Civilinė byla Nr. 3K-3-536/2014
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.5; 30.12.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. I. ir J. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams J. I. ir D. I., tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, BUAB „Vakarų matininkai“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „Draugystė“ dėl savininko teisių gynimo ir pagal atsakovų J. I. ir D. I. priešieškinį ieškovei N. K., atsakovams BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamai UAB „Bankroto administravimo partneriai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „Draugystė“ dėl sklypo matavimo aktų panaikinimo, ribos tarp sklypų nustatymo bei įpareigojimo nugriauti dalį statinio.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. K. 2008 m. gruodžio 3 d. ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) nugriauti tvorą, pastatytą ant sklypus (duomenys neskelbtini) skiriančios ribos, ir nugriauti atsakovams priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) arčiau negu vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytą stoginę.
Ieškovė nurodė, kad yra atlikti jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, jie patvirtinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl to šie duomenys yra išsamūs ir teisingi, iki nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Jos sklypo ribos yra tiksliai nustatytos, o atsakovai neteisėtai, neturėdami ieškovės leidimo (rašytinio sutikimo), pastatė tvorą ant sklypus skiriančios ribos, dalis tvoros net patenka ir į ieškovės žemės sklypą. Taip pat atsakovai mažesniu negu vieno metro atstumu iki sklypus skiriančios ribos be ieškovės rašytinio sutikimo pastatė stoginę.
Atsakovai J. I. ir D. I. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo:
1. Pripažinti negaliojančiais UAB „Vakarų matininkai“ 2007 m. rugpjūčio 9 d. atliktus ieškovės N. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, t. y. 2007 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir kadastro duomenų formą; UAB „Vakarų matininkai“ sudarytą sklypo planą (be datos) ir jame įrašytą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. M. 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą patikrinti ir suderinti šį planą; 2007 m. rugpjūčio 1 d. planimetrinio ėjimo schemą.
2. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymą „Dėl privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi sąlygų nustatymo“.
3. Nustatyti atsakovų žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) ir ieškovės žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) ribą, einančią tarp taškų, kurių koordinatės: pietinio sklypų ribos taško koordinatės x – 6182161.06, y – 320483.16, šiaurinio taško koordinatės x – 6182223.63, y – 320491.36;
4. Įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį sodo pastato adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti į atsakovų sklypą pietvakarinėje dalyje 0,32 m ir šiaurės vakarų dalyje 0,07 m patenkančią sodo pastato vakarinę sieną ir vakarinės pusės stogo dalį taip, kad ieškovės sodo pastato siena ir stogas nekirstų atsakovų bei ieškovės tarpusavio sklypų ribos, einančios tarp taškų, kurių koordinatės: pietinio sklypų ribos taško koordinatės x – 6182161.06, y – 320483.16, šiaurinio taško koordinatės x – 6182223.63, y – 320491.36.
Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad ieškovės sklypo kadastriniai matavimai, žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas panaikintini, nes atlikti nesilaikant nustatytų reikalavimų tokiems darbams atlikti ir dėl to, kad kadastriniuose matavimuose ieškovės žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai bei pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. UAB „Vakarų matininkai“ neinformavo atsakovų prieš atlikdami ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, nepagrįstai praplėtė ieškovės sklypą atsakovų sklypo sąskaita. Ieškovės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigūracijos, matmenų, todėl yra pažeistos kadastrinių matavimų tvarką reglamentuojančios teisės normos, o dalį atsakovams priklausančio sklypo neteisėtai priskyrus ieškovei, iš esmės pažeista atsakovų teisė į nuosavybę. Atsakovai prašo nustatyti jų ir ieškovės sklypų ribą pagal eksperto nustatytus tarpusavio ribos taškus, nes nustačius tokią ribą sklypai atitiktų pirminio teritorinio planavimo dokumento – sodų bendrijos „Draugystė“ generalinio plano – sklypų išdėstymą, šalių sklypai atitiktų nustatytą sklypų konfigūraciją. Kadangi ieškovės sodo namas patenka į atsakovų sklypą, jie negali naudotis savo sklypo dalimi, todėl ieškovė įpareigotina nugriauti savo sodo namo sienos ir stogo vakarinėje pusėje dalį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0596 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai: sodo pastatas, šiltnamis ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė). Atsakovams priklauso gretimas 0,0616 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais – sodo pastatu ir šiltnamiu. Atsakovui nesutikus su ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusios įmonės UAB „Vakarų matininkai“ nustatyta riba tarp šalių sklypų ir ieškovei tenkančio žemės sklypo plotu, ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu ir jo pagrindu įregistruota viešame registre. UAB „Georamas“ atliko atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, po kurių sklypas sumažėjo iki 0,0576 ha. Atsakovo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ir plane žemės sklypo ribų koordinatės nesutampa su viešame registre įregistruoto ieškovės sklypo ribų koordinatėmis, todėl atsakovo sklypo kadastriniai matavimai nepatvirtinti. Žemės sklypų ribų nustatymo teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad nei UAB „Georamas“, nei UAB „Vakarų matininkai“ parengti žemės sklypų planai, t. y. sklypų ribų koordinatės, neatitinka sodininkų bendrijos „Draugystė“ pirminių teritorijos planavimo dokumentų.
Teismas nurodė, kad reikalavimams pagrįsti ieškovė turi įrodyti du dalykus: pirma, kad ji yra turto savininkė ir, antra, kad jos teisės į tą turtą pažeistos. Teismas pažymėjo, kad ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos nėra aiškios, neatitinka šalių faktiškai naudojami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai, ieškovės sklypo kadastriniai matavimai nėra teisingi, taip pat ir pirminiuose planavimo dokumentuose sklypų ribų koordinatės netikslios. Ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba pietinėje pusėje kerta pastatą, esantį ieškovės žemės sklype.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, jog sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamas daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Ieškovės sklype pastatytas sodo pastatas pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas viešame registre. Teismas, nustatęs tokias aplinkybes, nusprendė nesiremti eksperto išvada ir konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti ginčijamą sklypų ribą. Naujų žemės sklypų kadastrinių matavimų, kurie būtų atlikti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atsakovai neatliko ir į bylą nepateikė, dėl to neįrodė savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškinys ir priešieškinis teismo netenkinti, nes nenustatyta, ar ieškovė, ar atsakovai yra besiribojančių žemės sklypų dalių savininkai, ir neaiški tiksli sklypų ribos vieta. Dėl ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos atliko UAB „Vakarų matininkai“, teismas nurodė, kad jų tinkamumą patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2010 m. gruodžio 6 d. išvadoje, o atsakovas apie kadastrinius matavimus juos informuotas, nes jų metu surašytame žemės ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė būtent atsakovas.
Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 14 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. K. ieškinys, ir dėl šios dalies nusprendė priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
Įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti medinę tvorą, pastatytą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio N. K., ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. I., ribos; taip pat įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pastatą – stoginę, pastatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos būtų ne mažesnis negu vienas metras.
Likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 4.45 straipsnyje reglamentuojama žemės sklypo ribų nustatymo teisme tvarka, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir kai ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė sodo sklypą 2001 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo jau su jame pastatytais statiniais: sodo pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais. Ieškovės sodo pastato statybos pabaigos metai – 1986, jis pastatytas ant sklypo ribos tuomečių savininkų sutikimu ir įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to atsakovų prašoma nustatyti riba neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų neformuoti sklypo taip, kad jis kirstų statinį, suformuotą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Siekiant išsaugoti civilinių santykių stabilumą, būtina atsižvelgti ir į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius: faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės sprendžiant ginčą. Kadangi atsakovų prašoma nustatyti riba aiškiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, pirminiai planavimo dokumentai, kurių pagrindu atsakovai prašo nustatyti tokią ribą, taip pat yra netikslūs, o ieškovės kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba, nors ir nevisiškai atitinka pirminio planavimo dokumentus, tačiau atitinka nuo seno nusistovėjusią faktinę sklypų naudojimo padėtį, neapriboja ieškovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiu sodo pastatu ir nepažeidžia atsakovų teisės naudotis tokiu jiems priklausančio dydžio sodo sklypu, laikytina, jog ieškovės užsakymų atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta ir įregistruota riba yra tinkama ir teisėta.
Atsakovo reikalavimui panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymą netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, nes reikalavimas dėl šio administracinio akto pareikštas ne administracinėje byloje, o civilinėje byloje kartu su kitais civiliniais teisiniais reikalavimais, kuriems taikytini CK nustatyti ieškinio senaties terminai.
Atsakovas buvo informuotas apie UAB „Vakarų matininkai“ atliktus ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, o Nacionalinės žemės tarnyba nurodė, kad šios bendrovės pateikta kadastrinių matavimų byla nepažeidė tuo metu galiojusios metodikos.
Nustačius sklypų ribą, ieškovės nuosavybės teisės pažeistos, nes atsakovai be jos sutikimo arčiau negu vieno metro atstumu nuo sklypo ribos pasistatė stoginę, o ant sklypo ribos – tvorą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje nurodyta, kad, ieškovės teigimu, tvora statyta apytikriai 2007–2008 metais, stoginė apytikriai 2006–2007 metais. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184, redakcijos, galiojusios ginčo statinių statybos metais, nuostatomis, atsakovų stoginė ir tvora priskirtini inžineriniams statiniams. Pagal šį reglamentą, tvora ant sklypo ribos galėjo būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, tą daryti be gretimo sklypo savininko sutikimo galima tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaboje išdėstyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinio statinio (stoginės) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti vienas metras. Mažesniu atstumu stoginė galėjo būti statoma tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atsakovai tvorą ir stoginę pastatė nesilaikydami normatyvų, nustatytų tokiems statiniams: tvoros dalis patenka į ieškovės sklypą, kita dalis yra ant sklypų ribos, o antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atstumas nuo tvoros iki atsakovų sklype stovinčios pavėsinės cementinio pamato yra tik 0,5 m. Dėl to atsakovai teismo įpareigoti nukelti stoginę ne mažesniu kaip vieno metro atstumu nuo sklypų ribos ir nukelti ant sklypo ribos pastatytą tvorą. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovės sodo pastatas statytas laikantis visų įstatymų nustatytų reikalavimų, dėl to netenkintinas atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovę nugriauti pastato dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai D. I. ir J. I. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimą ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą, o atsakovų priešieškinį tenkinti. Kasatoriai savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Teismai, nagrinėdami, ar žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba nustatyta laikantis teisės aktų nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo bei fiksavimo tvarkos ir ar yra pagrindas naikinti ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, netinkamai taikė teisės aktus, nustatančius kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kasatoriai nebuvo informuoti apie ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymą ir žemės ribų paženklinimo-parodymo akto surašymą, t. y. priešingai, nei nustatyta teisės aktuose, kasatoriams nei asmeniškai, nei registruotu paštu nepranešta apie tokių veiksmų atlikimą, o teismai nepagrįstai nusprendė, kad šioje konkrečioje situacijoje pakanka kasatorių informavimo po ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo. Be to, teismai nepagrįstai patvirtino ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, atliktų atsakovės BUAB „Vakarų matininkai“, teisėtumą, nors juos atliekant matininkai neatsižvelgė į pirminius teritorijos planavimo dokumentus, dėl to žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos kitaip, nei tai nurodyta pirminiuose žemės sklypo dokumentuose ir neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniams asmenims); kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, jį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 25 ir 27 punktuose iš esmė pakartotos nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai, o 29.8.5 punkte papildomai nurodyta, kad žemės ribų paženklinimo-parodymo akte nurodomos kviestinių asmenų pastabos, jeigu tokių yra. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2009">3K-3-226/2009</a>; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2010">3K-3-6/2010</a>). Nesilaikant nurodytų taisyklių, gretimų sklypų savininkų teisės ir interesai yra pažeidžiami, ypač tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sklypų ribų. BUAB „Vakarų matininkai“ nesilaikė žemės sklypo ribų nustatymo tvarkos, nes nepranešė atsakovams apie ieškovės sklypo matavimus, o 2007 m. rugpjūčio 9 d. žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas neinformavus atsakovų dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo. Teismai konstatavo, kad atsakovai apie ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymą buvo informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 10 d. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 20 d. raštais, tačiau neatsižvelgta, kad šie dokumentai parengti praėjus mažiausiai vienam mėnesiui po žemės ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Taisyklių teisės normas, įpareigojančias nekilnojamojo objekto kadastrinius matavimus atliekantį subjektą atsižvelgti į istorinę medžiagą apie ieškovei priklausantį žemės sklypą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 25 punkte nurodyta, kad vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kurių reikia darbui atlikti. Pagal Taisyklių 11 punktą, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. BUAB „Vakarų matininkai“, nustatydami ieškovės žemės sklypo ribas, nesirėmė šio sklypo 1984 m. lapkričio 8 d. inventoriniu planu ir sodininkų bendrijos „Draugystė“ generaliniu planu, dėl to nustatė neatitinkančią pirminių dokumentų sklypo ribą – tokia išvada padaryta ir teismo ekspertizės akte.
2. Teismai netinkamai pritaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalyje suformuluotus žemės sklypų neaiškių ribų nustatymo kriterijus, vienas iš jų – atsižvelgiant į dokumentus ir į faktiškai valdomo sklypo ribas. Ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruotos ribos, kurios nustatytos pagal atsakovės BUAB „Vakarų matininkai“ atliktus kadastrinius matavimus, yra tinkamos, tačiau jos nesutampa nei su pirminiais žemės sklypo dokumentais, nei su faktiškai naudojamų žemės sklypų plotais, dėl ieškovės įregistruotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos sumažėjo kasatoriams priklausantis žemės sklypas, taip pat atsirado niekam nepriklausančios žemės plotas prie ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dėl to naudojimasis žeme tapo neracionalus. Be to, ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba prie kasatoriams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra laužtos formos, tačiau pagal kitus dokumentus ši riba yra tiesi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsisakė tenkinti atsakovų reikalavimą vien dėl to, kad jų prašoma nustatyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba eitų per ieškovei priklausantį sodo namą ir jo dalį reikėtų nugriauti, tačiau tokia situacija susidarė dėl ieškovės veiksmų, kuriais ji neteisėtai praplėtė savo sodo namą link kasatoriams priklausančio žemės sklypo. Ieškovei priklausantis sodo namas yra menkavertis statinys, jo konstrukciją būtų nesudėtinga šiek tiek pakoreguoti atstatant į pradinę padėtį ir ieškovės interesai dėl to nenukentėtų, tačiau būtų apsaugoti kasatorių interesai, nes jie galėtų naudotis tokio ploto žemės sklypu, kokį įsigijo pagal dokumentus. Apeliacinės instancijos teismui patvirtinus ieškovės sklypo ribas, tarp jos ir gretimo sklypo iš rytinės pusės atsirado niekam nepriklausantis žemės plotas, iš kurio ieškovė galėtų kompensuoti susidariusį savo žemės sklypo ploto trūkumą.
Dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruotos ribos, kuri patenka į kasatoriams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sumažėjo kasatorių žemės sklypo plotas. Tai neatitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>).
3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė proceso teisės normas, nesilaikydamas CK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą ir netinkamai pritaikė CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nes sprendime nenurodė, dėl ko atmeta didesnę atsakovų apeliacinio skundo argumentų dalį, nesirėmė teismo ekspertizės išvada, o įrodymus įvertino neatsižvelgdamas į jų gavimo šaltinį ir tokio šaltinio galimą suinteresuotumą bylos baigtimi.
Šalių reikalavimų išnagrinėjimo rezultatas priklauso nuo to, kokia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) tarpusavio riba teismo bus patvirtinta kaip teisinga, dėl to žemės sklypų ribos yra esminė įrodinėtina aplinkybė. Ieškovės nurodomą sklypų ribos vietą patvirtina Nekilnojamojo turto registro, BUAB „Vakarų matininkai“ kadastrinių matavimų ir Nacionalinės žemės tarnybos pažymos duomenys. Atsakovų poziciją dėl tikrosios ribos vietos patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į ieškinį duomenys, teismo ekspertizės išvados, istorinės medžiaga – sklypo 1984 m. lapkričio 8 d. ir 1987 m. liepos 20 d. inventorinių planų ir sodininkų bendrijos,,Draugystė“ generalinio plano duomenys. Teismo paskirtas ekspertas sklypų ribas tyrė atsižvelgęs į istorinius dokumentus ir į kitų sodininkų bendrijoje „Draugystė“ esančių žemės sklypų ribas. Eksperto nustatyta riba kerta ieškovės sodo namą, taip yra dėl to, kad ji praplėtė sodo namą atsakovų žemės sklypo sąskaita.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė N. K. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Teismai nustatė, kad atsakovas J. I. dalyvavo atliekant ieškovės sklypo ribų matavimus, taigi kasatoriai nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog jie nedalyvavo 2007 m. rugpjūčio 9 d. paženklinant ieškovės sklypo ribas ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes akte yra įrašas apie kviestinio asmens (atsakovo) nesutikimą su aktu ir atsisakymą pasirašyti. Vienas iš atsakovų pareikštų savarankiškų reikalavimų – panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymą – pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies vieno mėnesio apskundimo terminą ir tai yra dar vienas pagrindas atmesti atsakovų reikalavimą. Nustatant ginčo šalių žemės sklypų ribas, atliekant kadastrinius matavimus, objektyviai neįmanoma jų tiksliai nustatyti pagal ribų ilgius, nurodytus pirminiuose šios teritorijos planavimo dokumentuose, nes tai prieštarautų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimui, draudžiančiam formuoti sklypo ribą taip, kad ji kirstų statinį, taip pat neatitiktų nusistovėjusio faktinio naudojimosi bei prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir teisingumo principams.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimą. Toliau pateikiama šio atsiliepimo argumentų santrauka:
Nacionalinė žemės tarnyba, susipažinusi su į bylą pateiktu eksperto A. D. 2011 m. kovo 22 d. ekspertizės aktu ir siekdama išsiaiškinti situaciją, 2012 m. rugsėjo 24 d. vietoje patikrino ginčo žemės sklypus ir parengė situacijos schemą. Iš jos matyti, kad eksperto A. D. ekspertizės akte numatoma žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba (schemoje pažymėta raudona spalva) pietinėje pusėje kerta pastatą, esantį ieškovės žemės sklype, o šiaurinėje pusėje ribos pabaiga yra nustatyta neteisingai, t. y. užima beveik visą griovį, o turėtų būti nustatyta per griovio vidurį, kaip tai nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 36 punkte. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gruodžio 23 d. raštą, ieškovei N. K. priklausantis sodo pastatas įteisintas Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. sausio 3 d. įsakymu, savavališka statyba nenustatyta. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su kasatorių teiginiais, jog ieškovės N. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Taisyklių reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. gruodžio 6 d. išvadoje nurodė, kad UAB „Vakarų matininkai“ pateikta kadastrinių matavimų byla nepažeidė tuo metu galiojusios metodikos. Pagal tuo metu galiojusią Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkto redakciją, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius galėjo derinti ieškovės kadastrinių matavimų bylą esant nesutarimams dėl sklypo ribų su atsakovu – dėl to būtų išnagrinėjęs pastabas ir per penkias darbo dienas priimtų sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų žemės sklypų kadastriniams matavimams; dėl įrodymų vertinimo
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2009">3K-3-226/2009</a>). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2014">3K-3-459/2014</a>). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tačiau jei nustatyti tik formalūs pažeidimai, tai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2010">3K-3-6/2010</a>).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis sodo namas pastatytas ant sklypo ribos tuometinių savininkų sutikimu, sodo namas pastatytas pagal statybos leidimus ir įteisintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų prašoma nustatyti riba neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimo neformuoti sklypo taip, jog jo riba kirstų statinį, suformuotą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai) (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Spręsdamas šalių ginčą dėl sklypo ribos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius: nurodė, kad faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirminiai planavimo dokumentai, kurių pagrindu atsakovai prašo nustatyti sklypų ribą, yra netikslūs, o ieškovės kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba, nors ir nevisiškai atitinka pirminio planavimo dokumentus, tačiau atitinka nuo seno nusistovėjusią faktinę sklypų naudojimo padėtį, neapriboja ieškovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiu sodo pastatu ir nepažeidžia atsakovų teisės naudotis jiems priklausančio dydžio sodo sklypu. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas šią išvadą dėl kasatoriaus sklypo dydžio, vadovavosi faktiniais bylos duomenis ir teisės aktais dėl sklypo dydžio galimos paklaidos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus surašytu aktu, kuriame nustatyta, jog privatizuojant atsakovų žemės sklypą buvo neteisingai apskaičiuotas jo plotas: pagal SB „Draugystė“ generalinį planą, kasatoriui faktiškai priklausytų 579 kv. m ploto sklypas, jis naudojasi 563 kv. m ploto sklypu (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas). Apeliacinės instancijos teismas vertino pirminius teritorijos planavimo dokumentus ir kitus byloje pateiktus įrodymus bei ekspertizės išvadas, iš įrodymų visumos sprendė dėl atsakovo BUAB „Vakarų matininkai“ atlikto ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinio matavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors sklypo ribos pagal atliktus kadastrinius matavimus visiškai (per visą ribos ilgį) šiek tiek nebeatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ši neatitiktis nagrinėjamu atveju yra nežymi ir nedaro atliktų matavimų neteisėtais.
Kasaciniame skunde teigiama, kad BUAB „Vakarų matininkai“ nesilaikė teisės aktuose reglamentuotos žemės sklypo ribų nustatymo tvarkos, nes nepranešė atsakovams apie ieškovės sklypo matavimus, o 2007 m. rugpjūčio 9 d. žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas neinformavus atsakovų dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas BUAB „Vakarų matininkai“ laikėsi teisės aktuose reglamentuotos žemės sklypo ribų nustatymo tvarkos, prie tokios išvados teismas priėjo remdamasis akte esančiu įrašu apie kviestinio asmens (kasatoriaus) nesutikimą su aktu ir atsisakymą pasirašyti bei kitų šio teismo aptartų įrodymų visetu. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniams asmenims); paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, jį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Šiame teisės akte nustatyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Vien aplinkybė, kad nėra duomenų apie tokio laiško išsiuntimą, nepaneigia teismo išvados dėl kasatoriaus (gretimo sklypo savininko) dalyvavimo nustatant sklypo ribas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės sodo žemės sklypo atlikto kadastrinio matavimo teisėtumo, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų nuostatas.
Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė proceso teisės normas, nesilaikydamas CK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą ir netinkamai pritaikė CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nes sprendime nenurodė, dėl ko atmeta didžiąją atsakovų apeliacinio skundo argumentų dalį, taip pat nesirėmė teismo ekspertizės išvada, o įrodymus įvertino neatsižvelgdamas į jų gavimo šaltinį ir tokio šaltinio galimą suinteresuotumą bylos baigtimi.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2014">3K-3-372/2014</a>). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino bylos įrodymus atskirai ir jų visetą, motyvuodamas teisines išvadas byloje nagrinėjamais klausimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, būtų nesilaikęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, išdėstytų CPK 176–185 straipsniuose, ar pažeidęs motyvavimo pareigą teismo procesiniame sprendime.
Dėl žemės sklypų ribų nustatymo
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, nustačius sklypų ribą, ieškovės nuosavybės teisės yra pažeistos, nes kasatorius be ieškovės sutikimo arčiau negu vieno metro atstumu nuo sklypo ribos pasistatė stoginę, o ant sklypo ribos – tvorą. Vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos, galiojusios ginčo statinių statybos metais, nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorių stoginė ir tvora priskirtini inžineriniams statiniams. Pagal šio reglamento nuostatas, tvora ant sklypo ribos galėjo būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, statyti tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo galima tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaboje išdėstyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinio statinio (stoginės) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti vienas metras. Mažesniu atstumu stoginė galėjo būti statoma tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai tvorą ir stoginę pastatė nesilaikydami normatyvų, nustatytų tokiems statiniams. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo kasatorius tvorą ir stoginę nugriauti. Apeliacinės instancijos teismo sprendime pažymėta, kad tvora (ieškovės teigimu) statyta maždaug 2007–2008 metais, o stoginė maždaug 2006–2007 metais, todėl, teisėjų kolegijos požiūriu, sprendžiant šalių ginčą dėl šių statinių nugriovimo aktualūs Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 25 dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai (1 dalies 5 punktas); šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka (23 straipsnis pakeistas 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatančios nurodytą teisinį reglamentavimą aptariamos teisės normos yra taikomos administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNjEtMTAyNS0xMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-261-1025-13')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-261-1025-13">A-261-1025-13</a>, 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDMtODItMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-143-82-13')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-143-82-13">A-143-82-13</a>). Taigi Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, nustatanti, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Taikant šią normą, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojo ir yra taikytinos nurodytos Statybos įstatymo nuostatos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), reglamentuose, be kita ko, nustatomi reikalaujami atstumai tarp statinių ir tarp statinių bei sklypo ribų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatas, taikytinos minėto teisės akto, reglamentuojančio tvoros ant sklypų ribos ir stoginės statybos mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo be rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo, pasekmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2007">3K-3-46/2007</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. O. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuota, kad, atlikus ieškovės sodo sklypo kadastrinius matavimus, kasatoriams priklausanti tvoros dalis patenka į ieškovės sklypą, kita dalis yra ant sklypų ribos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti nugriauti tvoros dalį, patenkančią į ieškovės sklypą, paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kitos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis spręsta dėl tvoros, pastatytos ant sklypų ribos, ir stoginės nugriovimo, naikintinos ir byla dėl tvoros bei stoginės statybos teisėtumo perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nes su tuo susiję klausimai gali būti išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 90,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 360 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai J. I. ir D. I. įpareigoti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti medinę tvorą, pastatytą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei N. K., ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. I., ribos; taip pat kuria atsakovai J. I. ir D. I. įpareigoti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pastatą – stoginę, pastatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos būtų ne mažesnis negu vienas metras, panaikinti ir perduoti bylą dėl šios dalies apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai J. I. ir D. I. įpareigoti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti medinės tvoros dalį, patenkančią į ieškovės N. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
Janina Stripeikienė
