2.1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys darbus, privalo statybos procese laikytis šios želdinių apsaugos režimo ir tvarkos:
2.1.1. Nuimti nuo užstatomo sklypo dalies augalinės žemės sluoksnį ir saugoti žemę tam tikslui skirtose vietose, panaudojant ją sklypo sutvarkymo bei želdinimo darbams.
2.1.2. Saugoti statybos teritorijoje esamus želdinius, jeigu juos kirsti (persodinti) nėra numatyta projekte.
2.1.3. Neplukti ir neardyti augalinės žemės paviršių po medžiais ir krūmais arčiau kaip 4 m nuo medžių lajų projekcijų važinėjant transporto priemonėmis, sandėliuojant medžiagas bei įrenginius, statant įvairios paskirties laikinus statinius.
2.1.4. Jeigu darbo metu reikia vaikščioti arti saugomų želdinių – įrengti medinius lieptus ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžio kamieno.
2.1.5. Laistyti želdinius sausrų metu.
2.1.6. Prieš statybos pradžią išpurenti ir patręšti mineralinėmis trąšomis po medžių lajomis žemę, kad pagerėtų jų augimo sąlygos per nepalankų statybos laikotarpį.
2.1.7. Per trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per mėnesį užpilti pagal projektą padarytas iškasas.
2.1.8. Pavienius medžius statybos zonoje iki darbų pradžios aptverti mediniais skydais arba lentomis. Aptvaras turi būti 1,8–2 m aukščio trikampis, jo kraštinės ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno, o kampuose įkalti kuolai ne sekliau kaip 0,5 m. Medžių ir krūmų grupės bei jų eilės atitveriamos ištisiniu apvadu ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų.
2.1.9. Natūralų grunto altitudžių po medžių lajomis pakeitimą, užpilant ar atkasant medžio šaknų sistemą, numato teritorijos vertikalinio planavimo projektas, kuris turi būti suderintas su miesto (rajono) architektūros ir aplinkos apsaugos tarnybų specialistais.
2.1.10. Jeigu žemės darbų metu pažeidžiama medžio šaknų sistema, jo vainikas gali būti išretintas pagal vietos komunalinės tarnybos nurodymus.
2.1.11. Kai teritorijos vertikalinio planavimo projekte numatyta pažeminti sklypo paviršiaus altitudę ir žemės darbai vykdomi už saugotinų medžių vainikų projekcijos ribų, medžio šaknų sistemos užimamas plotas gali būti sumažintas ir tuo atveju būtina įrengti šaknų apsaugos priemones.
2.1.12. Kasant gruntą laikomasi statybos normose ir taisyklėse nustatytų šių minimalių atstumų:
nuo medžio kamieno iki iškasos krašto – 2 m, o krūmų – 1 m; tranšėjų stačios sienutės ties medžiais ir krūmais biriame ir šlapiame grunte tvirtinamos statramsčiais.
2.1.13. Kelius (apvažiavimus) tiesti projektuose numatytomis trasomis, o medžius ir krūmus, esančius arčiau kaip per 5 m nuo važiuojamosios dalies krašto, atitvarais.
2.2. Baigus statybos darbus, privaloma:
2.2.1. Išvežti iš teritorijos statybines atliekas, šiukšles ir nereikalingą gruntą.
2.2.2. Kartu su pastatytu, rekonstruotu ar suremontuotu objektu sutvarkyti teritoriją ir pasodinti numatytus želdinius.
Kai objektas priimamas naudoti želdinimui nepalankiu metų laiku ir dėl to šie darbai negali būti vykdomi, jie turi būti užbaigti per artimiausio želdinimo sezoną. Darbus priima komisija, kurioje dalyvauja vietos aplinkos apsaugos tarnybos ir želdinius prižiūrinčios tarnybos atstovai.
3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, nesilaikantys šių Taisyklių reikalavimų statybos teritorijose ir savavališkai nukirtę ar kitaip sunaikinę saugotinus medžius, jų grupes ar krūmus turi atlyginti padarytus nuostolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 455 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miškų fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų apsaugos, jiems padarytos žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo“ nustatyta tvarka.
