Civilinė byla Nr. e2YT-7737-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00834-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 5 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant pareiškėjos A. S. atstovei pagal įgaliojimą O. B. bei atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Lilijai Krezub,
nedalyvaujant Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Varėnos rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės miškų tarnybos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei miškų tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja pareiškimu prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai, A. S., nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, kadastro adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), buvo jos seneliui J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam 1936 m., o po jo mirties – jos tėvui – L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusi sodyba.
Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. balandžio 24 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu ir 2010 m. sausio 7 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po tėvo L. J. mirties (duomenys neskelbtini), savo nuosavybėn įgijo: miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini).; žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas – 3,3632 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lAlm, 1947 m. statybos, vienbučių dvibučių paskirties, kurio bendras plotas 74,57 kv. m., pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 211 m, pagalbinio ūkio paskirties užstatytas plotas 32,00 kv. m., pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3Ilm, pagalbinio ūkio paskirties, užstatytas plotas 21,00 kv. m., pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 411 m, pagalbinio ūkio paskirties, užstatytas plotas 35,00 kv. m, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5Ilm, pagalbinio ūkio paskirties, užstatytas plotas 122,00 kv. m., pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 611 m, pagalbinio ūkio paskirties, užstatytas plotas 18,00 kv. m., pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 7I0b, kurio užstatytas plotas 13,00 kv. m., pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1p, pagalbinio ūkio paskirties, užstatytas plotas 130,00 kv. m., pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, kurios žymėjimas plane 9Ilm, užstatytas plotas – 34,00 kv. m., kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad nurodytą turtą paveldėjo po tėvo L. J. mirties(duomenys neskelbtini). Turtas jos tėvui priklausė jam jį paveldėjus po tėvo J. J. mirusio 1936 m., mirties. Jos tėvui, L. J. Laukininkų kaimo apylinkėse jo šeimos (tėvo J. J.) buvusių sodybos ir žemės sklypų ribose buvo atkurtos ir nuosavybės teisės į žemę. Jos tėvui L. J. nuosavybės teisės į žemę atkurtos tose pačiose valdose, kur nuo 1921 iki 1943 m. rudens buvo ir kita jo šeimos sodyba, pastatyta jo tėvo J. J..
Nurodoma, kad jos tėvo L. J. tėvas J. J. 1918-1921 metais buvo išvykęs į Jungtines Amerikos valstijas. 1921 metais J. J. grįžęs iš JAV pradėjo kurtis (duomenys neskelbtini) kaime bei 1921-1922 m. pasistatė sodybą, nusipirko žemės sklypus. J. J. susituokė su S. N.. J. J. ir S. N. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, pareiškėjos tėvas L. J.. S. turėjo kitą (kito tėvo) dukrą M., pareiškėjos tėvo L. netikrą seserį, kuri gyveno kartu. Pareiškėjos senelis J. J. grįžęs iš JAV, (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse šalia Ilgio ežero pakrantės nusipirko apie 25 hektarus žemės ir čia pradėjo kurti sodybą ir ūkį. Iš tėvo pasakojimų žino, kad jis buvo ūkininkas, ūkininkavęs iki pat mirties. Dabar jos vardu registruotame, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, į Ilgio ežero pusę J. J. pasistatė sodybą. Sodyboje pagal pasakojimus nuo ežero nutolus apie 100-150 metrų buvo „pirkia“ (gyvenamasis namas), tvartas (ūkinis pastatas), klojimas (ūkinis pastatas) ir svirnas (ūkinis pastatas), taip pat netoli ežero pakrantės buvo pastatyta ir pirtis. Visi pastatai buvo pastatyti iš pušų rąstų, stogai dengti šiaudais. Tėvas L. gyveno kartu su tėvu sodyboje, padėjo jam ūkininkaujant, kartu prižiūrėjo pastatus, dirbo ūkyje. Kiek jai žinoma, testamentu senelis J. J. visą savo turtą paliko jos tėvui L. J.. Senelis, J. J. mirė 1936 metų vasarą. Iš tėvo pasakojimų žino, kad senelis mirė kai jam nukritus nuo arklio įspyrė arklys. Po senelio J. mirties sodyboje liko gyventi jos tėvas L. J., jo motina S. J., netikra jos tėvo, L. J. sesuo M. G.. L. J. ūkininkavo sodyboje iki pat 1941 m. rudens, kol buvo paimtas į kariuomenę. Jos tėvas, L. J. antrojo pasaulinio karo metais (1941-1945 m.) buvo paimtas tarnauti į Sovietų armiją. Jam tarnaujant apie 1943 metus J. J. sodyboje šalia Ilgio ežero kranto kilo gaisras. Sodyba visiškai sudegė, išliko tik pastatų pamatiniai akmenys. Sodyboje gyvenusios S. J. ir M., sudegus senelio J. J. statytai sodybai (duomenys neskelbtini) kaime, persikėlė gyvent į išsinuomotą sodybą iki kol nebuvo pastatytas naujas namas kitoje vietoje.
Ilgainiui jos senelio J. statyta sodyba dėl gaisro padarinių sunyko, o likę pastatų pamatiniai akmenys buvo panaudoti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių tvoros statybai ir Tomo Tamulevičiaus kolūkio pastatų statyboms.
Pareiškėjos tėvas, L. J. į (duomenys neskelbtini) kaimą grįžo po karo 1945 metais. Grįžęs jis jau neberado savo paties prižiūrėtų, valdytų ir tėvo J. statytų namų. Todėl jis pradėjo statyti naują sodybą tolėliau nuo Ilgio ežero pakrantės. Iš tėvo L. pasakojimų žino, kad naują sodybą jis statė toliau nuo ežero, nes bijojo, kad kas nors nepadegtų ir naujosios sodybos. Taip jos tėvo L. pastangomis buvo pastatyta nauja sodyba (gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai), šiuo metu registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas L. J. iki pat mirties gyveno savo naujoje sodyboje, o atkūrus nuosavybės teises į žemę – tvarkė ir savo tėvo J. J. sodybvietę šalia Ilgio ežero pakrantės, naudojosi ariamomis žemėmis, mišku. L. J. 1947 metais vedė M. B.. Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė ji, pareiškėja A. J.. Jai augant iš tėvo L. ir motinos M. pasakojimų žinojo, kad jos senelis J. grįžęs iš JAV turėjo kitą sodybą šalia ežero, apie tai žinojo ir kiti (duomenys neskelbtini) kaimo ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Jai augant toje vietoje augo po gaisro išlikę dekoratyviniai augalai, alyvų krūmai, buvę šalia gyvenamojo namo. Jie apie buvusią senelio sodybą liudija ir auga iki šiol. Jos senelį J. J. pažinojo daugelis aplinkinių kaimų gyventojų, nes tose apylinkėse jis buvo vienas iš stambesnių ir žinomų ūkininkų. Apie buvusią senelio sodybą prie Ilgio ežero kalbėdavo visas (duomenys neskelbtini) kaimas, dažnai eidami pro šalį link ežero žmonės pasakodavo, kad čia buvo ūkininko J. grįžusio iš JAV sodyba, kuri sudegė 1943-1945 metais.
Nurodoma, kad faktą kad J. J. ir jo šeima nurodytoje vietoje turėjo žemės, sodybą su kiemu ir statiniais patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. balandžio 4 d. raštas Nr. lSDK-2279-(5.10E.) su pridedamais 1942 m. išleistais topografiniais žemėlapiais. Istoriškai šis sklypas buvo naudojamas sodybos su visais pastatais (gyvenamuoju namu, tvartu, klojimu, svirnu, pirtimi) reikmėms. Šiame žemės sklype gyvenamasis namas su ūkio pastatais buvo pastatyti 1921-1922 m., o po kilusio gaisro, ilgainiui visi pastatai sunyko. Šiai dienai šiame žemės sklype buvusių pastatų liekanų nematyti. Žemės sklype likę tik keletas apie buvusią sodybvietę menančių augančių alyvos krūmų ir kitų dekoratyvinių augalų.
Nurodo, kad jos paveldėta žemė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha buvo naudojama pastatų eksploatacijai, sodui, daržui bei kitoms sodybos reikmėms. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir nuosavybės teisę į jos tėvui Liudvikui J. priklausiusią žemę, nurodyto žemės sklypo paskirtis buvo išskirta į miškų ūkio ir ariamos žemės. Atsižvelgiant į turimus dokumentus, sodybos buvimo vieta gali būti nustatyta tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha buvo sodyba. Atsižvelgiant į tai, kad pastatų statybos dokumentai, patys pastatai nėra išlikę, žemės sklype nėra įregistruoti statiniai, o nuosavybės teise priklausantis sklypas yra miškų ūkio paskirties žemės, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą atstatyti sodybą, buvusioje jos vietoje. Pagal galiojančius teisės aktus, buvusioje sodybvietėje galima atstatyti buvusias sodybas, todėl ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiuo metu suformuotame miškų ūkio paskirties sklype buvo sodyba. Nustačius, kad J. J., o po jo mirties, sūnus L. J., Laukininkų kaime turėjo sodybą būtent aptartame žemės sklype, bendras plotas – 13,8180 ha, būtų galima inicijuoti tolesnius veiksmus dėl sodybos atkūrimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos A. S. atstovė pagal įgaliojimą O. B. ir pareiškėjos atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą O. B. nurodė, kad ji A. sesuo. Senelis J. J. turėjo 10 ha žemės, dirbo pas G., kurie jį supažindino su savo giminėmis Amerikoje. J. J. buvo išvažiavęs į Ameriką, ten uždirbo daug pinigų ir grįžęs į Lietuvą pirko daug žemės. 1933 m. senelis sudarė testamentą, o 1936 m. jis mirė. Senelis J. po 1921 m. pradėjo statyti sodybą, tokiame kaip klonyje į kalniuką, dabar ten miškas. Apačioje buvo pastatyti svirnas, klojimas, tvartas ir pirtis. Ten buvo apie 80 arų dirbamos žemės. Gyvenamasis namas buvo didelis – dviejų galų, 1921 m. iki 1922 m. ten vyko Kalėdų šventės. Seneliui namą padėjo statyti A. B.. Tėvas L. J. su mama susituokė jau po karo – 1947 m., sodyba jau buvo sudeginta – 1943 m. Įtariama, kad ją sudegino vokiečiai. Jos tėvas L. 1947 m. pasistatė namą, kitoje vietoje, ant kalno, kad matytųsi, nors močiutė S. norėjo, kad statytų toje pačioje vietoje. Tėvas L. ramino mamą, kad yra namas ir yra kur gyventi, bet ši sakė, kad tai ne namas, o namelis. Senelio buvo didelis namas. Alytaus archyve dokumentų neišliko. Likę sudegusios sodybos pamatai buvo panaudoti kolūkio fermų statyboms. Ekspertizės aktas patvirtina sodybos buvimo faktą, nori atstatyti sodybą.
Pareiškėjos atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė patvirtino, kad pareiškėja paveldėjusi 2 sklypus – 13,8180 ha sklype yra sudegusi sodyba, o kitame – 3,3632 ha sklype yra 1947 m. statyta sodyba, kurie iki mirties priklausė pareiškėjos tėvui L. J.. Pareiškėjos senelis J. J. sodybą pasistatė 1921 m., grįžęs iš Amerikos. Jie buvo 100 metrų nuo ežero. 1943 m. sodyba sudegė. 1947 m. L. pastatė naują sodybą ir tie pastatai išlikę. Įstatymas leidžia atstatyti sodybą, kai yra tam tikros sąlygos. Žemės sklypas miškų ūkio paskirties, tai gali būti atstatoma tik buvusioje vietoje. Šiuo atveju yra išlikusi kartografinė medžiaga. Kartografinės ekspertizės akte yra išvada, kad identifikuota gyvenamosios paskirties sodyba. Tai patvirtina ir šalių paaiškinimai, ir kiti rašytiniai dokumentai.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2025 m. liepos 21 d. su istorija duomenimis, miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), 2010 m. sausio 7 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Išrašo Nr. 1 2.1 papunktyje nurodyta, kad „Daikto istorinė kilmė: Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“.VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2025 m. liepos 22 d. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su istorija duomenimis, miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2), 2001 m. kovo 29 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 38-10755 pagrindu iki 2009 m. balandžio 24 d. nuosavybės teise priklausė L. J., o nuo 2009 m. balandžio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Išrašo Nr. 2 2.1 papunkčio duomenimis, Žemės sklypas Nr. 2 2010 m. sausio 7 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas ir suformuoti žemės sklypai, kurių Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2025 m. liepos 22 d. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Išrašas Nr. 3) duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 3), 2010 m. sausio 7 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Išraše Nr. 3 nurodyta, kad Žemės sklype Nr. 3 esančių pastatų – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pabaigos metai – 1947, kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pabaigos metai – 1964.
Pažymėjo, kad iš Išrašo Nr. 2 matyti, kad Pareiškėjos tėvui L. J. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 2. Šiame žemės sklype Nr. 2, be kita ko, buvo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai. Tačiau Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas Nr. 2 buvo padalintas į du žemės sklypus: Žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 3 su statiniais.
Nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype Nr. 2 (pirminiame iki padalinimo), į kurį pareiškėjos tėvui Liudvikui J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jau buvo viena sodyba, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad žemės sklype buvo dar viena sodyba kitoje vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal prie pareiškėjos pareiškimo pridėtus Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1942 m., nomenklatūrinio lapo N-35-61-A kopijos 1-dalį ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50000 topografinio žemėlapio, išleisto 1942 m., nomenklatūrinio lapo N-35-61-A kopijos II-dalį, nėra galimybės identifikuoti tikslios buvusios sodybos statinių vietos, nes žemėlapiuose sutartiniu ženklu pažymėtos buvusios sodybos ribos nurodytos apytiksliai.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kur paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos archyve yra saugoma buvusio savininko J. J. nuosavybės teisių atkūrimo įrodančių dokumentų byla (pirminė). Įvertinus byloje esančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos A. S. tėvui L. J. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 17,03 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini). Iš šio žemės sklypo ribų nustatymo abriso, parengto AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus V. S. 1999 m. liepos 10 d., grąžinamos natūra žemės valdos sklypo Nr. 6 plano M 1:10000, parengto AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus V. S. 1999 m. liepos 11 d., matyti, kad žemės sklype yra statiniai. Taip pat žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų lentelėje nurodyta, kad šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, lauko viralinė, ūkinis pastatas, daržinė, užstatytas plotas – 0,30 ha. Taigi, žemės sklypo ribų nustatymo abrisas, parengtas AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus V. S. 1999 m. liepos 10 d., grąžinamos natūra žemės valdos sklypo Nr. 6 planas M 1:10000, parengtas AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus V. S. 1999 m. liepos 11 d., žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų lentelė patvirtina, kad žemės sklype (pirminiame iki padalinimo), į kurį pareiškėjos tėvui L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jau buvo viena sodyba.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Lilija Krezub teismo posėdžio nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad nuosavybės teisės atkurtos į jau esančią sodybą. Laiko, kad tuomet ten būtų 2 sodybos. L. J. buvo atstatytos nuosavybės teisės į tą sklypą, kur buvo jo statiniai. Miškų ūkio paskirties sklypą kirto kelias ir buvo suformuoti du sklypai (2010 m.), kai darė kadastrinius matavimus. 2001 m. kovo 29 d. Apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą miškų ūkio paskirties sklypą. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu pareiškėja paveldėjo 17,0300 ha sklypą. Pareiškėjos tėvas iš savo tėvo paveldėjo sodybą, kuri sudegė. Jei nebūtų sudegę, tai nebūtų reikėję atstatyti naujos. Pirminiame žemės sklype iki padalinimo jau buvo viena sodyba – L. pastatė naujus pastatus, tik kitoje vietoje.
Suinteresuoti asmenys Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Varėnos rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimų į pareiškėjos A. S. pareiškimą nepateikė, jų atstovai posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
k o n s t a t u o j a :
Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai A. S. nuosavybės teise priklauso 13,8180 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenkantis į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, t. y. šioje žemės sklypo dalyje taikomi apribojimai statybai.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 6 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 6 punkto a papunktis). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais – buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Nagrinėjamu atveju, nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjos tėvui L. J. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant 6,29 ha žemės ir 10,74 ha miško natūra, kuris 2010 m. sausio 7 d. Alytaus viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas ir suformuoti žemės sklypai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, tikslu nurodytoje vietoje, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, atkurti buvusią sodybą.
Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomų kartografinių dokumentų, išleistų 1900 metais ar vėlesniais metais, patvirtintas kopijas, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 metais, – jų buvimo juridinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą leidžiama atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos) arba atstatant ne identiškus buvusios sodybos pastatus buvusioje sodyboje, laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.
Reikšminga nustatinėtina aplinkybė šiuo atveju yra faktas, ar sodyba (jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje, t. y. žemės sklype, egzistavo praeityje, nes atstatymo teisę įgyja dabartinis teisėtas žemės savininkas, o ne buvę pastatų savininkai ar jų įpėdiniai. Svarbu įvertinti ne tik tai, kad statinių galėjo būti, bet ir tai, ar jie atitiko sodybai keliamus reikalavimus. Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-656/2006; <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2007">3K-3-373/2007</a>; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Faktas, ar saugomoje teritorijoje yra buvę statinių (statinys), sukelia teisines pasekmes – galimybę atkurti (atstatyti) buvusį statinį toje vietoje (t. y. tame žemės sklype), kur jis anksčiau stovėjo. Sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444-445 straipsniai).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
CPK 443 – 448 straipsniuose, sprendžiant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra nustatytų išimčių bei ypatumų dėl įrodinėjimo priemonių taikymo, juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles procesinė pareiga įrodyti sodybos egzistavimo faktą tenka pareiškėjai. Pareiškėja pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo pagrindą ir reikalavimą įrodinėja archyviniais dokumentais, faktines aplinkybes patvirtinančiomis nuotraukomis, 1942 –1947 m. topografiniais žemėlapiais, kartografinės ekspertizės aktu, liudytojų parodymais ir kitais dokumentais.
Pareiškėjos paaiškinimais pareiškime, jos atstovių paaiškinimais teisme nustatyta, kad pareiškėjos senelis J. J. grįžęs iš Amerikos (Jungtinių Amerikos Valstijų), (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse šalia Ilgio ežero pakrantės nusipirko apie 25 hektarus žemės ir čia pradėjo kurti sodybą ir ūkį. J. J. buvo ūkininkas bei ūkininkavo iki pat mirties – 1936 m. Pareiškėjos vardu registruotame, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, į Ilgio ežero pusę J. J. pasistatė sodybą. Sodyboje, pagal pareiškėjos ir liudytojų pasakojimus, nuo ežero nutolus apie 100-150 metrų buvo „pirkia“ (gyvenamasis namas), tvartas (ūkinis pastatas), klojimas (ūkinis pastatas) ir svirnas (ūkinis pastatas), taip pat netoli ežero pakrantės, buvo pastatyta ir pirtis. Visi pastatai buvo pastatyti iš pušų rąstų, stogai dengti šiaudais. Pareiškėjos tėvas L. J. gyveno kartu su tėvu sodyboje, padėjo jam ūkininkaujant, kartu prižiūrėjo pastatus, dirbo ūkyje. Pareiškėja patvirtinusi, kad senelis J. J. visą savo turtą paliko jos tėvui L. J.. 1943 m. sodyba sudegė ir ilgainiui pareiškėjos senelio J. J. statyta sodyba dėl gaisro padarinių sunyko, o likę pastatų pamatiniai akmenys buvo panaudoti Laukininkų kaimo kapinių tvoros statybai ir Tomo Tamulevičiaus kolūkio pastatų statyboms. Šiuo metu pareiškėjos valdomame žemės sklype apie buvusius pastatus šalia Ilgio ežero byloja tik likę alyvų krūmai ir kiti sulaukėję dekoratyviniai augalai (pateiktos foto nuotraukos), taip pat ir(duomenys neskelbtini) kaimo tvoros fragmentai, kuriems buvo panaudoti pamatiniai sodybos akmenys (pateiktos (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių antkapių ir tvoros fragmentų nuotraukos).
Liudytojų O. J. ir A. B. 2025 m. gegužės 7 d. parodymais, patvirtintais Alytaus m. 5-ojo notaro biuro notarės I. B., patvirtinama, kad pareiškėjai A. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įsikūrusi J. sodyba.
Liudytoja O. J. patvirtinusi, kad ji kilusi iš (duomenys neskelbtini), ten gyveno jos seneliai ir tėvai. Iš savo senelio J. M., tėvo P. M. bei motinos A. M. pasakojimų žino, kad aptariamas žemės sklypas anksčiau priklausė A. S. seneliui J. J., kuris buvo jos tėvo L. J. tėvas. Ji patvirtino, kad šiame žemės sklype buvo J. sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas su ūkiniais statiniais. Sodyba buvo įsikūrusi apie 100 m iki Ilgio ežero. Šiuo metu pastatų išlikusių nėra, yra likę tik alyvų krūmai. Pagal jos tėvų pasakojimą tos alyvos yra ten, kur buvo pastatai, nes pati sodyba buvo sudeginta apie 1943-1945 metus. Po sodybos sudegimo buvo išlikę pastatų akmenys, kuriuos panaudojo (duomenys neskelbtini) kaimo kapų tvoros statybai bei Tomo Tamulevičius kolūkio fermos statybai. Ji pati nuolat su tėvais ir seneliais eidavo pro tą sodybą, jie dažnai pasakodavo apie tai, kad J. J. grįžęs iš Amerikos pastatė tą sodybą, rodė kurioje vietoje ji buvo, pasakojo ir apie tai kaip ji vėliau sudegė, o sodybos pamatų akmenys panaudoti kolūkio statyboms.
Liudytojas A. B. nurodęs, kad jis ir A. S. yra pusbrolis ir pusseserė, A. yra jo tėvo J. B., gimusio 1914 m., mirusio 1958 m., sesers M. J. dukra. A. S. yra paveldėjusi 17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja O. J., patvirtindamas, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, kuri vėliau sudegė bei kad sodybos pamatų akmenys buvo panaudoti Laukininkų kaimo kapų tvoros statybai bei kolūkio fermos statybai.
Liudytojas A. B. nuodęs, kad jo mama Marijona, gimusi 1903 m. (mirusi 1981 m.), jo močiutė Marijona, gimusi 1888 m. (mirusi 1968 m.) nuolat bendravo, palaikė ryšį su J., buvo gana artimi, gerai žinojo kur jie gyveno, kaip buvo įrengta sodyba ir kt. bei ne kartą apie tai pasakojo ir jam, ir kitiems vaikams.
Nagrinėjamoje byloje, suinteresuotas asmuo NŽT teismo posėdžio metu bei pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą su pareiškimu nesutiko nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (pirminiame iki padalinimo), į kurį pareiškėjos tėvui L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jau buvo viena sodyba, todėl laiko, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad žemės sklype buvo dar viena sodyba kitoje vietoje.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. liepos 22 d. išrašo su istorija duomenimis, kurį pateikė NŽT, miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2001 m. kovo 29 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iki 2009 m. balandžio 24 d. nuosavybės teise priklausė L. J., o nuo 2009 m. balandžio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. S.. Iš registro išrašo 2.1 papunkčio matosi, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 7 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas ir suformuoti žemės sklypai, kurių Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip jau nurodyta aukščiau, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gautas padalijus daiktą – 17,0300 ha ploto žemės sklypą.
Pareiškėja nurodžiusi, tai patvirtina ir kita bylos medžiaga, kad žemės sklype gyvenamasis namas su ūkio pastatais buvo pastatytas pareiškėjos senelio J. J. 1921-1922 m., o laikotarpiu tarp 1943-1945 sodyba sudegė. Tuomet pareiškėjos tėvas L. J. pasistatė kitą sodybą kitoje vietoje ir šie pastatai išlikę. Teismas laiko, kad nustačius, kad J. J., o po jo mirties 1936 m., jo sūnus (pareiškėjos tėvas) L. J., (duomenys neskelbtini) kaime turėjo sodybą būtent aptartame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, galima inicijuoti tolesnius veiksmus dėl sodybos atkūrimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2008">3K-3-259/2008</a> pažymėjo, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Taigi, reikšminga nustatinėtina aplinkybė šiuo atveju yra faktas, ar sodyba (jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje (žemės sklype) egzistavo praeityje, nes atstatymo teisę įgyja dabartinis teisėtas žemės savininkas, o ne buvę pastatų savininkai ar jų įpėdiniai.
Suinteresuotas asmuo NŽT, vertindamas pareiškėjos prie pareiškimo pateiktus žemėlapius – Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1942 m., nomenklatūrinio lapo N-35-61-A kopijos 1-dalį ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1942 m., nomenklatūrinio lapo N-35-61-A kopijos II-dalį, tvirtina, kad nėra galimybės identifikuoti tikslios buvusios sodybos statinių vietos, nes žemėlapiuose sutartiniu ženklu pažymėtos buvusios sodybos ribos nurodytos tik apytiksliai.
Teismas su šiuo vertinimu nesutinka ir laiko, kad faktą, jog J. J. ir jo šeima nurodytoje vietoje turėjo žemės, sodybą su kiemu ir statiniais ir tai patvirtina ir prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. balandžio 9 d. rašto Nr. lSDK-2279-(5.10E.) pridėtas 1942 m. topografinis žemėlapis su priedu, iš kurio aiškiai matyti, kad toje vietoje, kur yra pareiškėjai šiuo metu priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, prie Ilgio ežero, (duomenys neskelbtini) kaime, buvo sodyba.
2025 m. spalio 17 d. kartografinės ekspertizės akte (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad ekspertizės tikslas – pagal pateiktus dokumentus ir kartografinę – archyvinę medžiagą nustatyti, ar unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose buvo sodyba, ar statiniai. Nustatyti identifikuotų objektų centro stačiakampes koordinates LKS 94 m. koordinačių sistemoje ir pateikti išsidėstymo planą. Atliekant ekspertizę buvo analizuoti dokumentai ir kartografinė – archyvinė medžiaga: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. centrinio duomenų banko išrašo-pažymėjimo kopija (2024-01-15); topografinio žemėlapio išleisto 1942 metais, N-35-61-A(1942) nomenklatūros lapo, M 1:50000 patvirtinta kopija; topografinio žemėlapio išleisto 1947 metais, N-35-61-A-b (1947) nomenklatūros lapo, M 1:25000 patvirtinta kopija; Lietuvos Respublikos teritorijos GRPK - Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinys www.geoportal.lt; Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninis ortofotografinis 2021–2025 m. žemėlapis www.geoportal.lt. Aukščiau nurodytoje kartografinėje medžiagoje, ištyrus (duomenys neskelbtini) teritoriją, 1942-1947 m. topografiniuose žemėlapiuose taip pat identifikuota sodyba ir statiniai. Identifikuota sodyba ir statiniai parodyti topografinių žemėlapių fragmentuose.
Ekspertizės akte nurodoma, kad identifikuota sodyba ir statiniai pagal ekspertizės metu nustatytas koordinates įkelti į Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio fragmentą (www.geoportal.lt). Identifikuota sodyba ir statinys yra nagrinėjamo žemės sklypo ribose. Dar vienas statinys yra gretimo sklypo ribose. Nurodyti rezultatai pavaizduoti paveikslėliuose ir pateiktuose prieduose.
Kartografinės ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 1942-1947 m. archyvinėje – kartografinėje medžiagoje žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), identifikuota gyvenamosios paskirties sodyba (žymėjimas – S1) ir statinys (žymėjimas – P1). Be to, nustatytos identifikuotos sodybos S1 ir statinio P1 centro stačiakampės koordinatės LKS-94 m. koordinačių sistemoje (rezultatas ekspertizės 1 lentelėje (S1, P1), 4 priede (koordinačių skaičiavimo žiniaraštis)). Suformuotas žemės sklypo planas Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio ir ortofotografinio žemėlapio fragmentuose (5, 6 priedai (žemės sklypo planas, M 1:5000, žemės sklypo fragmentas ortofotografiniame žemėlapio, M 1:5000).
Remiantis pareiškėjos A. S. paaiškinimais pareiškime, jos atstovių O. B. ir advokatės Nijolės Raulušaitienės bei liudytojų O. J. ir A. B. parodymais, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas su ūkio pastatais, tačiau laikotarpiu tarp 1943-1945, po kilusio gaisro, ilgainiui visi pastatai sunyko. Šiuo metu šiame žemės sklype buvusių pastatų liekanų nematyti, tačiau žemės sklype likę keletas apie buvusią sodybvietę menančių augančių alyvos krūmų ir kitų dekoratyvinių augalų (pridėtos fotonuotraukos). Liudytojai patvirtinę, kad sodybos pamatų akmenys buvo panaudoti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių tvorai (pridėtos fotonuotraukos) bei akmenys buvo naudojami Tomo Tamulevičius kolūkio fermos statybai. Šių parodymų pagrindu teismas taip pat daro tikėtiną išvadą, kad žemės sklype likę alyvos krūmai ir kiti dekoratyviniai augalai mena buvusią sodybvietę bei tikėtina, kad tuo laikmečiu likę akmeniniai pamatai galėjo būti panaudoti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių tvorai bei fermos statybai.
Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas pirmiausiai siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2007">3K-3-373/2007</a>; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2008">3K-3-259/2008</a>; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179/2009">3K-3-179/2009</a>). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179/2009">3K-3-179/2009</a>; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2008">3K-3-259/2008</a>, 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2007">3K-3-373/2007</a> ir kt.).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinio fakto egzistavimas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2008">3K-3-259/2008</a> pažymėjo, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Taigi, reikšminga nustatinėtina aplinkybė šiuo atveju yra faktas, ar sodyba (jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje (žemės sklype) egzistavo praeityje, nes atstatymo teisę įgyja dabartinis teisėtas žemės savininkas, o ne buvę pastatų savininkai ar jų įpėdiniai.
Nagrinėjamu atveju buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais, kitais rašytiniais įrodymais, byloje pateikta specialisto išvada.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos A. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vertina ne tik Kartografinės ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, jų tikrumą, leistinumą, sąsajumą bei tarpusavio ryšį ir daro išvadą, jog byloje surinkti duomenys yra pakankami buvusios sodybos buvimo faktui ir vietai žemės sklype nustatyti. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui labiau tikėti sodybos egzistavimo faktą buvus, tai patvirtina ir byloje pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto matininkės/geodezininkės prof. dr. J. S. V. išvada, kad ji remdamasi kartografine-archyvine medžiaga, atlikusi ekspertizę, padarė išvadą, kad 1942-1947 m. archyvinėje – kartografinėje medžiagoje žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), identifikuota gyvenamosios paskirties sodyba ir statinys. Todėl teismas vertina, kad byloje esama duomenų, leidžiančių nustatyti ne tik sodybos buvimo faktą, bet ir jos vietą žemės sklype. Teismas, šios byloje surinktos faktinės medžiagos kontekste, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sugretinęs juos su ekspertizės išvada, konstatuoja, kad esama pakankamai faktinių duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos seneliui J. J., o po jo mirties pareiškėjos tėvui L. J. priklausiusi sodyba.
Teismas, vadovaudamasis CPK 268, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos A. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 13,8180 ha, žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., esančiame (duomenys neskelbtini), buvo A. S. seneliui J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam 1936 m., o po jo mirties – A. S. tėvui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusi sodyba.
Juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
