Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos pasirašymo protokolas

Šioje Sutartyje:

1. Pagal 4 straipsnio 3 punkto nuostatas pavojingi kroviniai, kurių pagal A Papildymą vežti neleidžiama, neturi būti tarptautinių vežimų objektu.

2. Kitų pavojingų krovinių tarptautinis vežimas turi būti leidžiamas, jei:

Šios Sutarties papildymai sudaro neatskiriamą jos dalį.

1. Abi Susitariančios Šalys turi teisę reglamentuoti arba uždrausti įvežti pavojingą krovinį į savo teritoriją dėl tam tikrų priežasčių, išskyrus eismo saugumą kelyje.

2. Transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos Susitariančios Šalies teritorijoje šios Sutarties įsigaliojimo metu ar buvo pradėtos naudoti toje teritorijoje per du mėnesius po jos įsigaliojimo, turi būti leidžiama trejus metus vežti pavojingus krovinius tarptautiniais maršrutais, skaičiuojant nuo Sutarties įsigaliojimo datos, net jei jų konstrukcija ir įranga ne visai atitinka B Papildymo reikalavimus šiems vežimams. Tačiau šis laikotarpis pagal specialų B Papildymo punktą gali būti sutrumpintas.

3. Susitariančios Šalys turi teisę pagal specialias dvišales ar daugiašales sutartis leisti vežti savo teritorija specialiomis sąlygomis kai kuriuos pavojingus krovinius, kurių tarptautinis vežimas šia Sutartimi draudžiamas, arba gali susitarti, kad pavojingus krovinius, kuriuos pagal Sutartį leidžiama vežti tarptautiniais maršrutais tik tam tikromis sąlygomis, galima vežti jų teritorijomis pagal ne šias griežtas, kaip šios Sutarties Papildymuose nurodyta, sąlygas. Apie specialias dvišales arba daugiašales sutartis, numatytas šiame punkte, turi būti pranešama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

Transportavimo operacijoms, kurioms taikoma ši Sutartis, galioja ir nacionalinės arba tarptautinės taisyklės, taikomos kelių eismui, tarptautiniams vežimams automobilių keliais ir tarptautinei prekybai.

1. Šalys, Europos ekonominės komisijos narės, ir šalys, dalyvaujančios Komisijos darbe patariamojo balso teise pagal Komisijos nuostatų dėl jos kompetencijos 8 str., gali tapti šios Sutarties Susitariančiomis Šalimis:

2. Šalys, galinčios dalyvauti kokioje nors Europos Ekonominės Komisijos veikloje pagal Komisijos nuostatų dėl jos kompetencijos 11 str., gali tapti šios Sutarties Susitariančiomis Šalimis, prisijungdamos prie jos po jos įsigaliojimo.

3. Šią Sutartį buvo galima pasirašyti iki 1957 m. gruodžio 15 d., o vėliau - prie jos galima prisijungti.

4.Ratifikavimas ar prisijungimas prie Sutarties atliekamas pateikiant Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui atitinkamą aktą.

1. Ši Sutartis įsigalioja praėjus mėnesiui po to, kai, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 punkte, ją pasirašys be ratifikavimo ir išlygų arba atiduos saugojimui ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus ne mažiau kaip 5 šalys. Tačiau papildymų taisyklės pradės galioti praėjus 6 mėn. po Sutarties įsigaliojimo.

2. Kiekvienai šaliai, ratifikuojančiai šią Sutartį arba prisijungiančiai prie jos po to, kai kitos penkios šalys, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 punkte, ją yra pasirašiusios be ratifikavimo išlygų arba yra atidavusios saugojimui ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus, ši Sutartis įsigalioja praėjus vienam mėnesiui, kai minėta šalis atidavė saugojimui ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus. Sutarties papildymų reikalavimai šiai šaliai bus taikomi nuo tos pačios datos, jei jie jau ir iki tol galiojo, arba nuo datos, kaip nurodyta šio straipsnio 1 punkte.

1. Kiekviena Susitarianti Šalis gali šią Sutartį denonsuoti, apie tai pranešdama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos datos, kai Generalinis Sekretorius gauna pranešimą apie denonsavimą.

1. Ši Sutartis netenka galios, jei per dvylika mėnesių po jos įsigaliojimo Susitariančių Šalių skaičius bus mažesnis kaip penkios.

2. Pasaulinės sutarties, reglamentuojančios pavojingų krovinių vežimą, sudarymo atveju, jei kuri nors šios Sutarties sąlyga prieštarauja kuriai nors sąlygai minėtos pasaulinės sutarties, nuo paskutinės įsigaliojimo datos automatiškai nebetaikoma ryšiuose tarp šios Sutarties Šalių, tapusių pasaulinės sutarties šalimis, ir automatiškai pakeičiama minėtos pasaulinės sutarties atitinkama nuostata.

1. Kiekviena šalis šios Sutarties pasirašymo be ratifikavimo išlygų arba ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų atdavimo saugojimui metu arba bet kada vėliau gali savo nota Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui pareikšti, kad šios Sutarties galiojimas bus išplėstas visoms ar tik kuriai nors vienai iš teritorijų, už kurios tarptautinius ryšius ji yra atsakinga. Sutartis ir jos Papildymai notoje nurodytose teritorijose įsigalioja po mėnesio, kai notą gauna Generalinis Sekretorius.

2. Kiekviena šalis, padariusi pareiškimą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 punkte, dėl Sutarties galiojimo išplėtimo tai teritorijai, už kurios tarptautinius ryšius ji atsakinga, gali Sutartį tai teritorijai pagal 8 straipsnio sąlygas denonsuoti.

1. Visi ginčai tarp dviejų ar daugiau Susitarusių Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ir taikymo, kiek tai įmanoma, turi būti sprendžiami derybomis.

2. Bet kuris ginčas, išspręstas derybomis, vienos iš ginče dalyvaujančių Susitariančių Šalių reikalavimu turi būti pateiktas arbitražui ir perduotas trečiųjų teismui, kurio vienas ar keli teisėjai išrenkami besiginčijančių Šalių tarpusavio susitarimu. Jei per tris mėnesius nuo kreipimosi į arbitražą datos besiginčijančios Šalys negali susitarti dėl trečiųjų teismo teisėjo ar teisėjų išrinkimo, bet kuri iš šių Šalių gali prašyti kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius paskirtų vieną bendrą teisėją, kuriam būtų perduotas ginčo sprendimas.

3. Trečiųjų teismo teisėjo ar teisėjų, paskirtų pagal šio straipsnio 1 punkto sąlygas, sprendimas besiginčijančioms Susitariančioms Šalims yra privalomas.

1. Kiekviena Susitarianti Šalis Sutarties pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo metu gali pareikšti, kad ji neįsipareigoja laikytis 11 straipsnio reikalavimų. Tokiu atveju kitos Susitariančios Šalys jos atžvilgiu taip pat nėra įpareigotos laikytis 11 straipsnio reikalavimų.

2. Bet kuri Susitarianti Šalis, padariusi išlygą, nurodytą šio straipsnio 1 punkte, gali bet kuriuo metu ją atšaukti, apie tai pranešusi Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

1. Praėjus trejiems metams po šios Sutarties įsigaliojimo, bet kuri Susitarianti Šalis raštišku pranešimu Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui gali prašyti, kad būtų sušaukta konferencija Sutarties tekstui peržiūrėti. Generalinis Sekretorius apie šį prašymą turi pranešti visoms Susitariančioms Šalims. Konferenciją Sutarties tekstui peržiūrėti Generalinis Sekretorius gali sušaukti tuo atveju, jei per keturis mėnesius po pranešimų išsiuntimo ne mažiau kaip ketvirtadalis Susitarusių Šalių sutiko su šiuo prašymu.

2. Jei konferencija šaukiama patenkinus visus šio straipsnio 1 punkto reikalavimus, Generalinis Sekretorius turi pranešti visoms Susitariančioms Šalims ir prašyti jų per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kuriuos jos norėtų svarstyti konferencijoje. Generalinis Sekretorius turi išplatinti visoms Susitariančioms Šalims išankstinę konferencijos darbotvarkę bei pasiūlymų tekstus mažiausiai prieš tris mėnesius iki konferencijos atidarymo datos.

3. Į kiekvieną konferenciją, sušauktą pagal šio straipsnio reikalavimus, Generalinis Sekretorius turi pakviesti visas šalis, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 punkte, taip pat ir tas, kurios tapo Susitariančiomis Šalimis pagal 6 straipsnio 2 punktą.

1. Nepriklausomai nuo peržiūrėjimo procedūros, numatytos 13 straipsnyje, bet kuri Susitarianti Šalis gali siūlyti vieną ar daugiau pataisų šios Sutarties Papildymams. Tuo tikslu tekstą ji turi pateikti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekretorius taip pat gali siūlyti šios Sutarties papildymų pataisas, kad užtikrintų atitikimą tarp šių papildymų ir kitų tarptautinių sutarčių dėl pavojingų krovinių vežimo.

2. Generalinis Sekretorius turi pranešti visoms Susitariančioms Šalims ir supažindinti kitas šalis, nurodytas 6 straipsnio 1 punkte, apie visus naujus pasiūlymus pagal šio straipsnio 1 punktą.

3. Bet kuri pasiūlyta papildymų pataisa laikoma priimta, jei po trijų mėnesių nuo jos išsiuntimo mažiausiai trečdalis Susitariančių Šalių ar penkios iš jų, jei trečdalis yra daugiau kaip penkios, nėra raštu pateikę Generaliniam Sekretoriui savo prieštaravimų siūlomai pataisai. Jei pataisa laikoma priimta, ji per tris mėnesius turi įsigalioti visose Susitariančiose Šalyse, išskyrus šiuos atvejus:

4. Generalinis Sekretorius turi kaip galima greičiau pranešti visoms Susitariančioms Šalims ir šalims, nurodytoms 6 straipsnio 1 punkte, apie bet kurį iš Susitariančių Šalių gautą prieštaravimą siūlomai pataisai.

5. Jei siūlomas priedų pataisos projektas nėra priimtas ir jei bent viena Susitarianti Šalis, išskyrus pataisą pasiūliusią Susitariančią Šalį, pateikia Generaliniam Sekretoriui raštišką pranešimą, kad pritaria pataisos projektui, Generalinis Sekretorius per tris mėnesius, skaičiuojamus nuo pasibaigusio trijų mėnesių laikotarpio, per kurį pagal šio straipsnio 3 punktą Susitariančios Šalys gali pareikšti nesutikimą dėl pataisos, sušaukia visų Susitarusių Šalių, taip pat ir nurodytų 6 straipsnio 1 punkte, pasitarimą. Į šį pasitarimą Generalinis Sekretorius gali pakviesti:

6. Bet kuri pataisa, priimta daugiau kaip pusės visų Susitariančių Šalių sušauktame pagal šio straipsnio 5 punktą pasitarime, turi įsigalioti visose Susitariančiose Šalyse, laikantis šiame pasitarime dalyvaujančios Susitariančių Šalių daugumos nustatytos sutartos procedūros.

____________________

1/ Į 14 straipsnio 3 punkto tekstą įeina pakeitimas, įsigaliojęs 1985 m. balandžio 19 d. pagal Protokolą, pateiktą Susitariančioms Šalims kaip pranešimą apie atiduotą saugojimui 1975 m. rugsėjo 18 d. C.N.229.1975.TREATIES - 8.

Be pranešimų, numatytų 13 ir 14 straipsniuose, šalims, nurodytoms 6 straipsnio 1 punkte, ir šalims, kurios tapo Susitariančiomis Šalimis pagal 6 straipsnio 2 punktą, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius turi pranešti apie:

1. Šios Sutarties Pasirašymo Protokolas turi tokią pat galią, reikšmę ir galiojimo laiką kaip ir Sutartis, kurios sudėtine dalimi jis laikomas.

2. Visos Sutarties išlygos, išskyrus tas, kurios įtrauktos į Pasirašymo Protokolą ir kurios padarytos pagal 12 straipsnį, draudžiamos.

Po 1957 m. gruodžio 15 d. šios Sutarties originalas turi būti atiduotas saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jos patvirtintus nuorašus turi perduoti visoms 6 straipsnio 1 punkte nurodytoms šalims.

TĄ LIUDIJA, būdami įgalioti, pasirašiusieji šią Sutartį.

SUDARYTA Ženevoje tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt septintųjų metų rugsėjo trisdešimtą dieną vienu egzemplioriumi; Sutarties tekstas - anglų ir prancūzų kalbomis; Papildymai - prancūzų kalba; abu tekstai yra autentiški.

Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių prašoma parengti oficialų Papildymų vertimą į anglų kalbą ir jį pridėti prie nurodytų 17 straipsnyje patvirtintų tekstų kopijų.

______________

1. LAIKYDAMI, kad pavojingo krovinio vežimo jūra į Jungtinę Karalystę ar išvežimo iš jos sąlygos žymiai skiriasi nuo aprašytų ADR A papildyme sąlygų ir kad artimiausioje ateityje šių sąlygų neįmanoma pakeisti taip, kad jos atitiktų ADR A papildyme nurodytas sąlygas;

ATSIŽVELGDAMI į Jungtinės Karalystės duotą įsipareigojimą pateikti A papildymui kaip pataisas specialų priedą, kuriame būtų specialios nuostatos pavojingų krovinių vežimams automobilių ir jūrų keliais tarp žemyno ir Jungtinės Karalystės;

SUSITARĖ, kad, iki įsigalios šis specialus priedas, pavojingų krovinių įvežimas į Jungtinę Karalystę ar išvežimas iš jos turi atitikti ADR A papildymo sąlygas, taip pat ir Jungtinės Karalystės pavojingų krovinių vežimo jūra nuostatas.

2. SUSIPAŽINO su Prancūzijos atstovo pateiktu pareiškimu, kuriame pabrėžiama, kad Prancūzijos Respublikos Vyriausybė pasilieka teisę, prasilenkdama su 4 straipsnio 2 punkto sąlygomis, spręsti, ar leisti transporto priemonėms, eksploatuojamoms kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo šio transporto eksploatavimo pradžios, vežti pavojingus krovinius Prancūzijos teritorija į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, nebent tokios transporto priemonės atitiktų B Papildymo reikalavimus arba Prancūzijos pavojingų krovinių vežimo automobilių keliais taisykles.

3. REKOMENDUOJA, kad visi šios Sutarties ar Papildymų pakeitimų pasiūlymai, pateikti pagal 14 straipsnio 1 punktą arba 13 straipsnio 2 punktą, pagal galimybes būtų iš anksto apsvarstomi Susitarusių Šalių ekspertų pasitarime ir, reikalui esant, taip pat kitų Sutarties šalių, paminėtų 6 straipsnio 1 punkte, bei tarptautinių organizacijų, nurodytų Sutarties 14 straipsnio 5 punkte, ekspertų.

______________

I dalis. SĄVOKOS IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS

II dalis. MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS IR SPECIALIOS NUOSTATOS ATSKIROMS KLASĖMS

III dalis. A PAPILDYMO PRIEDAI

(II TOMAS)

NUOSTATOS DĖL TRANSPORTO ĮRANGOS IR VEŽIMO

I dalis. BENDROS NUOSTATOS, TAIKOMOS VISŲ KLASIŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ VEŽIMUI

II dalis. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS PAVOJINGŲ 1 - 9 KLASĖS MEDŽIAGŲ VEŽIMUI

III dalis. B PAPILDYMO PRIEDAI

______________

a) neišvardyti medžiagų sąraše ir

b) turi chemines, fizines ir/arba pavojingas savybes, kurios atitinka “k.n.” užrašo klasę, poziciją ir medžiagos pavadinimą.

(5)Atliekos yra medžiagos, tirpalai, mišiniai ar gaminiai, kurių nenumatoma tiesiogiai panaudoti, bet kurios išvežamos perdirbti, palaidoti, utilizuoti sudeginant ar kitaip sunaikinant.

(6)Klasifikacijos tikslais pavojingos medžiagos, kurių išsilydymo ar pradinio lydymosi temperatūra 200C ar žemesnė esant 101.3 kPa slėgiui, turi būti priskirtos skysčiams. Klampios medžiagos, kurių specifinė lydymosi temperatūra negali būti nustatyta, turi būti ASTM D 4359-90 bandymų arba bandymų klampumui nustatyti (penetrometro bandymas), aprašytas A.3 priedo KN 3310 objektais.

2001

(1) A Papildyme ir B Papildyme naudojami tokie matavimo vienetai1 /.

____________________

1/ Šie suapvalinti skaičiai yra naudojami iki šiol naudotiems vienetams pakeisti SI vienetais.

2/ Tarptautinė vienetų sistema SI naudojama priėmus bendrą sprendimą Svorio ir matų konferencijos metu (Adresas: Pavillon de Breteuil, Parc de St-Cloud, F-92 310 Sevres).

3/ Santrumpa “l” litrui taip pat gali būti panaudota vietoj santrumpos “1”, kai mašininkė negali atskirti skaičiaus “1” ir raidės “l”.

a) kietiems medžiagų ar skysčių mišiniams, taip pat tirpalams ir kietoms medžiagoms, kuriose yra skysčių: masę procentais nuo visos mišinio, tirpalo ar kietos medžiagos, kurioje yra skysčių, masės;

b) suspaustų dujų mišiniams:
kai užpildyta slegiant, kiekio, žyminčio viso dujų mišinio kiekio procentą, proporciją ar kai užpildyta pagal masę, kiekio, žyminčio bendro mišinio masės procento proporciją; suskystintų dujų mišiniams ir suspaustoms dujoms: masės, žyminčios visos mišinio masės procentą, proporciją.

(5) Visų rūšių slėgiai, susiję su talpyklomis (tokie kaip bandomasis slėgis, vidinis slėgis, apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis), visuomet matuojami kaip manometrinis slėgis (atmosferos slėgio pertekliaus dydžiu); tačiau medžiagų garų slėgis yra visuomet išreiškiamas absoliutiniu slėgiu.

(6) Kur A Papildymas ar B Papildymas nurodo indų ar cisternų užpildymo laipsnį, tai medžiagų temperatūra užpildymo metu visuomet lygi 150 C, jei nenurodyta kita temperatūra.

(7) Pateikiama vienetų pervedimo lygybė SI vienetų sistemoje A Papildyme ir B Papildyme.

1 kg/mm² = 10 N/mm²                           1 kg/cm² = 1 bar

______________

a) transporto dokumento, kuriame turi būti bent jau ši informacija (dėl 7 klasės, t.p. žr. KN 2709 nuostatą):

- krovinio aprašymas, įskaitant medžiagos identifikacinį numerį ( jei toks yra)6 / ;

- klasė6/;

- pozicija su atitinkama raide6/;

- sutrumpinimas “ADR” arba “RID”6/;

- pakuočių arba vidutinės talpyklos konteinerių (IBC) kiekis ir aprašymas;

- bendras pavojingų krovinių kiekis (t.y. tūris arba brutto masė, arba netto masė) ir,

be to, vežant 1-os klasės sprogstamąsias medžiagas ir gaminius - bendra sprogstamosios medžiagos netto masė;

1 PASTABA. Tokios informacijos nereikia vežant tuščias pakuotes, konteinerius ar cisternas.

2 PASTABA. Vadovaujantis KN 10 011 nuostatomis, pavojingų krovinių kiekis, vežamas viename transporto vienete, turi būti išreikštas brutto mase;

- siuntėjo pavadinimas ir adresas, esant keliems siuntėjams, siuntėjų pavadinimai ir adresai bei kiekiai, pristatomi tuo pačiu metu, gali būti įrašyti kituose naudojamuose dokumentuose ar pagal kitas specifines taisykles privalomuose dokumentuose, kurie privalo būti transporto priemonėje;

- gavėjo (gavėjų) pavadinimas ir adresas;

- prašymas, reikalingas pagal nuostatas, esant bet kokiam specialiam susitarimui.

Dokumentu, kuriame nurodyta ši informacija, gali būti dokumentas, aprašytas kitomis galiojančiomis taisyklėmis, apimančiomis vežimus kitomis transporto rūšimis. Siuntėjas raštu privalo perduoti šią informaciją transporto įmonei.

Įrašai šiame dokumente turi būti šalies siuntėjos kalba ir jei ta kalba nėra anglų, prancūzų arba vokiečių - viena iš šių kalbų su sąlyga, kad dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse nenumatyta kitaip;

b) raštiškų instrukcijų vairuotojams apie priemones, kurių privaloma imtis įvykus eismo įvykiui (žr. B Papildymo KN 10 385) (jei pagal KN 10 011 reikalavimus nenumatytas atleidimas nuo šios nuostatos).

(4) Jei dėl krovinio apimties visa siunta negali būti pakrauta į atskirą transporto vienetą, pakraunant į kitus transporto vienetus, turi būti surašyti atskiri dokumentai ar padarytos atskirų dokumentų kopijos tiek, kiek buvo pakrauta transporto vienetų. Be to, visais atvejais atskiri transporto dokumentai turi būti surašyti siuntoms ar siuntų dalims, kurios negali būti kraunamos kartu į tą pačią transporto priemonę dėl draudimų, aprašytų B Papildyme.

(5) a) Supakuotų pavojingų krovinių vežimui gali būti naudojama pakuotė, atitinkanti šias sąlygas:

Išorinė pakuotė reiškia vieno siuntėjo naudojamą priedą, į kurį patalpinama viena ar daugiau pakuočių, sutvirtinti krovinio vienetą, kad būtų lengviau perkrauti ir vežti. Išorinių pakuočių bandiniai:

i) pakrovimo padėklai, tokie kaip paletės, ant kurių sudedama ar sukraunama keletas pakuočių, kurie sutvirtinami plastikine juosta, tampria juosta ar kitokiomis panašiomis priemonėmis;

ii) išorinės apsauginės pakuotės, tokios kaip dėžė.

PASTABA: Ši sąvoka netaikoma išorinėms pakuotėms, aprašytoms 7 klasėje (žr. KN 2700, 13 sąvoką).

Ant išorinės pakuotės turi būti pritvirtintas vežamos medžiagos identifikacinis numeris su prieš jį einančiomis raidėmis “UN”, ir visus pavojaus ženklus, kurie yra ant pakuočių, sudėtų į išorinę pakuotę; visi identifikaciniai numeriai ir pavojaus ženklai turi būti gerai matomi.

Kiekviena pavojingos medžiagos pakuotė, turinti išorinę pakuotę, taip pat turi atitikti ir visas jai galiojančias nuostatas. Išorinė pakuotė negali paveikti pakuotės atliekamų funkcijų.

Mišraus sukrovimo draudimas įvairioms klasėms taip pat taikomas ir išorinėms pakuotėms.

b) Pavojingi kroviniai pažeistose, su defektais, tekančiose pakuotėse ar pavojingi kroviniai, kurie išsiliejo ir pratekėjo, gali būti vežami specialiose apsauginėse pakuotėse, aprašytose KN 3559. Leidžiama naudoti ir didesnes, tinkamas, pagal KN 3500 (14) aprašytus reikalavimus pakuotes. Kai pažeistos pakuotės vežamos apsauginėse pakuotėse, šios turi būti paženklintos identifikaciniu numeriu, užrašytu po raidžių “UN”, ir visus pavojaus ženklus, kuriuos turi pažeista pakuotė, taip pat žodžius “SALVAGE” (APSAUGINIS). Papildomai reikalavimams kiekvienos medžiagos klasei siuntėjas transporto dokumentuose turi įrašyti žodžius “Salvage packing”(“Apsauginė pakuotė”).

(6) Jei pagal A.3 priedo atskirų klasių reikalavimus kai kurių pavojingų medžiagų mišrus pakavimas kartu arba su kitomis medžiagomis leidžiamas, tai vidinės pakuotės, talpinančios skirtingas pavojingas medžiagas, turi būti atsargiai ir nustatyta tvarka atskirtos viena nuo kitos bendroje pakuotėje, jei galimos pavojingos reakcijos, tokios kaip šilumos išsiskyrimas, degių gaminių, mišinių, neatsparių trinčiai ar smūgiams susidarymas ir liepsniųjų ar toksiškų dujų išskyrimas, kurios galėtų sukelti vidinės pakuotės pažeidimą ar sunaikinimą. Be šio punkto reikalavimų ar kai kurių medžiagų specialių sąlygų, pakuojant 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 6.1, 8 ar 9 klasių a) ir b) pavojaus laipsnį turinčias skystas medžiagas į stiklines ar keramikines pakuotes, turi būti naudojama medžiaga, galinti absorbuoti skystį. Absorbcinė medžiaga negali pavojingai reaguoti su skysčiu. Tokia medžiaga nereikalinga, jei vidinė pakuotė taip apsaugota, kad, esant normalioms vežimo sąlygoms, ji negali būti pažeista ar pratekėti iš išorinės pakuotės. Kai reikalinga absorbcinė medžiaga ir išorinė pakuotė yra nelaidi skysčiui, priemonės, kuriose yra skystis, pratekėjimo atveju turi būti patalpintos į nutekėjimui atsparias priemones, plastikinius krepšius ar tokio pat efektyvumo gabenimo priemones [žr. KN 3500 (5)].

(7) Jei naudojamas mišrus pakavimas, šio papildymo nuostatos apie transporto dokumentų įrašus turi būti taikomos atsižvelgiant į kiekvieną iš pavojingų medžiagų, kurios sudaro bendrą pakuotę, rūšį; bendra pakuotė turi būti paženklinta visais pavojaus ženklais, nurodytais šiame papildyme, pavojingoms medžiagoms, sudarančioms bendrą pakuotę.

(8) Tokios nuostatos turi būti taikomos tirpalams ir mišiniams (preparatams, žaliavoms ir atliekoms 7/ ), nepaminėtiems įvairių medžiagų sąrašuose:

1 PASTABA. Tirpalus ir mišinius sudaro du ar daugiau cheminių elementų. Šie cheminiai elementai taip pat turi būti ADR medžiagomis ar medžiagomis, nepriskiriamomis ADR medžiagoms.

2 PASTABA. Tirpalus ar mišinius, kuriuos sudaro du ar daugiau ribojamos klasės cheminių medžiagų, vežti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šie komponentai išvardyti atskirai ribojamos klasės medžiagų sąraše.

3 PASTABA. Tirpalai ir mišiniai, turintys specifinį aktyvumą, viršijantį 70 kBq/kg (2 nCi/g) priskiriami 7 klasės medžiagoms [žr. KN 2700 (1)].

a) Tirpalas arba mišinys, turintis pavojingų medžiagų, konkrečiai nurodytų ADR, taip pat vieną ar kelias nepavojingas medžiagas, kurios laikomos kaip konkrečiai nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus šiuos atvejus:

1. tirpalas arba mišinys atskirai ir konkrečiai nurodytas kurioje nors kitoje ADR taisyklių teksto vietoje,

2. pagal poziciją, kurioje nurodyta duota pavojinga medžiaga aiškiai matoma, kad ji yra naudojama tik kaip švari arba techniškai švari medžiaga,

3. klasė, fizikinė būklė arba tirpalo ar mišinio pakuotės grupė, pozicija skiriasi nuo nurodytos pavojingos medžiagos.

Todėl vežant tokius tirpalus ar mišinius, transporto dokumentuose, įrašant pavadinimus, aiškumo dėlei turi būti pridedamas žodis “tirpalas” arba “mišinys”, pvz., “acetono tirpalas”.

Jei klasė, fizikinė būklė ar pakuotės grupė skiriasi nuo konkrečios medžiagos, tai tirpalas arba mišinys turi būti priskiriamas pozicijai “konkrečiai nenurodyta” priklausomai nuo pavojaus dydžio.

1.1. Fizinių ir cheminių charakteristikų ir fiziologinių savybių nustatymas matuojant ar skaičiuojant ir klasifikavimas pagal įvairių klasių kriterijus.

1.2. Jei šis nustatymas negalimas be neproporcingų išlaidų ar pastangų (pavyzdžiui, keletui atliekų rūšių), tokie tirpalai ar mišiniai turi būti pateikti elemento, rodančio vyraujantį pavojų, klasėje.

2. Jei medžiaga turi keletą pavojingų savybių arba jei mišinys ar tirpalas susideda iš kelių komponentų, priskiriamų toliau nurodytoms klasėms ar pozicijoms, tai ji (jis) turi būti priskirta pavojingų medžiagų klasei arba pozicijai, kuri kelia didžiausią pavojų.

2.1. Jei vienas iš pavojų nėra pagrindinis, tai medžiagos priskyrimas atskirai klasei atliekamas tokia tvarka:

- 1 klasės medžiagos ir gaminiai;

- 2 klasės medžiagos ir gaminiai;

- 4.1 klasės autoreaktingos ir į jas panašios medžiagos, sprogstančios medžiagos nesprogstančiame pavidale (sudrėkintos arba desensibilizuotos sprogstančios medžiagos);

- 4.2 klasės piroforinės medžiagos;

- 5.2 klasės medžiagos;

- 6.1 klasės medžiagos, kurios yra stipriai toksiškos jas įkvėpus pagal KN 2600 (3) kriterijus, išskyrus medžiagas, tirpalus ir mišinius (tokius kaip preparatai ir atliekos), kurie atitinka 8 klasės nuostatas ir kurie yra charakterizuojami dulkių toksiškumu įkvepiant ir dulksnumu (LC50) su pavojaus laipsniu, žymimu raide a) ir dideliu toksiškumu odai su pavojaus laipsniu, žymimu raide c) arba mažesniu. Šios medžiagos, tirpalai ir mišiniai (tokie kaip preparatai ir atliekos) turi būti priskirti 8 klasei;

- 6.2 klasės infekcinės medžiagos.

2.2. Jei pavojingos savybės priskiriamos kelioms medžiagų klasėms ar pozicijoms, nenurodytoms 2.1 punkte, tai medžiagos, mišiniai ar tirpalai turi būti pateikti komponento, rodančio vyraujantį pavojų, klasėje.

2.3. Jei vyraujančio pavojaus nėra, klasifikavimas atliekamas pagal toliau pateiktus sąlygas:

2.3.1. Mišinio ar tirpalo priskyrimas pavojingų medžiagų klasei atliekamas atsižvelgiant į įvairias pavojingas savybes pagal toliau pateiktą lenetlę8 /. 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 6.1, 8 ir 9 klasėse būtina atsižvelgti į komponentų pavojaus laipsnį, kurį nurodo raidės a), b) ar c) [žr. KN 2300 (3), 2400 (3), 2430 (3), 2470 (3), 2500 (3), 2600 (3), 2800 (3) ir 2900 (2)].

PASTABA. Pavyzdys, paaiškinantis, kaip naudotis lentele8/:

2.3.2. Mišinio ar tirpalo priskyrimas pozicijai su raidėmis “k.n.” atliekamas pagal 2.3.1 punkto reikalavimus, remiantis pavojingomis įvairių komponentų turinčiomis tirpalų arba mišinių savybėmis. Priskyrimas pozicijai su raidėmis “k.n.” leidžiamas tik tuo atveju, kai tirpalo ar mišinio priskirti jau egzistuojančiai pozicijai su “k.n.” nėra įmanoma.

PASTABA. Mišinių ir tirpalų priskyrimo įvairioms klasėms ir pozicijoms bandiniai:

Ištirpinus 6.1 klasės 14° b) pozicijos fenolą, 3 klasės 3° b) pozicijos benzine jis bus priskiriamas 3 klasės 3° b) poz.. Tačiau atsižvelgiant į fenolo toksiškumą, šį tirpalą reikia priskirti 3 klasės 19° b) poz. prie 1992. liepsnusis skystis, toksiškas, k.n.

Kietas 6.1 klasės 51° b) pozicijos natrio arsenato ir 8 klasės 41° b) pozicijos natrio hidroksido mišinį reikia priskirti 6.1 klasės 670 b) pozicijai 3290 Toksiška, kieta medžiaga, ėdi, neorganinė, k.n.

4.1 klasės 6° c) pozicijos naftaleno, išvalyto arba nevalyto tirpalą benzine, priskirto 3 klasės 3° b) pozicijai, priskirsime 3 klasės 3° b) pozicijai 3295 angliavandeniliai, skysti, k.n.

3 klasės 31° c) pozicijos, angliavandenilių ir 9 klasės 2° b) pozicijos polichlorbifenilų mišinius reiktų priskirti prie 9 klasės 2° b) pozicijai 2315 polichlorbifenilai.

3 klasės 12° etilenimino ir 9 klasės 2° b) polichlorbifenilo mišinį reiktų priskirti 3 klasės 12° poz. 1921 propileniminas, su inhibitoriumi.

____________________

6/ Šie ir kiti duomenys aprašyti kiekvienos klasės 2. B skyriuje “Nurodymai transporto dokumentuose arba 7 klasės kortelėse”.

7/ Žr. KN 2 000 (5).

____________________

8/ Lentelė pateikta 12 psl.

1. bendros pakavimo nuostatos;

2. specialiosios medžiagų ir gaminių pakavimo nuostatos;

3. mišrus pakavimas;

4. ženklinimas ir pavojaus ženklai ant pakuočių.

B. Įrašai transportavimo dokumentuose.

C. Tuščios pakuotės.

D. Kitos nuostatos (kur reikalinga).

(2) Nuostatos dėl:

- krovinių vežimo palaidai konteineriuose ir cisternose;

- siuntimo būdo ir mišraus medžiagų krovimo kartu draudimo;

- transporto priemonių įrangos aprašytos B Papildyme ir jo prieduose, kurie taip pat apima ir kitus reikalavimus, susijusius su pavojingų krovinių vežimu keliais.

(3) 7 klasės nuostatos yra pateiktos kortelių forma, kuriose aprašyta:

1. Medžiagos.

2. Pakuotė/pakuotės.

3. Didžiausias pakuočių radiacijos lygis.

4. Pakuočių, transporto priemonių, konteinerių, cisternų ir išorinių pakuočių užterštumas.

5. Transporto priemonių, įrengimų ar jų dalių dezaktyvavimas.

6. Mišrus pakavimas.

7. Mišrus pakrovimas.

8. Ženklinimas ir pavojaus ženklai ant pakuočių, konteinerių, cisternų ar išorinių pakuočių.

9. Pavojaus ženklai ant transporto priemonių, išskyrus autocisternas.

10. Transportavimo dokumentai.

11. Saugojimas ir siuntimas.

12. Pakuočių, konteinerių, cisternų ir išorinių pakuočių vežimas.

13. Kitos nuostatos.

(4) Šį papildymą sudaro:

A.1 priedas. Stabilumo ir saugumo nuostatos, susijusios su sprogstamosiomis medžiagomis ir gaminiais, nitroceliuliozės mišiniais ir specialus medžiagų, aprašytų KN 2101, terminų aiškinamasis žodynas;

A.2 priedas. Nuostatos, susijusios talpyklų iš aliuminio lydinių atitinkamoms 2 klasės dujoms talpinti, tipu; nuostatos, susijusios su talpyklų, kurios skirtos labai užšaldytoms, suskystintoms 2 klasės dujoms vežti, medžiagomis ir konstrukcija; nuostatos, susijusios su aerozolių ir mažų talpyklų 2 klasės 50 pozicijos dujoms (dujų šoviniai) vežti, bandymais;

A.3 priedas. Bandymai, susiję su liepsniaisiais 3, 6.1 ir 8 klasių skysčiais. Bandymai medžiagų lakumui nustatyti; bandymai medžiagų ekotoksiškumui, atsparumui ir biologinei akumuliacijai vandenyje nustatyti, norint priskirti jas 9 klasei;

A.4 priedas rezervuotas;

A.5 priedas. Bendros nuostatos pakuotėms, pakavimo rūšys, reikalavimai pakuotėms ir reikalavimai pakuočių bandymams;

A.6 priedas. Nuostatos, susijusios su vidutinės talpyklos konteineriais biriems kroviniams vežti (IBC); IBC konteinerių tipai, reikalavimai IBC konteinerių konstrukcijai ir techninės sąlygos IBC konteinerių bandymams;

A.7 priedas. Nuostatos, susijusios su 7 klasės radioaktyviomis medžiagomis;

A.8 priedas. Rezervuotas;

A.9 priedas. Nuostatos, susijusios su pavojaus ženklais ir simbolių paaiškinimais.

2004-2005

Kai vadovaujamasi nuostatomis dėl vežimo, tokiomis kaip “pilnas pakrovimas”, kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad transporto priemonė ar didelis konteineris, naudojamas vežimui, būtų pakrautas vieninteliame punkte ir iškrautas vieninteliame punkte.

2006

(1) Jei transporto priemonė, vežanti pavojingus krovinius pagal ADR nuostatas dalį maršruto atlieka kitokiu transportu kaip kelių transportas, tai vežimui ta atkarpa taikomi nacionaliniai ar kiti galiojantys tarptautiniai reikalavimai, kurie reglamentuoja pavojingų krovinių vežimą ta transporto rūšimi, kuria atliekamas vežimas.

(2)Tais atvejais, kai transporto veiklai taikomos ne tik ADR nuostatos, bet taip pat ir kurios nors kitos tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios pavojingų krovinių vežimą kitomis transporto rūšimis nei kelių transportas, reikalavimai, tai tos tarptautinės konvencijos nuostatos taikomos tai maršruto daliai kartu su ADR nuostatomis, kurios neprieštarauja tai konvencijai. Kitos ADR nuostatos tai kelio atkarpai netaikomos.

(3) ADR 1 straipsnio c) dalyje žodžiai “transporto priemonės” nebūtinai reiškia vieną ir tą pačią transporto priemonę. Tarptautiniai vežimai gali būti vykdomi keliomis skirtingomis transporto priemonėmis su ta sąlyga, kad vežimas tarp siuntėjo ir gavėjo, nurodytų transporto dokumente, vyksta bent jau per dviejų Susitarusių Šalių teritorijas.

2007

Pakuotės, įskaitant IBC konteinerius, konteinerius ir konteinerines cisternas, kurie neatitinka šio papildymo reikalavimų dėl pakavimo, mišraus sukrovimo, pakuočių ženklinimo pavojaus ženklais ir B papildymo nuostatų dėl ženklinimo ir pavojaus ženklų, bet atitinka pavojingų krovinių vežimo jūra ar oro transportu 10/ reikalavimus, gali būti leidžiamos vežti kelių transportu, jei prieš tai arba po to jos vežamos jūrų arba oro transportu ir jei atitinka šias sąlygas:

1. Medžiagų ir gaminių sąrašas

2100

(1) Iš visų medžiagų ir gaminių, kurie priskirti pavojingų medžiagų 1 klasei leidžiamos vežti tik tos, kurios išvardytos KN 2101, arba tos, kurios priskirtos kuriai nors pozicijai su raidėmis “k.n.”, bei medžiagos su JTO Nr. “0090 Sprogstamųjų medžiagų bandiniai”. Šias medžiagas vežti galima tik tada, kai jos atitinka šio papildymo KN 2100(2) - 2116 ir A.1 priedo bei B Papildymo reikalavimus. Tokiu būdu šios medžiagos ir gaminiai laikomi ADR medžiagomis.

(2) 1 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai:

1.1. Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia masinio sprogimo pavojų. (Masinis sprogimas - tai sprogimas, kuris paveikia beveik visą krovinį vienu metu.)

1.2. Medžiagos ir gaminiai, kurie sukelia mėtymo pavojų, bet ne masinio sprogimo pavojų.

1.3. Medžiagos ir gaminiai, kurie sukelia gaisro pavojų ir/arba nežymų sprogimo pavojų, arba nežymų mėtymo pavojų, arba abu kartu, bet ne masinio sprogimo pavojų, ir:

1.4. Medžiagos ir gaminiai, kurių sprogimo rizika užsidegimo ar inicijavimo atveju vežimo metu yra nedidelė. Sprogimas vyksta pakuotės viduje, todėl nėra didelių skeveldrų ar skeveldrų tolimų išmetimų pavojaus. Viduje atsiradusi ugnis negali susprogdinti visos pakuotės turinio vienu metu.

1.5. Labai mažo jautrumo medžiagos, kurios kelia masinio sprogimo pavojų, bet kurios yra labai nejautrios, kad yra labai maža inicijavimo ar perėjimo nuo degimo iki detonavimo galimybė, esant normalioms vežimo sąlygoms. Minimalus reikalavimas, keliamas šioms medžiagoms tas, kad jos negali sprogti, atliekant atsparumo ugniai bandymą.

1.6. Labai mažo jautrumo gaminiai, nesukeliantys masinio sprogimo pavojaus. Šie gaminiai savo sudėtyje turi tik labai mažo jautrumo sprogstančias medžiagas ir labai mažą atsitiktinio inicijavimo ar sprogimo išplitimo tikimybę.

PASTABA. Pavojus, kylantis dėl 1.6 poklasio medžiagų savybių, apsiriboja atskiro gaminio sprogimu.

(7) Medžiagų ir gaminių suderinamumo grupių sąvokos:

A Inicijuojančioji sprogstamoji medžiaga.

B Gaminys, kurio sudėtyje yra inicijuojančios sprogstamosios medžiagos ir kuris neturi dviejų ar daugiau efektyvių apsauginių įrenginių. Į šią grupę įtraukiami kai kurie gaminiai, tokie kaip sprogdinimo darbams skirti detonatoriai, detonatorių agregatai, skirti sprogdinimo darbams, ir kapsulės - degtuvai, net jei jos neturi inicijuojančių sprogstančių medžiagų.

C Skatinamoji sprogstamoji medžiaga ar kita deflagracinė sprogstamoji medžiaga ar produktas, kuriame yra tokios sprogstamosios medžiagos.

D Antrinė detonuojanti sprogstamoji medžiaga ar juodasis parakas, ar produktas, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos, kiekvienu atveju be uždegimo priemonių ir be išstumiamojo užtaiso, ar gaminys, kuriame yra pirminės sprogstamosios medžiagos ir kuris turi du ar daugiau efektyvius apsauginius mechanizmus.

E Gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos be inicijuojančių savybių su išstumiamuoju užtaisu (kitoks negu turintis liepsniojo skysčio arba drebučių pavidalo medžiagos ar savaime užsidegančių skysčių).

F Gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos su joms būdingomis inicijuojančiomis savybėmis, su išstumiamuoju užtaisu (kitoks negu turintis liepsniojo skysčio arba drebučių pavidalo medžiagos ar savaime užsidegančių skysčių) arba be išstumiančiojo užtaiso.

G Pirotechninė medžiaga ar gaminys, kuriame yra pirotechninių medžiagų, ar gaminys, kuriame yra tiek sprogstamosios, tiek apšviečiančios, užsidegančios, ašaras ar dūmus sukeliančios medžiagos (kitokios negu vandeniu aktyvuojami gaminiai, ar tokios, kuriose yra baltojo fosforo, fosfidų, pirotechninės medžiagos, liepsniųjų skysčių arba drebučių pavidalo medžiagos ar savaime užsidegančių skysčių).

H Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir baltojo fosforo.

I Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir degiojo skysčio ar drebučių pavidalo medžiagos.

K Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir toksiško cheminio reagento.

L Sprogstamoji medžiaga ar gaminys, kurio sudėtyje yra sprogstamosios medžiagos, sukeliančios papildomą pavojų (pavyzdžiui, vandeniu aktyvuota medžiaga ar savaime užsidegantis skystis, fosfidas ar pirotechninė medžiaga), kurios kiekvieną tipą būtina izoliuoti.

N Gaminiai, turintys labai mažo jautrumo sprogstančias medžiagas.

S Medžiaga ar gaminys, taip įpakuotas ar suprojektuotas, kad jokie pavojingi atsitiktinai kylantys poveikiai neišeina iš pakuotės ribų, o pažeidus pakuotę dėl ugnies atsiradimo, sprogimo ar mėtymo efektai taip apriboti, kad nereikia imtis jokių papildomų priešgaisrinių ar kitų ekstremalių priemonių saugumui patikrinti.

1 PASTABA. Bet kuri medžiaga ar gaminys, supakuotas į papildomą pakuotę, gali būti priskiriamas tik vienai suderinamumo grupei. Kadangi kriterijai, naudojami medžiagų priskyrimui S suderinamumo grupei, yra pagrįsti praktiniais stebėjimais , tai medžiagų ar gaminių priskyrimas šiai suderinamumo grupei susijęs su klasifikacinio kodo priskyrimo bandymais.

2 PASTABA. D ar E suderinamumo grupių gaminiai gali turėti savo inicijuojančias priemones arba būti pakuojami kartu su jomis, su sąlyga, kad šios priemonės turi mažiausiai dvi efektyvias apsaugos priemones, skirtas sprogimui išvengti, kuris gali kilti atsitiktinai suveikus inicijavimo priemonėms. Tokios pakuotės priskiriamos D ar E suderinamumo grupėms.

3 PASTABA. D ar E suderinamumo grupių gaminiai gali būti supakuoti kartu su jų pačių inicijavimo priemonėmis, kurios neturi dviejų efektyvių apsauginių priemonių (pavyzdžiui, inicijavimo priemonių, priskirtų B suderinamumo grupei), su sąlyga, kad jos atitinka KN 2104(6) reikalavimus. Tokios pakuotės priskiriamos D ar E suderinamumo grupėms.

4 PASTABA. Gaminiai gali būti aprūpinti uždegimo priemonėmis arba gali būti supakuoti kartu su jomis, su sąlyga, kad uždegimo priemonės, esant normalioms vežimo sąlygoms, nesuveiks.

5 PASTABA. C, D ir E suderinamumo grupių gaminiai gali būti pakuojami kartu. Tokios pakuotės priskiriamos E suderinamumo grupei.

(8) Pagal (7) punkto reikalavimus K suderinamumo grupės gaminius vežti draudžiama.

(9) Šios klasės reikalavimų požiūriu ir nesilaikant A.5 priedo KN 3510 (3) apibrėžimų, sąvoka “pakuotė” taip pat apima nesupakuotus gaminius, jei jie leidžiami vežti nesupakuoti.

2101

(1) 1 klasės medžiagos ir gaminiai, kuriuos leidžiama vežti, išvardyti 1 lentelėje. Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai, išvardyti KN 3170, gali būti priskiriami įvairiems KN 2101 išvardytų medžiagų pavadinimams, tik jei jų savybės, sudėtis, konstrukcija ir numatytas panaudojimas atitinka A.1 priede pateiktus aprašymus.

1 lentelė

1°         MEDŽIAGOS SU KLASIFIKACINIU KODU 1.1 A