Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės sutartis dėl tarptautinių vežiojimų keliais

1. Reguliarus keleivių vežiojimas autobusais vykdomas nustatytais maršrutais, pagal iš anksto suderintus tvarkaraščius ir tarifus, kai keleiviai gali būti įlaipinami ir išlaipinami maršruto išvykimo ir atvykimo punktuose ar kituose sutartuose punktuose.

2. Reguliariems vežiojimams reikia gauti kiekvienos Susitariančios Šalies kompetentingų įstaigų leidimus maršrutams, einantiems per jos teritoriją, pagal nacionalinių įstatymų nuostatas ir susitarus su valstybe, per kurią važiuojama tranzitu.

Leidimus reguliariems keleivių vežiojimams abi valstybės gali išduoti vežėjams 1-5 metų laikotarpiui.

3. Prašymai gauti leidimą reguliariam keleivių vežiojimui pagal šios sutarties 2 straipsnį, pridedant susitarimus su valstybėmis, per kurias važiuojama tranzitu, pateikiami raštu kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai.

Prašymo turinys, taip pat ir autobusų maršrutų eksploatacijos sąlygos bus sutartos Jungtinio komiteto, numatyto 15 šios Sutarties straipsnyje, susitikime.

1. Nereguliarius keleivių vežiojimus, kitokius negu vykdomus reguliariais maršrutais, gali vykdyti vienos iš Susitariančių Šalių vežėjai, turėdami leidimą, kuris leidžia vežioti be kelių mokesčių mokėjimo ir kuri iš anksto išduoda kitos Susitariančios Šalies kompetentinga įstaiga, išskyrus atvejus, numatytus 5 straipsnyje.

2. Grįžtančiai transporto priemonei, vežančiai keleivius, negalima vežti kitų keleivių, išskyrus tuos, kurie paminėti išvykimo kelionės keleivių sąraše.

3. Norint gauti leidimus, paminėtus 1 punkte, prašymai turi praeiti tokią pat procedūrą, kaip numatyta 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose. Prašymų turinys bus sutartas Jungtinio komiteto, numatyto šios Sutarties 15 straipsnyje, susitikime.

Šiems tiesioginiams ar tranzitiniams keleivių vežiojimams, vykdomiems naudojant keleivių sąrašą, nereikia leidimų:

1. Nereguliariems vežiojimams tų pačių asmenų ta pačia transporto priemone visos kelionės metu, kai išvykimo ir atvykimo punktai yra transporto priemonės registracijos šalyje, kai jokie keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami sustojimuose užsienyje („uždarų durų kelionės“).

2. Nereguliariam žmonių grupių vežiojimui iš punkto, esančio transporto priemonės registracijos šalyje į punktą, esantį kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, kai transporto priemonė iš šios teritorijos išvažiuoja tuščia ar tuščios transporto priemonės kelionei pasiimti tą pačią keleivių grupę ir atgalinei kelionei su šia keleivių grupe.

3. Nereguliariam keleivių vežiojimui tranzitu per kitos Susitariančios Šalies teritoriją, išskyrus keliones, vykdomas dažniau kaip 1 kartą per 16 dienų laikotarpį.

Tokių vežiojimų atveju keleiviai turi būti paimami ar išlaipinami kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, išimties keliu tik su leidimu, išduotu iš anksto šios Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos.

Kelionių leidimai

1. Vežiojimai pakrautomis ar be krovinio krovininėmis transporto priemonėmis tarp abiejų Susitariančių Šalių teritorijų bei tranzitu per jų teritorijas yra vykdomi su leidimais; vežiojimams, paminėtiems 7 straipsnyje, leidimų nereikia.

2. Leidimą išduoda Susitariančios Šalies, kurioje transporto priemonė yra registruota, kompetentinga įstaiga šiai transporto priemonei ir vežėjo vardu. Leidimo negalima perduoti kitiems vežėjams ar kitai transporto priemonei.

3. Leidimas duoda teisę vežėjui pasikrauti krovinį atgalinei kelionei kitoje šalyje, jei jis bus vežamas į šalį, kurioje registruota transporto priemonė.

4. Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos lygiateisiškumo pagrindu susitaria dėl leidimų tipo ir kiekio.

1. Leidimų nereikia šiems tiesioginiams ar tranzitiniams krovinių vežiojimams:

2. Jungtinis komitetas, minėtas 15 straipsnyje, turi teisę papildyti sąrašą, pateiktą 1 punkte.

Vienos iš Susitariančių Šalių vežėjai pagal 2 straipsnio nuostatas gali vežti krovinius tarp kitos Susitariančios Šalies teritorijos ir trečios šalies, taip pat ir iš trečios šalies į kitos Susitariančios Šalies teritoriją tik tada, jei jie gauna leidimą iš šios Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos.

1. Jei transporto priemonės svoris, matmenys ar ašies apkrova viršija maksimalius leistinus, galiojančius vienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje, tai ši transporto priemonė turi turėti specialų leidimą, išduotą šios Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos. Jei šis leidimas apibrėžia eismą transporto priemonei nustatytu maršrutu, tai vežiojimas turi būti vykdomas tik šiuo maršrutu.

2. Specialus leidimas neatleidžia nuo leidimo, numatyto šios Sutarties 1 straipsnio 1 paragrafe.

Pavojingų krovinių vežiojimai kiekvienos Susitariančios Šalies teritorijoje yra leidžiami pagal jų nacionalinius įstatymus ir taisykles.

Vienos iš Susitariančių Šalių vežėjai, minėti šios Sutarties 2 straipsnyje, negali vykdyti keleivių ar krovinių vežiojimų tarp dviejų taškų, esančių kitos Susitariančios Šalies teritorijoje.

1. Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos susitars dėl būdų kontroliuoti vežiojimus, vykdomus pagal šios Sutarties nuostatas.

2. Dokumentai, reikalingi tarptautiniams vežiojimams, turi būti laikomi atitinkamose transporto priemonėse ir pateikiami reikalaujant kiekvienos Susitariančios Šalies įgaliotiems organams.

3. Transporto priemonių, registruotų vienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje, vairuotojai, vykdydami tarptautinius vežiojimus kitos šalies teritorijoje, turi turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, nacionalinį duotos transporto priemonės registracijos dokumentą ir kiekvieną kitą dokumentą, kurį pagal tarptautines taisykles nustatys Jungtinis komitetas, numatytas šios Sutarties 15 straipsnyje.

1. Transporto priemonės, registruotos vienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje, taip pat ir priekabos ar puspriekabės, naudojamos vežiojimams, paminėtiems šioje Sutartyje, yra laikinai įleidžiamos į kitos Susitariančios Šalies teritoriją be importo muito mokesčio su sąlyga, kad bus išvežtos.

Tos pačios sąlygos taikomos atsarginėms detalėms, priedams ir įprastinei įrangai, kurie yra vežami kartu su paminėtomis transporto priemonėmis ir išvežami kartu su jomis.

2. Degalai ir tepalai, esantys bakuose, numatytuose transporto priemonės gamintojo, ir yra naudojami transporto priemonei varyti ir tuo atveju, kai naudojami šaldymo įrenginyje, bus atleidžiami nuo importo muito mokesčių, jiems netaikomi jokie importo apribojimai ir draudimai.

3. Atsarginės dalys, įvežamos remontuoti laikinai įvažiavusiai transporto priemonei, bus atleidžiamos nuo bet kokių muito mokesčių, joms netaikomi jokie importo apribojimai ir draudimai.

Pakeistos dalys turi būti arba išvežtos, arba sunaikintos prižiūrint muitinės atstovams.

1. Kompetentingos įstaigos, vykdančios šią Sutartį, yra įstaigos, atsakingos už transportą, būtent:

– Lietuvos Respublikoje:

Susisiekimo ministerijos

Kelių transporto departamentas

Gedimino pr. 17

Vilnius

– Rumunijoje:

Transporto ministerija

D. Golescu 38

Bucharestas

2. Kai transporto priemonių svoris ar gabaritai viršija leistinas maksimalias normas bei vežant pavojingus krovinius, vežėjas turi leidimo gavimui kreiptis:

– Lietuvos Respublikoje:

Vidaus reikalų ministerijos

Policijos departamento

Kelių policijos valdyba

Giraitės 3

2015 Vilnius

– Rumunijoje:

Transporto ministerijos

Valstybinė kelių administracija

D. Golescu 38

Bukareštas

Susitariančios Šalys informuos viena kitą apie kompetentingų įstaigų pavadinimų pasikeitimus.

1. Siekiant nagrinėti ir spręsti klausimus, kylančius dėl šios Sutarties taikymo ir aiškinimo, bus sudarytas Jungtinis komitetas, susidedantis iš Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų atstovų.

2. Jungtinis komitetas susitikinės paeiliui kiekvienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje, kviečiant vienai iš dviejų kompetentingų įstaigų.

Vienos Susitariančios Šalies transporto priemonės, vykdančios vežiojimus pagal šios Sutarties sąlygas, bus atleidžiamos nuo visų mokesčių, mokėjimų ir kitų rinkliavų, renkamų už transporto priemonių važiavimą ir buvimą kitų Susitariančių Šalių teritorijoje.

Visi mokėjimai, susiję su šios Sutarties taikymu, bus vykdomi konvertuojama valiuta. Jei galioja Mokesčių susitarimas tarp Susitariančių Šalių, tai bus taikomos jo nuostatos.

Šios Sutarties ar Tarptautinių Konvencijų ir Sutarčių, prie kurių yra prisijungusios abi Susitariančios Šalys, nenumatytais atvejais yra taikomos kiekvienos Susitariančios Šalies nacionalinių įstatymų nuostatos.

1. Tuo atveju, kai vienos Susitariančios Šalies vežėjas ar transporto priemonės ekipažas nesilaiko kitos Susitariančios Šalies teritorijoje galiojančių įstatymų, šios Sutarties nuostatų ar sąlygų, nurodytų leidime, šalies, kurioje yra registruota transporto priemonė, kompetentinga įstaiga, reikalaujant kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai, gali imtis tokių priemonių:

2. Kompetentinga įstaiga, kuri imasi tokios priemonės, turi pranešti apie tai kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai.

3. Šio straipsnio nuostatos neatleidžia nuo teisinių sankcijų, kurių gali imtis šalies, kurioje įvyko pažeidimas, teismai ar administracinės įstaigos.

Bet koks ginčas, susijęs su šios Sutarties taikymu ar interpretavimu, turi būti sprendžiamas tiesioginėmis derybomis anksčiau minėto Jungtinio komiteto susitikimo metu.

1. Ši Sutartis bus laikinai taikoma nuo jos pasirašymo dienos ir įsigalios nuo tos dienos, kai Susitariančios Šalys informuos viena kitą apie nacionalinių įstatymų, liečiančių tarptautinių susitarimų įsigaliojimą, reikalavimų įvykdymą.

2. Bet kokia šios Sutarties pataisa turi būti aptarta Susitariančių Šalių ir įsigalios pagal procedūrą, nustatytą šio straipsnio 1 punkte.

3. Ši Sutartis galios 5 metus ir bus automatiškai pratęsta, jeigu kuri nors iš Susitariančių Šalių jo nedenonsuos, apie tai įspėdama raštu ne vėliau 90 dienų prieš pasibaigiant galiojimo terminui.

Sudaryta Vilniuje 1993 m. kovo 17 d. dviem egzemplioriais lietuvių, anglų ir rumunų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią, iškilus interpretacijos skirtumams, bus remiamasi tekstu anglų kalba.