Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartis (2017 m. patikslintas vertimas)

i) Tarptautinis valiutos fondas įsteigiamas ir veikia remiantis pradinėmis ir vėliau pataisytomis šios Sutarties sąlygomis;

ii) kad Fondas galėtų vykdyti operacijas ir atlikti sandorius, jame veikia Bendrasis departamentas ir Specialiųjų skolinimosi teisių departamentas. Fondo narystė suteikia teisę priklausyti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui;

iii) šioje Sutartyje numatytas operacijas ir sandorius vykdo Bendrasis departamentas, kuriame, vadovaujantis šios Sutarties nuostatomis, yra Bendrųjų išteklių, Specialiųjų išmokų ir Investicijų sąskaitos. Išimtį sudaro operacijos ir sandoriai, kuriuose naudojamos specialiosios skolinimosi teisės, – juos vykdo Specialiųjų skolinimosi teisių departamentas.

i) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų politikos srityje padedant nuolat veikiančiai institucijai, kuri sudaro sąlygas konsultuotis ir bendradarbiauti sprendžiant tarptautinio masto problemas, susijusias su pinigų politika;

ii) palengvinti tarptautinės prekybos plėtrą bei tolygų jos augimą ir tokiu būdu prisidėti skatinant ir išlaikant aukštą užimtumo ir realiųjų pajamų lygį, taip pat didinant visų narių gamybos išteklius; šie tikslai turėtų būti svarbiausi ekonominės politikos tikslai;

iii) skatinti valiutos kurso stabilumą, išlaikyti nuoseklius narių tarpusavio susitarimus dėl valiutos kurso ir stengtis, kad valiuta nebūtų nuvertinama siekiant įgyti konkurencinio pranašumo;

iv) padėti sukurti daugiašalę mokėjimų sistemą atsižvelgiant į narių tarpusavio einamuosius sandorius ir prisidėti šalinant užsienio valiutų kursų apribojimus, trukdančius plėstis prekybai pasauliniu mastu;

v) suteikti pasitikėjimo narėms joms leidžiant laikinai pasinaudoti Fondo bendraisiais ištekliais (pagal atitinkamas apsaugos priemones) ir tokiu būdu sudaryti galimybę pašalinti mokėjimų balanso problemas netaikant priemonių, žlugdančių nacionalinę ar tarptautinę gerovę;

vi) sutrumpinti narių tarptautinio mokėjimų balanso pusiausvyros nuokrypių trukmę ir mastą laikantis aukščiau išdėstytų sąlygų.

Vykdydamas savo politiką ir priimdamas sprendimus, Fondas vadovaujasi šiame straipsnyje išdėstytais tikslais.

a) tam tikrais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, Valdytojų valdyba apžvelgia bendrąją padėtį ir, jeigu mano, jog tinkama, pasiūlo pakoreguoti narių kvotas. Jeigu Valdytojų valdyba yra įsitikinusi, kad tai tinkama, ji ir bet kuriuo kitu metu gali apsvarstyti bet kurios konkrečios kvotos koregavimo klausimą atitinkamos narės prašymu;

b) Fondas bet kada gali pasiūlyti padidinti kvotas toms narėms, kurios buvo Fondo narėmis 1975 m. rugpjūčio 31 d., proporcingai tuo metu jų turėtų kvotų skaičiui, tačiau bendra padidinimo suma negali viršyti sumų, pervestų iš Specialiųjų išmokų sąskaitos į Bendrųjų išteklių sąskaitą, vadovaujantis V straipsnio 12 dalies f punkto i papunkčio nuostatomis;

c) visais atvejais kvotos keičiamos aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma;

d) narės kvota gali būti keičiama, tik kai ji sutinka ir įmoka įnašą, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies b punktu, laikoma, kad įnašas sumokėtas.

a) kiekviena narė, sutinkanti, kad jos kvota būtų padidinta pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą, per Fondo nustatytą laikotarpį specialiosiomis skolinimosi teisėmis įmoka dvidešimt penkis procentus padidinimo dalies, tačiau Valdytojų valdyba, taikydama vienodas sąlygas visoms narėms, gali nustatyti, kad šį įnašą – visą sumą ar sumos dalį – galima sumokėti kitų Fondo konkrečiai nurodytų narių valiutomis šių narių sutikimu arba narės nacionaline valiuta. Narė, nepriklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, už padidinimo dalį, atitinkančią tą dalį, kurią specialiosiomis skolinimosi teisėmis turi sumokėti narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, moka Fondo nurodytomis kitų narių valiutomis šių narių sutikimu. Už likusią padidinimo dalį narės moka nacionalinėmis valiutomis. Fondo turimos kurios nors narės valiutos atsargos nedidinamos virš ribos, kurios perviršiui, susidarančiam tada, kai kitos narės, vadovaudamosi šiomis nuostatomis, atlieka mokėjimus ja, būtų taikomas mokestis, nurodytas V straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje;

b) visos narės, sutinkančios, kad jų kvotos būtų padidintos pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, laikomos įmokėjusiomis įnašą, kurio dydis lygus kvotos padidinimui;

c) jeigu narė sutinka, kad jos kvota būtų sumažinta, Fondas per šešiasdešimt dienų išmoka narei sumą, atitinkančią sumažinimo dydį. Išmoką narės nacionaline valiuta ir specialiųjų skolinimosi teisių arba nurodytų kitų narių valiutų (šioms narėms sutikus) suma, kuri užtikrina, kad Fondo turimos tos narės nacionalinės valiutos atsargos nenukris žemiau naujosios kvotos, sumoka Fondas, numatant, kad ypatingais atvejais Fondas, išmokėdamas narei išmoką jos nacionaline valiuta, gali sumažinti šios valiutos kiekį žemiau naujosios kvotos;

d) visi sprendimai, priimami vadovaujantis šios dalies a punkto nuostatomis, priimami septyniasdešimties procentų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai pagal minėto punkto nuostatas nustatomas laikotarpis ir nurodomos valiutos.

i) deramai atsižvelgdama į vidaus sąlygas, stengiasi vykdyti ekonominę ir finansų politiką, kurios tikslas – skatinti nuoseklų ekonomikos augimą ir išlaikyti pakankamą kainų stabilumo lygį;

ii) stengiasi skatinti stabilumą, kurdama nuoseklias ekonomines ir finansines sąlygas bei pinigų sistemą, kurios nesudarytų sąlygų nesisteminiams žlugdančio pobūdžio veiksniams atsirasti;

iii) vengia manipuliuoti valiutų kursais ar tarptautine pinigų sistema taip, kad jų veiksmai užkirstų kelią veiksmingam mokėjimų balanso sureguliavimui ar kad jos pasinaudotų nesąžiningai įgytu konkurenciniu pranašumu prieš kitas nares;

iv) vykdo valiutos kurso politiką, kuri neprieštarauja šioje dalyje išdėstytiems įsipareigojimams.

a) per trisdešimt dienų po antrojo šios Sutarties pakeitimo kiekviena narė informuoja Fondą apie valiutos kurso režimą, kurį ketina taikyti vykdydama šio straipsnio 1 dalyje išvardytus įsipareigojimus; ji taip pat nedelsdama informuoja Fondą apie bet kuriuos valiutos kurso priemonių pakeitimus;

b) atsižvelgiant į tarptautinę pinigų sistemą, vyravusią 1976 m. sausio 1 d., valiutos kurso režimas gali apimti šias priemones: i) narės valiutos vertės, išreikštos specialiosiomis skolinimosi teisėmis ar bet kuria kita narės pasirinkta išraiška, išskyrus auksu, išlaikymą; ii) priemones, taikomas bendradarbiaujant su kitomis narėmis, kuriomis narės išlaiko savo valiutų vertę prieš kitų narių valiutą ar valiutas arba iii) kitas narių pasirinktas valiutos kurso priemones;

c) kad prisiderintų prie tarptautinės pinigų sistemos pokyčių, Fondas, neribodamas narių teisių pasirinkti valiutos kurso režimus, neprieštaraujančius Fondo tikslams ir atitinkančius šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus narių įsipareigojimus, aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali numatyti bendrąsias sąlygas dėl valiutų kursų režimų.

a) kad užtikrintų veiksmingą tarptautinės pinigų sistemos funkcionavimą, Fondas atlieka jos priežiūrą ir stebi, kaip kiekviena narė vykdo šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus įsipareigojimus;

b) kad galėtų vykdyti a punkte numatytas funkcijas, Fondas nuolat atlieka išsamią narių valiutos kurso politikos priežiūrą ir patvirtina konkrečius principus, kuriais vadovaujasi visos narės, įgyvendindamos valiutos kurso politiką. Visos narės Fondui pateikia informaciją, būtiną minėtai priežiūrai atlikti, o Fondo prašymu jį konsultuoja savos valiutos kurso politikos klausimais. Fondo patvirtinti principai neprieštarauja priemonėms, taikomoms bendradarbiaujant su kitomis narėmis, kuriomis narės palaiko savo valiutų kursą atsižvelgdamos į kitos narės ar narių valiutos ar valiutų vertę, taip pat kitoms priemonėms, skirtoms valiutos kursui palaikyti, kurias pasirenka narė ir kurios neprieštarauja šio straipsnio 1 dalyje išdėstytiems narių įsipareigojimams. Minėtuose principuose dėmesys kreipiamas į narių politikos kryptis ir socialinę politiką, o Fondas, juos taikydamas, deramai atsižvelgia į narių padėtį.

a) laikoma, kad veiksmai, kurių narė imasi dėl savo valiutos pagal šį straipsnį, taikomi atskiroms visų teritorijų, dėl kurių narė priėmė šios Sutarties sąlygas pagal XXXI straipsnio 2 dalies g punktą, valiutoms, išskyrus atvejus, kai narė paskelbia, kad jos veiksmai yra susiję tik su metropolijos valiuta, tik su viena ar keliomis nurodytomis valiutomis, arba su metropolijos valiuta ir viena ar keliomis nurodytomis atskiromis valiutomis;

b) laikoma, kad Fondo veiksmai, kurių jis imasi vadovaudamasis šiuo straipsniu, yra taikomi visoms narės valiutoms, kaip nurodyta šio straipsnio a punkte, išskyrus atvejus, kai Fondas priima kitokį sprendimą.

a) išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus, Fondas savo sąskaita atlieka tik tuos sandorius, kurių tikslas – suteikti narei (jos iniciatyva) specialiųjų skolinimosi teisių arba kitų narių valiutų, skiriamų iš Fondo bendrųjų išteklių, kurie laikomi Bendrųjų išteklių sąskaitoje, už narės, pageidaujančios atlikti pirkimą, valiutą;

b) jeigu jo prašoma, Fondas gali nuspręsti suteikti finansinių ir techninių paslaugų, neprieštaraujančių Fondo tikslams, kurios apima narių įmokėtų išteklių tvarkymą. Operacijos, atliekamos teikiant minėtas paslaugas, vykdomos ne Fondo sąskaita. Šiame punkte minimos paslaugos narės nesusaisto kokia nors prievole be jos sutikimo.

a) Fondas patvirtina bendrųjų išteklių naudojimo politiką, kuri apima ir stabilizavimo susitarimų bei panašių priemonių politiką; jis taip pat gali patvirtinti politiką tam tikroms mokėjimų balanso problemoms spręsti, kuri galėtų padėti narėms pašalinti mokėjimų balanso problemas pagal šios Sutarties nuostatas ir kuri sukurtų veiksmingas apsaugos priemones laikinai naudojantis Fondo bendraisiais ištekliais;

b) narė turi teisę iš Fondo pirkti kitų Fondo narių valiutas už lygiavertę savo valiutos sumą pagal šias sąlygas:

i) narė Fondo bendraisiais ištekliais naudosis pagal šios Sutarties sąlygas ir politika, patvirtinta vadovaujantis šiomis sąlygomis;

ii) narė pareiškia, kad jai reikia atlikti pirkimą dėl tam tikros atsargų pozicijos ar mokėjimų balanso padėties ar dėl atsargų pokyčių;

iii) pirkimas, kurį norima atlikti, bus rezervinės įnašo dalies pirkimas arba toks pirkimas, kurį atlikus, Fondo turimos perkančiosios narės valiutos atsargos neviršys jos kvotos dviem šimtais procentų;

iv) Fondas, vadovaudamasis šio straipsnio 5 dalimi, VI straipsnio 1 dalimi ar XXVI straipsnio 2 dalies a punktu, nėra anksčiau paskelbęs, kad narė, norinti atlikti pirkimą, neturi teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais;

c) Fondas išnagrinėja prašymą dėl pirkimo ir nusprendžia, ar toks pirkimas neprieštaraus šios Sutarties nuostatoms ir jomis vadovaujantis patvirtintos politikos principams tuo atveju, jei prašymai atlikti rezervinės įnašo dalies pirkimą neginčijami;

d) Fondas patvirtina parduodamų valiutų parinkimo politiką ir tvarką, kuriose, konsultuojantis su narėmis, atsižvelgiama į narių mokėjimų balansą ir atsargų poziciją bei valiutų rinkos pokyčius, taip pat į siekį skatinti ilgainiui sukurti subalansuotą poziciją Fonde, tuo atveju, jei kuri nors narė pareiškia, jog ji nori nusipirkti kitos narės valiutos, kadangi perkančioji narė nori įsigyti lygiavertę savo valiutos sumą, kurią siūlo kita narė, pirmoji narė turi teisę pirkti kitos narės valiutą, išskyrus atvejus, kai Fondas, vadovaudamasis VII straipsnio 3 dalimi, pirmąją narę įspėja, kad pagal Fondo turimų šios narės valiutos atsargų kiekį jos valiutos stinga;

e)

i) kiekviena narė užtikrina, kad jos valiutos likutis, perkamas iš Fondo, yra laisvai naudojamos valiutos likutis arba tokia valiuta, kuri pirkimo metu gali būti laisvai iškeista į laisvai naudojamą narės pasirinktą valiutą šių dviejų valiutų keitimo kursu, atitinkančiu jų keitimo kursą pagal XIX straipsnio 7 dalies a punkto reikalavimus;

ii) kiekviena narė, kurios valiuta perkama iš Fondo ar įsigyjama už valiutą, pirktą iš Fondo, bendradarbiauja su Fondu ir kitomis narėmis, kad užtikrintų, jog tokie valiutų likučiai pirkimo metu būtų keičiami į laisvai naudojamas kitų narių valiutas;

iii) pagal i papunktį atliekamą valiutos, kuri nėra laisvai naudojama, bet kokį keitimą atlieka narė, kurios valiuta yra perkama, išskyrus atvejus, kai ši narė ir perkančioji narė susitaria dėl kitos procedūros;

iv) narė, iš Fondo perkanti laisvai naudojamą valiutą ir norinti pirkimo metu ją iškeisti į kitą laisvai naudojamą valiutą, atlieka šį keitimą su kita nare šios prašymu. Keičiama į laisvai naudojamą valiutą, kurią parenka kita narė pagal kursą, apibūdintą šio punkto i papunktyje;

f) įgyvendindamas patvirtintą politiką ir tvarką, Fondas, vadovaudamasis šios dalies nuostatomis, gali sutikti, kad narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kuri atlieka pirkimą, vietoj kitų narių valiutų būtų išmokamos specialiosios skolinimosi teisės.

a) Fondas gali priimti narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, siūlomas specialiąsias skolinimosi teises už lygiavertę kitų narių valiutų sumą;

b) narės prašymu Fondas gali jai suteikti specialiųjų skolinimosi teisių už lygiavertę kitų narių valiutų sumą. Atlikus šiuos sandorius, Fondo turimos narės valiutos atsargos negali viršyti ribos, virš kurios atsargoms būtų taikomas mokestis, numatytas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje;

c) valiutos, kurias pagal šios dalies sąlygas parduoda arba perka Fondas, parenkamos vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies d punkto ir 7 dalies i punkto sąlygomis. Fondas gali sudaryti sandorius pagal šią dalį tik tada, kai narės, kurių valiutą Fondas parduoda arba perka, sutinka, kad jų valiuta būtų taip naudojama.

a) visos narės turi teisę bet kuriuo metu atpirkti Fondo turimas jų valiutos atsargas, kurioms pagal šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktį taikomas mokestis;

b) paprastai tikimasi, kad narė, atlikusi pirkimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, pagerėjus jos mokėjimų balanso padėčiai ir atsargų pozicijai, atpirks Fondo turimas jos valiutos atsargas, kurios susidarė dėl pirkimo ir kurioms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis. Narė šias atsargas atperka, jeigu Fondas, vadovaudamasis savo patvirtinta atpirkimo strategija ir pasikonsultavęs su nare, praneša jai, kad ši turėtų atpirkti savo valiutą, kadangi pagerėjo jos mokėjimų balanso padėtis ir atsargų pozicija;

c) narė, atlikusi pirkimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, atperka Fondo turimas savo valiutos atsargas, kurios susidarė dėl pirkimo ir kurioms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis, ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pirkimo datos. Fondas gali numatyti, kad savo valiutą narė atperka dalimis per laikotarpį, prasidedantį po pirkimo dienos praėjus trejiems ir pasibaigiantį – penkeriems metams. Fondas aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali pakeisti šiame papunktyje numatytą atpirkimo laikotarpį; pakeistas atpirkimo laikotarpis taikomas visoms narėms;

d) Fondas aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali nustatyti valiutos atsargų, kurias jis įsigijo vykdydamas specialią savo bendrųjų išteklių naudojimo politiką, išpirkimo laikotarpius, kurie skiriasi nuo c punkte nurodytų laikotarpių ir kurie yra tie patys visoms narėms;

e) narė, vadovaudamasi politika, kurią Fondas patvirtina septyniasdešimties procentų balsų dauguma, atperka Fondo turimas jos valiutos atsargas, kurios įsigytos ne pirkimo būdu ir kurioms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis;

f) sprendimas, numatantis, kad vadovaujantis Fondo bendrųjų išteklių naudojimo politika išpirkimo, vykdomo pagal šios dalies c ir d punktus, laikotarpis yra trumpesnis už galiojantį šioje politikoje numatytą laikotarpį, taikomas tik atsargoms, kurias Fondas įsigyja po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos;

g) narės prašymu Fondas gali atidėti jos atpirkimo įsipareigojimų vykdymą, tačiau ne ilgesniam laikotarpiui, negu nurodyta šios dalies c ir d punktuose ar politikoje, kurią Fondas priima vadovaudamasis e punktu, išskyrus atvejus, kai Fondas septyniasdešimties procentų balsų dauguma nusprendžia, kad ilgesnis atpirkimo laikotarpis, neprieštaraujantis laikinajam Fondo išteklių naudojimui, yra pateisinamas, kadangi įsipareigojimo vykdymas nustatytą dieną narei sukeltų ypatingų sunkumų;

h) Fondo politika, apibūdinta šio straipsnio 3 dalies d punkte, gali būti papildyta politika, kurią įgyvendindamas Fondas, pasikonsultavęs su nare, gali nuspręsti parduoti turimas tos narės valiutos atsargas pagal 3 dalies b punktą, jeigu jos nebuvo atpirktos pagal 7 dalies nuostatas neapribojant kokių nors kitų veiksmų, kurių Fondas gali būti įgaliotas imtis pagal bet kurią šios Sutarties nuostatą;

i) visi pagal šią dalį vykdomi atpirkimai atliekami naudojant specialiąsias skolinimosi teises ar Fondo nurodytas kitų narių valiutas. Fondas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas, patvirtina politiką ir tvarką dėl valiutų, kurias turėtų naudoti narės, atpirkdamos savo valiutą. Po atpirkimo Fondo turimos narės valiutos, kuri buvo naudota atperkant, atsargos neviršija ribos, kurią pasiekus joms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis;

j)

i) jeigu narės valiuta, kurią pagal šios dalies i papunktį nurodo Fondas, nėra laisvai naudojama valiuta, ši narė užtikrina, kad atperkančioji narė gali ją įsigyti atpirkimo metu už laisvai naudojamą valiutą, kurią pasirenka toji narė, kurios valiutą nurodė Fondas. Vadovaujantis šia nuostata, minėtos dvi valiutos keičiamos kursu, atitinkančiu jų tarpusavio kursą, apibūdintą XIX straipsnio 7 dalies a punkte;

ii) kiekviena narė, kurios valiutą, naudotiną atperkant, nurodo Fondas, bendradarbiauja su Fondu ir kitomis narėmis, kad atpirkimo metu atperkančiosios narės galėtų įsigyti nurodytos valiutos už laisvai naudojamas kitų narių valiutas;

iii) keitimas, atliekamas vadovaujantis j punkto i papunkčiu, vykdomas su nare, kurios valiuta nurodyta, išskyrus atvejus, kai toji narė ir atperkančioji narė susitaria dėl kitos procedūros;

iv) jeigu atperkančioji narė atpirkimo metu pageidauja įsigyti kitos narės laisvai naudojamos valiutos, kurią, kaip nurodyta i papunktyje, nurodo Fondas, atperkančioji narė kitos narės prašymu įsigyja jos valiutos už laisvai naudojamą valiutą keitimo kursu, nurodytu j punkto i papunktyje. Fondas gali patvirtinti taisykles dėl laisvai naudojamos valiutos, kuri naudojama atliekant keitimą.

a)

i) Fondas ima mokestį už paslaugas, kai narė už savo valiutą perka specialiąsias skolinimosi teises ar kitos narės valiutą, laikomą Bendrųjų išteklių sąskaitoje numatant, kad Fondas gali nustatyti mažesnį už kitus mokesčius paslaugų mokestį atliekant rezervinės įnašo dalies pirkimą. Paslaugų mokestis, taikomas perkant rezervinę įnašo dalį, neviršija pusės procento;

ii) Fondas gali imti mokestį už stabilizavimo ar panašią paskolą. Jis gali nuspręsti, kad mokestis už paskolą, numatytą susitarime, kompensuoja pagal i papunktį taikomą paslaugų mokestį, kai pirkimas atliekamas vadovaujantis šiuo susitarimu;

b) Fondas taiko mokestį vidutinei sumai, kurią sudaro narės valiutos dienos likučiai, laikomi Bendrųjų išteklių sąskaitoje, jeigu šie likučiai:

i) įsigyti vadovaujantis politika, pagal kurią, kaip numatyta XXX straipsnio c punkte, jiems taikoma išimtis;

ii) atėmus visus i papunktyje minėtus likučius, viršija narės kvotos sumą.

Mokestis paprastai didinamas tam tikru metu per laikotarpį, kurį šie likučiai laikomi;

c) jeigu narė neatlieka šio straipsnio 7 dalyje numatyto atpirkimo, Fondas, pasikonsultavęs su nare dėl jos valiutos, laikomos Fonde, atsargų sumažinimo, gali nustatyti, jo nuomone, tinkamo dydžio mokestį už valiutos atsargų, laikomų Fonde, sumą, kuri turėjo būti atpirkta;

d) mokesčių, numatytų a ir b punktuose, dydis nustatomas septyniasdešimties procentų balsų dauguma; jis vienodas visoms narėms, taip pat taikant c punkto nuostatas;

e) narė moka mokestį specialiosiomis skolinimosi teisėmis, numatant, kad ypatingomis aplinkybėmis Fondas, pasitaręs su kitomis narėmis, gali leisti narei sumokėti mokestį kitų jo nurodytų narių valiutomis ar jos pačios valiuta. Kai kitos narės moka mokestį pagal šį papunktį, Fondo turimos kurios nors narės valiutos atsargos neviršija ribos, kurią peržengus taikomas b punkto ii papunktyje nurodytas mokestis.

a) už sumą, kuria kvotos procentas, nurodytas šios dalies b ir c punktuose, viršija vidutinius narės valiutos dienos likučius, laikomus Fondo bendrųjų išteklių sąskaitoje, Fondas moka atlygį; ši nuostata netaikoma likučiams, įsigytiems vykdant politiką, kuriai, kaip numatyta XXX straipsnio c dalyje, taikoma išimtis. Atlygio dydis, kurį septyniasdešimties procentų balsų dauguma nustato Fondas, yra vienodas visoms narėms ir yra nemažesnis ir nedidesnis už keturis penktadalius palūkanų normos, numatytos XX straipsnio 3 dalyje. Nustatydamas kompensacijos dydį, Fondas atsižvelgia į mokesčio, nurodyto V straipsnio 8 dalies b punkte, dydį;

b) nustatomas tokio dydžio kvotos procentas, taikomas įgyvendinant a punktą:

i) kiekvienai narei, tapusiai nare prieš antrąjį šios Sutarties pakeitimą, nustatomas kvotos procentas, atitinkantis septyniasdešimt penkis procentus jos kvotos, buvusios tą dieną, kai ši Sutartis buvo pakeista antrą kartą, o kiekvienai narei, tapusiai nare po antrojo šios Sutarties pakeitimo, kvotos procentas skaičiuojamas dalijant bendrą sumą visų sumų, atitinkančių kvotos, taikomos kitoms narėms tą dieną, kai ši narė tapo nare, procentą, iš bendro kvotų, tekusių kiekvienai narei tą pačią dieną, skaičiaus; pridedant

ii) sumas, kurias ji sumokėjo Fondui savo valiuta ir specialiosiomis skolinimosi teisėmis pagal III straipsnio 3 dalies a punktą nuo datos, taikomos pagal šio punkto i papunktį; atimant

iii) sumas, kurias narė yra gavusi iš Fondo valiuta arba specialiosiomis skolinimosi teisėmis pagal III straipsnio 3 dalies c punktą nuo datos;

c) septyniasdešimties procentų balsų dauguma Fondas kiekvienai narei gali padidinti paskutinį kvotos, taikomos įgyvendinant a punktą, procentą iki:

i) procento, neviršijančio šimto procentų, kiekvienai narei šį procentą nustatant pagal vienodus visoms narėms taikomus kriterijus; arba

ii) šimto procentų visoms narėms;

d) atlygis išmokamas specialiosiomis skolinimosi teisėmis numatant, kad Fondas arba narė gali nuspręsti, kad atlygis šiai narei mokamas jos valiuta.

a) Fondo turto, laikomo Bendrojo departamento sąskaitose, vertė išreiškiama specialiąja skolinimosi teise;

b) visi skaičiavimai, susiję su narių valiutomis, atliekami taikant šią Sutartį, išskyrus IV straipsnį ir C priedą, atliekami pagal kursą, kuriuo Fondas šias valiutas traukia į apskaitą pagal šio straipsnio 11 dalį;

c) atliekant skaičiavimus, kuriais siekiama nustatyti valiutų sumas dėl kvotų taikant šią Sutartį, neįskaičiuojama valiuta, laikoma Specialiųjų išmokų sąskaitoje ar Investicijų sąskaitoje.

a) narių valiutų, laikomų Bendrųjų išteklių sąskaitoje, vertė palaikoma specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu pagal kursus, apibūdintus XIX straipsnio 7 dalies a punkte;

b) Fondo turimų narės valiutos atsargų koregavimas pagal šios dalies nuostatas atliekamas tada, kai ši valiuta naudojama atliekant operaciją ar sandorį tarp Fondo ir kitos narės, taip pat kitais atvejais – Fondo sprendimu ar narės prašymu. Narės ar Fondo mokėjimai, susiję su koregavimu, atliekami per tinkamą Fondo nustatytą laikotarpį po koregavimo dienos ir bet kuriuo kitu narės prašomu metu.

a) įgyvendindamas politiką ir priimdamas sprendimus pagal šio dalies nuostatas, Fondas vadovaujasi tikslais, išdėstytais VIII straipsnio 7 dalyje, taip pat tikslu, kuriuo siekiama išvengti kainų valdymo ar fiksuotos kainos nustatymo aukso rinkoje;

b) Fondo sprendimai vykdyti operacijas ar sandorius, numatytus šios dalies c, d ir e punktuose, priimami aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma;

c) Fondas gali parduoti auksą už bet kurios narės valiutą, pasikonsultavęs su nare, už kurios valiutą parduodamas auksas, tuo atveju, jei Fondo turimos šios valiutos atsargos, laikomos Bendrųjų išteklių sąskaitoje, atlikus pardavimą nepasieks ribos, kurios perviršiui bus taikomas 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis be narės sutikimo ir tuo atveju, kai narės prašymu pardavimo metu Fondas už kitos narės valiutą iškeičia tokią valiutos dalį, kuri neleistų atsirasti minėtam padidėjimui. Valiuta keičiama į kitos narės valiutą pasikonsultavus su šia nare ir nepadidina Fondo turimų šios valiutos atsargų iki ribos, kurios perviršiui būtų taikomas 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis. Fondas patvirtina valiutų keitimo politiką ir procedūras, atsižvelgdamas į principus, taikomus remiantis šio straipsnio 7 dalies i punktu. Pagal šią nuostatą valiuta narei parduodama už kainą, sutartą kiekvieno sandorio atveju, remiantis rinkos kaina;

d) atliekant bet kokias operacijas ar sandorius, numatytus šioje Sutartyje, Fondas iš narės gali priimti apmokėjimą ne specialiosiomis skolinimosi teisėmis ar valiuta, o auksu. Pagal šią nuostatą Fondui mokama suma, nustatyta kiekvieno sandorio atveju pagal rinkos kainas;

e) Fondas gali parduoti auksą, kurį turėjo tą dieną, kai ši Sutartis buvo pakeista antrą kartą toms narėms, kurios buvo narės 1975 m. rugpjūčio 31 d. ir kurios sutinka nupirkti aukso kiekį, proporcingą jų kvotoms, buvusioms tuo metu. Jeigu Fondas, įgyvendindamas šios dalies f punkto ii papunkčio nuostatas, ketina parduoti auksą, vadovaudamasis šios dalies c punktu, jis gali sutikti kiekvienai ekonomiškai silpnai narei, kuri sutinka auksą pirkti, parduoti aukso dalį, kuri, jeigu būtų parduota pagal c punktą, sudarytų perviršį, kurį būtų galima jai paskirstyti pagal f punkto iii papunktį. Auksas, kuris būtų parduotas narei, paskelbtai neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais pagal šio straipsnio 5 dalį, parduodamas tada, kai narė vėl įgyja teisę naudotis minėtais ištekliais, išskyrus atvejus, kai Fondas nutaria auksą parduoti anksčiau. Pagal šį, t. y. e, punktą auksas parduodamas narei už jos valiutą ir pagal kainą, pardavimo metu atitinkančią vieną specialiąją skolinimosi teisę už 0,888 671 gramo grynojo aukso;

f) bet kada, kai Fondas parduoda auksą, kurį turi tą dieną, kai Sutartis pakeičiama antrą kartą, gautų pinigų suma, pardavimo metu atitinkanti vieną specialiąją skolinimosi teisę už 0,888 671 gramo grynojo aukso, įnešama į Bendrųjų išteklių sąskaitą ir, išskyrus atvejus, kai Fondas, vadovaudamasis g punktu, nusprendžia kitaip, laikoma Specialiųjų išmokų sąskaitoje. Turtas, esantis Specialiųjų išmokų sąskaitoje, laikomas atskirai nuo kitų Bendrojo departamento sąskaitų ir bet kuriuo metu gali būti naudojamas:

i) pervedimams į Bendrųjų išteklių sąskaitą, kad iš karto būtų naudojamas atliekant operacijas ir sandorius, numatytus šioje Sutartyje, išskyrus šios dalies nuostatas;

ii) atliekant operacijas ir sandorius, kurie nenumatyti šioje Sutartyje, bet kurie atitinka Fondo tikslus. Pagal šio f punkto ii papunkčio sąlygas galima suteikti pagalbą ekonomiškai silpnų narių, patekusių į sunkią padėtį, mokėjimų balansui pagerinti; teikdamas tokią paramą Fondas atsižvelgia į pajamų vienam gyventojui dydį;

iii) paskirstant ekonomiškai silpnoms narėms, kurios buvo Fondo narės 1975 m. rugpjūčio 31 d., proporcingai tuo metu jų turimoms kvotoms tokią turto dalį, kurią Fondas nusprendžia panaudoti įgyvendindamas ii papunktyje nurodytus tikslus; taip skiriamo turto dalis lygi šių narių kvotų dalies, turimos paskirstymo dieną, ir visų narių visų tą dieną turimų kvotų santykiui numatant, kad pagal šias nuostatas narei, kuri paskelbta neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais pagal šio straipsnio 5 dalį, lėšos skiriamos tada, kai ji vėl įgyja teisę naudotis minėtais ištekliais, nebent Fondas nutartų lėšas skirti anksčiau.

Sprendimai naudoti turtą pagal i papunktį priimami septyniasdešimties procentų balsų dauguma, o sprendimai dėl priemonių, numatytų ii ir iii papunkčiuose, priimami aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma;

g) aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Fondas gali nuspręsti perviršio, minimo f punkte, dalį pervesti į Investicijų sąskaitą, iš kurios jis gali būti naudojamas pagal XII straipsnio 6 dalies f punktą;

h) prieš pradėdamas naudoti lėšas pagal f punktą, Fondas gali investuoti narės valiutą, laikomą Specialiųjų išmokų sąskaitoje, į tos narės parduodamuosius skolos vertybinius popierius arba tarptautinių finansų organizacijų parduodamuosius skolos vertybinius popierius. Pajamos iš investicijų ir palūkanos, gautos pagal f dalies ii punktą, pervedamos į Specialiųjų išmokų sąskaitą. Lėšos neinvestuojamos be narės, kurios valiuta bus naudojama investicijoms, sutikimo. Fondas investuoja tik į specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštus skolos vertybinius popierius arba valiuta, naudojama tokioms investicijoms;

i) retkarčiais Bendrųjų išteklių sąskaita papildoma atsižvelgiant į Specialiųjų išmokų sąskaitos tvarkymo išlaidas, už kurias mokama iš Bendrųjų išteklių sąskaitos, į ją pervedant lėšas iš Specialiųjų išmokų sąskaitos pagal pagrįstą tokių išlaidų sąmatą;

j) Specialiųjų išmokų sąskaita uždaroma, kai Fondas likviduojamas arba prieš jo likvidavimą septyniasdešimties procentų balsų daugumos nutarimu. Uždarius sąskaitą likviduojant Fondą, visos joje esančios lėšos paskirstomos vadovaujantis K priedo nuostatomis. Uždarius sąskaitą prieš Fondo likvidavimą, visos joje esančios lėšos pervedamos į Bendrųjų išteklių sąskaitą iš karto naudoti atliekant operacijas ir sandorius. Septyniasdešimties procentų balsų dauguma Fondas priima Specialiųjų išmokų sąskaitos tvarkymo taisykles ir nuostatus.

a) narė negali naudotis Fondo bendraisiais ištekliais finansuoti plataus masto ar ilgalaikį kapitalo nutekėjimą iš šalies, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, o Fondas gali paprašyti narės, jog ji taikytų kontrolės sistemą, kuri neleistų jai tokiu būdu naudotis Fondo bendraisiais ištekliais. Jeigu narė, gavusi tokį prašymą, nesiima tinkamos kontrolės, Fondas gali paskelbti šią narę neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais;

b) šioje dalyje jokia nuostata nelaikoma priemone, skirta:

i) užkirsti kelią naudotis Fondo bendraisiais ištekliais vykdant priimtino dydžio kapitalo sandorius, būtinus eksportui skatinti ar įprastoms prekybos, bankų bei kitokioms operacijoms; arba

ii) daryti įtaką kapitalo judėjimui, kuris palaikomas pačios narės išteklių; tačiau narės įsipareigoja užtikrinti, kad toks kapitalo judėjimas atitiks Fondo tikslus.

i) pasiūlyti narei, kad vadovaujantis nuostatomis ir sąlygomis, dėl kurių Fondas ir ši narė susitaria, ji paskolintų Fondui savo valiutos arba kad narės sutikimu Fondas gali skolintis šios narės valiutą iš kito šaltinio narės teritorijose arba už jų, tačiau nė viena narė neįpareigojama teikti tokias paskolas Fondui ar duoti sutikimą Fondui skolintis jos valiutą iš bet kurio kito šaltinio;

ii) reikalauti, kad narė, jeigu ji priklauso Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, parduotų savo valiutą Fondui už specialiąsias skolinimosi teises, laikomas Bendrųjų išteklių sąskaitoje pagal XIX straipsnio 4 dalį. Papildydamas valiutų atsargas už specialiąsias skolinimosi teises, Fondas skiria deramą dėmesį principams, numatytiems XIX straipsnio 5 dalyje, dėl narių, priklausančių Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, paskyrimo.

a) jeigu Fondui tampa akivaizdu, kad narės valiutos paklausa kelia rimtą grėsmę Fondo gebėjimui tiekti šią valiutą, Fondas, nepaisant to, ar yra parengęs šio straipsnio 2 dalyje numatytas išvadas, oficialiai paskelbia, kad šios valiutos stinga, ir proporcingai paskirsto turimas ir besikaupiančias šios valiutos atsargas, deramai atsižvelgdamas į atitinkamus narių poreikius, bendrąją tarptautinę ekonomikos būklę ir bet kurias kitas susijusias aplinkybes. Fondas taip pat paskelbia ataskaitą apie numatomas priemones;

b) oficialus a punkte numatytas valiutos paskelbimas valiuta, kurios stinga, turi įgaliojimo galią, leidžiančią bet kuriai narei, pasikonsultavus su Fondu, taikyti laikinus apribojimus trūkstamos valiutos keitimo operacijoms. Vadovaudamasi IV straipsnio ir C priedo nuostatomis, narė turi visas teises nustatyti šių apribojimų pobūdį, tačiau jie negali būti griežtesni už priemones, būtinas apriboti valiutos, kurios stinga, paklausą iki pasiūlos, kurią turi arba sukaupia atitinkama narė. Apribojimai sušvelninami ir panaikinami iš karto, kai aplinkybės leidžia tai atlikti;

c) įgaliojimas, numatytas b punkte, netenka galios tada, kai Fondas oficialiai paskelbia, kad atitinkama valiuta nebėra valiuta, kurios stinga.

a) remiantis VII straipsnio 3 dalies b punktu ir XIV straipsnio 2 dalimi, be Fondo leidimo nė viena narė neįveda apribojimų mokėjimams ir lėšų pervedimams vykdant einamuosius tarptautinius sandorius;

b) valiutos keitimo sutartys, kurias įgyvendinant būtų naudojama bet kurios narės valiuta ir kurios prieštarauja nuolatos taikomoms ar, vadovaujantis šia Sutartimi, įvedamoms tos narės valiutos keitimo kontrolės nuostatoms, nevykdomos nė vienos narės teritorijoje. Be to, tarpusavyje susitarusios narės gali bendradarbiauti, taikydamos priemones, kurios leistų veiksmingiau taikyti bet kurios narės valiutos keitimo kontrolės nuostatas tuo atveju, kai šios priemonės ir nuostatai atitinka Sutarties reikalavimus.

a) visos narės perka savo valiutos likučius, kuriuos turi kitos narės, jeigu šios, prašydamos valiutą nupirkti, pareiškia, kad:

i) likučiai, kuriuos prašoma nupirkti, susidarė neseniai, po to, kai buvo atlikti einamieji sandoriai; arba

ii) kad juos reikia konvertuoti tam, kad būtų galima apmokėti einamuosius sandorius.

Perkančioji narė gali pasirinkti, ar mokėti specialiosiomis skolinimosi teisėmis, kaip numatyta XIX straipsnio 4 dalyje, ar narės, prašančios nupirkti valiutą, valiuta;

b) įpareigojimas, numatytas a punkte, netaikomas, jeigu:

i) likučių keitimas ribojamas remiantis šio straipsnio 2 dalimi arba VI straipsnio 3 dalimi;

ii) likučiai susikaupė dėl sandorių, įvykdytų prieš tai, kai narė panaikino apribojimus, galiojusius anksčiau ar įvestus vadovaujantis XIV straipsnio 2 dalimi;

iii) likučiai įsigyti nesilaikant narės, kurios prašoma valiutą nupirkti, nuostatų dėl valiutos keitimo;

iv) narės, prašančios valiutą nupirkti, valiuta pagal VII straipsnio 3 dalies a punktą paskelbta valiuta, kurios stinga; arba

v) narė, kurios prašoma nupirkti valiutą, dėl kurios nors priežasties neturi teisės pirkti iš Fondo kitų narių valiutų už savo valiutą.

a) Fondas gali reikalauti, kad narės jam teiktų informaciją, kuri, Fondo nuomone, reikalinga jo veiklai, įskaitant minimalią informaciją, kurią sudaro nacionaliniai duomenys ir kuri būtina tam, kad Fondas galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas:

i) oficialiosios šalyje ir užsienyje laikomos (1) aukso ir (2) užsienio valiutos atsargos;

ii) bankų ir finansų įstaigų, kurios nėra valstybės įstaigos, (1) aukso ir (2) užsienio valiutos atsargos, laikomos šalyje ir užsienyje;

iii) aukso apdirbimas;

iv) aukso eksportas ir importas pagal šalis bei kilmės šalis;

v) visas prekių eksportas ir importas, kurių vertė išreiškiama vietos valiuta pagal eksporto ir importo šalis bei kilmės šalis;

vi) tarptautinis mokėjimų balansas, įskaitant (1) prekybą prekėmis ir paslaugomis, (2) aukso sandorius, (3) žinomus kapitalo sandorius ir (4) kita;

vii) tarptautinių investicijų pozicija, t. y. užsieniečių investicijos narės teritorijose, ir investicijos užsienyje, priklausančios narės teritorijose esantiems (gyvenantiems) asmenims, tokiu tikslumu, kokiu įmanoma šiuos duomenis pateikti;

viii) nacionalinės pajamos;

ix) kainų indeksai, t. y. didmeninės ir mažmeninės rinkos plataus vartojimo prekių indeksai bei eksporto ir importo kainos;

x) užsienio valiutų pirkimo ir pardavimo kursai;

xi) valiutos kurso kontrolė, t. y. išsami ataskaita apie valiutos kurso kontrolės priemones, taikomas tuo metu, kai tampama Fondo nare, taip pat apie vėlesnių pokyčių detales po to, kai jie įvedami;

xii) tais atvejais, kai taikomos oficialios priemonės kliringui, detalės apie sumas, susijusias su komerciniais ir finansiniais sandoriais, kurioms dar turi būti taikoma kliringo procedūra, nurodant, kiek laiko šie įsiskolinimai neapmokėti;

b) prašydamas pateikti informaciją, Fondas atsižvelgia į skirtingas narių galimybes pateikti prašomus duomenis. Narės jokiu būdu neįpareigojamos teikti labai išsamią informaciją, kuri atskleistų atskirų asmenų ar įmonių reikalus. Tačiau narės įsipareigoja teikti informaciją, kurios iš jų prašoma, kaip galima išsamiau ir tiksliau ir stengtis išvengti išankstinių paskaičiavimų;

c) Fondas gali numatyti, kad susitaręs su narėmis, gaus papildomos informacijos. Fondas veikia kaip informacijos apie pinigų ir finansines problemas rinkimo ir keitimosi ja centras ir tokiu būdu palengvina studijų, skirtų padėti narėms plėtoti politiką, padedančią įgyvendinti Fondo tikslus, rengimą.

i) sudaryti sutartis;

ii) įsigyti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir juo disponuoti;

iii) kelti bylas.

i) turi neliečiamybę teisminės atsakomybės atžvilgiu dėl veiksmų, kuriuos jie atlieka eidami savo pareigas, išskyrus atvejus, kai Fondas neliečiamybę panaikina;

ii) jeigu jie nėra tam tikros šalies piliečiai, jiems suteikiamas toks pat neliečiamumo statusas dėl imigracinių apribojimų, užsienio valstybių piliečių registravimo ir nacionalinės tarnybos prievolių, kaip ir statusas, kurį narės suteikia kitų narių panašaus rango atstovams, pareigūnams ir darbuotojams, taip pat – suteikiamos vienodos sąlygos dėl valiutos keitimo apribojimų;

iii) turi tokias pat kelionės sąlygas, kokias narės suteikia kitų narių panašaus rango atstovams, pareigūnams ir darbuotojams.

a) Fondui, jo nuosavybei ir turtui, operacijoms ir sandoriams, numatytiems šioje Sutartyje, netaikomi jokie mokesčiai, įskaitant muito mokesčius. Fondas taip pat atleidžiamas nuo prievolės rinkti ar mokėti bet kuriuos mokesčius;

b) algos ir priedai, kuriuos Fondas moka vykdomiesiems direktoriams, pakaitiniams vykdomiesiems direktoriams, pareigūnams ir darbuotojams, kurie nėra piliečiai šalies, kurioje dirba, neapmokestinami;

c) Fondo išleistiems skolos vertybiniams popieriams ar kitokiems vertybiniams popieriams, įskaitant bet kokius už juos gaunamus dividendus ar palūkanas, neatsižvelgiant į turėtoją, netaikomi jokie mokesčiai, jeigu:

i) jie būtų taikomi šiems skolos vertybiniams popieriams ar garantijoms vien dėl jų kilmės (išleidėjo);

ii) vienintelis pagrindas taikyti mokestį yra jų išleidimo vieta ar valiuta, kuria jie išleisti, apmokami arba apmokėti, arba kurio nors Fondo padalinio ar verslo buveinės vieta.

i) nesudaryti ir neleisti nė vienai iš savo fiskalinių agentūrų, nurodytų V straipsnio 1 dalyje, sudaryti kokių nors sandorių su valstybe ne Fondo nare ar kuriuo nors asmeniu tokios valstybės teritorijose, jeigu tokie sandoriai prieštarauja šios Sutarties nuostatoms ar Fondo tikslams;

ii) nebendradarbiauti su valstybe ne Fondo nare ar kuriuo nors asmeniu tokios valstybės teritorijose imantis veiksmų, kurie prieštarauja šios Sutarties nuostatoms ar Fondo tikslams;

iii) bendradarbiauti su Fondu, kad jų teritorijose būtų imtasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sandoriams su valstybėmis ne Fondo narėmis ar kuriuo nors asmeniu tokių valstybių teritorijose, jeigu šie veiksmai prieštarauja šios Sutarties nuostatoms ar Fondo tikslams.

a) visus šioje Sutartyje numatytus įgaliojimus, kurie tiesiogiai nesuteikti Valdytojų valdybai, Vykdomajai valdybai ar valdančiajam direktoriui, turi Valdytojų valdyba. Valdytojų valdybą sudaro po vieną valdytoją ir pakaitinį valdytoją, kuriuos skiria kiekviena narė jų nustatyta tvarka. Kiekvienas valdytojas ir pakaitinis valdytojas šias pareigas eina iki naujo valdytojo ir pakaitinio valdytojo paskyrimo. Pakaitiniai valdytojai negali balsuoti, išskyrus atvejus, kai valdytojai nedalyvauja. Valdytojų valdyba vieną valdytoją išrenka pirmininku;

b) Valdytojų valdyba gali perduoti Vykdomajai valdybai įgaliojimus naudotis visais Valdytojų valdybos įgaliojimais, išskyrus tuos, kurie Valdytojų valdybai tiesiogiai suteikiami šioje Sutartyje;

c) Valdytojų valdyba rengia posėdžius, kuriuos šaukia arba pati Valdytojų valdyba, arba Vykdomoji valdyba. Valdytojų valdybos posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja penkiolika narių arba narės, turinčios ketvirtį balsavimo teisių;

d) Valdytojų valdybos posėdžio kvorumą sudaro valdytojai, turintys ne mažiau kaip du trečdalius visų balsų;

e) kiekvienas valdytojas turi teisę balsuoti tokiu skaičiumi balsų, kiek pagal šio straipsnio 5 dalį suteikta jį skiriančiai narei;

f) Valdytojų valdyba nuostatais gali nustatyti procedūrą, pagal kurią už tam tikrą Vykdomosios valdybos pateiktą klausimą valdytojai gali balsuoti nešaukdami Valdytojų valdybos posėdžio, jeigu Vykdomoji valdyba mano, kad ši procedūra geriausiai atitiks Fondo interesus;

g) Valdytojų valdyba ir Vykdomoji valdyba remdamosi savo įgaliojimais gali priimti taisykles ir nuostatus, būtinus ar tinkamus Fondo veiklai;

h) valdytojai ir pakaitiniai valdytojai eina šias pareigas negaudami iš Fondo atlyginimo, tačiau Fondas gali apmokėti pagrįstas jų išlaidas dėl dalyvavimo posėdžiuose;

i) Valdytojų valdyba nustato vykdomųjų direktorių ir pakaitinių vykdomųjų direktorių atlyginimų dydį, taip pat valdančiojo direktoriaus atlyginimą ir darbo sutarties sąlygas;

j) Valdytojų valdyba ir Vykdomoji valdyba gali sudaryti komitetus, jeigu, jų nuomone, tai tikslinga. Komitetų nariais skiriami ne tik valdytojai ar vykdomieji direktoriai ir pakaitiniai valdytojai ar pakaitiniai vykdomieji direktoriai.

a) Vykdomoji valdyba atsakinga už Fondo veiklos tvarkymą ir šiuo tikslu ji naudojasi visais jai Valdytojų valdybos perduotais įgaliojimais;

b) Vykdomąją valdybą sudaro vykdomieji direktoriai, o jai pirmininkauja valdantysis direktorius. Į vykdomuosius direktorius:

i) penkis skiria penkios turinčios didžiausias kvotas narės;

ii) penkiolika renka kitos narės.

Prieš kiekvienus eilinius vykdomųjų direktorių rinkimus Valdytojų valdyba aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali padidinti arba sumažinti vykdomųjų direktorių skaičių, nurodytą ii papunktyje. Atsižvelgiant į situaciją, vykdomųjų direktorių skaičius, nurodytas ii papunktyje, sumažinamas vienu ar dviem, jeigu vykdomieji direktoriai skiriami pagal c punkto sąlygas, išskyrus atvejus, kai aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Valdytojų valdyba nusprendžia, kad šis sumažinimas neleis Vykdomajai valdybai arba vykdomiesiems direktoriams veiksmingai atlikti savo funkcijų arba kad kils grėsmė siekiamai Vykdomosios valdybos pusiausvyrai;

c) jeigu antrųjų eilinių vykdomųjų direktorių rinkimų metu ir vėliau prie narių, kurios turi teisę skirti vykdomuosius direktorius pagal šios dalies b punkto i papunktį, nepriskiriamos dvi narės, kurių valiutų atsargas Fondas laiko bendrųjų išteklių sąskaitoje, vidutiniškai per pastaruosius dvejus metus buvo sumažintos iki ribos, žemesnės už jų kvotas didžiausiomis absoliučiomis sumomis, išreikštomis specialiąja skolinimosi teise, atsižvelgiant į situaciją, viena iš jų ar abi gali skirti vykdomąjį direktorių;

d) renkamų vykdomųjų direktorių rinkimai rengiami kas antri metai pagal E priedo sąlygas ir papildomus, Fondo nuomone, tinkamus nuostatus. Prieš kiekvienus eilinius vykdomųjų direktorių rinkimus Valdytojų valdyba gali patvirtinti nuostatus, kuriuose būtų išdėstyti balsų, kurių reikia vykdomiesiems direktoriams išrinkti pagal E priedą, proporcijų pakeitimai;

e) kiekvienas vykdomasis direktorius paskiria pakaitinį vykdomąjį direktorių, turintį visus įgaliojimus veikti, jeigu direktoriaus nėra. Jeigu pakaitinį vykdomąjį direktorių paskyręs direktorius posėdyje dalyvauja, pakaitinis vykdomasis direktorius taip pat gali dalyvauti, tačiau negali balsuoti;

f) vykdomieji direktoriai eina pareigas tol, kol išrenkami ar paskiriami juos pakeičiantys vykdomieji direktoriai. Jeigu, likus daugiau kaip devyniasdešimčiai dienų iki naujų vykdomojo direktoriaus rinkimų, išrinkto vykdomojo direktoriaus pareigybė lieka laisva, jį išrinkusios narės renka kitą vykdomąjį direktorių. Šiuose rinkimuose vykdomasis direktorius išrenkamas balsavusiųjų balsų dauguma. Kol pareigybė laisva, pareigas eina ankstesnio vykdomojo direktoriaus paskirtas pakaitinis vykdomasis direktorius, tačiau jis negali skirti savo pakaitinio vykdomojo direktoriaus;

g) Vykdomoji valdyba dirba nuolat rengdama posėdžius pagrindinėje Fondo buveinėje ir susirenka taip dažnai, kaip reikia vykdant Fondo veiklą;

h) visų Vykdomosios valdybos posėdžių kvorumą sudaro vykdomųjų direktorių, turinčių ne mažiau kaip pusę visų balsų, dauguma;

i)

i) kiekvienas paskirtasis vykdomasis direktorius turi teisę balsuoti tokiu skaičiumi balsų, kiek yra skirta jį paskyrusiai narei pagal šio straipsnio 5 dalį;

ii) jeigu narės, kuri skiria vykdomąjį direktorių pagal c punktą, balsais kartu su balsais, skirtais kitoms narėms po paskutinių eilinių vykdomųjų direktorių rinkimų, balsavo vykdomasis direktorius, ši narė gali susitarti su kiekviena iš kitų narių, kad jai tenkančiais balsais balsuos paskirtasis vykdomasis direktorius. Narė, kuri susitaria dėl šios procedūros, nedalyvauja renkant vykdomuosius direktorius;

iii) kiekvienas išrinktas vykdomasis direktorius turi teisę balsuoti tokiu skaičiumi balsų, kiek buvo atiduota už jį, kai jis buvo renkamas;

iv) taikant šio straipsnio 5 dalies b punktą, skaičius balsų, kuriuo vykdomasis direktorius turėtų teisę balsuoti kitais atvejais, atitinkamai padidinamas arba sumažinamas. Visi balsai, kuriais vykdomasis direktorius turi teisę balsuoti, atiduodami vienu metu;

v) kai, vadovaujantis XXVI straipsnio 2 dalies b punktu, atšaukiamas narės balsavimo teisių sustabdymas, o narei nenumatyta teisė skirti vykdomąjį direktorių, ši narė gali susitarti su visomis vykdomąjį direktorių išrinkusiomis narėmis, kad jai skirtų balsų skaičiumi balsuos šių narių išrinktas vykdomasis direktorius numatant, kad tuo atveju, jeigu laikotarpiu, kurį narės balsavimo teisės buvo sustabdytos, nevyko vykdomojo direktoriaus rinkimai, balsuoti skaičiumi balsų, skirtų tai narei, turi teisę vykdomasis direktorius, kurį renkant ši narė dalyvavo prieš balsavimo teisių sustabdymą, arba jį pakeitęs vykdomasis direktorius, jeigu ši narė prieš balsavimo teisių sustabdymą dalyvavo jį renkant pagal L priedo 3 dalies c punkto i papunktį arba šios dalies f punktą. Laikoma, kad narė dalyvavo renkant vykdomąjį direktorių, turintį teisę balsuoti tai narei skirtų balsų skaičiumi;

j) Valdytojų valdyba priima nuostatus, kuriuose būtų numatyta, kad narė, neturinti teisės skirti vykdomojo direktoriaus pagal b punktą, gali atsiųsti savo atstovą dalyvauti bet kuriame Vykdomosios valdybos posėdyje, kai svarstomas jos pateiktas prašymas arba klausimas, jai turintis ypatingą poveikį.

a) Vykdomoji valdyba išrenka valdantįjį direktorių, kuris nėra nei valdytojas, nei vykdomasis direktorius. Valdantysis direktorius vadovauja Vykdomajai valdybai, tačiau neturi balso, išskyrus lemiamą, kai kiti balsai pasiskirsto po lygiai. Jis gali dalyvauti Valdytojų valdybos posėdžiuose, tačiau juose nebalsuoja. Valdantysis direktorius nustoja eiti pareigas, kai taip nusprendžia Vykdomoji valdyba;

b) valdantysis direktorius vadovauja Fondo specialistams ir, remdamasis Vykdomosios valdybos nurodymais, vadovauja kasdienei Fondo veiklai. Valdantysis direktorius atsako už Fondo personalo darbo organizavimą, darbuotojų paskyrimą ir atleidimą; šios veiklos bendrąją kontrolę atlieka Vykdomoji valdyba;

c) valdantysis direktorius ir Fondo darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, yra pavaldūs tik Fondui, o ne kuriai nors kitai institucijai. Kiekviena Fondo narė pripažįsta tarptautinį šio darbo pobūdį ir susilaiko nuo bet kokių siekių paveikti kurį nors Fondo darbuotoją, atliekantį savo pareigas;

d) skirdamas darbuotojus, valdantysis direktorius, atsižvelgdamas į ypač svarbų uždavinį – užtikrinti aukščiausius efektyvumo ir techninės kompetencijos standartus – skiria pakankamai dėmesio renkant personalą iš kuo platesnės geografiniu požiūriu teritorijos.

a) kiekviena narė turi po du šimtus penkiasdešimt balsų ir vieną papildomą balsą už kiekvieną jos kvotos dalį, atitinkančią šimtą tūkstančių specialiųjų skolinimosi teisių;

b) visais atvejais, kai pagal V straipsnio 4 ir 5 dalis reikia balsuoti, kiekvienai narei tenka balsų, kurie jai skiriami pagal a punktą, skaičius, pakoreguotas pagal šią tvarką:

i) pridedant po vieną balsą už kiekvieną keturių šimtų tūkstančių specialiųjų skolinimosi teisių, gautų nuo grynosios jos valiutos pardavimo iš Fondo bendrųjų išteklių, sumos atitikmenį iki datos, kai balsuojama; arba

ii) atimant po vieną balsą už kiekvieną keturių šimtų tūkstančių specialiųjų skolinimosi teisių, sumokėtų atliekant grynuosius pirkimus pagal V straipsnio 3 dalies b ir f punktus, atitikmenį iki datos, kai balsuojama, numatant, kad niekada nebus laikoma, jog grynasis pirkimas arba pardavimas viršija atitinkamos narės kvotos sumą;

c) išskyrus konkrečiai numatytus atvejus, visi Fondo sprendimai priimami visų balsuojančiųjų balsų dauguma.

a) kiekvienais metais Fondas nusprendžia, kuri jo grynųjų pajamų dalis pervedama į bendrąsias ar specialiąsias atsargas ir kuri dalis paskirstoma, jeigu apskritai nusprendžiama tokį paskirstymą atlikti;

b) Fondas gali naudoti specialiąsias atsargas bet kuriuo tikslu, kuriuo gali naudoti bendrąsias atsargas, išskyrus jų paskirstymą;

c) jeigu kuriais nors metais skirstomos grynosios pajamos, jos paskirstomos visoms narėms proporcingai jų turimoms kvotoms;

d) septyniasdešimties procentų balsų dauguma Fondas bet kuriuo metu gali nuspręsti paskirstyti bet kurią bendrųjų atsargų dalį. Bet kuriuo atveju atsargos skirstomos visoms narėms proporcingai jų turimoms kvotoms;

e) mokėjimai pagal c ir d punktus atliekami specialiosiomis skolinimosi teisėmis, numatant, kad Fondas arba konkreti narė gali nuspręsti, kad mokama narės valiuta;

f)

i) įgyvendindamas šį f punktą, Fondas gali atidaryti Investicijų sąskaitą. Į Investicijų sąskaitą įrašytas turtas neįtraukiamas į Bendrojo departamento sąskaitas;

ii) Fondas gali nuspręsti į Investicijų sąskaitą pervesti dalį pajamų, gautų pardavus auksą pagal V straipsnio 12 dalies g punktą, o septyniasdešimties procentų balsų dauguma jis gali priimti sprendimą į Investicijų sąskaitą pervesti valiutas, laikomas Bendrųjų išteklių sąskaitoje, kad jos būtų nedelsiant panaudotos investicijoms. Pervedama suma neviršija visos bendrųjų atsargų ir specialiųjų atsargų sumos, esančios tuo metu, kai priimamas sprendimas;

iii) Fondas gali investuoti narės valiutą, laikomą Investicijų sąskaitoje į tos narės parduodamuosius skolos vertybinius popierius arba į tarptautinių finansinių organizacijų parduodamuosius skolos vertybinius popierius. Neinvestuojama, jei nėra gautas narės, kurios valiuta naudojama investuojant, sutikimas. Fondas investuoja tik į skolos vertybinius popierius, išreikštus specialiosiomis skolinimosi teisėmis arba investicijoms naudojama valiuta;

iv) pajamos, gautos iš investicijų, gali būti investuojamos pagal šios f dalies nuostatas. Neinvestuotos pajamos laikomos Investicijų sąskaitoje arba gali būti naudojamos Fondo veiklos išlaidoms apmokėti;

v) Fondas gali naudoti Investicijų sąskaitoje laikomą narės valiutą įsigyti valiutas, reikalingas Fondo veiklos išlaidoms apmokėti;

vi) Investicijų sąskaita uždaroma likvidavus Fondą, o septyniasdešimties procentų balsų dauguma ji gali būti uždaryta arba gali būti sumažinta investicijų suma prieš likviduojant Fondą. Fondas septyniasdešimties procentų balsų dauguma patvirtina taisykles ir nuostatus dėl Investicijų sąskaitos tvarkymo, atitinkančius vii, viii ir ix papunkčius;

vii) uždarius Investicijų sąskaitą likvidavus Fondą, visas šioje sąskaitoje esantis turtas paskirstomas pagal K priedą tuo atveju, jei turto dalis, atitinkanti turto, pervesto į šią sąskaitą pagal V straipsnio 12 dalies g punktą ir viso į ją pervesto turto santykį, laikoma turtu, esančiu Specialiųjų išmokų sąskaitoje, kuris paskirstomas pagal K priedo 2 dalies a punkto ii papunktį;

viii) uždarius Investicijų sąskaitą prieš Fondo likvidavimą, joje laikomo turto dalis, atitinkanti turto, pervesto į šią sąskaitą pagal V straipsnio 12 dalies g punktą, ir viso į ją pervesto turto santykį, pervedama į Specialiųjų išmokų sąskaitą, jeigu ši neuždaryta, o Investicijų sąskaitoje laikomo turto likutis pervedamas į Bendrųjų išteklių sąskaitą, kad iš karto būtų panaudotas atliekant operacijas ir sandorius;

ix) kai Fondas sumažina investicijų sumas, sumažinimo dalis, atitinkanti turto, pervesto į šią sąskaitą pagal V straipsnio 12 dalies g punktą, ir viso į šią sąskaitą pervesto turto santykį, pervedama į specialiųjų išmokų sąskaitą, jeigu ji neuždaryta, o likusioji sumažinimo suma pervedama į Bendrųjų išteklių sąskaitą, kad būtų iš karto panaudota atliekant operacijas ir sandorius.

a) Fondas skelbia metų ataskaitą, į kurią įeina auditorių patikrinta sąskaitų būklės ataskaita, o kas tris mėnesius ar dažniau – skelbia savo operacijų ir sandorių bei turimų specialiųjų skolinimosi teisių, aukso ir narių valiutų atsargų sutrumpintą ataskaitą;

b) Fondas gali skelbti ir kitas ataskaitas, kurios, jo nuomone, padeda įgyvendinti Fondo tikslus.

a) kiekviena narė skiria savo centrinį banką visų Fondo turimų jos valiutos atsargų depozitoriumu; jeigu narėje nėra centrinio banko, depozitoriumu ji paskiria kitą Fondui priimtiną instituciją;

b) depozitoriumuose, kuriuos paskiria penkios didžiausias kvotas turinčios narės, taip pat kituose Fondo pasirinktuose depozitoriumuose Fondas gali laikyti kitą turtą, įskaitant auksą. Pradžioje mažiausiai pusė Fondo atsargų laikoma depozitoriume, paskirtame narės, kurios teritorijoje yra pagrindinė Fondo buveinė, o mažiausiai keturiasdešimt procentų atsargų laikoma depozitoriumuose, kuriuos paskiria likusios keturios narės. Tačiau bet kokius aukso pervedimus Fondas atlieka deramai atsižvelgdamas į gabenimo išlaidas ir numatomus savo paties reikalavimus. Kai susidaro ypatingos aplinkybės, Vykdomoji valdyba gali pervesti visas ar dalį Fondo aukso atsargų į bet kurią vietą, kurioje jos bus pakankamai gerai apsaugotos.

i) kad specialiųjų skolinimosi teisių turėtojai yra ne Fondo narės, taip pat narės, kurios nepriklauso Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, institucijos, atliekančios daugiau kaip vienos narės centrinio banko funkcijas ir kitos oficialios institucijos;

ii) nuostatus ir sąlygas, leidžiančius nustatytiems specialiųjų skolinimosi teisių turėtojams turėti specialiąsias skolinimosi teises, bei šias teises priimti ir naudoti atliekant operacijas bei sandorius ir su narėmis, priklausančiomis Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, ir su nustatytais specialiųjų skolinimosi teisių turėtojais;

iii) nuostatus ir sąlygas, pagal kuriuos narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, bei Fondas gali vykdyti operacijas ir sandorius su nustatytais specialiųjų skolinimosi teisių turėtojais per Bendrųjų išteklių departamentą.

Specialiųjų skolinimosi teisių turėtojai, apibūdinti i punkte, patvirtinami aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma. Nuostatos ir sąlygos, kurias numato Fondas, neprieštarauja šios Sutarties nuostatoms ir netrukdo veiksmingai dirbti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui.

a) priimdamas visus sprendimus dėl specialiųjų skolinimosi teisių skyrimo ir atšaukimo, Fondas siekia patenkinti ilgalaikį pasaulinio masto poreikį – papildyti turimas turto atsargas iš karto jam atsiradus tokiomis priemonėmis, kurios leistų kuo geriau įgyvendinti Fondo tikslus ir išvengti ekonomikos sąstingio bei defliacijos, taip pat pernelyg aukšto infliacijos lygio visame pasaulyje;

b) priimant pirmąjį sprendimą paskirstyti specialiąsias skolinimosi teises, kaip į ypatingus motyvus atsižvelgiama į kolektyvinį sprendimą dėl poreikio papildyti atsargas pasauliniu mastu ir į poreikį pasiekti didesnę mokėjimų balanso pusiausvyrą, taip pat į tikimybę, kad ateityje prisitaikymo procesas bus veiksmingesnis.

a) Fondas priima sprendimus dėl specialiųjų skolinimosi teisių skyrimo ir atšaukimo baziniams laikotarpiams, kurie seka vienas po kito ir trunka penkerius metus. Pirmasis bazinis laikotarpis prasideda tą dieną, kai priimamas sprendimas paskirstyti specialiąsias skolinimosi teises, ar vėlesnę sprendime nustatytą datą. Specialiosios skolinimosi teisės skirstomos ir atšaukiamos metų laikotarpiu;

b) skiriamų teisių dydis išreiškiamas kaip kvotų, turimų tą dieną, kai priimamas sprendimas paskirstyti specialiąsias skolinimosi teises, procentas. Atšaukiamų teisių dydis išreiškiamas kaip grynosios bendros visų paskirtų specialiųjų skolinimosi teisių sumos, buvusios tą dieną, kai priimamas sprendimas teises atšaukti, procentas. Visoms narėms, priklausančioms Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, taikomas toks pat procentas;

c) priimdamas sprendimą dėl bet kurio bazinio laikotarpio, nepaisydamas a ir b punktų, Fondas gali numatyti, kad:

i) bazinis laikotarpis trunka ne penkerius metus, o kitą laikotarpį;

ii) specialiosios skolinimosi teisės skiriamos ir atšaukiamos ne metų, o kitu laikotarpiu;

iii) specialiųjų skolinimosi teisių skyrimo ir atšaukimo pagrindas yra kvotos ar grynoji bendra paskirtų specialiųjų skolinimosi teisių suma, esanti kitą, o ne sprendimo dėl teisių paskirstymo ar atšaukimo dieną;

d) narei, kuri priklauso Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui ne nuo bazinio laikotarpio pradžios, specialiosios skolinimosi teisės skiriamos nuo kito bazinio laikotarpio pradžios, kurio metu atliekamas paskirstymas, prasidedančio po to, kai ji tapo Specialiųjų skolinimosi teisių departamento nare, išskyrus atvejus, kai Fondas nusprendžia, kad narei, kuri priklauso Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui ne nuo bazinio laikotarpio pradžios, specialiosios skolinimosi teisės skiriamos nuo kito specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymo. Jeigu Fondas nusprendžia, kad narei, kuri tampa Specialiųjų skolinimosi teisių departamento nare prasidėjus baziniam laikotarpiui turi būti paskirtos specialiosios skolinimosi teisės ir jeigu ši narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nebuvo Fondo narė datomis, kurios apibūdintos b ir c punktuose, Fondas nustato, kokiu pagrindu šiai narei skiriamos minėtos teisės;

e) narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, specialiosios skolinimosi teisės skiriamos pagal bet kurį sprendimą šias teises paskirti, išskyrus atvejus, kada:

i) narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, valdytojas nebalsavo už šį sprendimą;

ii) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, prieš pirmą kartą jai skiriant specialiąsias skolinimosi teises, raštu informavo Fondą apie tai, jog nenori, kad jai būtų skiriamos šios teisės pagal tokį sprendimą. Narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, prašymu Fondas gali nuspręsti nutraukti tokio pranešimo dėl specialiųjų skolinimosi teisių skyrimo galiojimą dėl specialiųjų skolinimosi teisių, skiriamų po minėto galiojimo nutraukimo;

f) jeigu tą dieną, kai įsigalioja specialiųjų skolinimosi teisių atšaukimas, narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, turima specialiųjų skolinimosi teisių suma mažesnė negu atšaukiamų teisių suma, ši narė pašalina neigiamą likutį, kai tik jos bendrųjų atsargų pozicija jai leidžia tai padaryti, o imdamasi šių veiksmų, ji konsultuojasi su Fondu. Specialiosios skolinimosi teisės, kurias ši narė įsigyja po to, kai įsigalioja sprendimas dėl jos turimų specialiųjų skolinimosi teisių atšaukimo, panaudojamos neigiamam likučiui padengti ir atšaukiamos.

a) sprendimus pagal šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus ir 3 dalį priima Valdytojų valdyba valdančiojo direktoriaus siūlymu, kai šiam pasiūlymui pritaria Vykdomoji valdyba;

b) prieš pateikdamas bet kokį pasiūlymą, valdantysis direktorius, įsitikinęs, kad pasiūlymas neprieštarauja šio straipsnio 1 dalies a punktui, rengia įvairias konsultacijas, kad įsitikintų, jog narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, plačiai remia šį pasiūlymą. Be to, prieš pateikdamas pasiūlymą dėl pirmojo specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymo, valdantysis direktorius įsitikina, kad šis pasiūlymas neprieštarauja šio straipsnio 1 dalies b punktui ir kad narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, plačiai pritaria paskirstymo pradžiai; jis teikia pasiūlymą dėl pirmojo specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymo iš karto po to, kai, įsteigus Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą, mano tai esant tinkama;

c) Valdantysis direktorius teikia pasiūlymus:

i) ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvieno bazinio laikotarpio pabaigos;

ii) jeigu nėra priimto sprendimo dėl specialiųjų skolinimosi teisių skyrimo ar atšaukimo tam tikram baziniam laikotarpiui, bet kada, kai yra užtikrintas, kad laikomasi b punkto nuostatų;

iii) jeigu, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, jis laikosi nuomonės, kad būtų pageidautina pakeisti skiriamų ar atšaukiamų specialiųjų skolinimosi teisių normas ir skyrimo arba atšaukimo intervalus arba bazinio laikotarpio trukmę ar pradėti naują bazinį laikotarpį;

iv) per šešis mėnesius po Valdytojų valdybos ar Vykdomosios valdybos prašymo tai padaryti;

tuo atveju, kai pagal i, iii ir iv papunkčius valdantysis direktorius įsitikina, kad tokio pasiūlymo, kurį jis laikytų atitinkančiu šio straipsnio 1 dalį ir turinčiu platų narių, priklausančių Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, pripažinimą pagal b punktą nėra, apie tai jis praneša Valdytojų valdybai ir Vykdomajai valdybai;

d) sprendimai pagal šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus ir 3 dalį, išskyrus sprendimus dėl paskirstymo normų sumažinimo, apibūdintus 3 dalyje, priimami aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma.

a) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, turi teisę naudotis specialiosiomis skolinimosi teisėmis įsigyti ekvivalentišką sumą valiutos iš narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, paskirtos pagal šio straipsnio 5 dalį;

b) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, susitarusi su kita nare, priklausančia Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, gali naudoti savo specialiąsias skolinimosi teises iš pastarosios įsigyti ekvivalentišką valiutos sumą;

c) Fondas septyniasdešimties procentų balsų dauguma gali nustatyti operacijas, kurias narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, susitarusios gali vykdyti tarpusavyje pagal Fondui priimtinas nuostatas ir sąlygas. Nuostatos ir sąlygos neprieštarauja veiksmingam Specialiųjų skolinimosi teisių departamento darbui ir tinkamam specialiųjų skolinimosi teisių vartojimui pagal šią Sutartį;

d) Fondas gali pareikšti narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kuri atlieka operaciją ar sandorį pagal b ir c punktus, kad, Fondo nuomone, jos veiksmai gali pažeisti paskyrimo, apibūdinto šio straipsnio 5 dalyje, procesą ar kitaip neatitinka XXII straipsnio nuostatų. Narei, kuri ir toliau atlieka tokias operacijas ir sandorius, taikomos XXIII straipsnio 2 dalies b punkto sąlygos.

a) tikimasi, kad narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, atlikdama sandorius pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą, išskyrus c punkte numatytas išimtis, naudos specialiąsias skolinimosi teises tik tada, kai to reikės dėl atitinkamos jos mokėjimų balanso ar atsargų pozicijos arba dėl atsargų pokyčių, o ne dėl to, kad pakeistų savo atsargų sudėtį;

b) specialiųjų skolinimosi teisių naudojimui neprieštaraujama pasitelkiant a punkte apibūdintą tikimybę, tačiau Fondas gali pareikšti narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kad ši nepateisina Fondo lūkesčių. Narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kuri ir toliau veikia neatsižvelgdama į tai, ko iš jos tikimasi, taikomos XXIII straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos;

c) Fondas gali netaikyti a punkte apibūdintų lūkesčių dėl bet kurio sandorio, kurį vykdydama narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, naudoja specialiąsias skolinimosi teises lygiavertei valiutos sumai įsigyti iš narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, paskirtos pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu toks sandoris padės atkurti antrosios narės specialiųjų skolinimosi teisių atsargas, kaip numatyta 6 dalies a punkte, neleis susidaryti neigiamam jos mokėjimų balansui ar sumažins jo deficitą, arba jeigu šis sandoris neutralizuos poveikį, kuris atsirado antrajai narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nesilaikant a punkte apibūdintų lūkesčių.

a) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, Fondo paskirta pagal šio straipsnio 5 dalį, pateikia laisvai naudojamą valiutą pagal pareikalavimą narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą. Narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, įsipareigojimas pateikti valiutą neviršija ribos, kada, jį įvykdžius, jos turimų specialiųjų skolinimosi teisių suma, viršijanti grynąją visų paskirtų skolinimosi teisių sumą, būtų du kartus didesnė už grynąją visų paskirtų skolinimosi teisių sumą ar kitas aukštesnes ribas, kurias tarpusavyje nustato ši narė ir Fondas;

b) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, gali pateikti valiutos sumą, kuri viršija privalomą pateikti sumą, ar bet kurią kitą sutartą sumą.

a) Fondas užtikrina, kad narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, galės naudoti savo specialiąsias skolinimosi teises, paskirdamas nares, priklausančias Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, pateikti valiutos už nustatytas specialiųjų skolinimosi teisių sumas įgyvendinant šio straipsnio 2 dalies a punkto ir 4 dalies nuostatas. Paskyrimas atliekamas vadovaujantis šiais ir kitais principais, kuriuos Fondas gali retkarčiais patvirtinti:

i) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, gali būti paskirta, jeigu jos mokėjimų balanso ir bendrųjų atsargų pozicija pakankamai stipri; tačiau numatoma galimybė paskirti ir tokią narę, priklausančią Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kurios atsargų pozicija gera, o mokėjimų balansas turi nedidelį deficitą. Narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, paskiriamos taip, kad būtų sudarytos sąlygos jų turimoms specialiosioms skolinimosi teisėms ilgainiui tarpusavyje pasiskirstyti tolygiai;

ii) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, gali būti paskirta, siekiant atkurti specialiųjų skolinimosi teisių atsargas, kaip numatyta šio straipsnio 6 dalies a punkte, sumažinti neigiamą specialiųjų skolinimosi teisių atsargų likutį ar neutralizuoti poveikį, kuris atsirado šiai narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nesilaikant a punkte apibūdintų lūkesčių;

iii) paskirdamas nares, priklausančias Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, Fondas paprastai teikia pirmenybę toms narėms, priklausančioms Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kurioms reikia įsigyti specialiųjų skolinimosi teisių paskyrimo tikslams, išdėstytiems ii papunktyje, įgyvendinti;

b) kad būtų sudarytos sąlygos specialiosioms skolinimosi teisėms ilgainiui tarpusavyje pasiskirstyti tolygiai, kaip numatyta a dalies i papunktyje, Fondas taiko paskyrimo taisykles, išdėstytas F priede, ar kitas taisykles, kurias gali priimti pagal c punktą;

c) paskyrimo taisyklės bet kuriuo metu gali būti peržiūrėtos, o prireikus priimtos naujos. Jeigu naujos taisyklės nepriimamos, ir toliau taikomos taisyklės, galiojusios peržiūros metu.

a) narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, naudojančios specialiąsias skolinimosi teises, atkuria jų atsargas pagal specialiųjų skolinimosi teisių atsargų atkūrimo taisykles, išdėstytas G priede, ar pagal bet kurias taisykles, kurios gali būti priimtos pagal b punktą;

b) specialiųjų skolinimosi teisių atsargų atkūrimo taisyklės bet kuriuo metu gali būti peržiūrėtos, o prireikus priimtos naujos. Jeigu nepriimamos naujos taisyklės arba sprendimas atšaukti taisykles dėl specialiųjų skolinimosi teisių atsargų atkūrimo, ir toliau taikomos taisyklės, galiojusios peržiūros metu. Priimant, keičiant ar atšaukiant taisykles dėl specialiųjų skolinimosi teisių atsargų atkūrimo, už tai turi būti balsuojama septyniasdešimties procentų balsų dauguma.

a) išskyrus atvejus, numatytus b punkte, sandoriams, kuriuos atlieka narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, pagal šio straipsnio 2 dalies a ir b punktus taikomi tokie valiutų kursai, kad šios narės, neatsižvelgiant į tai, kurios valiutos pateikiamos ir kurios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui priklausančios narės jas pateikia, gautų tą pačią vertę, o Fondas patvirtina taisykles šiam principui įgyvendinti;

b) aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Fondas gali patvirtinti politiką, kuria vadovaujantis išskirtinėmis aplinkybėmis Fondas septyniasdešimties procentų balsų dauguma gali suteikti teisę narėms, priklausančioms Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, vykdančioms sandorius pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, susitarti dėl kito, nei numatytas a punkte, keitimo kurso;

c) Fondas konsultuojasi su nare, priklausančia Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, dėl procedūros, kuria vadovaujantis nustatomas jos valiutos kursas;

d) šiose nuostatose terminas „narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui“ apima ir narę, kuri nutraukia savo priklausymą Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui.

a) Bendrasis ir Specialiųjų skolinimosi teisių departamentai valdomi, vadovaujantis XII straipsnio nuostatomis, pagal šias sąlygas:

i) Valdytojų valdybos posėdžių ar sprendimų priėmimo atveju, kai jie susiję tik su Specialiųjų skolinimosi teisių departamento veikla, t. y. šaukiant posėdžius arba nustatant, ar yra kvorumas arba ar sprendimai priimami būtina balsų dauguma, atsižvelgiama tik į valdytojų, kuriuos yra paskyrusios narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, prašymus, dalyvavimą ir balsus;

ii) priimant Vykdomosios valdybos sprendimus dėl klausimų, išskirtinai susijusių su Specialiųjų skolinimosi teisių departamento veikla, balsuoti turi teisę tik tie vykdomieji direktoriai, kuriuos yra paskyrusi ar išrinkusi bent viena narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui. Kiekvienas iš šių direktorių turi teisę balsuoti tokiu balsų skaičiumi, kuris skirtas jį paskyrusiai narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, arba narėms, priklausančioms Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kurių balsai buvo įskaičiuoti jį renkant. Sprendžiant, ar yra kvorumas, taip pat ar sprendimai priimami būtina balsų dauguma, atsižvelgiama tik į tų vykdomųjų direktorių dalyvavimą, kuriuos yra paskyrusios arba išrinkusios narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui. Šioje nuostatoje numatoma, kad narės sutikimas, numatytas XII straipsnio 3 dalies i punkto ii papunktyje, suteikia teisę paskirtam vykdomajam direktoriui balsuoti ir atiduoti tokį balsų skaičių, kuris paskirtas tai narei;

iii) sprendimai dėl klausimų, susijusių su Fondo bendraisiais valdymo klausimais, įskaitant XVI straipsnio 2 dalyje numatytą Specialiųjų skolinimosi teisių išlaidų kompensavimą ar bet kurį klausimą, kuris susijęs su abiem departamentais arba tik su Specialiųjų skolinimosi teisių departamentu, priimami taip, tarsi jie būtų susiję tik su Bendruoju departamentu. Sprendimai dėl specialiosios skolinimosi teisės vertės nustatymo būdo, specialiųjų skolinimosi teisių priėmimo ir laikymo Bendrojo departamento bendrųjų išteklių sąskaitoje bei jų panaudojimo, taip pat kiti sprendimai, turintys įtakos operacijoms ir sandoriams, vykdomiems per Bendrojo departamento bendrųjų išteklių sąskaitą ir per Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą, priimami dauguma, kuri būtina sprendžiant su kuriuo nors vienu departamentu susijusius klausimus. Priimant sprendimą dėl klausimo, kuris susijęs su Specialiųjų skolinimosi teisių departamentu, šis susiejimas su departamentu nurodomas;

b) be lengvatų ir neliečiamumo, kurie suteikiami šios sutarties IX straipsnyje, numatoma, kad specialiosios skolinimosi teisės, operacijos ar sandoriai yra neapmokestinami;

c) klausimas dėl šios Sutarties nuostatų, susijusių tik su Specialiųjų skolinimosi teisių departamentu, interpretavimo pagal XXIX straipsnio a punktą pateikiamas Vykdomajai valdybai tik priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui narės prašymu. Bet kuriuo atveju, jeigu Vykdomoji valdyba priima sprendimą dėl klausimo, kuris susijęs tik su Specialiųjų skolinimosi teisių departamentu, interpretavimo, tiktai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui priklausanti narė, vadovaudamasi XXIX straipsnio b punktu, gali reikalauti, kad klausimas būtų perduotas Valdytojų valdybai. Valdytojų valdyba nusprendžia, ar valdytojas, kurį paskyrė narė, nepriklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, turi teisę balsuoti Interpretavimo komitete klausimais, susijusiais tik su Specialiųjų skolinimosi teisių departamentu;

d) jeigu, likviduojant Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą, iškyla ginčas tarp Fondo ir narės, kuri atsisakė savo priklausymo Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, arba tarp Fondo ir bet kurios narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, dėl bet kurio klausimo, susijusio tik su priklausymu Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, šis ginčas perduodamas arbitražui vadovaujantis XXIX straipsnio c punktu.

a) jeigu Fondas nustato, kad narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų XIX straipsnio 4 dalyje, sustabdomos jos specialiosios skolinimosi teisės, išskyrus atvejus, kai Fondas priima kitą sprendimą;

b) jeigu Fondas nustato, kad narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nevykdo kurio nors kito įsipareigojimo dėl specialiųjų skolinimosi teisių, Fondas gali sustabdyti narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, teisę naudoti specialiąsias skolinimosi teises, kurias ji įsigyja po šios teisės sustabdymo;

c) kad būtų užtikrinta, jog iki tol, kol dėl narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, bus imtasi priemonių (numatytų a ir b punktuose), narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, būtų iš karto informuojama apie skundą dėl jos ir kad jai būtų suteikta pakankama galimybė ir raštu, ir žodžiu pasiaiškinti, patvirtinami nuostatai. Kai narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, informuojama apie skundą, susijusį su a punktu, ji nenaudoja specialiųjų skolinimosi teisių tol, kol skundas nebus išnagrinėtas;

d) sustabdymas, numatytas a ir b punktuose, bei apribojimas, apibūdintas c punkte, nedaro įtakos narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, prievolei pateikti valiutą pagal XIX straipsnio 4 dalį;

e) Fondas bet kuriuo metu gali atšaukti a ir b punktuose numatytą sustabdymą tuo atveju, kai narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, teisių sustabdymas už XIX straipsnio 6 dalies a punkte numatytos prievolės nevykdymą neatšaukiamas tol, kol nepraeina šimtas aštuoniasdešimt dienų po pirmojo kalendorinio ketvirčio, kurio metu narė vėl pradeda laikytis taisyklių dėl specialiųjų skolinimosi teisių atsargų atkūrimo;

f) narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, teisė naudotis specialiosiomis skolinimosi teisėmis nesustabdoma, jeigu ji netenka teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais pagal V straipsnio 5 dalį, VI straipsnio 1 dalį arba XXVI straipsnio 2 dalies a punktą. XXVI straipsnio 2 dalis netaikoma, jeigu narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nevykdo kurių nors įsipareigojimų, susijusių su specialiosiomis skolinimosi teisėmis.

a) bet kuri narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, bet kuriuo metu gali nutraukti priklausymą jam nusiuntusi į Fondo pagrindinę buveinę rašytinį pranešimą. Nutraukimas įsigalioja nuo pranešimo gavimo dienos;

b) narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kuri pasitraukia iš Fondo narių, laikoma tuo pačiu metu nutraukusia savo priklausymą Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui.

a) jeigu narė, priklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, nutraukia savo priklausymą jam, ši narė nebeatlieka jokių specialiųjų skolinimosi teisių operacijų ir sandorių, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama daryti susitarimu, apibūdintu c punkte, kad būtų lengviau atsiskaityti, arba atvejais, numatytais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse bei H priede. Palūkanos ir mokesčiai, sukaupti iki priklausymo Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui nutraukimo, bei prieš šią datą apskaičiuotas, bet nesumokėtas išlaidų kompensavimo mokestis mokami specialiosiomis skolinimosi teisėmis;

b) Fondas privalo išpirkti visas specialiąsias skolinimosi teises, kurias turi narė, nutraukianti priklausymą Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, o ši narė privalo sumokėti Fondui sumą, lygią grynajai visų skirtų specialiųjų skolinimosi teisių sumai, taip pat bet kokias sumas, kurias ji turi sumokėti suėjus terminui ar dėl savo priklausymo Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui. Šios abipusės prievolės padengia viena kitą, o specialiųjų skolinimosi teisių suma, kurią turi narė, nutraukianti priklausymą Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, ir pagal šį padengimo principą naudoja vykdydama savo įsipareigojimus, atšaukiama;

c) už bet kurį narės, nutraukiančios priklausymą Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, ar Fondo įsipareigojimą atsiskaitoma per prideramą laikotarpį, kai ši narė ir Fondas susitaria tarpusavyje po to, kai, vadovaujantis b punktu, padengiami jų tarpusavio įsipareigojimai. Jeigu dėl atsiskaitymo nesusitariama iš karto, taikomos H priedo nuostatos.

i) atlikdama sandorį su Fondu per Bendrųjų išteklių sąskaitą, naudoja bet kurias specialiąsias skolinimosi teises, likusias padengus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, tuo metu, kai jas reikia išpirkti, už tai gaudama savo valiutą ar Fondo pasirinktą laisvai naudojamą valiutą;

ii) atlikdama sandorį su Fondu per Bendrųjų išteklių sąskaitą, įsigyja specialiąsias skolinimosi teises už Fondui priimtiną valiutą, kad sumokėtų bet kuriuos mokesčius ar einamuosius mokėjimus pagal susitarimą ar H priedo sąlygas.

a) Specialiųjų skolinimosi teisių departamento negalima likviduoti, išskyrus atvejį, kai tokį sprendimą priima Valdytojų valdyba. Susidarius kritiniam atvejui, jeigu Vykdomoji valdyba nusprendžia, kad gali prireikti likviduoti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą, ji gali laikinai tol, kol nebus priimtas Valdytojų valdybos sprendimas, sustabdyti specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymą arba atšaukimą, taip pat visas specialiųjų skolinimosi teisių operacijas ir sandorius. Valdytojų valdybos sprendimas likviduoti Fondą kartu reiškia ir sprendimą likviduoti Bendrąjį departamentą ir Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą;

b) jeigu Valdytojų valdyba nusprendžia likviduoti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą, nutraukiamas bet koks specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymas ir atšaukimas bei specialiųjų skolinimosi teisių operacijos ir sandoriai, taip pat Fondo veikla, susijusi su Specialiųjų skolinimosi teisių departamentu, išskyrus veiksmus, susijusius su nuosekliu Fondo ir narių, priklausančių Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, įsipareigojimų dėl specialiųjų skolinimosi teisių, įvykdymą, o visi Fondo ir narių, priklausančių Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, įsipareigojimai, prisiimti, vadovaujantis šia Sutartimi dėl specialiųjų skolinimosi teisių, nutraukiami, išskyrus įsipareigojimus, apibūdintus šiame straipsnyje, XX straipsnyje, XXI straipsnio d punkte, XXIV straipsnyje, XXIX straipsnio c dalyje ir H priede ar bet kuriame kitame susitarime, pasiektame vadovaujantis XXIV straipsniu pagal H priedo 4 dalį ir I priedą;

c) likviduojant Specialiųjų skolinimosi teisių departamentą, palūkanos ir mokesčiai, susikaupę iki likvidavimo datos, taip pat iki šios datos nustatytas, bet nesumokėtas Specialiųjų skolinimosi teisių departamento išlaidų kompensavimo mokestis mokami specialiosiomis skolinimosi teisėmis. Fondas privalo išpirkti visas specialiąsias skolinimosi teises iš jų turėtojų, o visos narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, privalo sumokėti Fondui sumą, lygią jų grynajai bendrai paskirtų specialiųjų skolinimosi teisių sumai, taip pat kitas sumas, jeigu suėjo jų grąžinimo terminas arba jeigu jas reikia sumokėti dėl priklausymo Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui;

d) Specialiųjų skolinimosi teisių departamentas likviduojamas vadovaujantis I priedo nuostatomis.

a) jeigu narė nevykdo kurio nors šioje Sutartyje numatyto įsipareigojimo, Fondas gali paskelbti šią narę neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais. Nė viena šios dalies nuostata nelaikoma ribojančia V straipsnio 5 dalies ir VI straipsnio 1 dalies nuostatų;

b) jeigu, pasibaigus prideramam laikotarpiui po to, kai narė buvo paskelbta neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais, kaip numatyta a punkte, narė ir toliau nevykdo kurio nors Sutartyje numatyto įsipareigojimo, Fondas septyniasdešimties procentų balsų dauguma gali sustabdyti šios narės balsavimo teises. Teisių sustabdymo laikotarpiu taikomos L priedo nuostatos. Septyniasdešimties procentų balsų dauguma Fondas bet kuriuo metu gali atšaukti teisių sustabdymą;

c) jeigu, pasibaigus prideramam laikotarpiui, po sprendimo sustabdyti balsavimo teises, kaip numatyta b punkte, narė ir toliau nevykdo kurio nors Sutartyje numatyto įsipareigojimo, Valdytojų valdybos sprendimu, kuris priimamas aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma, gali būti pareikalauta, kad ji pasitrauktų iš Fondo;

d) kad būtų užtikrinta, jog iki tol, kol dėl narės bus imtasi priemonių (numatytų a, b ir c punktuose), narė per prideramą laikotarpį būtų informuojama apie skundą, pateiktą prieš ją, ir kad jai būtų suteikta pakankama galimybė ir raštu, ir žodžiu pasiaiškinti, patvirtinami nuostatai.

a) susidarius kritiniams atvejams ar nenumatytoms aplinkybėms, kurios kelia grėsmę Fondo veiklai, Vykdomoji valdyba aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma laikotarpiui, neviršijančiam vienerių metų, gali sustabdyti bet kurios iš toliau pateikiamų nuostatų galiojimą:

i) V straipsnio 2, 3 ir 7 dalių, 8 dalies a punkto i papunkčio ir e punkto;

ii) VI straipsnio 2 dalies;

iii) XI straipsnio 1 dalies;

iv) C priedo 5 dalies;

b) nuostatų galiojimo sustabdymo pagal a punktą laikotarpis negali viršyti vienerių metų, išskyrus atvejus, kai Valdytojų valdyba aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma šį sustabdymą pratęsia papildomam laikotarpiui, neviršijančiam dvejų metų, jeigu nustato, kad kritiniai atvejai ar nenumatytos aplinkybės, apibūdinti a punkte, ir toliau egzistuoja;

c) Vykdomoji valdyba daugumos balsais gali atšaukti šį sustabdymą bet kuriuo metu;

d) tuo laikotarpiu, kai atitinkamos nuostatos galiojimas sustabdomas, Fondas gali patvirtinti taisykles dėl juose išdėstytų principų.

a) Fondo negalima likviduoti, išskyrus atvejį, kai tokį sprendimą priima Valdytojų valdyba. Jeigu, susidarius kritinei padėčiai, Vykdomoji valdyba nusprendžia, kad gali prireikti likviduoti Fondą, ji gali laikinai, tol, kol nebus priimtas Valdytojų valdybos sprendimas, sustabdyti visas operacijas ir sandorius;

b) jeigu Valdytojų valdyba nusprendžia likviduoti Fondą, Fondas nedelsdamas sustabdo bet kokią veiklą, išskyrus veiklą, susijusią su nuosekliu jo turto surinkimu ir likvidavimu bei įsipareigojimų įvykdymu; visi narių įsipareigojimai, numatyti šioje Sutartyje, išskyrus šiame straipsnyje, XXIX straipsnio c punkte, J priedo 7 dalyje ir K priede išdėstytus įsipareigojimus, nebegalioja;

c) Fondas likviduojamas pagal K priedą.

a) bet kuris narės, valdytojo ar Vykdomosios valdybos pateikiamas pasiūlymas pakeisti šią Sutartį perduodamas Valdytojų valdybos pirmininkui, kuris jį pateikia Valdytojų valdybai. Jeigu Valdytojų valdyba pasiūlymui pritaria, Fondas aplinkraščiu arba telegrama klausia visų narių, ar jos pritaria siūlomam pakeitimui. Kai šiam pakeitimui pritaria trys penktadaliai narių, turinčių aštuoniasdešimt penkis procentus balsų, Fondas šį faktą patvirtina oficialiu pranešimu, skiriamu visoms narėms;

b) nežiūrint a punkto nuostatų, būtina, kad visos narės pritartų pakeitimui, kuriuo keičiama:

i) teisė pasitraukti iš Fondo (XXVI straipsnio 1 dalis);

ii) nuostata, kad be narės sutikimo negali būti keičiama jos kvota (III straipsnio 2 dalies d punktas);

iii) nuostata, kad išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikia narė, negali būti keičiama narės valiutos nominali vertė (C priedo 6 dalis);

c) pakeitimai visoms narėms įsigalioja praėjus trims mėnesiams po oficialaus pranešimo, išskyrus atvejus, kai aplinkraštyje ar telegramoje nurodomas trumpesnis laikotarpis.

a) bet kuris klausimas, iškylantis tarp bet kurios narės ir Fondo arba tarp bet kurių Fondo narių, dėl šios Sutarties nuostatų interpretavimo pateikiamas Vykdomajai valdybai, kad ši priimtų sprendimą. Jeigu klausimas yra ypač susijęs su nare, kuri neturi teisės skirti vykdomąjį direktorių, ji turi teisę į atstovavimą pagal XII straipsnio 3 dalies j punktą;

b) visais atvejais, kai Vykdomoji valdyba priima sprendimą pagal a punktą, bet kuri narė gali reikalauti, kad per tris mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos klausimas būtų perduotas Valdytojų valdybai, kurios sprendimas yra galutinis. Bet kurį Valdytojų valdybai perduotą klausimą nagrinėja Valdytojų valdybos Interpretavimo komitetas. Komiteto nariai turi po vieną balsą. Valdytojų valdyba nustato Komiteto narių sudėtį, veiklos tvarką ir daugumą balsavimo atvejams. Komiteto priimami sprendimai laikomi Valdytojų valdybos sprendimais, išskyrus atvejus, kai Valdytojų valdyba aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma priima kitokį sprendimą. Kol Valdytojų valdyba priima sprendimą dėl jai perduoto klausimo, Fondas tiek, kiek mano esant reikalinga, vadovaujasi Vykdomosios valdybos sprendimu;

c) jeigu iškyla ginčas tarp Fondo ir narės, pasitraukusios iš Fondo, arba tarp Fondo ir bet kurios narės likviduojant Fondą, ginčas perduodamas arbitražui, kurį sudaro trijų arbitrų teismas; iš jų vieną arbitrą skiria Fondas, antrą – narė ar narė, pasitraukianti iš Fondo, ir trečiasis arbitras, kurį, išskyrus atvejus, kai šalys nesusitaria, skiria Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas ar kuri nors kita institucija, numatyta Fondo patvirtintuose nuostatuose. Trečiasis arbitras turi visus įgaliojimus spręsti visus procedūros klausimus tais atvejais, kai šalys dėl jų nesusitaria.

a) į narės valiutos atsargas, laikomas Fondo bendrųjų išteklių sąskaitoje, įskaitomi visi vertybiniai popieriai, kuriuos Fondas yra priėmęs pagal III straipsnio 4 dalį;

b) stabilizavimo susitarimas reiškia Fondo sprendimą, kuriuo narei užtikrinama, kad per nustatytą laikotarpį ji, vadovaudamasi sprendimo sąlygomis, galės atlikti pirkimus, neviršijančius tam tikros ribos iš Bendrųjų išteklių sąskaitos;

c) rezervinės įnašo dalies pirkimas reiškia narės atliekamą specialiųjų skolinimosi teisių ar kitos narės valiutos pirkimą už savo valiutą, po kurio Fondo turimos šios narės valiutos atsargos Bendrųjų išteklių sąskaitoje neviršija jos kvotos, numatant, kad, taikydamas šį apibrėžimą, Fondas gali neįskaityti pirkimų ir atsargų vadovaudamasis:

i) politika dėl savo bendrųjų išteklių naudojimo eksporto svyravimams kompensuoti;

ii) politika dėl savo bendrųjų išteklių naudojimo tarptautinėms pirminių produktų būtiniausioms atsargoms finansuoti;

iii) kitomis politikos kryptimis, susijusiomis su savo bendrųjų išteklių naudojimu, dėl kurių aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Fondas nusprendžia padaryti išimtį;

d) mokėjimai už einamuosius sandorius reiškia mokėjimus, kurie nėra skirti kapitalui pervesti, ir be apribojimų apima:

1) visus mokėjimus, kurie turi būti atliekami vykdant tarptautinę prekybą, kitą einamąją veiklą, įskaitant paslaugas, taip pat įprastas trumpalaikes banko paslaugas ir kredito linijas;

2) mokėjimus, kurie mokami kaip palūkanos už paskolas ir kaip grynosios pajamos iš kitų investicijų;

3) priimtinos sumos mokėjimai už paskolų amortizavimą ar už tiesioginių investicijų nuvertėjimą;

4) priimtino dydžio piniginės perlaidos, skirtos šeimų gyvenimo išlaidoms.

Pasikonsultavęs su atitinkama nare, Fondas gali nuspręsti, ar tam tikri konkretūs sandoriai turėtų būti laikomi einamaisiais ar kapitalo sandoriais;

e) grynoji visų paskirtų specialiųjų skolinimosi teisių suma reiškia visas specialiąsias skolinimosi teises, paskirtas narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, atėmus jos specialiųjų skolinimosi teisių dalį, atšauktą pagal XVIII straipsnio 2 dalies a punktą;

f) laisvai naudojama valiuta reiškia narės valiutą, kuri, Fondo nuomone: pirma, yra plačiai naudojama vykdant mokėjimus už tarptautinius sandorius, ir antra, kuria plačiai prekiaujama svarbiausiose valiutų rinkose;

g) laikoma, kad narės, kurios buvo narėmis 1975 m. rugpjūčio 31 d., apima ir narę, priėmusią narystę po šios datos pagal Valdytojų valdybos sprendimą, kuris priimtas iki minėtos datos;

h) Fondo sandoriai reiškia Fondo atliekamą piniginio turto keitimą į kitą piniginį turtą. Fondo operacijos reiškia Fondo atliekamą kitą piniginio turto naudojimą ar priėmimą;

i) specialiųjų skolinimosi teisių sandoriai reiškia specialiųjų skolinimosi teisių keitimą į kitą piniginį turtą. Specialiųjų skolinimosi teisių operacijos reiškia kitokį specialiųjų skolinimosi teisių naudojimą.

a) kiekviena vyriausybė, kurios vardu pasirašoma ši Sutartis, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėje deponuoja dokumentą, kuriame nurodoma, kad ji priima šią Sutartį, vadovaudamasi savo teise, ir kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad galėtų įvykdyti visus šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus;

b) šalis tampa Fondo nare nuo datos, kada jos vyriausybės vardu deponuojamas a punkte nurodytas dokumentas, išskyrus tai, kad nė viena šalis netampa Fondo nare prieš šios Sutarties įsigaliojimą pagal šio straipsnio 1 dalį;

c) Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė informuoja visų šalių, kurių pavadinimai nurodyti A priede, ir tų šalių, kurių narystė patvirtinama pagal II straipsnio 2 dalį, vyriausybes apie visas šią Sutartį pasirašiusias šalis ir visų dokumentų, nurodytų a punkte, deponavimą;

d) tuo metu, kai ši Sutartis pasirašoma jos vardu, kiekvienos šalies vyriausybė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei perveda vieną šimtąją procento dalį nuo savo aukso įnašo, išreikštą auksu arba Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, administracinėms Fondo išlaidoms apmokėti. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė šias lėšas laiko specialiojoje indėlio sąskaitoje ir perveda Fondo valdytojų valdybai tada, kai sušaukiamas pirmasis jos posėdis. Jeigu ši Sutartis neįsigalioja iki 1945 m. gruodžio 31 d., Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė šias lėšas grąžina jas pervedusioms vyriausybėms;

e) iki 1945 m. gruodžio 31 d. šią Sutartį galima pasirašyti Vašingtone tų šalių, kurių pavadinimai nurodyti A priede, vyriausybių vardu;

f) po 1945 m. gruodžio 31 d. šią Sutartį bus galima pasirašyti bet kurios šalies, kurios narystė patvirtinama vadovaujantis II straipsnio 2 dalimi, vyriausybės vardu;

g) pasirašydamos šią Sutartį, visos vyriausybės priima jos sąlygas ir dėl savo kolonijų, užjūrio teritorijų, protektoratų, siuzerenitetų ar valdomų teritorijų, taip pat dėl visų teritorijų, kuriose jos turi mandatą;

h) sąlygos, išdėstytos d punkte, kiekvienai pasirašančiai vyriausybei įsigalioja nuo pasirašymo datos.

[Parašai ir žemiau pateikiamos deponavimo sąlygos pradiniame Sutarties tekste buvo pateikti po XX straipsnio]

Pasirašyta Vašingtone vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas ir lieka Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės archyvuose; Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė patvirtintas kopijas perduoda visoms šalių, kurių pavadinimai nurodyti A priede, vyriausybėms ir visoms tų šalių, kurių narystė patvirtinama pagal II straipsnio 2 dalį, vyriausybėms.