Dėl katilų, kuriuose naudojamas organinis kuras, teršalų emisijos į atmosferą normavimo tvarkos pakeitimo

Teršalų emisijos į atmosferą iš garo ir vandens šildymo katilų kontrolei pagerinti, orientuojantis į Europos ekonominės Bendrijos ekologinius normatyvus,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti ir nuo 1993 m. birželio 1 d. įvesti teršalų didžiausių leistinų koncentracijų (mg/m³) normas garo ir vandens šildymo katilų dūmuose (priedas 1) ir šių normų taikymo tvarką (priedas 2).

2. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems garo ir vandens šildymo katilus, užtikrinti šio įsakymo 1 punkte nurodytų normų ir jų taikymo tvarkos laikymąsi.

3. Aplinkos apsaugos departamento Atmosferos valdybai ir regionų agentūroms pavesti šių normų laikymosi kontrolę.

4. Atmosferos valdybai iki 1993 m. balandžio 30 d. organizuoti instruktažą regionų agentūrų specialistams šių normų taikymo tvarkos klausimais.

5. Kanceliarijai iki 1993 m. balandžio 20 d. išsiųsti šio įsakymo, normų ir jų taikymo tvarkos nuorašus visoms ministerijoms, miestų, rajonų savivaldybėms ir aplinkos apsaugos agentūroms.

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                      E. VĖBRA

______________

1. Teršalų DLK (mg/m³) normos pakeičia didžiausius leistinus teršalų kontrolinius normatyvus (g/s) garo ir vandens šildymo katilams, kuriuose naudojamas dujinis, skystas ir kietas kuras.

2. Teršalų DLK (mg/m³) normos dūmuose neturi būti viršijamos visame katilo apkrovimų diapazone.

3. Naujiems pradedamiems eksploatuoti ir rekonstruojamiems katilams taikomos nuo 1996 01 01 galiojančios teršalų DLK normos.

4. Atsižvelgiant į lokalinį užterštumą naujiems, pradedamiems eksploatuoti arba rekonstruojamiems katilams gali būti nustatytos individualios teršalų DLK normos.

5. Vienu metu deginant dvi arba daugiau kuro rūšis taikomos didesnį suminį teršalų kiekį išskiriančio kuro normos.

6. Jeigu yra įrengtas bendras keliems katilams atmosferą teršiančių medžiagų valymo įrenginys, teršalų DLK normos nustatomos už valymo įrenginio, pagal didžiausio šiluminio našumo katilą.

7. Kietų dalelių, SO₂, CO, NO_x koncentracijos matuojamos pagal Aplinkos apsaugos departamento 1992 10 19 įsakymu Nr. 97 patvirtintą „Stacionarių atmosferos taršos šaltinių Valstybinės kontrolės instrukciją“.

8. Katilo šiluminis našumas (MW) nustatomas pagal formulę Q = B. Q nž, kur B – kuro sunaudojimas (kg/s, m³/s) nurodytas katilo registracijos arba derinimo dokumentuose, o Qnž – kuro žemutinė degimo šiluma (/MJ/kg, MJ/m³).

9. Kietų dalelių, SO₂, CO, NO_x koncentracijų perskaičiavimas prie standartinių perteklinio oro koeficientų:

Oro perteklinis koeficientas parodo, kiek kartų daugiau (mažiau) paduodama oro kuro deginimui, lyginant su teoriškai būtinu oro kiekiu pilnam kuro sudeginimui.

Dažniausiai šis santykis didesnis už vienetą (alfa>1), nes oro į kūryklą paduodama daugiau negu teoriškai reikėtų kuro sudeginimui. Perteklinis oras, patekdamas į dūmus, praskiedžia juos ir sumažina degimo produktų (jų tarpe SO₂, CO, kietų dalelių, NO_x) koncentracijas. Matavimo duomenų įvertinimui reikia išmatuotas koncentracijas perskaičiuoti į koncentracijas, kurios būtų esant standartiniam oro pertekliniam koeficientui st. Realus oro perteklinis koeficientas apskaičiuojamas pagal 0₂, CO, CH₄ ir H₂ matavimų duomenis dūmuose, bandinių paėmimo vietoje.

čia O₂, CH₄, CO, H₂ – atitinkamų komponentų koncentracijos (proc. pagal tūrį). SO₂, CO, NO_x ir kietų dalelių bandinių paėmimo vietoje, perskaičiuotos į normalias sąlygas. Jeigu išmatuota ppm vienetais, tai tūrinė koncentracija proc. perskaičiuojama pagal formulę

:

C(proc) = 10^-4. C(ppm)                (3)

Praktiškai, kai dūmuose esančių CH₄, CO ir H₂ suminė koncentracija neviršija 0,1 proc., tai šių komponentų galima nevertinti ir alfa real. apskaičiuoti tik pagal O₂ koncentracijos matavimo duomenis:

Jeigu nėra galimybės pamatuoti CH₄ ir H₂, kurie paprastai sudaro daug mažesnį dydį negu CO, alfa (real.) galima apskaičiuoti tik pagal O₂ ir CO matavimų rezultatus:

Apytiksliai alfa (real.) galima nustatyti išmatuojant dūmuose CO₂ ir SO₂, kurių suminė koncentracija RO₂ dažniausiai matuojama GCHP-100 ar kitų analizatorių pagalba. Oro perteklinis koeficientas šiuo atveju apskaičiuojamas:

Praktiškai RO₂ = CO₂ koncentracijai. Sudėtingiau nustatyti RO₂ max, nes RO₂ max kiekvienam kurui turi skirtingą reikšmę. Galima taikyti RO₂ max = 16,1 proc. mazutui ir RO₂ max = 11,8 proc. gamtinėms dujoms, o a. angliai – nuo 18,3 iki 20,1 proc. Pažymėtina, kad ši formulė (6) mažiau tiksli ir galioja tik esant pilnam kuro sudegimui (t. y. CO, CH₄ ir H₂ suminė koncentracija neviršija 0,1 proc).. SO₂, CO, NO_x ir kietų dalelių koncentracijos išmatuotos dūmuose, perskaičiuojamos prie standartinių sąlygų pagal formulę:

Perskaičiuota į standartines sąlygas koncentracija C_st gaunama tokiais vienetais, kokiais nustatyta C real – mg/m³, proc, ppm.

Perskaičiavimo pavyzdys:

Katilo dūmų trakte buvo iš matuota: NO_x = 136 mg/m³, O₂ = 2,1 proc ir CO = 1000 ppm. Deginamas mazutas (alfa (st) = 1,167). CO proc. = 1000 * 10^-4 = 0,1 proc.

Analogiškai skaičiuojamos ir CO, SO₂ ir kietų dalelių koncentracijų prie standartinės oro perteklinio koeficiento reikšmės.

AAD Atmosferos valdybos vyresn. inž.                                                        P. LIUGA

______________