiksmas buvo atsistūmimas rankomis, nurodydama, jog toks veiksmas nedraudžiamas vandens pramogų parko taisyklėse ar instrukcijose, to nepatvirtino ir apklausti atsakovo instruktoriai. Be to, ranktūriai įmontuoti būtent tam, kad horizontalioje kalnelio dalyje sėdintis asmuo, atsistumdamas rankomis, galėtų pradėti judėti. Dėl to lankytojo atsistūmimas rankomis (nedraudžiamas, leistinas elgesys) negali būti vertinamas kaip neteisėtas arba itin nerūpestingas. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas pažeidė UAB „Druskininkų vandentiekis“ filialo „Druskininkų vandens parkas“ direktorės 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 89 patvirtintų nusileidimo kalnelio „Ekstremalusis“ taisyklių 1.2 punktą (pagal kurį lankytojas privalo vykdyti visus teisėtus instruktoriaus nurodymus) ir 2.10 punktą (pagal kurį lankytojui draudžiama slydinėti kitomis pozicijomis, išskyrus kaip nurodyta informacijoje prie nusileidimo kalnelio bei kaip nurodo instruktorius starto vietoje). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo didelį neatsargumą, o iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog ieškovo veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo (CPK 176–185 straipsniai). Pripažinusi pagrįstais apeliacinį skundą padavusio ieškovo argumentus, kad atsakovai negali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes neįrodė CK 6.270 straipsnio 1 dalyje išvardytų jų atsakomybę šalinančių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatavo ieškovo teisę į žalos atlyginimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, o atsakovą UADB „ERGO Lietuva“ – turinčiu pareigą atlyginti ieškovui jo patirtą ir pagrįstą žalą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti turtinės žalos (CPK 178 straipsnis), nes nepateikė į bylą objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio buvo susitaręs dėl darbo statybos įmonėje, t. y. nepagrindė, kad patirti sužalojimai buvo vienintelė priežastis, dėl kurios jis negalėjo dirbti konkrečioje įmonėje.
Nustačiusi, kad ieškovas, leisdamasis Druskininko vandens parke, priklausančiame atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ draudėjui atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“, vandens kalneliu „Ekstremalusis“, patyrė sveikatos sužalojimų (šis faktas byloje neginčijamas), teisėjų kolegija konstatavo ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Spręsdama dėl šio dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai nelėmė sunkių padarinių, nepakenkė jo darbingumui, ieškovas nepateikė teismui jokių gydytojų išvadų ar pažymų, patvirtinančių, jog patirti sužalojimai pakenkė jo kvalifikacijai. Įvertinusi šias aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisingas ir pagrįstas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ veiklą vandens parke pripažindamas susijusia su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnio 1 dalį. Teismas nemotyvavo, dėl kokių vandens parke vykdomos veiklos požymių ar jame naudojamų įrenginių savybių atsakovas pripažintinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Vien ta aplinkybė, kad, naudodamasis vandens atrakcionu, ieškovas patyrė traumą, savaime nereiškia, jog atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ veikla ar vandens parke esantys įrenginiai kelia didesnę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Kasatoriaus nuomone, spręsdamas klausimą, ar vandens parke ieškovo patirta žala pripažintina padaryta didesnio pavojaus šaltinio, teismas turėjo vertinti, ar žalos atsiradimą lėmė itin pavojingas, visiškai nekontroliuotinas jokiomis atsargumo priemonėmis veiksnys. Pažymėdamas, kad neginčija, jog vandens parko veikla yra susijusi su tam tikra rizika, kad lankytojai nesilaikys saugumo taisyklių ir susižalos, kasatorius teigia, jog ši rizika nėra tokia didelė, kad negalima būtų jos kontroliuoti. Atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ ėmėsi pakankamų priemonių šiai rizikai minimizuoti: naudoja sertifikuotą ir patikrintą įrangą, atitinkančią nacionalinius bei tarptautinius reikalavimus; kiekvieną dieną atsakingi asmenys atlieka bandomuosius nusileidimus; įrenginiai nėra veikiami energijos ar papildomos jėgos, dėl kurios jie taptų nevaldomi ar nekontroliuojami. Laikantis naudojimosi atrakcionu taisyklių, kurios vandens pramogų parke paskelbtos viešai, ir kitų atsargumo priemonių, naudojimasis įrenginiu nekelia žalos padarymo grėsmės. Dėl to vandens pramogų parke esantys įrenginiai dėl savo objektyvių savybių nevertintini kaip susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nurodomu CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Be to, CK 6.256, 6.266 straipsniuose, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą tik tuo atveju, jeigu įrenginiai, statiniai, konstrukcijos buvo eksploatuojami netinkamai, nesaugiai, taip pat jeigu jie sugriūna ar turi kitų trūkumų. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomi pramogų įrenginiai neturėjo jokių trūkumų. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovo patirtą traumą lėmė ne vandens parke esančių įrenginių savybės, o paties ieškovo rizikingas, vandens parko vidaus taisykles ir naudojimosi atrakcionu instrukcijas pažeidžiantis elgesys. Bylos duomenimis, ieškovas, sėkmingai nusileidęs pirmą kartą, čiuoždamas antrą kartą, siekė patirti aštresnių pojūčių ir padidinti čiuožimo greitį, nesilaikė instruktoriaus nurodymų, slydo kitokia pozicija, negu nurodyta informacijoje prie nusileidimo kalnelio, todėl pats turėtų prisiimti atsakomybę už žalos atsiradimą.
2. Tiek generalinio (CK 6.263 straipsnis), tiek specialaus (CK 6.270 straipsnio 1 dalis) deliktų atvejais, nepriklausomai nuo kaltės įrodinėjimo būtinumo, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti atsiradusią žalą ir neteisėtus veiksmus siejantį priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ griežtąją civilinę atsakomybę, tačiau nesprendė dėl priežastinio ryšio buvimo. Tai lėmė klaidingą įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos duomenų, reikšmingų priežastiniam ryšiui, kaip nagrinėjamu atveju būtinai atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ civilinės atsakomybės sąlygai, nustatyti. Kasatoriaus vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sužalojimų patyrė dėl savo paties nerūpestingumo, pažeidęs nustatytas vandens parko taisykles. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ veiklos ir ieškovo patirtos žalos priežastinį ryšį.
Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“, nurodydamas, kad visiškai sutinka su skundo argumentais, prašo jį tenkinti.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Vandens atrakcionų įranga kelia didesnį žalos pavojų ne pati savaime, o dėl naudojimosi ja metu susidarančios laisvo kritimo energijos, kuri, leidžianti vandens kalneliu „Ekstremalusis“, yra beveik nekontroliuojama. Nei įrangos sertifikavimas, nei bandomieji nusileidimai nėra kriterijai, kuriais remiantis vertintina, ar ginčo įranga pripažintina didesnio pavojaus šaltiniu. Tokio šaltinio keliamą riziką jo savininkas (valdytojas) privalo minimizuoti visais atvejais, tačiau rizikos minimizavimas nėra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės.
2. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo pareiga atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“ atsiranda CK 6.256 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.256, 6.266 straipsniuose įtvirtinta objektyviosios atsakomybės taisyklė, kuri taikoma verslininkui ir pagal kurią pakanka nustatyti tris atsakomybės sąlygas: 1) objekto, dėl kurio atsirado žala, valdymo faktą; 2) žalos asmeniui padarymą; 3) naudojimosi objektu ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Taigi šioje byloje svarbu tai, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ yra verslininkas ir atsako be kaltės pagal objektyviosios civilinės atsakomybės taisyklę. Nustatęs šios atsakomybės sąlygas, teismas turi tik patikrinti, ar nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių – nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ neįrodinėjo nenugalimos jėgos ar ieškovo tyčios aplinkybių. Kasaciniame skunde tik abstrakčiai (nekonkretizuojant, kurio instruktoriaus kokio nurodymo ir kada duoto ieškovas nevykdė) teigiama dėl ieškovo didelio neatsargumo. Kasatoriaus teiginys, kad ieškovas kalneliu slydo kitokia, nei leidžiama, pozicija neatitinka faktinių bylos duomenų, iš kurių matyti, kad ieškovas slydo gulėdamas ant nugaros, kojomis į priekį, t. y. taip, kaip nustatyta taisyklėse ir nurodyta grafinėje informacijoje. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas nevykdė instruktoriaus nurodymų. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovas nepažeidė vandens parko taisyklių, todėl nėra pagrindo vertinti jo elgesį kaip ypač neatsargų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta CPK nuostata, pagal atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus šioje nutartyje pasisako, ar šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“, kuris yra vandens parke naudojamų pramoginių įrenginių (vandens nusileidimo kalnelių) valdytojas, deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią lankytojui naudojantis vandens kalneliu, kvalifikavimo, taip pat sąlygų jo civilinei atsakomybei atsirasti nustatymo, nepadarė kasatoriaus nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės
CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Taigi tai atsakomybės be kaltės, griežtosios arba objektyviosios atsakomybės atvejis, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei aplinkybę. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos.
Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.
Galimi didesnio pavojaus šaltiniai nurodyti nebaigtiniuose sąrašuose: CK 6.270 straipsnio 1 dalyje – transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas ir kt.; Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnyje – garo ir vandens šildymo katilai, slėgio indai, liftai, pramoginiai įrenginiai ir kt.
Dėl objekto ar veiklos kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams pobūdžio sprendžiama atsižvelgiant į pirmiau aptartus kriterijus, taip pat pavyzdinius jų sąrašus, pateiktus CK, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintame Pavojingų darbų sąraše, Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 (2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1073 redakcija) patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše, kituose teisės aktuose, taip pat teismų praktikoje.
Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė, minėta, nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Dėl vandens parke naudojamų pramoginių įrenginių (vandens nusileidimo kalnelių) valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią lankytojui naudojantis vandens kalneliu, kvalifikavimo
Bylos duomenimis, atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ filialo „Druskininkų vandens parkas“ veiklos – vandens pramogų parko ir pirčių komplekso organizavimo bei administravimo – civilinę atsakomybę ieškovo sveikatos sutrikdymo metu buvo apdraudęs kasatorius UADB „ERGO Lietuva“. Pagal atsakovų sudarytos draudimo sutarties sąlygas draudžiamasis įvykis – draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytą trečiojo asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) jo turtui, kai draudėjas pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus atsakingas už padarytą žalą (Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 008 2.1 punktas).
Kasatoriaus skundžiamą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui UAB „Druskininkų vandenys“ atsirado jo, kaip asmens, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, deliktinė civilinė atsakomybė, nes byloje nustatytos visos jo deliktinės civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą sąlygos ir neįrodyta ją šalinančios aplinkybės – nukentėjusio asmens (ieškovo) didelio neatsargumo, kurio buvimu gynėsi atsakovai.
Kasatoriaus argumentai dėl atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“, kuris yra vandens parke naudojamų pramoginių įrenginių (vandens nusileidimo kalnelių) valdytojas, deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią lankytojui (ieškovui) naudojantis vandens nusileidimo kalneliu, netinkamo kvalifikavimo grindžiami tuo, kad atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ vykdoma vandens pramogų parko veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai, nevertintina kaip susijusi su didesniu pavojumi (žalos padarymo rizika) aplinkiniams.
Dėl šių kasatoriaus argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ vykdomoje vandens pramogų parko ir pirčių komplekso organizavimo bei administravimo veikloje naudojami vandens nusileidimo kalneliai yra pramoginiai įrenginiai (to neginčija ir kasatorius). Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą pramoginiai įrenginiai priskiriami potencialiai pavojingų įrenginių, šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte apibrėžiamų kaip įrenginių, kuriuos naudojant kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų, kategorijai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ veikla – vandens pramogų parko ir pirčių komplekso organizavimas bei administravimas – apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinta susijusia su didesnio pavojaus šaltinių – vandens nusileidimo kalnelių – eksploatacija.
Tai, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ ėmėsi visų kasaciniame skunde vardijamų saugumo priemonių tam tikrai (kaip tai nurodo kasatorius) atsakovo vykdomoje veikloje egzistuojančiai žalos padarymo kitiems rizikai minimizuoti, nereiškia, jog ši rizika tapo ne tokia didelė, kad ją būtų galima visiškai kontroliuoti, o joje naudojami vandens kalneliai – ne tokie pavojingi, jog nebūtų pagrindo kvalifikuoti juos didesnio pavojaus šaltiniais. Visų įmanomų priemonių aptariamai rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo reikalavimų, vykdant vandens parko pramogų veiklą bei naudojant joje vandens nusileidimo kalnelius, užtikrinimas yra sąlyga tokiai veiklai vykdyti ir tokiems objektams eksploatuoti, tačiau nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių įrenginių savybių.
Tai konstatavusi, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais dėl objektų ar veiklos kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams pobūdžio nustatymo, daro išvadą, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“, užsiimdamas vandens pramogų parko ir pirčių komplekso organizavimo bei administravimo veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai (tarp jų – kalnelis „Ekstremalusis, kuriuo leisdamasis patyrė žalos ieškovas), vykdo rizikingą, susijusią su didesniu pavojumi padaryti žalos kitiems, veiklą, taigi – valdo didesnio pavojaus šaltinį, todėl, kaip šio valdytojas, yra atsakingas už ieškovo sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, įtvirtinančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės.
Toks vertinimas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nesuponuoja atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“ absoliučios pareigos užtikrinti, kad vandens pramogų parko lankytojai, naudodamiesi vandens kalneliais, jokiais atvejais nepatirs žalos, o yra garantija, jog padaryta žala visais atvejais (jeigu neįrodoma, kad jos atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo) lankytojui bus atlyginta. Atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ verčiasi veikla, kurioje naudojami didesnę žalos padarymo riziką keliantys objektai (vandens kalneliai kaip pramoginiai įrenginiai), taigi – rizikinga, tačiau pelninga veikla, todėl, turint omenyje tai, kad ir maksimalių atsargumo reikalavimų laikymasis nepašalina žalos, naudojant tokius objektus, padarymo pavojaus, šiuos naudojantis asmuo privalo pasirūpinti vykdomos veiklos saugumu, prireikus – iš jos gaunamo pelno atlyginti žalą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo vykdomos vandens pramogų parko veiklos, naudojant vandens nusileidimo kalnelius, kaip susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams kvalifikavimas, priešingai nei nurodo kasatorius, neeliminuoja lankytojo pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, minėta, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio didesnio pavojaus šaltinio objektyviosios savybės, dėl kurių jis pagal pirmiau aptartus kriterijus ir (ar) nustatytus pavyzdinius sąrašus priskiriamas didesnę žalos padarymo grėsmę keliančių objektų kategorijai, neišnyksta, tačiau rizikingas, pakankamai aiškius, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti įvertintas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.
Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi kasacinio skundo argumentai, grindžiami CK 6.256, 6.266 straipsnių, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatomis ir kasatoriaus tvirtinimu, kad pagal šias normas atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ pareiga atlyginti padarytą žalą atsirastų tik nustačius, jog jo valdomi vandens parko pramoginiai įrenginiai buvo eksploatuojami netinkamai, nesaugiai, sugriuvo ar turi kitų trūkumų. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atvejais teisės pažeidimas dažniausiai yra sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl kasatoriaus nurodomas CK 6.256 straipsnis, reglamentuojantis sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, nagrinėjamam ginčui, kilusiam dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“ atsiradimo, išspręsti netaikytinas. Byloje nustatyta, kad ieškovas, leisdamasis Druskininkų vandens parke, priklausančiame atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“, vandens kalneliu „Ekstremalusis“, patyrė sveikatos sužalojimų. Iš šių teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo sveikatos sutrikdymo nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyti žalos atsiradimo būdai. Dėl to CK 6.266 straipsnio nuostatos taip pat netaikytinos nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti. Pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais pažymėta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei atsirasti neturi reikšmės, buvo pažeistos teisinės pareigos (šiuo atveju – susijusios su atsakovo valdomų vandens pramoginių įrenginių atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimu, taip pat tinkamu, saugiu jų eksploatavimu) ar ne. Dėl to tas faktas, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomų vandens parko pramoginių įrenginių netinkamo, nesaugaus eksploatavimo, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų buvimo aplinkybių, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamos deliktinės civilinės atsakomybės šiam atsakovui atsiradimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumas dėl CK 6.270 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir nepaneigiantys teismo išvadų dėl atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ deliktinės civilinės atsakomybės kaip asmens, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, prievolės atlyginti didesnio pavojaus šaltinio – vandens parke naudojamų pramoginių įrenginių (vandens nusileidimo kalnelių) – padarytą žalą, kvalifikavimo.
Dėl priežastinio ryšio nustatymo ir įrodymų, nustatant šią deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą, vertinimo
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad tiek generalinio (CK 6.263 straipsnis), tiek specialaus (CK 6.270 straipsnis) deliktų atvejais, nepriklausomai nuo kaltės įrodinėjimo būtinumo, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo patirtos žalos ir ją padariusio asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), nagrinėjamoje byloje – faktą, kad būtent atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomas vandens kalnelis „Ekstremalusis“, kuriuo leisdamasis ieškovas patyrė sveikatos sužalojimų, kaip didesnį pavojų aplinkiniams keliantis objektas lėmė šios žalos ieškovui atsiradimą. Tačiau, kasatoriui nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nesprendė dėl atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ vykdomą veiklą ir ieškovo patirtą žalą siejančio priežastinio ryšio buvimo, dėl to netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį ir, be to, netyrė bei nevertino bylos duomenų, reikšmingų šiai nagrinėjamu atveju būtinai atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ civilinės atsakomybės sąlygai nustatyti, teisėjų kolegija pažymi, jog, taip teigdamas, kasatorius iš esmės kelia konkrečių įrodymų vertinimo ir jo pagrindu padarytų išvadų dėl ieškovo elgesio leidžiantis vandens kalneliu „Ekstremalusis“ pagrįstumo klausimus, be to, neteisingai interpretuoja apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, iš kurio matyti, kad teismas, apskųstame sprendime pažymėdamas, jog, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo šioje byloje klausimą, pakanka nustatyti faktą, kad būtent atsakovo valdomas didesnio pavojaus šaltinis sukėlė ieškovui žalos, aptardamas liudytojų (atsakovo darbuotojų – instruktorių) parodymus, Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. spalio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 70-1-00193-07 nustatytas aplinkybes, filmuotos medžiagos duomenis, atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ sudarytos komisijos 2007 m. liepos 20 d. protokolo išvadas, kitus rašytinius įrodymus, taigi – ir kasaciniame skunde vardijamus faktinius bylos duomenis, sprendė dėl atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomą vandens kalnelį „Ekstremalusis“ ir ieškovo patirtą žalą siejančio priežastinio ryšio buvimo, tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, reikšmingus šiai deliktinės civilinės atsakomybės sąlygai nustatyti, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių.
Kasatoriaus argumentai, kuriais nurodoma į netinkamą CK 6.247 straipsnio taikymą ir klaidingą įrodymų vertinimą, iš esmės grindžiami tvirtinimu, kad, priešingai nei spręsta apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime, pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti ieškovo patirtą žalą ir atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ vykdomą vandens pramogų parko veiklą siejantį priežastinį ryšį, nes ieškovas sveikatos sužalojimų patyrė dėl savo paties nerūpestingumo, neatsargaus, UAB „Druskininkų vandentiekis“ nustatytas pramogų parko taisykles ir naudojimosi atrakcionu instrukcijas pažeidusio elgesio. Dėl šių kasatoriaus argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad tiek priežastinio ryšio nustatymas, tiek nukentėjusio asmens elgesys įvykio metu, jo kaltės forma (tyčia ar didelis neatsargumas) yra fakto klausimai. Taigi nurodytais argumentais kasatorius iš esmės kelia fakto klausimą, kuris jau yra išspręstas apeliacinės instancijos teismo. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasaciniame procese galima kelti tik teisės, o ne fakto klausimus, nes kasacinis teismas, minėta, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to šioje byloje teisėjų kolegija remiasi apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybe dėl didelio neatsargumo ieškovo veiksmuose, leidžiantis vandens kalneliu „Ekstremalusis“, nebuvimo, ir pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis detalia bylos faktinių duomenų analize, pagrįstai pripažino, jog būtent atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valdomas vandens kalnelis „Ekstremalusis“, kuriuo leisdamasis ieškovas patyrė sveikatos sužalojimų, kaip didesnį pavojų aplinkiniams keliantis objektas lėmė šios žalos ieškovui atsiradimą, o atsakovų pateikti įrodymai nepagrindžia didelio neatsargumo ieškovo veiksmuose buvimo. Be to, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismo pateiktu išvardytų įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir šio pagrindu darytinų išvadų. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių bylos faktinių duomenų vertinimo neteikia pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu.
Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, nenustatinėjo priežastinio ryšio ir klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“ atsirado jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, deliktinė civilinė atsakomybė, kartu – šią atsakomybę apdraudusio kasatoriaus (draudiko) prievolė atlyginti ieškovui žalą, rėmėsi byloje pateiktų ir šalių ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų visuma, todėl procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai) nepažeidė.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pagal atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ kasacinio skundo argumentus (apskaičiuotos ir priteistos ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dydis jais neginčijamas) naikinti ar keisti šį teismo sprendimą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo
Nagrinėjamoje byloje atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą pateikęs ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus jo kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiam prašymui pagrįsti pridėtas 1210 Lt atstovavimo išlaidų turėjimą patvirtinantis dokumentas – 2011 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvito šaknelė (serija LAT Nr. 283599). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, kasacinio teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl nurodytos išlaidos, kurių dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į kasacinį skundą dydžio, priteistinos iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 65,48 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 65,48 Lt (šešiasdešimt penkis litus 48 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
