1993-12-20
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija (iki 1998-04-28)
0932190ISAK00000212
1994-02-05
Įsakymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS PASKELBIMO
1993 m. gruodžio 20 d. Nr. 212
Vilnius
Įsakau:
Paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą* ir aiškinamąjį raštą).
STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS ALGIRDAS VAPŠYS
______________
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO
PLANAVIMO SCHEMA
1. ĮVADAS
Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 238, nustato, kad parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą.
Planavimo schema (pagrindinis brėžinys masteliu 1:10 000 ir aiškinamasis raštas) parengta pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto pateiktą „Lietuvos nacionalinio parko „Trakai“ koncepciją ir principinę planavimo schemą“ (1990), pakoreguota pagal priimtus dokumentus, ministerijų, žinybų pastabas.
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schema nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei rekreacinės sistemos sukūrimo, Trakų miesto ir gyvenviečių plėtojimo kryptis, o taip pat numato svarbiausius detalaus projektavimo darbus. TINP planavimo schema numato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei jo zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius siūlymus zonoms tvarkyti.
TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis rengiami paminklosaugos,
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS PASKELBIMO
1993 m. gruodžio 20 d. Nr. 212
Vilnius
Įsakau:
Paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą* ir aiškinamąjį raštą).
STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS ALGIRDAS VAPŠYS
______________
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO
PLANAVIMO SCHEMA
1. ĮVADAS
Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 238, nustato, kad parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą.
Planavimo schema (pagrindinis brėžinys masteliu 1:10 000 ir aiškinamasis raštas) parengta pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto pateiktą „Lietuvos nacionalinio parko „Trakai“ koncepciją ir principinę planavimo schemą“ (1990), pakoreguota pagal priimtus dokumentus, ministerijų, žinybų pastabas.
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schema nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei rekreacinės sistemos sukūrimo, Trakų miesto ir gyvenviečių plėtojimo kryptis, o taip pat numato svarbiausius detalaus projektavimo darbus. TINP planavimo schema numato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei jo zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius siūlymus zonoms tvarkyti.
TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai.
2. BENDRI TINP PLANAVIMO IR TVARKYMO PRINCIPAI
Vaizdingas Trakų ežerynas yra unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas, vertingas mokslui ir rekreacijai, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektų.
Vertingiausi kultūros paveldo kompleksai yra Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės bei senosios gyvenvietės istoriniai archeologiniai – architektūriniai kompleksai, Trakų senamiesčio planinė erdvinė struktūra, Daniliškių, Senųjų Trakų, Varnikėlių, Serapiniškių kaimai, Užutrakio dvaro ansamblis, Bražuolės, Daniliškių piliakalniai, senkapiai, pavienės sodybos.
Vertingiausi gamtiniai kompleksai: Kudrionių kraštovaizdžio, Galvės, Akmenos, Bražuolės hidrografiniai, Varnikų miško, Ilgelio bei Plomėnų pelkių kompleksai.
Rengiant paminklosaugos, kompleksinį žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus būtina laikytis šių nuostatų:
– saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą; tvarkyti ne vien paminklinę vertę turinčius objektus, bet ir sudarančius architektūrinę terpę;
– saugoti Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, didinti miškingumą, formuojant želdinių masyvus ežerų pakrantėse, pakelėse, aplink naujas gyvenvietes, aukštumų viršūnėse;
– saugoti erdves, kurios atveria Trakų miesto panoramą, ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą;
– saugoti paviršinių bei gruntinių vandenų švarą, kurti apsaugines pakrantės juostas.
Pastatams statyti ir rekonstruoti visoje parko teritorijoje išduodamos Paminklotvarkos sąlygos.
Sodybų pastatai TINP teritorijoje gali būti remontuojami, rekonstruojami, ribojant jų dydį bei architektūros formas, atsižvelgiant į architektūros tradicijas bei kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus, projektus suderinus nustatyta tvarka. Naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Naujai statomi gyvenamieji namai negali būti didesni kaip vieno aukšto, privalo turėti šlaitinį stogą, o jų užstatymo plotas negali viršyti 120 m2, jeigu detalūs projektai nenumato kitų sąlygų. Be gyvenamojo namo, sodybvietėje gali būti statoma daržinė, tvartas, kiti ūkiniai pastatai. Ūkinių pastatų užstatymo plotas, besiverčiantiems žemės ūkio veikla nustatomas pagal kiekį gyvulių, kuriuos savininkas gali išlaikyti iš turimo sklypo. Parko teritorijoje rekonstruoti sodybų ūkinių pastatų rekreacijai neleidžiama, išskyrus rekreacinę zoną.
Siekiant atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą, atstatyti sunaikintą užstatymą, numatoma gyvenamųjų namų statyba pusiasalio teritorijoje. Siūlomų atstatyti sunaikintų ar sunykusių pastatų kiekis, atstatymo eiliškumas, jų panaudojimas visuomeninei infrastruktūrai plėtoti bei regeneravimo principai nustatomi senamiesčio regeneravimo projektu. Taip pat turi būti numatyta pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija.
Pažintiniai turizmo takai rengiami pagal specialius projektus.
Nenumatoma tiesti naujų valstybinės reikšmės kelių, išskyrus numatytą Trakų miesto vakarinio apvažiavimo trasą. Gerinama esamų kelių danga, pirmiausia kelių į Daniliškes, Žydiškes (nuo kelio Trakai–Lentvaris), Kariotiškes.
3. TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO ZONOS
Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:
1. KONSERVACINĘ, kurią sudaro rezervatai: Trakų salos ir pusiasalio bei Senųjų Trakų piliavietės ir draustiniai: Senųjų Trakų archeologinis, Trakų senamiesčio urbanistinis, Užutrakio kraštovaizdžio architektūros, Varnikėlių, Serapiniškių, Senųjų Trakų kaimo architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės hidrografiniai, Varnikų botaninis-zoologinis, Plomėnų ornitologinis.
2. PREZERVACINĘ (apsauginę), kurią sudaro apsauginiai miškai bei kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos.
3. REKREACINĘ, kurią sudaro miško parkai, rekreacinės akvatorijos, rekreacijos įstaigų teritorijos.
4. ŪKINĘ IR GYVENAMĄJĄ, kurią sudaro agroūkinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės.
TINP rezervatų žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose parko zonose gali būti valstybinė ir privačioji žemės nuosavybė. TINP žemė bei miškas grąžinamas, žemės reforma vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Trakų mieste žemė grąžinama pagal Trakų senamiesčio sklypų ribų planą. TINP miškus ir vandenis valdo Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Trakų istorinis nacionalinis parkas turi Senųjų Trakų istorinę apsauginę zoną. Kad būtų išvengta neigiamo poveikio parko teritorijai iš gretimų apylinkių, užtikrintas parko ekologinės sistemos stabilumas, TINP būtina apsauginė (buferinė) zona ir jos apsaugos bei naudojimo režimas, kurį kontroliuotų TINP inspekcija.
Trakų istorinis nacionalinis parkas (8300 ha) apima Trakų miestą, yra Senųjų Trakų ir Kariotiškių apylinkių administracinėse ribose. Parko valdymo patogumo sumetimais siūloma pakeisti esamas administracines ribas – parko teritorijoje su jo apsaugine zona kurti vieną administracinį teritorinį vienetą, t. y. administracinio teritorinio vieneto ribas sutapdinti su Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo apsauginės zonos ribomis. Miesto, apylinkių ribos turi būti pakoreguotos, vykdant Lietuvos Respublikos administracinę teritorinę reformą.
Apsaugos ir naudojimo režimą visoje parko teritorijoje nustato, ūkinę veiklą reglamentuoja:
1) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas;
2) Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 23 nutarimu Nr. 283;
3) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343.
Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose, apsaugos zonose galioja atitinkamų draustinių ir apsaugos zonų nuostatai, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriai:
1) kraštovaizdžio, hidrografinių, botaninių-zoologinių, ornitologinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1983 12 14 nutarimu Nr. 342;
2) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX, XXIX, XXXIII, XXXV, XXXIX, XLIII, XLV skyriai), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343;
3) Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1982 12 06 nutarimu Nr. 335;
4) Buvusių dvarų ir palivarkų, paminklinių sodybų bendrieji apsaugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 07 nutarimu Nr. 256 bei 1993 05 27 nutarimu Nr. 369;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 10 06 nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO ZONOS
I. KONSERVACINĖ ZONA
1. KULTŪRINIAI REZERVATAI:
1.1. Trakų salos ir pusiasalio pilių (AR 145, 146) rezervatas apima pilies salą bei gretimas salas, Galvės ežero akvatoriją tarp salų bei pusiasalio, taip pat pusiasalio dalį su pilies liekanomis.
Tikslas – išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, įgyvendinti švietimo programas.
Naudojimas. Pažintinė rekreacija, valstybinių iškilmingų renginių organizavimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).
Tvarkymas. Teritorija tvarkoma ir naudojama pagal tikslinę programą, pilys atstatomos, restauruojamos, konservuojamos pagal restauracijos projektus.
1.2. Senųjų Trakų piliavietės (ArR 1249) rezervatas yra pietinėje Senųjų Trakų gyvenvietės dalyje, apima Senųjų Trakų piliavietę bei senosios gyvenvietės liekanas.
Tikslas – išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, įgyvendinti švietimo programas.
Naudojimas. Pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).
Tvarkymas. Teritorija tvarkoma ir naudojama pagal detalius tvarkymo projektus.
2. DRAUSTINIAI:
2.1. Senųjų Trakų archeologinis draustinis iš pietų pusės juosia Senųjų Trakų piliavietę, apima griovą.
Tikslas – išsaugoti archeologinių radinių teritorijas.
Naudojimas. Ribotas ūkinis naudojimas, pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).
Tvarkymas. Senųjų Trakų gamybinis centras rekonstruojamas pagal rekonstrukcijos projektą. Draustinio teritorijoje draudžiama statyti bet kokius pastatus, atlikti žemės darbus ne mokslinių tyrimų tikslais.
2.2. Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis (šiuo metu UR 4) apima Trakų miesto dalį – pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų.
Tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.
Naudojimas. Atliekamos Trakų istorinio nacionalinio parko administracinio ir gyvenamojo centro funkcijos, neprieštaraujančios parko uždaviniams, išskyrus pramoninę gamybą. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.
Tvarkymas. Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosaugos teritorinio planavimo projektus. Kol šie projektai neparengti, tvarkymo ir statybos darbams nustatyta tvarka išduodamos Paminklotvarkos sąlygos.
2.3. Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinis apima 79,36 ha Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP teritoriją pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, iš jų 78,65 ha yra valstybės nuosavybė, o 0,71 ha – penkios privačių namų valdos.
Tikslas – saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Užutrakio buvusio dvaro sodybą – G208KP, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas. Pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams.
Apsaugą, naudojimą ir tvarkymą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460), Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 157 patvirtintas Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP specialusis (paminklosauginis) planas ir Trakų rajono savivaldybės 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 33 patvirtintas Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP detalusis planas.
2.4. Senųjų Trakų kaimo architektūros draustinis – Senųjų Trakų gyvenvietės senoji dalis (teritorija prie pagrindinės gatvės nuo gyvenvietės pradžios iki piliavietės).
Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam šalies regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius ir kitus seno kaimo elementus.
Naudojimas. Gyvenamoji funkcija, ribota ūkinė veikla, pažintinė rekreacija, paslaugų teikimas parko lankytojams, jų aptarnavimas.
Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma, pastatai rekonstruojami, nauji pastatai statomi pagal kaimų sutvarkymo detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
2.5. Varnikėlių ir Serapiniškių kaimo architektūros draustinis – Varnikėlių ir Serapiniškių kaimai (teritorija tarp Varnikų botaninio-zoologinio draustinio ir kelio Trakai- Lentvaris).
Tikslas – išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam šalies regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius ir kitus seno kaimo elementus.
Naudojimas. Gyvenamoji funkcija, ribota ūkinė veikla, pažintinė rekreacija, paslaugų teikimas parko lankytojams.
Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma, pastatai rekonstruojami, nauji pastatai gali būti statomi pagal detalius kaimų sutvarkymo projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
2.6. Kudrionių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės vakarinę parko dalį iki Akmenos ežero – Daugirdiškių mišką su Daniliškių kaimu ir piliakalniu, Sasonės, Bitiškių ežerais.
Tikslas – išsaugoti Kudrionių kraštovaizdį, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas. Ribotas ūkinis žemės ir miškų naudojimas, pažintinė rekreacija bei miško gėrybių rinkimas, žūklė, kaimuose – parko lankytojų aptarnavimas (nakvynė, maitinimas). Draustinio apsaugos ir naudojimo režimą nustato kraštovaizdžio draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXV, XIX skyriai).
Tvarkymas. Daniliškių piliakalnis tvarkomas pagal detalų projektą, kuriame turėtų būti nuspręsta dėl aukštos įtampos elektros linijos, turinčios neigiamą vizualinę įtaką aplinkai, rekonstrukcijos. Daniliškių kaimas, kaip vertingas kaimo architektūros kompleksas kraštovaizdžio draustinyje, tvarkomas pagal detalų projektą.
2.7. Galvės ir Akmenos ežerų hidrografiniai draustiniai apima Galvės ir Akmenos ežerus su pakrantėmis.
Tikslas – išsaugoti Trakams ir jų apylinkėms savitumą suteikiančius ežerus, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas. Pažintinė rekreacija, irstymasis, plaukiojimas (reglamentuojant vandens sportą), verslinė ir mėgėjiška žvejyba. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato hidrografinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIX, XXIX skyriai), Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai.
Tvarkymas. Draustinių teritorija tvarkoma pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
2.8. Bražuolės hidrografinis draustinis apima Bražuolės upelio ištakas, esančias į šiaurę nuo Akmenos ežero, šalia kelio Trakai- Vievis, Bražuolės piliakalnį.
Tikslas – išsaugoti bei atkurti Bražuolės upelio aukštupio hidrografinę struktūrą, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas. Ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas, pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato hidrografinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIX, XXIX, XIX skyriai) bei Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai.
Tvarkymas. Pagal detalų projektą atkuriamas natūralus Bražuolės upelio ištakų hidrografinis tinklas, nugriaunant užtvanką, grąžinant seną upelio vagą, sutvarkant pakrantes. Bražuolės piliakalnis tvarkomas pagal detalų projektą.
2.9. Varnikų botaninis-zoologinis draustinis apima Varnikų mišką, Baluošos, Jurgelės, Ilgelio ežerus, Varnikų–Ilgelio pelkes.
Tikslas – išsaugoti miško ir pelkės kompleksą, atkuriant pažeistus pelkės pakraščius, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas. Pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato botaninių-zoologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLV skyrius).
Tvarkymas. Neleidžiama statyti naujus pastatus. Draustinių teritorija tvarkoma pagal specialius projektus.
2.10. Į Plomėnų ornitologinį draustinį įeina Plomėnų pelkė su Plomėnų ežeru. Jis yra tarp Alsakių miško ir vakarinio Trakų apvažiavimo.
Tikslas – išsaugoti Plomėnų pelkę su gausia ir įvairia ornitofauna, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas. Pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato ornitologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLIII skyrius).
Tvarkymas. Neleidžiama statyti naujų pastatų. Draustinių teritorija tvarkoma pagal specialius projektus.
II. PREZERVACINĖ (APSAUGINĖ) ZONA
1. Apsauginiai miškai. Jiems priskirti miškų masyvai, esantys šiaurinėje parko dalyje, į šiaurę nuo Balčio ežero, į pietryčius ir į šiaurę nuo Skaisčio ežero, tarp kelių Trakai–Lentvaris, Vilnius–Trakai, taip pat Alsakių miškas.
Tikslas – auginti miškus, apsaugančius dirvožemį, orą, vandenis, žmogaus gyvenamąją aplinką.
Naudojimas. Ribotas ūkinis miškų naudojimas, medžioklė, miško gėrybių rinkimas.
Tvarkymas. Miškai tvarkomi pagal TINP miškotvarkos projektą.
2. Kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos išskirtos aplink Trakų miestą: laukai Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje, tarp Trakų miesto ir Jovariškių gyvenvietės, teritorijos tarp Totoriškių ir Babruko ežerų, tarp Lukos ežero ir automagistralės Trakai-Vilnius.
Tikslas – apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kurios atveria Trakų pilį ir senamiestį, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose.
Naudojimas. Ribotas žemės ir miško naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieštaraujančios pagrindiniams TINP uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius, 77,78 bei 79 p.).
Tvarkymas. Teritorija tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus.
III. REKREACINĖ ZONA
1. Miško parkai (Trakų–Totoriškių, Rėkalnio, Varnikų–Lukos, Varnikų–Skaisčio, Žydiškių, Kudrionių, Jovariškių, Babriškių).
Tikslas – auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui.
Naudojimas. Poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius).
Tvarkymas. Takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai rengiami (žr. 2 priedą), kiti rekreaciniai statiniai statomi pagal specialius projektus. Medynai tvarkomi pagal TINP miškotvarkos projektą. Esamos sodybos neplečiamos. Jos gali būti pritaikomos poilsiui. Statyti naujus pastatus draudžiama.
2. Rekreacinės akvatorijos: Skaisčio, Lukos, Totoriškių, Gilušio, Babruko, Bitiškių ežerai.
Tikslas – išsaugoti rekreacijai tinkamus ežerus.
Naudojimas. Maudymasis, plaukiojimas, irstymasis, ribota verslinė žvejyba. Neleidžiama plaukioti motorinėmis valtimis. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIX skyrius).
Tvarkymas. Ežerai, jų pakrantės tvarkomos pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Verslinė žvejyba ežeruose organizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal TINP valdybos tvarką.
3. Rekreacijos įstaigų teritorijos (žr. 3 priedą).
Tikslas – statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui.
Naudojimas. Poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius).
Tvarkymas. Pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Kuriamos naujos rekreacinės įstaigos Trakuose, Gedimino g. 26 , Aukštadvario g. 46A, ir bržuolės kaimo agroparkinėje zonoje. Jų veiklą reglamentuoja nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai.Varatniškių ir Ostruvkos ūkinės sodybos pritaikomos apgyvendinti ir aptarnauti poilsiautojus pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Rekreacijos įstaigos gali būti privatizuojamos nustatyta tvarka, o žemė nuomojama įstatymais nustatyta tvarka.
IV. ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONA
1. Agroparkinės teritorijos.
Tikslas – ūkininkauti, išsaugant bei atkuriant būdingą TINP agrarinį kraštovaizdį.
Naudojimas. Ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams.
Tvarkymas. Darbai atliekami pagal žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti numatyta padidinti želdinių plotus. Kad sumažėtų neigiamas Kariotiškių pagrindinio gamybinio centro poveikis aplinkai, jis rekonstruojamas pagal parengtą projektą.
2. Komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos.
Tikslas – aptarnauti miestą, teikti paslaugas gyventojams, organizacijoms, plėtoti verslus.
Tvarkymas. Komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos bei Jovariškių žvėrininkystės ferma neplečiama. „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos. Komunalinės ir gamybinės paskirties teritorijos, siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, tvarkomos pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
3. Nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės.
Tikslas – sudaryti galimybę apgyvendinti bei gerinti parko gyventojų gyvenimo sąlygas.
Naudojimas. Gyvenamoji funkcija.
Tvarkymas. Naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose TINP teritorijoje gali būti statomi vienaaukščiai namai su šlaitiniais stogais, inžinerinius tinklus įrengiant, apželdinant, tik pagal kvartalų detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
SENŲJŲ TRAKŲ ISTORINĖ APSAUGINĖ ZONA – Senųjų Trakų piliavietės rezervato ir Senųjų Trakų archeologijos bei kaimo architektūros draustinių vizualinės apsaugos zona. Ši zona sutampa su Senųjų Trakų piliavietės ir gatvinio kaimo saugomo kraštovaizdžio zona.
Tikslas – ūkininkauti, palaikant ir atkuriant Senųjų Trakų apylinkių agrarinį kraštovaizdį.
Naudojimas. Ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija Strakiškių ir Pilialaukio kaimuose, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius, 77,78,79 p.).
Tvarkymas. Taikomas saugomo kraštovaizdžio zonų, paminklų apsaugos zonų apsaugos ir naudojimo režimas. Strakiškių kaimas tvarkomas pagal kaimo architektūros draustinio apsaugos ir naudojimo sąlygas (žr. 2.4, 2.5 punktus).
4. TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO REKREACINĖS SISTEMOS PLĖTOTĖ
TINP teritorijoje iki jo įsteigimo susiklostę gamtinių rekreacinių išteklių vartojimo būdai bei rekreacijos įstaigos neatitinka svarbiausių parko uždavinių. Esamą rekreacijos sistemą reikia keisti, sukurti naujas grandis. Pagrindinės rekreacinės sistemos kryptys yra šios:
1. Gerinti pažintinės rekreacijos sąlygas:
1.1. Gausinti lankomus objektus, pritaikant lankymui kraštovaizdžio vertybes: istorijos, archeologijos, architektūros, gamtos paminklus, kitus paminklinę vertę turinčius bei dėmesį patraukiančius objektus.
1.2. Kurti turistinių takų, apžvalgos aikštelių informacinių ženklų ir priemonių sistemą.
1.3. Gerinti TINP lankytojų aptarnavimo įstaigų sistemą. Sudaryti sąlygas kurti aptarnavimo įstaigas šalia mažiau lankomų, bet vertingų objektų Senuosiuose Trakuose, Bražuolėje, Daniliškėse.
1.4. Skatinti gyventojus panaudoti savo sodybas, esančias šalia pažintinių takų, lankytojams apnakvindinti, aptarnauti.
2. Apriboti naujų poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną.
3. Riboti vandens sportą Trakų ežeryne. Sporto bazių veiklą derinti su TINP uždaviniais – sporto renginius susieti su TINP kultūrinės veiklos programomis.
4. Kurti rekreacijos aptarnavimo ūkį, skatinti tradicinius verslus.
5. Reguliuoti savaitgalio lankytojų srautą administracinėmis, ekonominėmis priemonėmis, jį nukreipiant į vietas, parengtas lankytojams priimti.
6. Parengti TINP rekreacinės sistemos projektą, kuriame remiantis TINP nuostatais, planavimo schema, būtų nustatytas kiekvienos rekreacijos įstaigos naudingumas parkui ir veiklos tikslingumas, jos apimtys. Prioritetas turėtų būti teikiamas rekreacijos įstaigoms, kurios: 1) vykdo kultūrinę pažintinę veiklą, 2) auklėja jaunimą, 3) sudaro galimybę TINP lankyti socialiai remtiniems žmonėms. Kol tokio projekto nėra, rekreacijos įstaigos gali funkcionuoti pagal TINP valdybos nustatytas jų naudojimo sąlygas.
Pažintiniai takai ir apžvalgos aikštelės
Pažintinių takų sistema su apžvalgos aikštelėmis įrengiama pažintinei rekreacijai (supažindinti lankytojus su TINP kultūros ir gamtos vertybėmis) plėtoti TINP teritorijoje.
Pažintiniai takai TINP teritorijoje skiriami pėstiesiems bei dviratininkams (taip pat važiuojantiems bemotoriu transportu). Prie pagrindinių apžvalgos aikštelių įrengiami autotransporto privažiavimai.
Takų ir aikštelių techninės charakteristikos (plotis, danga) pateikiamos 1 priede. Pažintiniai takai ir apžvalgos aikštelės žymimi ženklais vietoje. Informacija lankytojams pateikiama prie pažintinių takų pradžios bei apžvalgos aikštelėse.
Jei takai ir apžvalgos aikštelės numatytos grąžintinose arba nuomojamose žemėse, jų savininkai ir naudotojai negali trukdyti juos įrengti (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXXIII sk. 117.9 p.), trukdyti TINP lankytojams vaikščioti takais bei būti aikštelėse (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXXIII sk.117.6 p.).
5. TRAKŲ MIESTO IR GYVENVIEČIŲ PLĖTOTĖ
Įgyvendinant Trakų istorinio nacionalinio parko uždavinius, saugant kultūrinį palikimą – istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą bei Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, parko teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai (išskyrus numatytus iki 1992 m.). Trakuose turėtų būti nustatyti asmenų gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai, todėl reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl vietovių, kuriose nustatomi asmenų gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai“.
Trakų miesto gyvenamosios statybos plėtrai numatyti Naujasodžio, Žukiškių, Žaizdrių, Babriškių, Senųjų Trakų (išeksploatuoto žvyro karjero teritorijoje) gyvenamieji kvartalai už Trakų istorinio nacionalinio parko ribų.
Trakų miesto teritorija, išskyrus senamiestį, tvarkoma pagal 1985 metais parengtą ir patvirtintą miesto generalinį planą, jeigu projekto siūlymai neprieštarauja parko schemos nuostatoms.
Sklypų užstatymo, esamų namų rekonstrukcija ir regeneracija turi būti aptarta paminklosaugos projektuose.
Trakų istorinio nacionalinio parko gyvenvietės ir kaimai neplečiami. Sodybų, pastatų regeneracijos klausimai nagrinėjami gyvenviečių detalaus planavimo projektuose. TINP esančių gyvenviečių projektai koreguojami.
Yra parengtos Trakų miesto pusiasalio dalies vandentiekio, fekalinės bei lietaus nuotėkio schemos ir hidrauliniai tinklų bei įrenginių skaičiavimai. Parengtas miesto nuotakų nukreipimo į Vilniaus miesto biologinius valymo įrenginius išplėstinis techninis ekonominis pagrindimas. Būtina toliau vykdyti Trakų miesto inžinerinius tinklų projektavimo darbus, papildant esamas inžinerinių tinklų ir įrenginių schemas. Galutinai turėtų būti nutarta dėl nuotakų nukreipimo į Vilniaus miesto valymo įrengimus tikslingumo. Siekiant sumažinti TINP oro teršimą, siūloma rengti Trakų šilumos tiekimo schemą. Trakų mieste ir gyvenvietėse įrengiamos centralizuotos vandentiekio, kanalizacijos bei šildymo sistemos, kaimuose ir sodybose, taip pat rekreacijos kompleksuose, esančiuose ne Trakų mieste ar gyvenvietėse, – vietinės. Numatyta Trakų vakarinio apvažiavimo trasa.
6. SVARBIAUSIŲ PROJEKTAVIMO DARBŲ 1994-1997 METAIS DETALI PROGRAMA
TINP uždaviniams vykdyti, konkrečioms priemonėms įgyvendinti rengiami detalaus planavimo projektai. Svarbiausi iš jų išvardinti pateikiamoje lentelėje.
| Projekto pavadinimas |
Užsakovas |
| 1. TINP kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas |
Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba |
| 2. Trakų senamiesčio regeneracijos projekto koregavimas |
Paminklotvarkos departamentas |
| 3. Tikslinė programa Trakų salos ir pusiasalio pilių rezervato teritorijai tvarkyti ir naudoti |
Paminklotvarkos departamentas |
| 4. TINP apsauginės (buferinės) zonos ribų projektas |
Paminklotvarkos departamentas |
| 5. Trakų miesto vandens valymo įrenginių projektavimas |
Trakų miesto valdyba |
| 6. Senųjų Trakų, Jovariškių bei Bražuolės gyvenviečių projektai |
Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba |
| 7. Varnikėlių, Serapiniškių kaimo architektūros draustinių ir Daniliškių kaimo projektai |
Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba |
| 8. TINP miškotvarkos ir apželdinimo projektas |
Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba |
| 9. Pažintinių takų ir apžvalgos aikštelių projektai: 9.1. Tranzitinio tako per TINP; 9.2. Pažintinio tako aplink Lukos ežerą; 9.3. Pažintinio tako po Plomėnų ornitologinį draustinį |
Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba |
| 10. Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinio regeneracijos ir naudojimo projektas |
Paminklotvarkos departamentas |
______________
TURISTINIAI PĖSČIŲJŲ IR DVIRATININKŲ TAKAI
1 priedas
| I. TRANZITINIAI |
||
| Tranzitinio respublikinio pėsčiųjų ir dviratininkų tako Vilnius–Palanga atkarpa TINP: Matiškė–Trakai–Daniliškės |
||
| Danga/plotis(m) |
kieta/2-3 |
|
| Ilgis (km) |
17,0 |
|
| Trasa |
Takas kerta Varnikų botaninį-zoologinį draustinį, salos ir pusiasalio rezervatą, Trakų urbanistinį draustinį, eina pietine Akmenos hidrografinio draustinio riba, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį. |
|
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Pietvakarinė Galvės ež, pakrantė prie jachtklubo (Galvės ež. su pilimi ir Trakų siluetu panorama). (9)* 2. Galvės ež. pakrantė priešais salos pilį Trakuose (Galvės ež. su salos pilimi panorama). (1) 3. Pietinės Bitiškių ež. pakrantės šlaitas (vaizdingo ež. duburio su būdingu Trakų ežeryno kraštovaizdžiu panorama). (18) 4. Daniliškių piliakalnis (Kudrionių kraštovaizdžio panorama). (17) |
|
| II. PAŽINTINIAI |
||
| 1. Takas aplink Lukos ežerą |
||
| Danga/plotis(m) |
kieta/1,5-2 |
|
| Ilgis (km) |
8,0 |
|
| Trasa |
Takas eina Trakų urbanistinio draustinio pakraščiu (vakarine Lukos ež. pakrante), Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pakraščiu (rytine Lukos ež. pakrante). |
|
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Aukšti Lukos ež. vakarinės pakrantės šlaitai Trakų mieste (pietinės miesto dalies ir jo apylinkių panorama.(10) 2. Lukos ež. rytinės pakrantės šlaitas Ostruvkoje (pietinės Trakų miesto dalies su dominuojančiu bažnyčios pastatu panorama).(11)
|
|
| 2. Rėkalnis–Žydiškės (atšaka į Užutrakio parką, žiedas aplink Šulininkų ežerą) |
||
| Danga/plotis(m) |
kieta/1,5-2 |
(atšakos į Užutrakio parką – kieta/2; žiedo aplink Šulininkų ež. – grunto/1,5) |
| Ilgis (km) |
9,0 |
(atšakos į Užutrakio parką – 1,0) (žiedo aplink Šulininkų ež. – 3,5) (viso tako -13,5) |
| Trasa |
Takas eina rytine Akmenos hidrografinio draustinio riba, šiaurine Galvės ež. pakrante bei šiaurine Skaisčio ež. pakrante. Žiedinė atkarpa aplink Šulininkų, Dydiškių, Apvaluko ež. bei atšaka į Užutrakio dvaro ansamblį. |
|
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Kalva prie kelio Trakai-Vievis Galvės ež. šiaurės vakarinėje pakrantėje (vaizdinga Galvės ež. apylinkių su Trakų miesto siluetu panorama).(4) 2. Aukšti vakariniai Skaisčio ež. šlaitai šalia Užutrakio parko (vaizdinga Skaisčio ež. ir agroūkinių apylinkių panorama).(8) 3. Aukštuma šiaurinėje Skaisčio ež. pakrantėje tarp Skaisčio ir Birvos ež, (vaizdinga agroūkinio kraštovaizdžio panorama).(15) 4. Aukštas šlaitas rytinėje Skaisčio ež. pakrantėje, Žydiškių kaimo apylinkėse (Skaisčio ež. su Žydiškių kaimu panorama).(14) 5. Užutrakio parkas (vaizdinga Galvės ež. ir Trakų miesto panorama).(6) |
|
| 3. Rėkalnis–Daniliškių piliakalnis (atšaka iki aukščiausios TINP kalvos) |
||
| Danga/plotis(m) |
kieta/1,5-2 |
(atšakos – kieta/1,5-2) |
| Ilgis (km) |
8,0 |
(atšakos – 4,5) |
| Trasa |
Takas eina rytine bei šiaurine Akmenos ež. pakrante, hidrografinio draustinio ribomis, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį. |
|
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Aukštuma siaurinėje Akmenos ež. pakrantėje (vaizdinga Akmenos ež. duburio panorama). (21) 2. Daniliškių piliakalnis (Kudrionių kraštovaizdžio panorama).(17) 3. Aukščiausia parko kalva šiaurės vakariniame TINP pakraštyje (TINP apylinkių panorama).(24) |
|
| III. SPECIALŪS PAŽINTINIAI PĖSČIŲJŲ (MOKOMIEJI) TAKAI |
||
| 1. Rėkalnis–Bražuolės piliakalnis |
||
| Danga/plotis(m) |
kieta/1,5-2 |
|
| Ilgis (km) |
4,5 |
|
| Trasa |
Takas eina rytine, šiaurės rytine Akmenos ežero pakrante, hidrografinio draustinio riba, Bražuolės hidrografinio draustinio vakarine riba pro Bražuolės piliakalnį, kerta Bražuolės hidrografinį draustinį, eina šiaurės vakarine Galvės hidrografinio draustinio riba. |
|
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Bražuolės piliakalnis (Bražuolės hidrografinio draustinio panorama).(16) 2. Kalva prie kelio Trakai–Vievis Galvės ež. šiaurės vakarinėje pakrantėje (vaizdinga Galvės ež. apylinkių su Trakų pilimi bei miestu panorama).(4) |
|
| 2. Po Plomėnų ornitologinį draustinį |
||
| Danga/plotis(m) |
grunto/0,8-1,5 |
|
| Ilgis (km) |
7,5 |
|
| Trasa |
Takas pro Plomėnų ež., Plomėnų pelkes |
|
| Apžvalgos aikštelė |
„Kibininės“ kalnas Trakuose (Trakų senamiesčio su ežeru ir salos pilimi panorama).(2) |
|
| 3. Per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį (Trakų geležinkelio stotis–Žydiškės) |
||
| Danga/plotis(m) |
grunto/0,8-1,5 |
|
| Ilgis (km) |
5,0 |
|
| Trasa |
Takas per Varnikėlių–Serapiniškių kaimo architektūros draustinį, Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pelkes, Varnikų mišką. |
|
| Kitos apžvalgos aikštelės: 1. Galvės ež. pakrantė Rėkalnio miško parke netoli automobilių stovėjimo aikštelės (vaizdinga Galvės ežero su salos pilimi ir Trakų miesto panorama).(3) 2. Aukštuma šiaurės rytinėje Galvės ež. pakrantėje (ypač vaizdinga viso Galvės ežero duburio ir Trakų pilies miesto panorama).(7) 3. Gūbrys tarp Gilužio ir Babruko ež. Trakų mieste (naujosios Trakų miesto dalies miesto dalies su vaizdinga gamtine aplinka panorama). (12) 4. Aukštuma Varnikų kaimo apylinkėse prie kelio į „Žalgirio“ irklavimo bazę (vaizdingų agroparkinių Trakų apylinkių, atspindinčių kraštovaizdžio įvairovę su Varnikų botaniniu-zoologiniu draustiniu, panorama). (13) 5. Jogėliškės keiminė plokščiakalvė (vaizdingo ir būdingo TINP agroparkinio kraštovaizdžio panorama). (19) 6. Vakarinės Akmenos ež. pakrantė Varatniškėse (vaizdinga Akmenos ežero duburio panorama). (20) 7. Senųjų Trakų piliavietė (Senųjų Trakų piliavietės istorinė aplinkos panorama). (23)
Apžvalgos aikštelė įrengiama plaukiojantiems po Galvės ežerą: 1. Kalva Totoriškių kaime (vaizdinga Galvės ež. ir Trakų miesto panorama). (5) |
||
______________
ĮRENGTINI PAPLŪDIMIAI
2 priedas
| Eil. Nr. |
Vietovė |
Pakrantės ilgis/ plotas (m/ha) |
Orientacinis talpumas (žm.) |
| 1. |
Vakarinė Totoriškių ežero pakrantė Trakų mieste |
400/1,2 |
200–250 |
| 2. |
Rytinė Skaisčio ežero pakrantė ties Žydiškių kaimu |
500/1,5 |
250–300 |
| 3. |
Rytinė Akmenos ežero pakrantė |
600/1,8 |
300–350 |
| 4. |
Šiaurinė Bitiškių ežero pakrantė ties Kudrionių poilsio kompleksu |
400/1,2 |
200–250 |
| Iš viso: |
1900/5,7 |
950–1150 |
|
Pastaba: 1. Ežerų paplūdimiams įrengti vidutiniškai reikalinga 30 m pločio pakrantės juosta. Visiems numatytiems TINP paplūdimiams įrengti reikės apie 5,7–6,0 ha žemės. Planavimo schemoje (brėžinyje) paplūdimiai pažymėti indeksu Ppl; jų numeriai atitinka lentelės numerius.
______________
POILSIO ĮSTAIGOS IR JŲ NAUDOJIMAS
3 priedas
| Likviduotinos poilsio įstaigos |
|
| Poilsio įstaiga, jos priklausomybė |
Nakvynės vietų sk. |
| 1. „Nemuno“ irklavimo bazė*, priklausanti Kūno kultūros ir sporto departamentui |
(be nakvynės) |
| 2. Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai |
(be nakvynės) |
| 3. Buvęs Trakų rajono BGK kempingas |
- |
| 4. Poilsio namai, priklausantys Lentvario „Kaitros“ fabrikui |
24/24* |
* Esamas „Nemuno“ irklavimo bazės pastatas galėtų būti pertvarkytas į paslaugų poilsiautojams centrą.
** Šias poilsio įstaigas galima privatizuoti nukėlimui.
Rekonstruotinos poilsio įstaigos, kurias tikslinga panaudoti TINP rekreacinei programai įgyvendinti
| Poilsio įstaiga, jos priklausomybė |
Nakvynės vietų sk. |
Siūloma paskirtis |
| 1. „Žalgirio“ irklavimo bazė, priklausanti „Žalgirio“ tarybai |
130/130 |
Buriavimo ir vandens sporto bazė. Panaikinama esama akademinio irklavimo trasa |
| 2. Buvusi pionierių stovykla „Liepsnelė“, žinybinė |
325/150 |
Rekonstruoti, sujungiant jų veiklos profilį su „Žalgirio“ buriavimo ir vandens sporto baze |
| 3. AB „Slėnis“ |
280/280 |
Autokempingas. Restauruojami buvusio dvaro pastatai |
| 4. Turistinė bazė Užutrakyje, priklausanti Pramonės ir prekybos ministerijai |
510/100 |
Viešbučių-konferencijų kompleksas |
| 5. „Puntuko“ projektavimo ir konstravimo biuro poilsio namai, žinybiniai |
50/200 |
Kempingas |
| 6. Poilsio namai Žydiškėse, priklausantys Vilniaus universitetui |
60/60 |
Jaunimo poilsio namai |
| 7. Poilsio namai prie Skaisčio ež., priklausantys rajono valdybai |
44/44 |
Ekskursijų nakvynės bazė |
| 8. Poilsio bazė, priklausanti Vilniaus kojinių trikotažo gamyklai „Sparta“ |
12/12 |
Ekskursijų nakvynės bazė |
| 9. Poilsio nameliai prie Sasonės ež., žinybiniai |
12/12 |
Užeiga turistams |
| 10. Varatniškių fermos, priklausančios Varatniškių ž. ū. bendrovei |
- |
Kempingas |
| 11. Ostruvkos fermos, priklausančios Senųjų Trakų ž. ū. bendrovei |
- |
Motelis |
| 12. Palivarkas, priklausantis Kariotiškių ž. ū. bendrovei |
- |
Parko lankytojų aptarnavimo įstaiga. Pagal paminklotvarkos sąlygas atkuriamas buvęs vaizdas |
| 13. Profilaktoriumas Kudrionyse, priklausantis „Plastos“ gamyklai |
296/240 |
Šeimyninis poilsis ir gydymas |
| 14. Poilsio namai ir valčių baze, priklausanti radijo ir TV centrui |
10/10 |
Nekeičiama funkcija |
| 15. Sporto bazė, priklausanti VRM |
120/120 |
Nekeičiama funkcija |
* Kairysis skaičius – vietų skaičius vasarą,
dešinysis skaičius – vietų skaičius žiemą.
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.