Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01200-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 42.10.; 63.2.; 116.5.1.; 116.5.2.; „(S)“
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams I. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01200-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 42.10.; 63.2.; 116.5.1.; 116.5.2.; „(S)“
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams I. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovų I. G. ir A. G. po 2625 Lt skolos regreso tvarka bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2005 m. lapkričio 17 d. sudarė su atsakovais pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovų įsigijo butą su rūsiu, adresu „(duomenys neskelbtini)“, už 35 000 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ieškovas banko pavedimu 2005-11-25 pervedė atsakovams sutartyje nurodytą kainą. Vadovaudamasis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) nurodymais, 2007-10-16 iš savivaldybės biudžeto ieškovas pervedė į Kauno apskrities VMI sąskaitą 5250 Lt atsakovams tenkančio nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kadangi Kauno apskrities VMI nustatė, kad ieškovas neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, kuris pagal 2005 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti sumokėtas. Sumokėdamas sutarties kainą atsakovams, per klaidą neapskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų. Prašė atsakovų grąžinti nurodytą sumą iki 2012-04-21, tačiau atsakovai gera valia negrąžino. Šio mokesčio mokėtojais yra atsakovai, o ieškovas pagal tuo metu galiojančias įstatymo nuostatas būdamas tik mokestį išskaičiuojantis asmuo, įvykdė atsakovų prievoles sumokėti 5250 Lt gyventojų pajamų mokestį, todėl jam regreso tvarka perėjo kreditoriniai reikalavimai, o atsakovams atsirado tokios pat apimties piniginė prievolė, kuri turėjo būti išskaičiuota ir sumokėta į valstybės biudžetą. Prašo priimti sprendimą už akių atsakovams nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai 2012 m. liepos 3 d. (b. l. 46), CPK 130 str. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovai be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, šalys 2005 m. lapkričio 17 d. sudarė teisiškai registruojamo turto - buto su rūsiu, „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė ieškovui butą už 35 000 Lt (b.l. 6-7, 8). Butas parduotas nesukakus trejiems metams, todėl pajamos, gautos už šį turtą, turėjo būti apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu (b.l. 9-10). Pagal ginčui taikytino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prievolė tokį mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą teko išmokančiam išmokas asmeniui, šiuo atveju ieškovui – juridiniam asmeniui. Dėl mokestinių prievolių vykdymo tvarkos teismų praktikoje nurodyta, kad mokestinė prievolė valstybei struktūriškai susideda iš pareigos mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareigos laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Dėl daugumos mokesčių abi šios pareigos tenka vienam asmeniui – mokesčio mokėtojui. Tačiau yra dvejopos mokestinės prievolės atvejų, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą turi prievolę mokėti mokestį, o kitas asmuo šią prievolę faktiškai įvykdo, pervesdamas nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį į biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153 UAB „Gabijos investicijos“ v. M. Ž.). Toks reglamentavimas ir teismų praktika reiškia, kad gyventojų pajamų mokestį už parduotą turtą privalo mokėti gyventojas, kuris yra pardavėjas (mokesčio mokėtojas), o pareiga šį mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą tenka pirkėjui (mokestį išskaičiuojantis asmuo). Šalis siejo būtent tokie santykiai: atsakovai, pardavę ieškovui butą, nepraėjus trejiems metams po jo įsigijimo, gavo A klasės pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Taigi ieškovas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnį įgijo mokestį išskaičiuojančio asmens teisinį statusą ir, mokėdamas atsakovams buto kainą, turėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą šio įstatymo nustatyto dydžio pajamų mokestį. Ieškovo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti ginčo mokestį patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2007-07-05 raštu Nr. (25.8-28)-K-7911 „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo“ (b.l. 21-22). Taigi, tik po dviejų metų ieškovas sumokėjo į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį, tame tarpe ir iš atsakovų neišskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (b.l. 23, 24. Iš pirkimo- pardavimo sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl buto kainos – 35 000 Lt, kurią ieškovas sumokėjo atsakovams (sutarties 2 p., b. l. 8). Duomenų apie mokėtinus privalomus mokesčius valstybei ir konkrečios sutarties šalies pareigą tokius mokesčius sumokėti šioje sutartyje nėra. Darytina išvada, kad sandorio šalys tarėsi ir susitarė dėl tokios atsakovams mokėtinos buto kainos, kurią nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6.193 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovo teiginiai apie atsakovų pareigą, suponuoja pagrįstą prielaidą, kad ieškovas sumokėjo atsakovams visą sutartą kainą, neketindamas atlikti įstatyme nustatytą pareigą, tikėdamasis, kad šią pareigą atliks atsakovai. Tokiais veiksmais (neveikimu) ieškovas pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą prievolę ir prisiėmė galimų nuostolių riziką. Ieškovas – juridinis asmuo. Jis pagal savo veiklos pobūdį, privalo žinoti mokesčius reglamentuojančius norminius aktus ir vykdyti juose įtvirtintą imperatyvą. Jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o fiziniai asmenys šiuo atveju vertintini kaip silpnesnė sandorio šalis. Sumokėjęs atsakovams visą sandoriu sutartą kainą, ieškovas be atskiro susitarimo su atsakovais (fiziniais asmenims), neturėjo pagrindo jiems (atsakovams) perkelti ir savo (ieškovo) pareigos pačiam išskaičiuoti ir sumokėti privalomą mokestį (CK 1.2, 1.5 str.).
Sąlygų, dėl kurių ginčo byloje galėtų būti taikomas restitucijos institutas (CK 6.112 str.), nėra, todėl atsakovai neprivalo grąžinti ieškovui, pažeidusiam įstatyme nustatytą prievolę, nei sumokėto valstybei mokesčio, nei kitų dėl neįvykdytos prievolės ieškovo patirtų išlaidų.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 279 str., 285-287 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Algimantas Brigadierius
