Dėl nuostolių atlyginimą, taip pat sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-694-969/2015

Proceso Nr. 2-57-3-00648-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.11.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės,,Specializuotas transportas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės,,Specializuotas transportas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties sąlygos pakeitimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – Klaipėdos rajono savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nuostolių atlyginimą, taip pat sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) ir atsakovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) 2009 m. liepos 14 d. sudarė koncesijos sutartį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo (toliau – ir Koncesijos sutartis). Šia sutartimi Savivaldybė atsakovui KRATC suteikė leidimą ir pavedė teikti jos teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei būti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad KRATC įsipareigoja organizuoti viešuosius pirkimus teikti Savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (23 punktas); KRATC parengia atliekų tvarkymo rinkliavos skaičiavimo metodiką, kurią patvirtina Savivaldybės taryba (40 punktas); Savivaldybės tarybos sprendimas dėl vietinės rinkliavos turi būti priimtas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki koncesininkas pradės rinkti vietinę rinkliavą (43 punktas).

Vykdydamas Koncesijos sutartį, atsakovas KRATC organizavo atvirą konkursą dėl komunalinių atliekų surinkimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimo šalinti į Klaipėdos regioninį sąvartyną paslaugos suteikimo, jį laimėjo ieškovė AB,,Specializuotas transportas“ ir su KRATC 2010 m. spalio 1 d. sudarė Komunalinių atliekų surinkimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimo šalinti į Klaipėdos regioninį sąvartyną paslaugos teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Šioje Sutartyje nustatyta, kad ji įsigalios ieškovei pateikus 50 000 Lt sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją (2.1 punktas); Sutarties vykdymo laikotarpis – penkeri metai nuo jos įsigaliojimo pradžios (2.3 punktas); Sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip Klaipėdos rajono savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradedama rinkti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (2.4 punktas).

Savivaldybė ir KRATC 2011 m. lapkričio 6 d. susitarė nutraukti Koncesijos sutartį.

KRATC 2011 m. spalio 13 d. raštu informavo ieškovę apie nutrauktą koncesijos sutartį ir nurodė, kad dėl to jų sudaryta Sutartis neįsigalioja. KRATC taip pat pažymėjo, kad apie sudarytos sutarties nutraukimą bus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba ir grąžinta sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija.

Ieškovė AB,,Specializuotas transportas“ kreipėsi į teismą, prašydama:

pripažinti, kad Sutarties 2.4 punkte nustatyta sąlyga,,Sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip Klaipėdos rajono savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradedama rinkti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą“ yra šalių susitarimas dėl Sutarties 1 skyriuje nustatytų paslaugų teikimo pradžios, ir pakeisti šią sąlygą, išdėstant ją taip:,,Sutarties 1 skyriuje numatytas paslaugas Tiekėjas pradeda vykdyti, kai Klaipėdos rajono savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradedama rinkti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą“;

pripažinti neteisėtu Sutarties nutraukimą ir priteisti iš atsakovo KRATC 434 465,21 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė ieškinį.

Teismas nurodė, kad Konkurso sąlygų 3 priede buvo pateiktas Sutarties projektas, kuriame nustatytos Sutarties įsigaliojimo atidedamosios sąlygos, taigi Konkurso dalyviai žinojo apie jas iš anksto. Be to, viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, atsakydamas į Konkurso dalyvių klausimą, kada planuojama Klaipėdos rajono savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradėti rinkti vietinę rinkliavą, pažymėjo, jog tai ne perkančiosios organizacijos kompetencija. Parengti sprendimą ir patvirtinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą turėjo Klaipėdos rajono savivaldybė, todėl teismas sprendė, kad KRATC, būdamas apdairus ir rūpestingas verslo subjektas, negalėjo įsipareigoti dėl sutarties įsigaliojimo pradžios be atidedamosios sąlygos, kuri nepriklausė nuo jo valios. Vietinė rinkliava nebuvo pradėta rinkti. Pagal CK 1.66 straipsnio 2 dalį sandoriui su atidedamąja sąlyga būdinga tai, kad, neatsiradus aptartajai sąlygai, šalys nesaistomos prievolės, teisių ir pareigų tarp jų neatsiranda. Kadangi Sutartyje buvo dvi atidedamosios sąlygos – garantijos pateikimas ir pradėjimas rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, teismas padarė išvadą, kad, nesant šių abiejų sąlygų, Sutartis nepradėjo galioti ir buvo nutraukta neįsigaliojusi.

Teismas sprendė, kad ieškovė, ginčydama ir prašydama pakeisti Sutarties 2.4 punktą, kartu ginčija ir prašo pakeisti viešojo pirkimo Konkurso sąlygas, tačiau pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį draudžiama jas keisti.

Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurso sąlygose buvo reikalavimas turėti ne mažiau kaip 7500 vnt. 120/240 litrų talpos konteinerių konkurso dieną, o likusius 7330 vnt. 120/240 litrų talpos konteinerių pateikti paslaugos gavėjams per vieną mėnesį nuo Sutarties pasirašymo su KRATC dienos bei turėti 850 660/1100 litrų talpos konteinerių. Ieškovė, dar neįsigaliojus Sutarčiai, tikėdamasi, kad ji įsigalios ir bus vykdoma, pasamdė naują darbuotoją ir jį turėjo atleisti, taip pat buvo naudojamas kitų darbuotojų laikas, transportas, nupirkti komunalinių atliekų konteineriai, patirtos kuro ir saugojimo išlaidos, nupirkti lipdukai ir apipavidalinti konteineriai, sumokėta už garantiją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė laisva valia sudarė Sutartį, sutikdama su jos sąlygomis. Atlikdama investicijas ir patirdama kitas išlaidas, neįsigaliojus Sutarčiai, ieškovė veikė savo rizika ir prisiėmė atsakomybę už savo veiksmų padarinius. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės nuostolių atsiradimo nėra atsakovų kaltės, todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 27 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pakeisti Sutarties 2.4 punktą ir priteisti nuostolių atlyginimą bei procesines palūkanas; pakeitė Sutarties 2.4 punktą, kaip reikalavo ieškovė, ir priteisė šiai iš atsakovo KRATC 72,41 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 proc. procesines palūkanas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Sutarties 2 dalies struktūrą, darytina išvada, jog Sutarties 2.1–2.2 punktuose nustatyta Sutarties įsigaliojimo sąlyga ir jos neįvykdymo pasekmės, o Sutarties 2.3 punkte – Sutarties vykdymo laikotarpis, taigi Sutarties 2.4 punktas aiškintinas kaip nustatantis ne Sutarties įsigaliojimo momentą, o joje nurodytų paslaugų vykdymo pradžią, juolab kad atsakovas KRATC nutraukė Sutartį ir apie tai informavo ieškovę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog Sutartis neįsigaliojo, ir atsisakė pripažinti, kad Sutarties 2.4 punkte nustatyta sąlyga,,Sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip Klaipėdos rajono savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradedama rinkti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą“ yra šalių susitarimas dėl Sutarties 1 skyriuje nurodytų paslaugų teikimo pradžios, bei nepagrįstai atsisakė atitinkamai pakeisti Sutarties 2.4 punktą.

Pasisakydamas dėl Sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta iš esmės Koncesijos sutarties pagrindu, todėl, Koncesijos sutarties šalims ją nutraukus, atsakovas KRATC neteko Koncesijos sutartimi jam nustatytų teisių bei funkcijų ir turėjo pagrindą nutraukti Sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės teigimu, KRATC neatliko Koncesijos sutartyje nustatytų veiksmų, būtinų Sutarčiai vykdyti: nepateikė atliekų tvarkymo skaičiavimo metodikos, vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo, programinės įrangos ir duomenų bazės vietinei rinkliavai administruoti, o KRATC nepaneigė šių teiginių ir sutiko nutraukti Koncesijos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad KRATC privalo atlyginti dėl netinkamo Sutarties vykdymo kilusius ieškovės nuostolius, todėl priteisė ieškovei 250 Lt (72,41 Eur) dydžio išlaidų, susijusių su banko garantijos pateikimu atsakovui, atlyginimą.

Dėl reikalavimo atlyginti kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties vykdymu, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sutarties vykdymo pradžia buvo susieta su pradėjimu rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, be to, ieškovė, daugiau nei 20 metų veikdama konkrečioje rinkoje, laikytina ilgamete komunalinių atliekų surinkimo rinkos dalyve, kuriai taikytini aukštesni veiklos atidumo standartai, todėl, atlikdama jos nurodytas investicijas ar patirdama kitų išlaidų Sutarčiai įsigaliojus, tačiau nepradėjusi jos vykdyti dėl Sutarties 2.4 punkte nustatytų aplinkybių, veikė savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmų padarinius; be to, ieškovė neįrodė ir savo nurodytų išlaidų pagrindo bei reikalingumo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį ir ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Šalių Sutartyje nustatyta galimybė vienašališkai ją nutraukti ne dėl to, kad nutraukta Koncesijos sutartis, bet tik dėl esminių Sutarties pažeidimų. Nėra ginčo, kad ieškovė Sutarties nepažeidė, ja prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Dėl to teismai turėjo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau sprendė priešingai ir tokio savo sprendimo tinkamai nepagrindė.

2. Ieškovė patyrė išlaidų rengdamasi vykdyti Sutartį. Atsakovas KRATC, sudarydamas Sutartį su ieškove, sukėlė teisėtus lūkesčius, jog Sutartis bus vykdoma. Sutartyje nenustatytas pereinamasis laikotarpis ieškovei pasirengti, kartu Sutarties 7.7 ir 7.8 punktuose buvo nustatyta teisė atsakovui KRATC taikyti sankcijas už Sutarties pažeidimus, todėl ieškovė privalėjo būti pasirengusi bet kada pradėti vykdyti Sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo atsakovo KRATC neteisėtus veiksmus, jų priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis ir priteisė dalies nuostolių atlyginimą, tačiau nepagrįstai atmetė kitą ieškinio dalį. Nuostolius patvirtina byloje pateikti įrodymai, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė jo nurodytų išlaidų pagrindo ir reikalingumo, nepagrįsta.

3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl žalos padarymo kaltas asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės dėl to, kad nukentėjusiam asmeniui taikytini aukštesni veiklos atidumo standartai. Teisės aktuose tokia nuostata neįtvirtinta, o teismas nenurodė savo išvados teisinio pagrindo ir nekonstatavo įstatyme nustatytų pagrindų visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas KRATC, daugiau nei 10 metų veikdamas konkrečioje rinkoje, taip pat laikytinas ilgamečiu komunalinių atliekų surinkimo rinkos dalyviu, todėl turėtų atlyginti visą ar bent dalį žalos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl tokių aplinkybių nutartyje nepasisakė. Teismas turėjo nustatyti ieškovės ir atsakovo KRATC kaltės proporcijas bei spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.

4. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė, kodėl buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas. Negautos pajamos – kasatorės atsakovui pateiktuose viešojo pirkimo dokumentuose nurodytas pelno maržos dydis. Šios negautos pajamos kasatorei turėjo būti priteistos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas KRATC prašo skundą atmesti, šį prašymą motyvuodamas taip:

1. Sutarties 2.1–2.4 punktuose šalys susitarė dėl sutarties įsigaliojimo sąlygų. Viena jų – Sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip Savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradedama rinkti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Tik esant šiai atidedamajai prievolės sąlygai, gali atsirasti sutartinė prievolė. Neatsiradus nurodytai sąlygai, Sutartis neįsigaliojo. KRATC Sutarties nenutraukė, o kasatorę informavo, kad ji neįsigaliojo.

2. KRATC atliko visus reikiamus veiksmus, siekdamas Koncesijos sutarties įsigaliojimo, tačiau jos visiškas įsigaliojimas ir vykdymas buvo neperspektyvūs, todėl KRATC neprieštaravo dėl šios sutarties nutraukimo Savivaldybės iniciatyva. Nesant KRATC neteisėtų veiksmų, negali kilti ir civilinė atsakomybė. Kasatorė, prašydama taikyti solidariąją atsakomybę, nepagrindė Savivaldybės administracijos veiksmų įtakos nurodytiems nuostoliams atsirasti.

3. Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš dviejų atsakovų – KRATC ir Savivaldybės – solidariai, tačiau kasaciniu skundu prašo priteisti tik iš atsakovo KRATC, nors pagal CPK 141 straipsnį galimybės pakeisti ieškinio dalyką nebėra. Dėl to priimtas kasacinis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kuri atitinka kasatorės pareikštą ieškinio reikalavimą, nagrinėtą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, Koncesijos sutarties šalims nutraukus Koncesijos sutartį, KRATC turėjo pagrindą nutraukti Sutartį, taip pat kad ieškovė neįrodė savo nurodytų išlaidų pagrindo ir reikalingumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, be kitų kilusių klausimų, sprendė šalių ginčą dėl Sutarties įsigaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas aiškino Sutarties 2.4 punkto turinį, pripažindamas, kad šiame punkte nustatyta atidedamoji sąlyga ne dėl Sutarties įsigaliojimo, bet dėl Sutarties 1 skyriuje nustatytų paslaugų teikimo pradžios nuo momento, kai Klaipėdos rajono savivaldybėje iš juridinių ir fizinių asmenų pradedama rinkti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Šalys neskundžia šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, todėl kasacinis teismas dėl jos nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutarties nutraukimo

Kasaciniu skundu ginčijamos teismų išvados dėl Sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo.

Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2011">3K-3-102/2011</a>).

Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą.

Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Taigi sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių.

Ginčo Sutarties 8 punkte kaip vienašalio jos nutraukimo pagrindai nurodyti esminis Sutarties pažeidimas, taip pat atvejai, kai tiekėjas netenka teisės teikti paslaugos pagal Sutartį, tampa nemokus, bankrutuoja ar yra likviduojamas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nė vienas iš nurodytų vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindų nebuvo konstatuotas. Be to, atsakovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, 2011 m. spalio 13 d. pranešdamas apie Sutarties nutraukimą, nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Nepaisant to, pažymėjęs, kad Sutartis buvo sudaryta iš esmės Koncesijos sutarties pagrindu, kurią nutraukus, atsakovas neteko Koncesijos sutartimi jam nustatytų teisių bei funkcijų, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog KRATC turėjo pagrindą nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, tokia išvada neatitinka pirmiau nurodytų įstatyme nustatytų vienašalio, t. y. išimtinio, sutarties nutraukimo būdo, pagrindų ir tvarkos; antra, ši išvada nutartyje pateikta nesilaikant CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte išdėstytų reikalavimų teismui nurodyti teisinius argumentus, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais jis vadovavosi. Dėl to tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Atsakovas KRATC sutartiniuose santykiuose veikia kaip savarankiškas juridinis asmuo ir prisiima atsakomybę už savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei kitų savo veiksmų padarinius. Ginčo Sutartyje kasatorė buvo informuota apie Sutarties vykdymui būtiną sąlygą – Savivaldybės tarybos sprendimą dėl rinkliavos – ir šios sąlygos įvykdymo laukė, tačiau ji nebuvo informuota, kad Sutarties galiojimas gali priklausyti nuo Koncesijos sutarties galimų vykdymo nesklandumų ir kad KRATC gali vienašališkai nutraukti Sutartį nesibaigus sutartam jos vykdymo terminui, neatlyginant paslaugos teikėjo patirtų išlaidų. Aplinkybė, kad Savivaldybė ir KRATC abipusiu susitarimu nutraukė Koncesijos sutartį ir dėl to KRATC neteko galimybės vykdyti Sutartį, vertintina kaip ekonominis veiksnys, nulėmęs KRATC ekonominio suinteresuotumo ją įgyvendinti praradimą, o ne kaip pagrindas Sutartį nutraukti. KRATC, prieš abipusiu susitarimu nutraukdamas Koncesijos sutartį su Savivaldybe, galėjo apsvarstyti Koncesijos sutarties nutraukimo galimybes ir padarinius bei būtinybę abiejų sutarčių nutraukimo galimybę spręsti glaudžiai bendradarbiaujant su jų šalimis. To nepadariusi, nutraukusi Koncesijos sutartį ir, praradusi atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus teises, vienašališkai nutraukusi su kasatore sudarytą Sutartį nesant įstatyme nustatytų pagrindų, ji prisiėmė riziką dėl savo veiksmų teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovas KRATC Sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai.

Dėl nuostolių atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartis vienašališkai nutraukta teisėtai, vis dėlto sprendė, kad KRATC privalo atlyginti ieškovės nuostolius, kilusius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, motyvuodamas, jog atsakovas neatliko Koncesijos sutartyje nustatytų veiksmų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (pvz.: įstatyme įtvirtinta nuomos ir subnuomos bei franšizės ir subfranšizės sutarčių galiojimo priklausomybė (CK 6.490 straipsnio 4 dalis, 6.768 straipsnio 3 dalis). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a>).

Kasatorė nebuvo Koncesijos sutarties šalis; atsakovas KRATC, sudaręs su kasatore Sutartį, kasatorei įsipareigojo bendradarbiauti ir tinkamai vykdyti Sutartį, o ne Koncesijos sutartį; nei įstatyme, nei Sutartyje nenustatyta Sutarties ir Koncesijos sutarties galiojimo priklausomybė, atleidžianti nuo nuostolių atlyginimo; nuostolių atsiradimo pagrindu kasatorė įvardijo jos ir atsakovo KRATC sudarytos Sutarties neteisėtą nutraukimą. Dėl šių priežasčių sutartinei atsakomybei, kylančiai iš Sutarties, nėra reikšmingi Koncesijos sutarties vykdymo tinkamumo klausimai.

Apeliacinės instancijos teismas, spęsdamas kasatorės nuostolių atlyginimo klausimą, nurodė, kad ieškovė, atlikdama investicijas ar patirdama išlaidų nepradėjus Sutarties vykdyti dėl jos 2.4 punkte nustatytų aplinkybių, t. y. nepradėjus rinkti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, veikė savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmų padarinius, be to, ji neįrodė išlaidų pagrindo ir reikalingumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 1.4 punktą Konkurso sąlygos yra neatskiriama Sutarties dalis, privaloma abiem Sutarties šalims. Pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus (Pirkimo sąlygų 8 c punktas) tiekėjas buvo įpareigotas turėti ne mažiau kaip 7500 vnt. 120/240 litrų talpos konteinerių Konkurso dieną, o likusius 7330 vnt. 120/240 litrų talpos konteinerių pateikti paslaugos gavėjams per vieną mėnesį nuo Sutarties pasirašymo su KRATC dienos bei turėti 850 660/1100 litrų talpos konteinerių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo apibendrinta išvada, kad, nepradėjus rinkti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, kasatorė veikė ir išlaidas patyrė išskirtinai savo iniciatyva bei rizika, prieštarauja pirmiau nurodytoms Sutarties nuostatoms bei kasacinio teismo praktikai dėl rizikos paskirstymo tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪK „Dobilas“ v. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-609-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-609-690/2015">3K-3-609-690/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta jos reikalavimą priteisti negautas pajamas. Be to, šis teismas, konstatavęs, kad, vienašališkai nutraukdamas Sutartį, KRATC neatliko neteisėtų veiksmų, iš esmės nesprendė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp Sutarties vienašalio nutraukimo ir nuostolių – buvimo. Kasacinis teismas šių fakto klausimų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, būtina nustatyti ir vertinti šias aplinkybes bei jų reikšmę: kokius turtinius praradimus patyrė kasatorė ir kaip kiekvienas iš jų atskirai yra susijęs su nustatytu KRATC neteisėtu veiksmu – Sutarties nutraukimu; bylos duomenimis, vykdant pirkimo sąlygose įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, pagal kuriuos per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo tiekėjas turi nupirkti 7330 vnt. konteinerių ir juos pateikti paslaugos gavėjams, įgyti konteineriai lieka kasatorės nuosavybe; kokios aplinkybės pagrindžia darbuotojo, atsakingo už Sutarties vykdymą (kurio samdymo išlaidos – 67 914 Lt), įdarbinimo, taip pat kitų išlaidų (darbuotojų kelionės, automobilio nusidėvėjimas, darbuotojo mokymai, kt.) būtinumą nepradėjus teikti paslaugų pagal Sutartį ir nežinant jų teikimo pradžios momento.

Sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad vienu metu tiekėjui nepriteisiami tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai, nes tai neatitiktų jo prarastos turtinės padėties atkūrimo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Asseco Lietuva“, UAB „Sintagma“ v. Nacionalinė mokėjimo agentūra, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413-378/2015">3K-3-413-378/2015</a>).

Dėl išdėstytų argumentų naikintina apeliacinės instancijos teismo nutartis, išskyrus kasaciniu skundu neapskųstą ir įsiteisėjusią jos dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad Sutarties 2.4 punkte šalys sutarė dėl paslaugų teikimo pradžios momento. Byla, išskyrus įsiteisėjusia nutartimi išnagrinėtą jos dalį, perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu 2010 m. spalio 1 d. sudarytos Komunalinių atliekų surinkimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimo šalinti į Klaipėdos regioninį sąvartyną paslaugos teikimo sutarties nutraukimą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą tenkinti, pirmiau nurodytos sutarties nutraukimą pripažįstant neteisėtu.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria išspęstas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą ir palūkanas (išskyrus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ neapskųstą nutarties dalį, kuria iš jos ieškovės akcinės bendrovės,,Specializuotas transportas“ naudai priteista 72,41 Eur dydžio išlaidų, susijusių su banko garantijos pateikimu), taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos bei perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys