Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos sutartis

1. Atsižvelgdamos į būtinumą pagreitinti perėjimą į rinkos ekonomiką Lietuvoje, Lietuva ir Šveicarija, pagal šios Sutarties nuostatas, palaipsniui įkurs laisvosios prekybos zoną.

2. Šios Sutarties, kuri pagrįsta prekybiniais santykiais tarp rinkos ekonomikos šalių, tikslas yra: a) plečiant tarpusavio prekybą, skatinti harmoningą Lietuvos ir Šveicarijos ekonominių ryšių plėtrą, tokiu būdu stimuliuojant Lietuvos ir Šveicarijos ekonominės veiklos progresą, gerinant gyvenimo ir darbo sąlygas, didinant gamybą, stabilizuojant finansinę padėtį ir užtikrinant pastovų gerėjimą;

Sutartis taikytina Lietuvos ar Šveicarijos kilmės:

1. Protokole B išdėstytos prekių kilmės taisyklės ir administracinio bendradarbiavimo metodai.

2. Šios Sutarties Šalys imsis tinkamų priemonių, įskaitant reguliarias Jungtinio Komiteto apžvalgas ir susitarimus dėl administracinio bendradarbiavimo, tam, kad užtikrintų sąlygų, numatytų Sutarties straipsniuose nuo 4 (Importo muitų uždraudimas ir panaikinimas) iki 6 (Importo ir eksporto kiekybinių apribojimų uždraudimas ir panaikinimas), 8 (Vidaus mokesčiai), 20 (Reeksportas ir rimti trūkumai) ir Protokole B, efektyvų ir suderintą taikymą ir kad, kiek įmanoma, būtų sumažinti formalumai prekyboje, ir kad būtų pasiekti abipusiai priimtini sprendimai, susiję su sunkumais, iškilusiais vykdant šias sąlygas.

1. Lietuvos ir Šveicarijos prekyboje importui nebus įvedami jokie nauji muitai ar jiems lygiavertės rinkliavos.

2. Šios Sutarties įsigaliojimo dieną bus panaikinti tebesantys importo muitai ar jiems lygiavertės rinkliavos.

3. Šios Sutarties nuostatos taip pat taikytinos fiskalinio pobūdžio muitams, išskyrus Protokole C numatytus atvejus. Sutarties Šalys gali pakeisti fiskalinio pobūdžio muitus ar fiskalinį muitų elementą vidaus mokesčiais.

1. Lietuvos ir Šveicarijos prekyboje eksportui nebus įvedami jokie nauji muitai ar jiems lygiavertės rinkliavos.

2. Šiai Sutarčiai įsigaliojus bus panaikinti tebesantys eksporto muitai ir jiems lygiavertės rinkliavos.

1. Lietuvos ir Šveicarijos prekyboje importui ar eksportui nebus įvedami jokie nauji kiekybiniai apribojimai ir jiems lygiavertės priemonės.

2. Tebesantys importo ar eksporto kiekybiniai apribojimai ar jiems lygiavertės priemonės bus panaikinti šios Sutarties įsigaliojimo dieną, išskyrus III Priede numatytus atvejus.

Prekės, importuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, traktuojamos ne mažiau palankiai negu panašios savos kilmės prekės, visų įstatymų, poįstatyminių aktų ir reikalavimų, susijusių su jų vidaus prekyba, pasiūla, užpirkimu, pervežimu, paskirstymu ar panaudojimu, atžvilgiu.

1. Sutarties Šalys susilaiko nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar praktikos, dėl kurių, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienoje Šalyje pagamintos prekės tampa diskriminuojamos kitos Šalies panašių prekių atžvilgiu.

2. Už vidaus mokesčius prekėms, eksportuotoms į kurios nors Šalies teritoriją, negalima grąžinti sumos, didesnės už tiesioginių ar netiesioginių joms uždėtų vidaus mokesčių sumą.

Ši Sutartis netrukdo uždrausti ar apriboti importuojamas, eksportuojamas ar tranzitu pervežamas prekes, jeigu jos gali pakenkti visuomenės moralei, politikai ar saugumui; žmonių sveikatai ir gyvybei; gyvūnijos ir augalijos saugumui; aplinkai; meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugai; intelektinės nuosavybės apsaugai; pažeidžia aukso ar sidabro pervežimo taisykles. Tačiau tokie uždraudimai ar apribojimai neturi tapti užmaskuota Šalių tarpusavio prekybos diskriminavimo ar apribojimo priemone.

1. Šalys užtikrina, kad bet koks komercinio pobūdžio valstybės monopolis bus koreguojamas pagal Protokolo D sąlygas tokiu būdu, kad nebūtų jokios diskriminacijos įsigyjamoms ar parduodamoms Lietuvos ir Šveicarijos piliečių prekėms. Tos prekės įsigyjamos ir parduodamos vadovaujantis komerciniais motyvais.

2. Šio straipsnio sąlygos taikytinos bet kuriai įmonei, organizacijai ar asmeniui, per kuriuos Sutarties Šalių kompetentingi organai pagal įstatymus ar faktiškai, tiesiogiai ar netiesiogiai vadovauja, nustato ar pastebimai veikia Šalių importą ar eksportą. Šitos nuostatos taip pat taikomos Valstybės perduotiems (deleguotiems) monopoliams.

1. Šios Sutarties Šalys pareiškia apie savo pasiryžimą skatinti (kiek leidžia jų vykdoma žemės ūkio politika) harmoningą prekybos žemės ūkio produktais plėtojimą.

2. Siekiant šio tikslo, vadovaujantis Jungtinio Komiteto rekomendacijomis, Šalys nuspręs, kokias priemones taikys tam, kad pagerintų prekybą ir bendradarbiavimą žemės ūkio srityje.

3. Sutarties Šalys nediskriminaciniu būdu taikys savo reikalavimus veterinarijos, augalininkystės ir sveikatingumo reikaluose ir neįves jokių naujų priemonių, nepagrįstai trukdančių prekybai.

1. Su prekyba susijusiems atsiskaitymams ir jų pervedimams į kurios nors Šalies teritoriją, kurioje yra kreditorius, netaikomi jokie apribojimai.

2. Šalys susilaiko nuo bet kokių valiutos keitimo ar administracinių apribojimų suteikiant, grąžinant ar paimant ilgalaikes ir vidutinės trukmės paskolas komerciniams sandoriams, kuriuose dalyvauja rezidentas, finansuoti.

1. Sutarties Šalių nuomone, efektyvus jų valstybinių rinkų liberalizavimas yra neatskiriamas šios Sutarties tikslas.

2. Tuo tikslu iki 1995 m. gruodžio 31 d. Jungtiniame Komitete Šalys sudarys taisykles, užtikrinančias tokį liberalizavimą.

3. Suinteresuotoji Sutarties Šalis dės pastangas tam, kad prisijungtų prie atitinkamų Visuotinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos sutarčių.

1. Šioje Sutartyje numatytiems tikslams pasiekti Šalys suteikia ir užtikrina tinkamą, efektyvią ir nediskriminacinę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Jos įveda tam tikras efektyvias ir nediskriminuojančias priemones toms teisėms įgyvendinti ir apginti jas nuo pažeidimų, ypač nuo jų suklastojimo ir pasisavinimo. Konkretūs Šalių įsipareigojimai išvardinti IV Priede.

2. Kuo greičiau nuo šios Sutarties įsigaliojimo Šalys imasi visų būtinų priemonių, kad būtų įgyvendinamos svarbiausios daugiašalių konvencijų sąlygos, išvardintos IV Priedo 2 straipsnyje, o taip pat visokeriopai stengiasi laikytis jų ir daugiašalių sutarčių, skatinančių bendradarbiavimą intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje.

3. Intelektinės nuosavybės srityje Šalys viena kitos piliečius traktuoja ne mažiau palankiai negu bet kurios kitos valstybės piliečius. Bet kokie privalumai, palankumas, privilegijos ar imunitetai, išplaukiantys iš:

4. Šios Sutarties Šalys gali sudaryti kitas sutartis, numatančias ir kitus, šioje Sutartyje nesančius, reikalavimus.

5. Jei, kurios nors Šalies nuomone, kita Šalis nesilaiko šio straipsnio įsipareigojimų, ji gali imtis tam tikrų priemonių tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kaip numatyta šios Sutarties 27 straipsnio 2 skirsnyje.

6. Sutarties Šalys susitaria dėl atitinkamų savo valdžios organų techninės pagalbos ir bendradarbiavimo būdų. Tuo tikslu jos koordinuoja savo veiksmus su tam tikromis tarptautinėmis organizacijomis.

1. Žemiau išvardintos pozicijos nėra suderinamos su tinkamu šios Sutarties funkcionavimu, kadangi gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ir Šveicarijos prekybai:

2. Jeigu, vienos Šalies nuomone, esama praktika nesuderinama su 1 skirsnio sąlygomis, tai, pasikonsultavusi Jungtiniame Komitete, ar praėjus trisdešimčiai dienų po to, kai ji kreipiasi dėl tokių konsultacijų, ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių.

1. Bet kokia parama, teikiama šios Sutarties Šalies, arba bet kokia forma per valstybės šaltinius iškraipanti ar gresianti iškreipti konkurenciją suteikiant palankumą kai kurioms įmonėms ar kai kurių prekių gamybai, tiek, kiek ji gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos – Šveicarijos prekybai, yra nesuderinama su tinkamu šios Sutarties funkcionavimu. Ypač Šalys neturi naudotis ar įvesti išvardintos V Priede paramos eksportui.

2. Šios Sutarties Šalys užtikrina aiškumą apie valstybės paramą, pasikeisdamos informacija bet kurios Šalies pageidavimu.

3. Jungtinis Komitetas pastoviai seka padėtį, susijusią su valstybės paramos taikymu, ir sudaro kitas taisykles, kurios turi būti pradėtos taikyti iki 1995 m. gruodžio 31 d.

4. Jeigu, šios Sutarties Šalies nuomone, esama praktika neatitinka šio straipsnio 1 punkto, ji gali imtis tam tikrų priemonių 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka) numatyta tvarka.

5. Suinteresuotoji šios Sutarties Šalis stengsis prisijungti prie tam tikrų sutarčių, sudaromų prie Visuotinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos.

1. Kuriai nors Šaliai aptikus, kad šia Sutartimi reglamentuojamuose prekybiniuose santykiuose vyksta dempingas, kaip jis apibūdintas Visuotinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnyje, ta Šalis gali imtis tam tikrų tame straipsnyje ir su tuo susijusiose sutartyse numatytų priemonių, tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kaip numatyta 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

2. Suinteresuotoji šios Sutarties Šalis stengsis prisijungti prie tam tikrų sutarčių, sudaromų prie Visuotinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos.

Jei tam tikrų Lietuvoje ar Šveicarijoje pagamintų prekių importas padidėja tiek arba vykdomas tokiomis sąlygomis, kad padaro arba gali padaryti:

tai suinteresuotoji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kaip numatyta 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

Šalys susitaria, kad Lietuva gali imtis ypatingų, ribotos trukmės priemonių, nukrypstančių nuo 4 straipsnyje (Importo muitų uždraudimas ir panaikinimas) numatytų nuostatų, įvesdama padidintus muitus tokiomis sąlygomis, kaip numatyta VI Priede.

Jeigu, vykdant 5 straipsnio (Eksporto muitų uždraudimas ir panaikinimas) ir 6 straipsnio (Importo ir eksporto kiekybinių apribojimų uždraudimas ir panaikinimas) sąlygas, prieinama prie:

ir kai minėtoji padėtis sukelia ar gali sukelti esminių sunkumų eksportuojančiajai Šaliai, tuomet ta Šalis gali imtis tam tikrų priemonių tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kaip numatyta 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

1. Lietuvai ar Šveicarijai susidūrus su rimtais atsiskaitymų balanso sunkumais arba atsiradus tokiai grėsmei, pagal Visuotiniame susitarime dėl tarifų ir prekybos bei su juo susijusiuose teisiniuose dokumentuose numatytus terminus ir sąlygas, tiek Lietuva, tiek Šveicarija (kuriai iš jų prireiktų) įveda prekybą ribojančias priemones, kurios turi būti ribotos trukmės ir nediskriminacinio pobūdžio ir neturi siekti toliau, nei yra būtina tam, kad būtų pataisyta mokėjimų balanso padėtis. Šalys teikia pirmenybę kainomis pagrįstoms priemonėms. Atsiskaitymų balanso padėčiai gerėjant, tos priemonės palaipsniui lengvinamos ir visai panaikinamos, kai sąlygos nebepateisina jų taikymo. Lietuva ar Šveicarija, priklausomai nuo situacijos, praneša Jungtiniam Komitetui apie tokių priemonių įvedimą ir pateikia jų panaikinimo grafiką.

2. Tačiau šios Sutarties Šalys stengiasi išvengti įvesti ribojančias priemones mokėjimų balanso tikslams.

1. Šios Sutarties Šalis, nusprendusi imtis apsaugos priemonių, nepažeisdama šio straipsnio 5 skirsnio, turi apie tai nedelsiant pranešti kitai Šaliai ir suteikti visą su tuo susijusią informaciją. Jungtinis Komitetas nedelsiant organizuoja konsultacijas tuo klausimu, siekiant surasti visiems priimtiną sprendimą.

2. a) Sutinkamai su 16 straipsniu (Valstybės parama), suinteresuotosios Šalys teikia Jungtiniam Komitetui visokeriopą pagalbą, būtiną tam atvejui išnagrinėti, ir, esant reikalui, panaikinti nepageidautiną praktiką. Jeigu Šalis, apie kurią kalbama, nenutraukia tokios praktikos iki Jungtinio Komiteto paskirto laiko, arba jeigu Jungtinis Komitetas po konsultacijų, arba praėjus 30 dienų nuo kreipimosi dėl tokių konsultacijų, nepriima vieningo nutarimo, suinteresuotoji Šalis gali įvesti tam tikras priemones, kad galėtų įveikti sunkumus, iškilusius dėl minėtos praktikos taikymo.

3. Apie priimtas apsaugos priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai. Tos apsaugos priemonės savo mastu ir trukme turi būti tiksliai pritaikytos tam, kad būtų galima pataisyti tą padėtį, dėl kurios buvo įvestos, ir jos neturi būti perdėtos tos žalos, kurią padarė nepageidautina praktika ar sunkumai, atžvilgiu. Pirmenybė teikiama tokioms priemonėms, kurios mažiausiai trikdytų šios Sutarties funkcionavimą.

4. Dėl priimtų apsaugos priemonių reguliariai konsultuojamasi, siekiant jas sušvelninti, pakeisti kitomis ar kuo greičiau panaikinti.

5. Jeigu dėl ypatingų aplinkybių, reikalaujančių nedelsiant imtis apsauginių veiksmų, neįmanoma iš anksto ištirti padėtį, tai 16 straipsnyje (Valstybės parama), 17 straipsnyje (Dempingas), 18 straipsnyje (Kritiniai veiksmai dėl tam tikrų prekių importo) ir 20 straipsnyje (Reeksportas ir rimti trūkumai) numatytais atvejais suinteresuotoji Šalis gali imti taikyti profilaktines ir laikinas priemones, kurios yra būtiniausios tokioje situacijoje. Apie tokias priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam Komitetui ir Šalys kuo greičiau pradeda dėl to konsultacijas.

Jokios šios Sutarties sąlygos netrukdo Šalims imtis jų nuomone būtinų priemonių tam, kad:

(i) susijusi su ginklų, amunicijos ir karo reikmenų pervežimu, su sąlyga, kad tokios priemonės netrukdys ne karo tikslams skirtų prekių konkurencijai ir tiesioginiam ar netiesioginiam prekių, medžiagų ir paslaugų, skirtų karinių objektų aprūpinimui, transportavimui; arba

(ii) susijusi su biologinių, cheminių, branduolinių ginklų, kitokių branduolinių sprogmenų neplatinimu; arba

(iii) kurie priimami karo ar rimtos tarptautinės įtampos laikotarpiais.

1. Šios Sutarties vykdymą ir funkcionavimą kontroliuoja ir jiems vadovauja Jungtinis Komitetas.

2. Jungtinį Komitetą sudaro Lietuvos ir Šveicarijos atstovai. Jis veikia abipusio susitarimo pagrindu ir renkasi esant reikalui, paprastai – kartą į metus. Kiekviena Šalis gali kreiptis su prašymu sušaukti susirinkimą.

3. Tam, kad ši Sutartis būtų tinkamai vykdoma, Šalys keičiasi informacija ir, bet kurios Šalies pageidavimu, rengia konsultacijas Jungtiniame Komitete. Jungtinis Komitetas pastoviai seka galimybes tolesniam prekybos kliūčių šalinimui. Jungtinis Komitetas priima sprendimus šioje Sutartyje numatytais atvejais. Kitais klausimais Jungtinis Komitetas teikia rekomendacijas.

4. Jungtinis Komitetas gali nutarti pataisyti šios Sutarties Priedus ir Protokolus.

5. Jungtinis Komitetas gali nuspręsti įkurti pakomitečius ir darbo grupes, kurios, jo nuomone, padėtų įgyvendinti jo tikslus.

1. Šalys įsipareigoja bet kokio atitinkamo faktoriaus požiūriu nagrinėti galimybes toliau plėtoti ir gilinti šia Sutartimi numatytą bendradarbiavimą, perkeliant jį ir į tas sritis, kurios čia nenumatytos. Šalys gali pavesti Jungtiniam Komitetui išnagrinėti tokią galimybę ir, reikalui esant, pateikti joms rekomendacijas, ypač dėl derybų organizavimo.

2. Šalys, sutinkamai su savo vidaus tvarka, ratifikuos ar patvirtins 1 skirsnio numatytos procedūros pasekoje sudarytas sutartis.

1. Sutarties Šalys pripažįsta tokių sričių, kaip paslaugos ir investavimas, vis didėjančią svarbą. Siekdamos palaipsniui plėsti ir gilinti savo ekonominius santykius, jos bendradarbiaus tam, kad palaipsniui būtų liberalizuojamos ir atidaromos rinkos investicijoms ir prekybai paslaugomis, atsižvelgdamos į atitinkamą darbą GATT kontekste. Jos sieks, kad taikomos sąlygos nebūtų blogesnės už tas, kurios taikomos saviems ir užsienio subjektams Šalių teritorijose, jeigu bus išlaikyta Šalių teisių ir pareigų pusiausvyra.

2. Tokio bendradarbiavimo galimybes ir sąlygas Lietuva ir Šveicarija aptars Jungtiniame Komitete.

1. Sutarties Šalys imasi visų būtinų priemonių, kad būtų pasiekti Sutarties tikslai ir vykdomi pagal Sutartį prisiimti įsipareigojimai.

2. Jeigu, vienos Šalies nuomone, kita Sutarties Šalis nevykdo savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai, pasikonsultavusi Jungtiniame Komitete, suinteresuotoji Šalis imasi tam tikrų priemonių tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kaip numatyta 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka).

Šios Sutarties I-IV Priedai ir A-F Protokolai yra neatskiriama Sutarties dalis.

Ši Sutartis nedraudžia dalyvauti ar steigti muitų sąjungas, laisvos prekybos zonas ar sudaryti susitarimus dėl laisvos prekybos zonų tol, kol visa tai nedaro neigiamo poveikio prekybos režimui, o ypač – šia Sutartimi numatytoms prekių kilmės taisyklių nuostatoms.

Ši Sutartis taikoma ir Lichtenšteino Kunigaikštystei tol, kol pastaroji yra prisijungusi prie Šveicarijos Konfederacijos muitų sąjungos sutartimi.

Sutarties pataisos, išskyrus tas, kurios nurodytos 24 straipsnio (Jungtinis Komitetas) 3 ir 4 punktuose, patvirtinus jas Jungtiniam Komitetui, pateikiamos Sutarties Šalims susipažinti ir, pastarosioms pritarus, įsigalioja.

1. Ši Sutartis įsigalios 1993 m. balandžio 1 d., su sąlyga, kad abi pasirašiusios valstybės diplomatiniais kanalais praneš viena kitai, kad jų vidaus konstituciniai ar juridiniai reikalavimai dėl Sutarties įsigaliojimo yra įvykdyti.

2. Šiai Sutarčiai neįsigaliojus pagal 1 punkto nuostatas, ji turi įsigalioti pirmąją dieną mėnesio po 1 punkte numatytos procedūros įvykdymo datos.

3. Jeigu, sutinkamai su šiuo straipsniu, Lietuva įvykdys ratifikavimo reikalavimus pirmiau už Šveicariją, Šveicarija gali pranešti Lietuvai, kad pradinio laikotarpio metu ji taikys šią Sutartį sąlyginai, kol atliks savo ratifikavimo procedūrą.

Bet kuri šios Sutarties Šalis gali denonsuoti Sutartį, apie tai raštu pranešdama kitai Šaliai. Sutartis netenka galios, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai kita pusė gauna tokį pranešimą.

Visa tai liudydami, paskirtieji įgaliotiniai pasirašo šią Sutartį.

Surašyta Rygoje 1992 m. lapkričio 24 d. anglų, lietuvių ir vokiečių kalbomis. Esant nesutapimams tekstuose, vadovaujamasi angliškuoju variantu.

______________

1. Šalys susitaria glaudžiai bendradarbiauti apmokant specialistus, kurie naudos supaprastintą darbo tvarką, išdėstytą Protokole B, susijusią su prekių kilmės dokumentų išdavimu, kilmės nustatymu ir kontrole, tam, kad tiems specialistams būtų suteikta tinkama kompetencija. Supaprastinta darbo tvarka bus skirta tik tarnybiniam naudojimui ir jos įgyvendinimas bus aptariamas prekių kilmę ir muitų reikalus svarstančiuose pakomitečiuose.

2. Šalys gali susitarti, šios Sutarties tikslams įsteigtame Jungtiniame Komitete, aptarti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, šalinant kliūtis prekyboje. Toks bendradarbiavimas gali vykti sprendžiant techninio pobūdžio, standartizacijos, testavimo ir sertifikatų išdavimo klausimus.

3. Dėl Sutarties 4 ir 5 straipsnių Šalys susitaria, kad Lietuvoje importui ir eksportui įvesti statistiniai ir administraciniai muitai bus panaikinti, įvedus naują muitų duomenų surinkimo sistemą. Iki tol tie muitai nebus didinami.

4. Ši Sutartis nepanaikina tų draudimų ir apribojimų importui, eksportui ir prekių pervežimui tranzitu, kurie pagal 9 straipsnį (Bendrosios išimtys) buvo įvesti aplinkos apsaugos tikslu, su sąlyga, kad tokie uždraudimai ir apribojimai veikia kartu su analogiškomis vidaus priemonėmis arba su tomis, kurios buvo įvestos vykdant tarptautinių sutarčių dėl aplinkos apsaugos įsipareigojimus. Iškilus sunkumui interpretuojant „aplinkos apsaugos“ sąvoką šios Sutarties 9 straipsnio kontekste, šį klausimą nagrinėja Jungtinis Komitetas.

5. Dėl 11 straipsnio 2 punkto Šalys sudarys dvišalį susitarimą, kuriame bus numatytos priemonės prekybai žemės ūkio produktais skatinti.

6. Dėl 12 straipsnio taikymo Šalys susitaria, kad tol, kol Lietuva neįvedė savo nacionalinės valiutos, ji tvarkys savo užsienio valiutos rezervus tokiu būdu, kad nesudarytų nepagrįstų kliūčių prekybai. Prekybiniams atsiskaitymams taikomi apribojimai tarnaus grynai makroekonominiams tikslams ir nesudarys jokios diskriminacijos. Remdamiesi atitinkamais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, prekybininkai galės patys spręsti, kaip jiems atsiskaityti atliekant tarptautinius sandorius.

Lietuvai įvedus savo nacionalinę valiutą, ji galės nukrypti nuo 12 straipsnio, įvesdama apribojimus trumpalaikiams ir vidutinės trukmės su prekyba susijusiems kreditams, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokie apribojimai nedraudžiami pagal Lietuvos statusą TVF, ir su sąlyga, kad jie bus taikomi nediskriminaciniu būdu. Tie apribojimai bus taikomi tokiu būdu, kad kuo mažiau sutrikdytų šios Sutarties vykdymą. Apie tokių priemonių įvedimą ir jų pakeitimą Lietuva nedelsiant informuos Šveicariją.

Šalys susitaria aptarti šios nuostatos taikymą pirmajame Jungtinio Komiteto susirinkime, atsižvelgdamos į esamą padėtį bei užsienio valiutos keitimo galimybes ir tvarką Lietuvoje.

7. Šalys susitaria, kad 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose, o taip pat IV Priede išdėstytos esminės nuostatos įsigalios kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 1995 m. gruodžio 31 d.

8. Kol, pagal 16 straipsnio 3 punktą, bus sudarytos vykdymo taisyklės, Šalys susitaria, kad 16 straipsnio nuostatų taikymas bus aptariamas Jungtiniame Komitete, kuris atsižvelgs į ekonomikos pertvarkymą ir Lietuvos įmonių pajėgumą.

9. Šalių nuomone, jeigu ginčų nebus galima išspręsti 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka) numatyta tvarka, tikslinga pasinaudoti arbitražu. Šis klausimas bus toliau nagrinėjamas Jungtiniame Komitete.

10. Dėl 24 straipsnio 4 punkto Jungtinis Komitetas priims sprendimus, neprieštaraujančius kiekvienos Šalies vidaus tvarkai.

11. Jeigu, pagal IV Priedo 2 punktą, kiltų nesutarimų dėl faktinės pramoninių prekių importo vertės, vadovaujamasi tarptautine statistika, tokia kaip ECE, GATT ir OECD.

12. Iš pradžių pasirašomas angliškasis Sutarties variantas. Lietuviškasis ir vokiškasis variantai pateikiami laikotarpyje tarp Sutarties pasirašymo ir ratifikacijos. Tuose abiejuose variantuose turi būti pažymėta ta pati pasirašymo data ir vieta kaip ir angliškajame ir juos pasirašyti turi tam tikslui įgalioti asmenys.

13. Kai bus pasirašyta Lietuvos ir EFTA šalių laisvosios prekybos sutartis, numatanti iš esmės tą patį kaip ir ši Sutartis, Šveicarijos ketinimu sutartis su EFTA įgaus prioritetą prieš šią Sutartį.