K. M. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 219 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1838/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49858-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. M. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį - K. M. išteisinti, kaip nepadariusį veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį buvo šališkas ir padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, jog nuteistasis K. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio l dalyje. Byloje tiesioginių liudytojų nėra. Liudytojos G. K. ir I. T. yra nukentėjusiosios V. Š. draugės ir liudijo tai, ką nukentėjusioji V. Š. joms papasakojo. Šių liudytojų parodymai yra išvestiniai ir turėtų būti vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Teismo sprendimas yra grindžiamas ir aukščiau minėtų liudytojų parodymais, duotais apklausiant juos ikiteisminiame tyrime kaip liudytojus, todėl šių neleistinų ir įstatymo reikalavimų neatitinkančių įrodymų pašalinimas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, būtų pagrindas pripažinti, jog dėl to kitų byloje ištirtų įrodymų nepakanka pirmosios instancijos teismo išvadoms pripažinti pagrįstomis ir teisingomis. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla turėjo būti perduota prokurorui ištirti ir nustatyti ar byloje yra pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, kurie leistų nuteisti K. M.. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė šalinti pirmosios instancijos teismo klaidų - nesugrąžino bylos prokurorui, nors iš esmės buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su K. M. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami K. M. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.???

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatorių ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo K. M. ir jo gynėjos advokatės R. Šaltinienės apeliacinio skundo, klausimas dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nebuvo keliamas, apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo, taigi šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. M. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis