Civilinė byla Nr. 3K-3-131/2010 Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. V. (O. V.) ir V. V. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo jį atlikti; suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarė J. D., R. T., A. V. (A. V.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
2008 m. birželio 12 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto 36-ąjį notaro biurą su pareiškimais, nurodydami, kad 2008 m. birželio 9 d. mirė jų senelė V. V., pareikšdami, jog priima palikimą pagal testamentą, ir prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai pateikė notarei palikėjos mirties liudijimą AA Nr. 455810, kuriame mirties data nurodyta 2008 m. birželio 9 d. Tokia pati V. V. mirties data buvo nurodyta ir Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. liepos 29 d. notarei pateiktame išraše. 2008 m. birželio 30 d. pareiškimais notarė informavo pirmosios eilės įpėdinius – palikėjos vaikus R. T. ir A. V., kad iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) jie turi atvykti į notarų biurą ir pareikšti savo norą dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo, o 2008 m. liepos 30 d. pranešimais informavo pareiškėjus V. V. ir O. V., taip pat pirmiau nurodytus pirmosios eilės įpėdinius apie tai, jog 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto 36-ajame notaro biure bus skelbiamas 2008 m. birželio 9 d. mirusios V. V. testamentas. 2008 m. rugsėjo 9 d. suinteresuotas asmuo R. T. pateikė notarų biurui pareiškimą, nurodydama, kad motinos mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes yra pensininkė, jokių kitų lėšų, išskyrus kas mėnesį gaunamą pensiją, ir nekilnojamojo turto neturi, bei prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. 2008 m. rugsėjo 9 d. notarė taip pat priėmė R. T. pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2008 m. spalio 7 d. pareiškėjai pateikė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į visą V. V. palikimą, nurodydami, kad senelė mirė ne 2008 m. birželio 9 d., o 2008 m. birželio 7 d., kartu pateikdami tai patvirtinantį civilinės metrikacijos įstaigos naujai išduotą mirties liudijimą AA Nr. 481891 ir 2008 m. spalio 7 d. pažymą dėl duomenų ištaisymo. 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 0814 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą notarė atsisakė išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus į visą palikėjos turtą, nes dėl privalomosios dalies paveldėjimo yra padavusi pareiškimą palikėjos duktė R. T. Teigdami, kad negali būti preziumuojama, jog suinteresuotam asmeniui R. T. palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir todėl ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį vien dėl to, kad ji yra pensininkė, pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės J. D. 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 0814 atsisakyti išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. V., mirusiosios 2008 m. birželio 7 d., turtą ir įpareigoti notarę išduoti tokį paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjų tvirtinimu, nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. T. buvo išlaikoma palikėjos. R. T. neįrodė išlaikymo reikalingumo, priešingai – ji turi dukterį, kuri gali ja pasirūpinti. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, R. T. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nes palikimas atsirado 2008 m. birželio 7 d., o ji į notarę kreipėsi 2008 m. rugsėjo 9 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjų skundo netenkino.
Teismas sprendė, kad notarė pagrįstai vadovavosi pareiškėjų pateiktu palikėjos mirties liudijimu AA Nr. 455810 ir gyventojų registro įstaigos išrašu, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti 2008 m. rugsėjo 9 d. pateikto palikėjos dukters R. T. pareiškimo apie palikimo priėmimą. Kadangi duomenys apie palikėjos mirties datą iš 2008 m. birželio 9 d. į 2008 m. birželio 7 d. buvo ištaisyti tik 2008 m. spalio 7 d., taigi galimybė fiksuoti kitą palikėjos mirties datą atsirado R. T. jau priėmus palikimą, tai, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tau, kad teisės aktuose nenustatyta notaro teisės pačiam naikinti atliktą notarinį veiksmą. Pažymėjęs, kad išlaikymo reikalingumas yra fakto klausimas, įvertinęs bylos duomenis dėl R. T. turtinės padėties palikėjos mirties dieną (R. T. sutuoktinis miręs, ji yra pensininkė, visos jos pajamos – 408,70 Lt kas mėnesį gaunama senatvės pensija, nekilnojamojo turto neturi), teismas pripažino palikėjos dukterį R. T., kuri yra pensinio amžiaus, pagal įstatymą (CK 5.20 straipsnio 1 dalį, sistemiškai taikytiną kartu su CK 3.72 straipsnio 2 dalimi) turinčia teisę į privalomąją palikimo dalį. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje E. J. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-323/2005, taip pat 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje N. J. v. notarė G. Š., L. S., bylos Nr. 3K-3-377/2007, formuojama praktika, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus sutuoktinis ar vaikai atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus; pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą; kiti suinteresuoti asmenys gali šią prezumpciją nuginčyti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų atskirąjį skundą, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės J. D. veiksmų tenkino: panaikino notarės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 0814 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą į visą V. V., mirusios 2008 m. birželio 7 d., turtą pagal 2005 m. kovo 3 d. testamentą.
Atsižvelgdama į tai, kad notarė patvirtino suinteresuoto asmens R. T. pareiškimą į privalomąją palikimo dalį, remdamasi nenuginčytu ir tuo metu galiojusiu palikėjos mirties liudijimu, taip pat šį atitikusiais gyventojų registro įstaigos išrašo duomenimis, pagal kuriuos suinteresuoto asmens pareiškimas pateiktas 2008 m. rugsėjo 9 d., t. y. nepraleidus įstatyme (CK 5.50 straipsnyje) nustatyto termino, teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad notarė neteisėtai patvirtino R. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, notarė, sužinojusi apie palikėjos mirties liudijime padarytą jos mirties datos pakeitimą, negalėjo panaikinti suinteresuoto asmens pareiškimo patvirtinimo, nes įstatyme jai nesuteikta tokios teisės. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo CK 5.20 straipsnio aiškinimu, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, nurodydama, jog pagal formuojamą praktiką teismai, spręsdami išlaikymo reikalingumo šio pobūdžio bylose klausimą, turi vertinti pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija nustatė, kad suinteresuotas asmuo R. T. neturi nuosavo nekilnojamojo turto, vienintelės jos pajamos – kas mėnesį gaunama 459 Lt senatvės pensija, duomenų apie jos vardu esančius banko indėlius, vertybinius popierius nėra. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos duomenų, patvirtinančių, jog R. T. pati neatsakingu elgesiu prisidėjo prie savo gyvenimo sąlygų ir materialios padėties pablogėjimo: anksčiau jai priklausiusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis buvo areštuota ir jos duktė ją išpirko, kad išvengtų varžytynių; teismo posėdžio metu R. T. pripažino, jog neteisingai įformino pensiją. Šiuo metu visas nurodytas butas priklauso R. T. dukteriai, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, privalo ir gali pasirūpinti savo motina (CK 3.205 straipsnis). Atsižvelgdama į išvardytas aplinkybes, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad R. T. būtų kur nors kreipusis dėl jai reikalingo išlaikymo ar paramos arba kad palikėja iki mirties būtų teikusi savo dukteriai R. T. išlaikymą, teisėjų kolegija darė išvadą, jog visos pirmiau nurodytos aplinkybės, tarp jų ir faktas, jog palikėja ir R. T. negyveno kartu, pripažintinos paneigiančiomis pirmosios instancijos teismo įvardytą prezumpciją dėl išlaikymo reikalingumo nedarbingiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai padaryti reikšminga ir palikėjos testamente išreikšta valia, pagal kurią teisė į palikimą suteikiama konkretiems asmenims. Konstatavusi, kad palikėjos mirties dieną suinteresuotam asmeniui R. T. nebuvo reikalingas išlaikymas, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu notarės atsisakymą išduoti pareiškėjams jų prašomą paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėjusi, kad pareiškėjai laiku kreipėsi dėl palikimo (CK 5.50 straipsnis), jų teisę į palikėjos nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina palikėjos 2005 m. kovo 3 d. pasirašytas testamentas, teisėjų kolegija sprendė, jog notarė įpareigotina atlikti pareiškėjų reikalaujamą notarinį veiksmą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. T. prašo panaikini Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį. Kasatorės prašymas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas notarės veiksmų, atsisakant išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą, neteisėtumą, netinkamai aiškino ir taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojantį CK 5.20 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo reikalingumo, vertino duomenis dėl jos turtinės padėties, buvusios iki jos motinos mirties (turėjo butą, tačiau prarado; neteisingai įformino pensiją). Tuo tarpu jokių išimčių nenustatančioje CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį palikėjo vaikams, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Šioje teisės normoje nenustatyta ir reikalavimo vertinti, ar pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį asmuo pablogino savo gyvenimo sąlygas. Be to, teismas nepagrįstai reikšminga pripažino aplinkybę dėl palikėjos testamente išreikštos valios, nes pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisė į privalomąją palikimo dalį įgyjama, nepaisant testamento turinio. Taigi išvadą dėl išlaikymo nereikalingumo teismas padarė nenustatęs jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo našta (paneigiant išlaikymo reikalingumo prezumpciją) tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Kasatorės įsitikinimu, pareiškėjai nepaneigė šios prezumpcijos. Be to, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pensinio amžiaus asmenims nereikia įrodinėti išlaikymo jiems reikalingumo, nes pripažintina, jog vien dėl amžiaus jiems išlaikymo reikia (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), tačiau ši prezumpcija gali būti ginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nereikalingas. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenustatyta tokių aplinkybių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjai prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad šią bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį turėdamas pareigą būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti, pagrįstai tyrė bei vertino visus su kasatorės turtine padėtimi (taip pat ir buvusia) susijusius bylos duomenis ir padarė teisingą išvadą, jog išlaikymas jai nereikalingas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Įgyvendindama kasacinio teismo jurisdikciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija šioje byloje aptaria paveldėjimo santykių reglamentavimą, reikšmingą apibrėžiant palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį teisinius pagrindus ir nustatant įrodinėjimo dalyką.
Dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį teisinių pagrindų ir įrodinėjimo dalyko
Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad palikėja yra pareiškėjų senelė ir kasatorės motina. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši teisė įstatymų leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, būtent: palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su konkrečios prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti sprendimo palikimo klausimu. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas daro išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-33/2008; kt.).
Pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai suponuoja, kad nedarbingumo dėl pensinio amžiaus požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas senatvės pensinio amžiaus sulaukęs palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažintini duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes (kasatorės, kuri yra senatvės pensininkė, vienintelės pajamos yra kas mėnesį gaunama 408,70 Lt pensija, jokio kito turto ir pajamų ji neturi), padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė (palikėjos duktė) palikėjos mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo įpareigoti notarę išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą palikimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir padarydamas priešingą išvadą, kad kasatorei palikėjos mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl ji neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, nenustatė reikšmingų aplinkybių, paneigiančių kasatorės išlaikymo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą grindė tuo, kad kasatorė prieš dvejus metus dėl savo kaltės prarado buto dalį, kurią, siekiant išvengti varžytynių, nupirko jos duktė, taip pat tuo, kad kasatorė negyveno kartu su palikėja ir nebuvo jos išlaikoma.
Vertinant pirmiau nurodytas šioje byloje reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad nei kasatorės pajamos, nei apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų paneigti kasatorės teisės į privalomąją jos mirusios motinos palikimo dalį. Dėl to konstatuotina, kad yra pagrįsti kasatorės argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiai bylai nereikšmingomis aplinkybėmis, netinkamai aiškino ir taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojantį CK 5.20 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, kurioje nurodoma vertinti palikėjo vaiko išlaikymo reikalingumą palikėjo mirties dieną.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasaciniame teisme patirta 58,55 Lt tokių išlaidų.
Patenkinus suinteresuoto kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš priešingos nei kasatorė šalies, t. y. pareiškėjų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį.
Priteisti iš O. V. (O. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą po 29,28 Lt (dvidešimt devyni litai 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Pranas Žeimys
