Lietuvos Respublikos Seimo statutas

                      Redaguota:1994.02.01.

         Pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;

 

 

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

                            STATUTAS

 

                  1993 m. spalio 14 d. Nr.I-276

               

                             Vilnius

 

 

                            VII DALIS

 

                    SEIMO PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA

 

   28 skirsnis. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų

                       atskaitomybė Seimui

 

     242 straipsnis.  Per 2  darbo dienas  po kiekvieno  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  posėdžio   Seimo   kancleriui turi  būti

perduotas jo nustatytas Vyriausybės priimtų nutarimų ir potvarkių

kopijų skaičius.  Kancleris juos  išdalina visiems  komitetams ir

frakcijoms.

 

     243 straipsnis.  Seimo reikalavimu  Vyriausybė arba  atskiri

ministrai turi  atsiskaityti Seime  už savo veiklą.Tai taikoma ir

kitų valstybės   institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba

kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.

     Pakviestieji atsako  į Seimo  narių klausimus, pateikia kitą

informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.

     Sudarant Seimo   savaitės   darbų  programą nustatoma, kurie

valstybės institucijų   vadovai tą  savaitę atsakys į Seimo narių

klausimus ar paklausimus.

 

     244  straipsnis.  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nariai

Seimo sesijos  metu paprastai  kartą per  savaitę  vieną  valandą

atsakinėja  į   Seimo  narių   klausimus,  kurie   per   posėdžių

sekretoriatą pateikiami  ne vėliau  kaip prieš 2 darbo dienas iki

posėdžio. Numatomų   atsakyti klausimų  sąrašą ir jų eilę nustato

Seimo Pirmininkas  ir prieš   posėdį   perduoda  išdalyti   Seimo

nariams.

     Jei lieka  laiko, Seimo nariai gali posėdyje dalyvaujantiems

Vyriausybės nariams užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu.

 

     246 straipsnis. Seimo sesijos metu, ne rečiau kaip kartą per

mėnesį,   Vyriausybės valandos   metu  į   Seimo narių  iš anksto

pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės kontrolierius ir kiti

valstybės institucijų  vadovai, kuriuos  skiria Seimas arba kurių

paskyrimui    reikalingas  Seimo  pritarimas,  išskyrus  teismus.

Klausimų pateikimo  ir registravimo  tvarka tokia,  kaip nurodyta

244 straipsnyje.

     Jei lieka  laiko, Seimo  nariai posėdyje  gali užduoti šiems

pareigūnams kitų klausimų raštu ir žodžiu.

 

     247 straipsnis. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat

teisėjai negali  būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti,

negali būti  kitaip suvaržyta  jų   laisvė be  išankstinio  Seimo

sutikimo, o   tarp  Seimo  sesijų  -  be išankstinio  Respublikos

Prezidento sutikimo.

     Jeigu  yra   Lietuvos  Respublikos   generalinio   prokuroro

teikimas dėl  Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo

baudžiamojon atsakomybėn,   sudaroma tyrimo komisija ir atliekami

kiti veiksmai pagal šio statuto 147 ir 148 straipsnius.

 

                    29 skirsnis. Paklausimai

 

     248 straipsnis.  Su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu

kreipiasi į   Vyriausybės  narį  ar  kitą  valstybės institucijos

vadovą, kurį  skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo

pritarimas, išskyrus  teismus, reikalaudami  pateikti informaciją

apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.

     Paklausimu laikomas  tik toks  valstybinės  ar  visuomeninės

reikšmės klausimas,  dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į

valstybės institucijas,  tačiau, jų  nuomone, jis nebuvo tinkamai

išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti

laikomas ir   toks klausimas,  kurio  valstybinį  ar  visuomeninį

reikšmingumą pripažįsta  Seimas,  Seimo  valdyba  ar  kuris  nors

komitetas, frakcija.

 

     249 straipsnis.  Paklausimo teikėjas  turi nurodyti konkretų

pareigūną, į  kurį jis  kreipiasi, ir  kokio atsakymo - žodžiu ar

raštu   -    laukia.  Jeigu  kaip  atsakyti nenurodyta, atsakymas

pateikiamas raštu,  išdalinamas komitetams ir frakcijoms, o Seimo

posėdyje nenagrinėjamas.

     Paklausimus užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda

kancleriui, kuris  apie tai  praneša Seimui ir paklausimą įteikia

atitinkamam pareigūnui.

     Paklausimo    teikėjas  turi  teisę  bet  kuriuo  metu  savo

paklausimą atšaukti.

 

     250 straipsnis.  Atsakymo į paklausimą raštu terminas negali

viršyti 2  savaičių, o sesijos metu jo nagrinėjimo Seimo posėdyje

- 3 savaičių nuo jo pateikimo adresatui dienos.

     Jeigu pareigūnas,  kuriam  pateiktas  paklausimas,    negali

nustatytu laiku  atsakyti, jis  privalo tai  raštu   motyvuoti ir

pasiūlyti savo terminą, bet ne vėlesnį kaip iki sesijos pabaigos.

Tačiau jeigu   paklausimo  teikėjai  su šiais motyvais nesutinka,

paklausimo svarstymas turi būti surengtas numatytu laiku.

 

     251 straipsnis. Paklausimai Seimo posėdžiuose nagrinėjami ne

rečiau kaip  du kartus per mėnesį sesijos metu.  Jeigu paklausimo

svarstymo Seimo  posėdyje reikalauja  ne mažiau  kaip  1/5  Seimo

narių, tai paklausimas svarstomas privalomai.

     Paklausimų sąrašas  pateikiamas Seimo nariams ne vėliau kaip

prieš vieną dieną iki jų nagrinėjimo.

     Nagrinėjant paklausimą,  turi dalyvauti  jo  teikėjai  (bent

vienas  jų   atstovas).  Kai   paklausimo  teikėjas      posėdyje

nedalyvauja,  paklausimo nagrinėjimas       atidedamas       arba

anuliuojamas, jeigu   teikėjas   nedalyvauja  apie tai  iš anksto

nepranešęs.

     Paklausimo teikėjas  negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame

svarstomas jo paklausimas.

 

     252 straipsnis.  Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia

tvarka:

     1) paklausimo teikėjo pasisakymas (iki 5 minučių);

     2) pareigūno,  kuriam pateiktas  paklausimas, atsakymas (iki

15 minučių);

     3) diskusija,  jeigu jos  reikalauja kuris  nors  komitetas,

frakcija.  Diskusijoje   žodis  paprastai   suteikiamas  paeiliui

pritariantiems ir  nepritariantiems atsakymui  į paklausimą Seimo

nariams. Jeigu  Seimas nenutaria   diskusijos pratęsti, leidžiama

pasisakyti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams.

     Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą,

jie gali  pateikti Seimui  svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas

įvertina atsakymą, projektą.

 

 

30 skirsnis. Seimo pareigūnų ir kitų valstybės institucijų vadovų

                           atšaukimas

 

     253 straipsnis.  Pasiūlymas atšaukti  Seimo  pareigūną    ar

valstybės   institucijos vadovą,  kurį  skiria  Seimas,  išskyrus

Konstitucijoje numatytus   apkaltos  proceso  atvejus,  turi būti

svarstomas,   kai  tą  motyvuotu  raštu  pateikia  Seimo valdyba,

komitetas, ar  ne mažiau  kaip 1/5  Seimo narių. Komitetas negali

siūlyti atšaukti kito  komiteto pirmininką.

     Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko

atšaukimo   tvarką nustato  šių  valstybės  institucijų    veiklą

reglamentuojantys įstatymai.

          Straipsnio pakeitimai:  1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,

Nr.4-55;

 

     254  straipsnis.   Pareiškimas  dėl   kurio  nors  pareigūno

atšaukimo įteikiamas  Seimo Pirmininkui,  o dėl paties Pirmininko

atšaukimo -   Seimo  kancleriui. Toks   pareiškimas  turi    būti

paskelbtas artimiausiame Seimo  posėdyje.

     Tie  patys   Seimo  nariai   negali  vienos   sesijos   metu

pakartotinai reikalauti atšaukti tą patį pareigūną.

 

     255 straipsnis. Seimo pareigūnas, dėl kurio atšaukimo vyksta

diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

     Diskusijose dėl  Seimo pareigūno  ar valstybės  institucijos

vadovo   atšaukimo    pirmiausia  pasisako atšaukimo  iniciatorių

atstovas (iki   10 minučių),  po to  -pareigūnas, kurio atšaukimo

klausimas yra  svarstomas (iki 30 minučių).  Pastarajam  skiriama

dar iki  30 minučių  atsakyti   į  klausimus.  Toliau  diskusijos

tęsiamos bendra tvarka.

 

     256 straipsnis.  Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės

institucijų vadovų  atšaukimo priimamas  slaptu balsavimu daugiau

kaip  pusės   visų  Seimo   narių  balsų  dauguma.  31  skirsnis.

Interpeliacijos ir nepasitikėjimas Vyriausybe

 

     257 straipsnis. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių

grupė  gali  pateikti  interpeliaciją  Ministrui  Pirmininkui  ar

ministrui,  reikalaudama   paaiškinti   šių   pareigūnų   priimtų

sprendimų   motyvus ir  tolesnės veiklos  kryptis   tam   tikrais

Vyriausybės politikos aspektais.

     Po     interpeliacijos  įteikimo   Seimo  kancleriui,  kuris

nedelsdamas ją  užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės

nariui, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

     Ta  pati  Seimo  narių  grupė  negali  vienos  sesijos  metu

pakartotinai pateikti  interpeliaciją  tam  pačiam    Vyriausybės

nariui.

 

     258   straipsnis. Gavęs  interpeliaciją,  Vyriausybės  narys

privalo ne  vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui

raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

     Gavęs atsakymą   į interpeliaciją,  sesijos metu Seimas turi

jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

 

     259 straipsnis.  Interpeliacija Seimo  posėdyje  nagrinėjama

šia tvarka:

     1) interpeliacijos  pateikėjų atstovo   pasisakymas  (iki 10

minučių);

     2) interpeliaciją  gavusio   pareigūno atsakymas  (iki    30

minučių);

     3) interpeliaciją  gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių

klausimus (iki 30 minučių);

     4) diskusija,  kurioje žodis  paprastai suteikiamas paeiliui

pritariantiems ir   nepritariantiems   atsakymui į interpeliaciją

Seimo nariams;

     5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;

     6) redakcinės  komisijos  rezoliucijos  dėl  interpeliacijos

projektui parengti  sudarymas pagal  šio statuto   63  straipsnio

reikalavimus. Ne  mažiau kaip  1/3 komisijos  narių turi sudaryti

interpeliacijos pateikėjai.

 

     260 straipsnis.  Rezoliucijos dėl  interpeliacijos projektas

turi būti   pateiktas  Seimui   apsvarstyti ne  vėliau kaip  kitą

posėdžių dieną.   Rezoliucijos dėl  interpeliacijos projekte gali

būti pareikštas   Seimo   pritarimas  arba nepritarimas  Ministro

Pirmininko ar ministro atsakymui.

     Jeigu  rezoliucijos  projekte  pareikštas    nepasitikėjimas

Ministru Pirmininku  ar ministru, tai ji gali būti priimta slaptu

balsavimu daugiau   kaip  pusės   visų Seimo narių balsų dauguma.

Jeigu tokia  rezoliucija priimama,  visa Vyriausybė ar ministras,

kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

 

     260-1 straipsnis.  Seimo sesijos   metu ne  mažesnė kaip 1/5

Seimo narių   grupė  gali  pateikti  motyvuoto  nutarimo, kuriame

reiškiamas nepasitikėjimas   Vyriausybe, projektą. Toks  nutarimo

projektas nagrinėjamas   taip pat  kaip interpeliacija  Ministrui

Pirmininkui.

 

 

     32 skirsnis.Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos

 

     261 straipsnis.  Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos

sudaromos kontroliuoti,  kaip vykdomi  Seimo sprendimai, surinkti

ir Seimui  pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai

problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais  šiame

statute numatytais atvejais.

 

     262 straipsnis.   Iniciatyvą sudaryti  kontrolės arba tyrimo

laikinąsias   komisijas   teisę  turi  Seimo  valdyba, komitetai,

frakcijos, jeigu   tam tikrais  atvejais šiame statute nenumatyta

kitaip. Iniciatoriai  turi pateikti Seimui nutarimo dėl kontrolės

arba tyrimo   laikinosios  komisijos sudarymo  projektą,  kuriame

nurodomas   komisijos   sudarymo tikslas,   uždaviniai   ir   jos

įgaliojimai.

     Apie iniciatyvą  sudaryti kontrolės  arba  tyrimo  laikinąją

komisiją Seimo   Pirmininkas  turi pranešti  Lietuvos Respublikos

generaliniam   prokurorui  ir,  jei  reikia,  Vyriausybei.  Jeigu

generalinis prokuroras  raštu praneša, kad pagal faktus, lėmusius

komisijos sudarymo  iniciatyvą, iškelta  baudžiamoji byla,  tokia

komisija nesudaroma,  o jeigu  ji jau sudaryta,  jos veikla Seimo

sprendimu  turi būti nutraukta.

 

     263 straipsnis.  Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos

šio statuto   63 straipsnyje  nustatyta  tvarka sudaromos  iš  ne

mažiau kaip   4 narių  ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria

Seimas.

     Komisija   darbui    gali   pasitelkti   atitinkamų   sričių

specialistų.

     Kontrolės arba  tyrimo laikinųjų komisijų darbo trukmė - iki

6 mėnesių.

 

     264 straipsnis.  Kontrolės arba  tyrimo  laikinųjų  komisijų

posėdžiai uždari  visiems asmenims,  išskyrus kviestuosius, kurių

sąrašas sudaromas  pagal komisijos  narių pageidavimus. Komisijos

darbo metu surinkti duomenys ir išvados neskelbiamos.

     Kontrolės arba  tyrimo laikinosios  komisijos  turi    teisę

išreikalauti,  kad  įmonės,  įstaigos,  organizacijos    pateiktų

reikiamus duomenis apie savo veiklą, teisėtvarkos ir prokuratūros

darbuotojai pateiktų  dokumentus bei  duotų parodymus  ir kad bet

kuris Lietuvos Respublikos pilietis duotų parodymus.

 

     265 straipsnis.  Kontrolės arba  tyrimo laikinoji  komisija,

atlikusi pavestą  darbą,  surinktus  ir  apibendrintus  duomenis,

gautas išvadas ir parengtą rezoliucijos projektą pateikia Seimui.

     Dėl kontrolės  arba tyrimo  laikinosios komisijos  nagrinėto

klausimo Seimo   posėdyje  priimama   rezoliucija. Joje gali būti

pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės

institucijos vadovu,   kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucinio

Teismo, Aukščiausiojo   Teismo  ir  kitų  teismų  teisėjus,  arba

teikiamos išvados   dėl  siūlomo apkaltos proceso. Nepasitikėjimo

atveju rezoliucijai  priimti taikomi  šio statuto   256   ar  260

straipsnių     reikalavimai.  33   skirsnis.  Valstybės  biudžeto

apyskaitos kontrolė

 

     266  straipsnis.   Valstybės   biudžeto   vykdymo   bendrąją

nuolatinę kontrolę  atlieka Biudžeto  ir finansų  komitetas. Kiti

Seimo komitetai  gali kontroliuoti,  kaip vykdomi jų kompetenciją

atitinkantys biudžeto straipsniai.

     Kaip vykdomas  valstybės biudžetas, Seimo posėdyje svarstoma

ne rečiau  kaip vieną  kartą per  6 mėnesius.  Tokiam  svarstymui

Vyriausybė ir valstybės kontrolierius pateikia valstybės biudžeto

vykdymo apyskaitą.  Kaip vykdomas biudžetas, komitetų posėdžiuose

svarstoma ne mažiau kaip 3 kartus per jo vykdymo laiką.

 

     267 straipsnis.  Vyriausybė parengia  ir iki  kovo 31 dienos

pateikia Seimo  Pirmininkui praėjusiųjų  metų valstybės  biudžeto

įvykdymo  apyskaitą.   Taip  pat   iki   šios   datos   valstybės

kontrolierius   turi   pateikti  Seimo   kancleriui pažymą   apie

valstybės biudžeto įvykdymą.

     Seimo kancleris  per 2  darbo   dienas   šios  apyskaitos ir

valstybės kontrolieriaus  pažymos nuorašus  pateikia Biudžeto  ir

finansų  komitetui, kitiems komitetams bei frakcijoms.

     Artimiausiame   Seimo   posėdyje   išklausomas   Vyriausybės

pranešimas apie   valstybės biudžeto  įvykdymo  apyskaitą. Per  3

savaites po  šio pranešimo komitetai apsvarsto valstybės biudžeto

įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

 

     268  straipsnis.   Ne  vėliau  kaip  iki  gegužės  1  dienos

valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita turi būti apsvarstyta Seimo

posėdyje.

     Posėdyje   išklausomas    Biudžeto   ir   finansų   komiteto

pranešimas, kitų  komitetų išvados.  Po diskusijų priimamas Seimo

nutarimas dėl valstybės biudžeto įvykdymo.

 

     269  straipsnis.   Jei  apyskaita   nepatvirtinama,   Seimas

sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo atstatymo. Tam

parengiama atitinkama   rezoliucija ir gali būti  balsuojama  dėl

nepasitikėjimo   Vyriausybe    ar  jos nariais  šio  statuto  260

straipsnyje nustatyta tvarka.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS             ČESLOVAS JURŠĖNAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_