Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas „Dėl bevizinio važiavimo“

Lietuvos piliečiai, turintys galiojančius Lietuvos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Norvegiją per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Norvegijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šis trijų mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo įvažiavimo datos į bet kurią Šiaurės Šalį, kuri yra pasirašiusi 1957 metų liepos 12 dienos Konvenciją dėl pasų kontrolės panaikinimo, pervažiuojant sienas tarp pačių Šiaurės Šalių. Bet kuris laikinas viešėjimas bet kurioje iš tų Šalių šešių mėnesių laikotarpyje prieš įvažiuojant į bet kurią Šiaurės Šalį iš ne Šiaurės valstybės, yra įskaičiuojamas į aukščiau nurodytąjį šešių mėnesių laikotarpį.

Norvegijos piliečiai, turintys galiojančius Norvegijos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Lietuvą per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Lietuvoje ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Savaime suprantama, kad vizų panaikinimas neatleidžia asmenų, kurie naudojasi šios Sutarties lengvatomis, nuo būtinybės laikytis atitinkamoje šalyje galiojančių įvažiavimo, gyvenimo - laikino ar pastovaus – ir darbo įstatymų bei taisyklių.

Abiejų šalių valdžios organai pasilieka teisę neleisti įvažiuoti ar viešėti šalyje asmenims, kuriuos jie laiko nepageidautinais.

Abiejų šalių valdžios organai įsipareigoja be jokių formalumų vėl įsileisti į savo šalį grįžtančius savo piliečius.

Lietuvos Respublikos valdžia įsipareigoja be jokių formalumų vėl įsileisti į savo šalį bet kurį nuolatinį Lietuvos Respublikos gyventoją, kuris nebūtinai turi būti Lietuvos Respublikos pilietis.

Vienos iš šią Sutartį pasirašiusiųjų šalių imigracijos tarnyboms prašant, antroji pasirašiusioji šalis įsipareigoja įsileisti į savo teritoriją trečiųjų šalių piliečius, kurie neteisėtai įvažiavo iš pirmosios šalies teritorijos į prašančiosios šalies teritoriją arba pastarosios šalies buvo paskelbti nepageidautinais dėl kitų priežasčių.

Viešosios tvarkos sumetimais bet kuri iš pasirašiusiųjų Vyriausybių gali laikinai sustabdyti visus ar tik kai kuriuos aukščiau išdėstytus punktus, išskyrus 5-ąjį ir 6-ąjį šios Sutarties straipsnius. Apie tokį laikiną veikimo sustabdymą turi būti nedelsiant diplomatiniais kanalais pranešta kitai Vyriausybei.

Ši Sutartis įsigalioja nuo 1993 metų sausio 15 dienos. Sutartį gali panaikinti bet kuri pasirašiusioji Vyriausybė, apie tai pranešdama raštu. Sutartis nustoja galiojusi, praėjus vienam mėnesiui nuo tokio pranešimo datos.”

“Turiu garbės grįžti prie mūsų dviejų vyriausybinių delegacijų derybų, vestų Sutarties dėl vizų panaikinimo tarp Norvegijos ir Lietuvos klausimu, ir turiu garbės pranešti Jūsų Ekscelencijai, kad Norvegijos Karalystės Vyriausybė yra pasirengusi sudaryti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Sutartį, paremtą abiejų delegacijų suderintu projektu. Siūloma, kad Sutarties tekstas būtų toks:

“1 straipsnis

Lietuvos piliečiai, turintys galiojančius Lietuvos pasus, gali laisvai, be vizų, įvažiuoti į Norvegiją per bet kurį sankcionuotą sienos pervažiavimo punktą ir viešėti Norvegijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šis trijų mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo įvažiavimo datos į bet kurią Šiaurės Šalį, kuri yra pasirašiusi 1957 metų liepos 12 dienos Konvenciją dėl pasų kontrolės panaikinimo, pervažiuojant sienas tarp pačių Šiaurės Šalių. Bet kuris laikinas viešėjimas bet kurioje iš tų Šalių šešių mėnesių laikotarpyje prieš įvažiuojant į bet kurią Šiaurės Šalį iš ne Šiaurės valstybės, yra įskaičiuojamas į aukščiau nurodytąjį šešių mėnesių laikotarpį.

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis