Kasacinio skundo Nr. DOK-2705/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43159-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Olego Šibkovo kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio ir nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti D. K. švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, taip pat pernelyg griežtos bausmės D. K. paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, dėl to nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl veikos kvalifikavimo.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2705/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43159-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Olego Šibkovo kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio ir nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti D. K. švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, taip pat pernelyg griežtos bausmės D. K. paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, dėl to nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl veikos kvalifikavimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl A. K. kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nepagrįsta, padaryta neatlikus visų būtinų proceso veiksmų nuteistojo nurodytoms aplinkybėms patikrinti, kad bendrovėje lėšų trūkumas galėjo susidaryti dėl neapibrėžtos pinigų fiksavimo tvarkos. Buvo remtasi vien neįtikinamais liudytojų (vairuotojų), turinčių interesą išsaugoti darbą ar tiesiog nežinojusių apie nuteistojo ir bendrovės vadovo susitarimą tokiu būdu mokėti jiems priedus, parodymais. Įvertinus tai, kad bendrovėje nebuvo nustatyta pinigų gavimo ir fiksavimo tvarka, daugiausiai buvo susitariama žodžiu, nedokumentuojant pinigų gavimo ar jų perdavimo fakto, manytina, kad lėšų trūkumas bendrovėje galėjo susidaryti ne dėl nuteistojo kaltės, bet dėl vairuotojų, bendrovės direktoriaus veiksmų. Nebuvo patikrintos ir paneigtos nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis perduodavo pinigus vairuotojams vokeliuose, kaip papildomą atlygį. Be to, nuteistasis iš esmės niekada neneigė, kad iš vairuotojų surinkdavo pinigus, bet jis šiuos veiksmus suvokė kitaip, t. y. išmokėdamas darbuotojams papildomą užmokestį, jis realiai veikė bendrovės labui. Tai patvirtina teisme jo duoti nuoseklūs, logiški ir labai tikėtini parodymai. Byloje turėjo būti išaiškintos tikrosios lėšų trūkumo susidarymo priežastys, ar tam turėjo įtakos bendrovės vadovo veiksmai, šių veiksmų toleravimas. Tą galima padaryti byloje paskyrus ūkinės-finansinės veiklos ekspertizę, kartu patikrinus nuteistojo į bylą pateiktą medžiagą. Pasitvirtinus nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasaciniame skunde pacituotą teismų praktiką, teigtina, kad nuteistojo veikoje nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties. Visiškai nepagrįstai atmestas jo prašymas atlikti tokio pobūdžio ekspertizę ir taip patikrinti jo parodymus ir pašalinti byloje esančias abejones. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus įvertino kaip gynybinę versiją ir juos atmetė. Teismai bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nesilaikydami tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos, byloje nepašalintas abejones traktavo D. K. nenaudai, taip pažeisdami in dubio pro reo principą.
Abiejų instancijų teismai, nepagrįstai netaikydami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nukrypo nuo teismų praktikos. D. K. paskirta artima sankcijos vidurkiui bausmė yra pernelyg griežta, neproporcinga, neatitinka teisingumo principo. Bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. asmenybė ir jo padaryta nusikalstama veika šiuo konkrečiu atveju nėra tiek pavojinga, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės nesvarstė. Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis iš esmės neneigė savo atliktų veiksmų pobūdžio. Apeliaciniame skunde klausimo apie galimai netinkamą veikos kvalifikavimą iškėlimas negali būti vertinamas kaip nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinanti aplinkybė. Be to, nuteistasis niekada nesislėpė, nevengė ikiteisminio tyrimo ir teismo, nepiktnaudžiavo ir nevilkino baudžiamojo proceso, bendravo su civiliniu ieškovu. Teismų praktikoje tokios aplinkybės pripažįstamos svarbiomis ir jų buvimas tam tikrais atvejais rodo, kad atlikti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad būtų pripažinti nusikalstamais. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuo bendrovės direktoriaus niekada neslėpė, kad turi finansinių sunkumų, stengėsi grąžinti skolą, nesudarė akivaizdžiai su bendrovės interesais nesutampančių sandorių ir kt.), 2014 m. kovo 14 d. su nuteistuoju buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, yra galimybė bendrovės galimai pažeistas teises apginti taikanti kitas teisines atsakomybes priemones.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tačiau skundo teiginiai, kvestionuojant teismų išvadas dėl D. K. nuteisimo ir savaip interpretuojant bei vertinant įrodymus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Kasacinis skundas argumentuojamas tuo, kad įrodymai (liudytojų, nuteistojo parodymai) nustatant faktines bylos aplinkybes įvertinti netinkamai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, nes, nepaskyrus ekspertizės, nebuvo patikrintos nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl bendrovėje susidariusio lėšų trūkumo priežasčių ir už tai atsakingų kitų asmenų; apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, dėl to nenustatė veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių. Taip pat kasaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su bausmės švelninimu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde, į juos visus apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, pateikdamas motyvuotas išvadas. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie galėtų pagrįsti netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies, 183 straipsnio 2 dalies) taikymą, ar baudžiamojo proceso įstatymo normų nesilaikymą, nepaskiriant prašomos ekspertizės. Skundo teiginiai, kuriais vien tik nesutinkama su padarytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nenurodant konkrečiai, kokias baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidas padarė teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir bausmės švelninimo klausimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
