Lietuvos Respublikos Seimo statutas

     Redaguota: 1994.01.31.

     Pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;

 

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

                         S T A T U T A S

 

                   1993 m. spalio 5 d. Nr.I-259

                             Vilnius

 

                            VI DALIS

 

           PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS IR TVIRTINIMAS

 

        17 skirsnis. Seimo valdybos narių rinkimo tvarka

 

     149 straipsnis.  Seimo valdybos  nariai renkami  iš    Seimo

narių pirmojoje Seimo  sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.

     Bet kuriam  iš valdybos  narių  atsistatydinus,  mirus  arba

Seimui jį  atšaukus,  taip  pat  išrinkus  ar  paskyrus  į  kitas

pareigas, naujo   valdybos  nario  rinkimai  jo  pareigoms užimti

rengiami artimiausiame  Seimo  posėdyje  šiame  statute  numatyta

tvarka.

 

     150 straipsnis.  Seimo  Pirmininkas  renkamas  pirmajame  po

rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu.

     Kandidatus į   Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu

gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

          Straipsnio pakeitimai:1-364;  1994.01.11.; Žin.,  1994,

Nr.4-55;

 

     151 straipsnis. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų ir

kanclerio   pareigas   siūlo  Seimo Pirmininkas.  Šie  pareigūnai

renkami slaptu balsavimu.

 

     155 straipsnis. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas

yra pasiūlyti,  visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka

balotiruotis.

     Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių,

o kandidatui  į Seimo   Pirmininko  pareigas - iki pusės valandos

pasisakyti ir  tiek pat  laiko atsakyti  į klausimus.  Po to, jei

Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

 

     157 straipsnis.  Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.

Jeigu renkamų  kandidatų į  tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau

negu   reikia   išrinkti,  balsuojama biuleteniais  su  kandidatų

sąrašu.

 

     158 straipsnis. Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu už

kandidatą balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo

narių,    išskyrus     šiame    skirsnyje numatytus pakartotinius

balsavimus, kai   išrinktu laikomas kandidatas,  gavęs  santykinę

balsų daugumą,   tačiau šiuo atveju posėdyje  turi  dalyvauti  ne

mažiau kaip pusė visų  Seimo narių.

     Jeigu nė  vienas iš  kandidatų negauna    reikiamos    balsų

daugumos arba  negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti,

nes   jie    surenka  po   lygiai  balsų,  rengiamas pakartotinis

balsavimas.

 

     159 straipsnis.  Kai    renkama  į  vieną  laisvą  vietą,  o

kandidatų yra daugiau negu du, į kitą balsavimo turą patenka visi

pirmajame  ture   dalyvavę   kandidatai,   išskyrus   surinkusįjį

mažiausiai   balsų.   Jeigu  keli  kandidatai gavo po  lygiai  ir

mažiausiai balsų,  o už  juos daugiau  balsų yra  surinkę bent du

kandidatai, visi  mažiausiai surinkusieji  į kitą turą nepatenka.

Priešingu atveju   kitam  turui lieka visi kandidatai.  Jeigu  po

tokio     pakartotinio  balsavimo  padėtis  nesikeičia,  rinkimai

atidedami kitai  dienai. Jeigu  kandidatai  lieka  du,  elgiamasi

taip, kaip nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje.

     Jeigu pakartotinai  balsuojant į  vieną laisvą vietą buvo du

kandidatai, išrinktu   laikomas daugiau  balsų gavęs Seimo narys.

Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną,

o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

 

     160 straipsnis. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų

vietų, o  kandidatų yra  daugiau negu  šių vietų,  į pakartotinio

balsavimo biuletenius  įrašomos visos   pasiūlytų, bet neišrinktų

kandidatų pavardės. Po pakartotinio balsavimo, išrinktais laikomi

daugiausiai balsų  gavusieji kandidatai.  Jeigu reikia,  rinkimai

kartojami kitą dieną.

 

  18 skirsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros ir Vyriausybės

                      programos svarstymas

 

     162 straipsnis.  Konstitucijoje numatytais  atvejais,  gavęs

Respublikos Prezidento   teikimą  dėl  naujo  Ministro Pirmininko

kandidatūros, Seimas   artimiausiame  posėdyje suteikia  galimybę

Respublikos   Prezidentui   pristatyti   pretendentą.   Klausimai

Respublikos    Prezidentui  po  to,  kai  jis  pristato  Ministro

Pirmininko kandidatūrą,     neužduodami. Respublikos  Prezidentui

pristačius kandidatūrą,  pretendentui suteikiamas  žodis (iki  30

minučių) ,  po kurio  jis atsako  į Seimo narių klausimus (iki 40

minučių).

     Po to  svarstyti Ministro  Pirmininko kandidatūrą perduodama

Seimo frakcijoms.  Frakcijos turi  teisę su pretendentu suderintu

laiku pakviesti  jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų.

     Frakcijos turi  apsvarstyti Ministro  Pirmininko kandidatūrą

ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

 

     163 straipsnis.  Ne vėliau  kaip  per  5  darbo  dienas  nuo

Ministro Pirmininko  kandidatūros pristatymo, turi būti surengtas

kitas  Seimo   posėdis  sprendimui   dėl  pateiktos  kandidatūros

priimti.

     Šiame posėdyje  pirmiausia išklausomos  frakcijų išvados. Po

to rengiama  diskusija,   kurios    pabaigoje   suteikiamas žodis

pretendentui (iki  20 minučių),  taip pat  galimybė jam dar kartą

atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių).

     Pretendentui baigus  atsakinėti į  klausimus, balsuojama, ar

pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

     Respublikos   Prezidentas  turi  teisę  atšaukti  pristatytą

kandidatūrą bet   kuriuo metu  iki  balsavimo  dėl  pritarimo jai

pradžios.

 

     164   straipsnis.   Ministras   Pirmininkas,   gavęs   Seimo

pritarimą, ne  vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato

Seimui   savo    sudarytą  ir  Respublikos Prezidento patvirtintą

Vyriausybę ir   pateikia svarstyti  jos programą. Pristatymo metu

turi dalyvauti  naujai sudarytos  Vyriausybės nariai. Vyriausybės

programa Seimo   nariams turi būti išdalinta ne vėliau kaip likus

24 valandoms iki šio posėdžio.

      Aiškindamas   programą, Ministras  Pirmininkas gali kalbėti

iki 40   minučių.  Atsakymams  į  klausimus  iš  viso skiriama  1

valanda. Klausimai  gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui,

tiek bet kuriam iš ministrų.

 

     165 straipsnis.   Po pateikimo  Vyriausybės programą svarsto

Seimo frakcijos,   o   atskirus   jos   skyrius-atitinkami  Seimo

komitetai.

     Komitetai  ir   frakcijos  turi   teisę  pakviesti  Ministrą

Pirmininką  ar  ministrą  su  jais  suderintu  laiku  atsakyti  į

klausimus dėl Vyriausybės programos.

 

 

     Seimo komitetai  ir frakcijos  savo išvadas  dėl Vyriausybės

programos turi   parengti ne  vėliau kaip  per 10 dienų  nuo  jos

pateikimo.

 

     166 straipsnis.  Ne vėliau  kaip per  15 dienų nuo pateikimo

Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.

     Šiame posėdyje   pirmiausia  išklausoma komitetų ir frakcijų

išvadų. Po  to rengiama  diskusija, kurios pabaigoje  suteikiamas

žodis Ministrui   Pirmininkui  (iki    20  minučių),    taip  pat

galimybė jam  ir   ministrams dar   kartą  atsakyti į Seimo narių

klausimus (iš viso iki 1 valandos).

     Diskusijos dėl  Vyriausybės programos  gali būti  nutrauktos

daugiau kaip     pusės   balsavusiųjų Seimo  narių balsų dauguma.

Toks pasiūlymas  be   aptarimo  teikiamas  balsuoti,  jeigu    jį

paremia dar bent vienas Seimo narys.

     Kai  baigta  atsakinėti  į  klausimus,  Seimas  turi priimti

sprendimą   dėl   Vyriausybės  programos.   Sprendimo formuluotės

pateikiamos  komitetų  ir  frakcijų  išvadose. Jeigu  Vyriausybės

programai nepritarta  arba ji  grąžinta Vyriausybei  patobulinti,

nauja Vyriausybės    programos  redakcija    Seimui  turi    būti

pateikta per  10  dienų, o  jos svarstymo  procedūra kartojama iš

naujo 164, 165, 166 straipsniuose nustatyta tvarka.

 

     167 straipsnis.  Nauja Vyriausybė  gauna įgaliojimus veikti,

kai Seimas   posėdyje  dalyvaujančių  Seimo  narių balsų  dauguma

pritaria jos programai.

     Kai Seimas  du kartus  iš eilės  nepritaria naujai sudarytos

Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

 

     169 straipsnis.  Kai pasikeičia  daugiau kaip pusė ministrų,

Vyriausybė iš  naujo turi  gauti Seimo    įgaliojimus.  Priešingu

atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

     Įgaliojimams iš  naujo gauti  Ministras  Pirmininkas    turi

pristatyti naujai  paskirtus ministrus  ir  pateikti  Vyriausybės

programos pakeitimus,  jeigu jų buvo padaryta, ne vėliau kaip per

7     dienas  po  to,  kai  buvo  padarytas  paskutinis  ministrų

pakeitimas,   viršijantis  pusę  visų ministrų  skaičiaus,  Seimo

sesijos metu  arba per  7 pirmąsias  kitos Seimo  sesijos dienas,

jeigu toks pakeitimas buvo padarytas tarp sesijų.

     Pristatymo metu Seimo nariai gali užduoti klausimų Ministrui

Pirmininkui ir   naujai paskirtiems  ministrams (iš viso  iki  30

minučių).

     Jeigu   pateikiami    Vyriausybės   programos    pakeitimai,

svarstymas  tęsiamas   šio  statuto   165  ir  166  straipsniuose

nustatyta tvarka.  Priešingu atveju,  iš karto   po    pristatymo

rengiama diskusija, po kurios Seimas gali balsuoti dėl įgaliojimų

suteikimo arba  nutarti perduoti klausimą svarstyti komitetams ir

frakcijoms, bet   ne   ilgiau  kaip  7 dienas. Pastaruoju  atveju

diskusija rengiama   po  to, kai pateikiamos komitetų ir frakcijų

išvados, o  dėl   įgaliojimų  balsuojama  išklausius    papildomą

Ministro Pirmininko pasisakymą (iki 15 minučių).

 

 19 skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo ir

 Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymas ir skyrimas

 

     170  straipsnis.   Seimas  skiria  Konstitucinio  Teismo  ir

Aukščiausiojo Teismo  teisėjus bei  šių teismų  pirmininkus, taip

pat skiria  valstybės pareigūnus  ir skiria ar sudaro kolegialias

institucijas (in  corpore), kuriuos  numato Lietuvos  Respublikos

Konstitucija ir   įstatymai. Asmenis, kurie teikia  kandidatus  į

šias pareigas, nustato Konstitucija ir atitinkami įstatymai.

     Seimas  taip   pat  sprendžia,   ar   pritarti   Respublikos

Prezidento skiriamų  teisėjų   ir pareigūnų  kandidatūroms, jeigu

tai  numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

 

 

     171 straipsnis.  Kandidatus į   Seimo skiriamas  pareigas ar

pareigas,  į   kurias  skiriant  reikia  Seimo  pritarimo,  Seimo

posėdyje pristato     asmuo,   teikiantis   tas   kandidatūras ar

kolegialios institucijos (in corpore) sudėtį. Atskiram kandidatui

pristatyti skiriama   iki 10  minučių, o kolegialios institucijos

nariams   pristatyti  -  iki  20 minučių.  Kandidatų  biografijos

duomenys iki pristatymo turi būti išdalinti Seimo nariams.

     Apie Konstitucinio   Teismo ir  Aukščiausiojo Teismo teisėjų

kandidatūras turi  būti paskelbta  respublikiniuose laikraščiuose

ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime.

     Kandidatai, įskaitant ir kolegialių institucijų (in corpore)

sudarymo atvejus,   turi dalyvauti  Seimo  posėdyje, kuriame  jie

pristatomi.

     Kandidatams į   Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo

teisėjus, taip   pat kandidatams  į valstybės institucijų  vadovų

pareigas po pristatymo suteikiamas žodis (iki 10 minučių). Visais

atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus: iki 15

minučių skiriama  kiekvienam kandidatui į Konstitucinio Teismo ir

Aukščiausiojo   Teismo teisėjus  bei  kiekvienam  kitam  atskiram

kandidatui ir  iki 30 minučių - visiems kandidatams į kolegialias

institucijas.

 

     172 straipsnis.  Po pristatymo  kandidatūras  svarsto  Seimo

frakcijos ir  atitinkami komitetai,  taip pat Etikos ir procedūrų

komisija.

     Frakcijos, komitetai  bei Etikos  ir procedūrų komisija turi

teisę    su  kandidatais  suderintu laiku  pakviesti juos į  savo

posėdžius ir užduoti jiems klausimų.

     Išvadas dėl  kandidatūrų frakcijos,  komitetai bei Etikos ir

procedūrų komisija    turi  pateikti Seimui  ne vėliau kaip per 7

dienas nuo  kandidatūros pristatymo.

 

     173 straipsnis.  Ne vėliau  kaip per 10 dienų nuo pristatymo

teikiamos kandidatūros   turi  būti  apsvarstytos Seimo posėdyje.

Šiame posėdyje  turi dalyvauti  kandidatūras teikiantis  asmuo ir

kandidatai, įskaitant  ir kandidatus  į kolegialias  institucijas

(in corpore).

     Pirmiausia išklausomos   frakcijų,   komitetų  bei Etikos ir

procedūrų komisijos   išvados. Po  to rengiama  diskusija, kurios

pabaigoje kandidatams  ir kandidatūras teikiančiam asmeniui Seimo

nariai gali  užduoti klausimų (iki 20 minučių atskiram kandidatui

ir iki 30 minučių kolegialiai institucijai). Be to, kandidatams į

Konstitucinio   Teismo ir  Aukščiausiojo    Teismo  teisėjus   ir

valstybės   institucijų vadovų   pareigas   prieš  klausimus  dar

suteikiamas žodis pasisakyti (iki 10 minučių).

     Po to Seimas balsuoja dėl atitinkamų Konstitucinio Teismo ar

Aukščiausiojo   Teismo   teisėjų,   kitų   pareigūnų   paskyrimo,

kolegialios institucijos  (in corpore) paskyrimo ar sudarymo arba

pritarimo kandidatūrai, kurią skiria Respublikos Prezidentas.

 

     174  straipsnis.   Prieš  pradėdami   eiti  savo   pareigas,

Konstitucinio   Teismo  ir  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjai Seime

prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei

vykdyti teisingumą   tik pagal  įstatymus. Kiti  naujai  paskirti

valstybės pareigūnai   Seimo posėdyje viešai prisiekia,  jei  tai

numatyta tų   valstybės institucijų  veiklą  reglamentuojančiuose

įstatymuose.

 

     181  straipsnis.   Jeigu  valstybės   pareigūnas  ar  teismo

teisėjas   atšaukiamas,  atsistatydina  ar  dėl  kurių  nors kitų

priežasčių toliau   negali  eiti  pareigų, Seimo  sesijos metu ne

vėliau kaip   per  mėnesį  nuo  vakansijos  atsiradimo ar sesijos

pradžios į   šias pareigas  turi būti   paskirtas ar patvirtintas

kitas.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS             ČESLOVAS JURŠĖNAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_