Dėl Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklių

6.1. Žvejoti neviršijant limito arba kvotos, nustatytos naudotojui atskiroms žuvų rūšims ir žūklės rajonams;

6.2. Ženklinti žūklės įrankius jų priklausomybei nustatyti;

6.3. Vykdyti žuvų sugavimo ir priėmimo apskaitą atskirai rūšimis, nurodant rūšių svorio santykius laimikiuose ir žvejybos vietą (verslinė zona, kvadratas) ir teikti nustatytos formos duomenis Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai(1 priedas):

- respublikos naudotojai ne vėliau kiekvieno mėnesio 10-tos dienos už laikotarpį nuo metų pradžios iki prieš tai einančio mėnesio paskutinės dienos;

- užsienio naudotojai ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui arba tais metais užbaigus žvejybą už laikotarpį nuo metų pradžios;

6.4. Aplinkos apsaugos inspektoriams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvinius duomenis, charakterizuojančius žvejybą ekonominėje zonoje;

6.5. Aplinkos apsaugos departamentui pareikalavus, savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai ir pateikti atitinkamą dokumentaciją;

6.6. Įgyvendinti priemones, siekiant išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai;

6.7. Paaiškėjus, kad aplinkai gręsia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus ir institucijas;

6.8. Vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

7.1. Aplinkos apsaugos inspektoriams pareikalavus priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu;

7.2. Suteikti aplinkos apsaugos inspektoriams galimybę daryti arba, jiems pareikalavus, pateikti paruoštus išrašus iš žvejybinių ir laivų žurnalų bei kitų susijusių su žvejyba dokumentų;

7.3. Perduoti nemokamai per laivo radijo stotį aplinkos apsaugos inspektorių tarnybines radiogramas ir pranešimus;

7.4. Užtikrinti, kad ant žvejybinių laivų būtų ryškūs borto numeriai (pavadinimai);

7.5. Užsienio žvejybinių organizacijų laivų kapitonai privalo išsiųsti Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros Klaipėdos jūrinei inspekcijai pranešimus apie įplaukimą ir išplaukimą iš ekonominės zonos pagal nustatytą formą (2 priedas).

8.1. Leidimą (licenciją) žvejybai, o respublikos laivų kapitonai ir nustatyto pavyzdžio galiojantį žvejybos bilietą;

8.2. Žvejybinį ir technologinį žurnalus, pildomus pagal šių žurnalų pildymo taisykles.

Užsienio laivų, žvejojančių ekonominėje zonoje, žvejybiniai žurnalai turi būti pildomi ir duomenys jame pateikiami pagal Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) rekomendacijas (3 priedas);

8.3. Žuvų atidavimo kvitus ar jų patvirtintas kopijas. Kapitono patvirtintos priėmimo – pridavimo kvitų kopijos turi būti saugomos laive vieną mėnesį, o žvejybiniai žurnalai – vienus metus nuo jų pildymo užbaigimo.

9.1. Laikinai uždrausti arba apriboti žūklę atskirose ekonominės zonos dalyse;

9.2. Paankstinti arba pavėlinti terminus (išskurus IBSFC nustatytus draudžiamus laikotarpius) iki 15 dienų, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, nepakeičiant bendros draudžiamos laikotarpio trukmės.

Žūklės draudimas galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną;

9.3. Žuvivaisai ir tyrimams leisti žvejoti įrankiais ir būdais, nenumatytais šiose taisyklėse, ir, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, nustatyti leidžiamų žūklei ekonominėje zonoje žvejybinių laivų ir žūklės įrankių kiekį ir tipus;

9.4. Suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, nustatyti žuvų išteklių apskaitos tvarką ir limitų naudojimo sąlygas (lėšų skyrimą žuvivaisai, kitas išteklių apsaugos ir reprodukcijos priemones).

10. Ekonominėje zonoje draudžiama:

11. Draudžiama žvejoti arba turėti laive:

12. Draudžiama gaudyti lašišas ir šlakius jūroje dreifiniais tinklais ir statomaisiais tinklaičiais – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., o dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.

13. Draudžiama naudoti:

14. Draudžiama tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį.

Siekiant išvengti priešlaikinio tinklinės tralų medžiagos susidėvėjimo, leidžiama:

- prie tralo maišo apatinės dalies pritvirtinti brezentą, tinklinį audinį, odą arba kitą medžiagą;

- panaudoti tralų maišus sustiprinančius padengimus iš tos pačios ar storesnės nei tralo maišo konusinė ir cilindrinė dalys medžiagos su akimis bent dvigubai didesnėmis už maišo akis, bet ne mažesnėmis kaip 80 mm, jei maišo akis mažesnė kaip 40 mm.

Maišo padengimas gali būti tvirtinamas išilgai priekinio ir užpakalinio maišo krašto, apsiuvamas aplink visą maišą arba prisiuvamas išilgai maišo.

Taip pat leidžiama panaudoti traluose ir poriniuose traukiamuosiuose tinkluose uždaromąjį tinklą (vožtuvą) su mažesnėmis nei tralo maišo akimis, pritvirtintą maišo viduje arba prieš jį. Atstumas nuo priekinės vožtuvo tvirtinimo linijos iki maišo galo turi būti bent tris kartus didesnis už vožtuvo ilgį.

15. Vykdant specializuotą lašišų ir šlakių žūklę draudžiama:

16. Draudžiama žvejoti, priimti, perdirbti ar laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės nei (cm):

Verslinis žuvies dydis (a) – nustatomas matuojant žuvį nuo snukio pradžios (užčiaupta burna) iki uodegos peleko vidurinių spindulių pagrindo; (b) – nustatomas matuojant nuo snukio pradžios (užčiaupta burna) iki uodegos peleko galo.

17.1. Menkės – ne daugiau 5 proc. bendro šių žuvų svorio po kiekvieno žūklės įrankių patikrinimo;

17.2. Stimėlės ir bretlingio (Baltijos šproto) – ne daugiau 15 proc. nuo bendro kiekvienos rūšies žuvų skaičiaus;

Jeigu kuriame nors rajone sugaunama daugiau kaip 15 proc. šių žuvų jauniklių, Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros pareigūnai turi uždrausti verslinę žūklę šiame rajone;