Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas bei atliekant bankroto procedūras.

Įstatymas taikomas visiems ūkiniams subjektams, kurių veiklą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo organizacijų, žemės ūkio įmonių bankroto bylų kėlimo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reguliuojantys norminiai aktai.

Įstatymas netaikomas specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, biudžetinėms, visuomeninėms organizacijoms ir ne pelno organizacijoms (įmonėms).

Įmonės bankroto procedūra – tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas siekiant išvengti jos bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto procedūra gali būti taikoma teismine ir neteismine tvarka.

Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir įmonėje atliekamą bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.

Įmonės bankroto bylą teismas iškelia pagal:

Prie pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pridedami dokumentai, įrodantys šio pareiškimo pagrįstumą.

Skolininkas arba kreditoriai gali nesikreipti į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jeigu:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Sprendimą dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo gali priimti kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų skolininko neįvykdytų finansinių įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nesuėję) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo ir reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma pagal šiame įstatyme nustatytą teisminę bankroto bylų nagrinėjimo tvarką ir sąlygas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-258, 1993-09-28, Žin., 1993, Nr. 52-999 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-258

Jeigu šalys nesusitaria dėl bankroto procedūros taikymo arba jei kreditorių susirinkimas, remdamasis šiame įstatyme nustatyta tvarka, negali priimti sprendimo dėl reikalavimų patenkinimo sąlygų ir tvarkos, šis klausimas perduodamas nagrinėti teismui.

Bankroto neteisminę procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas. Šis susirinkimas taip pat atlieka šio įstatymo 6, 10, 19, 20, 21, 22, 23, 26 ir 28 straipsniuose numatytus veiksmus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Bankroto neteisminės procedūros taikymo įmonėje atveju kyla šio įstatymo 6 straipsnio septintojoje dalyje numatytos pasekmės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1147, 1995-12-20, Žin., 1995, Nr. 107-2396 (1995-12-30), i. k. 0951010ISTA00I-1147

Tyčinis bankrotas – teismo sprendimu nustatyta įmonės veika, kuria siekiama išvengti visiško ar dalinio atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismas, nustatęs tyčinį įmonės bankrotą, turi išnagrinėti šios įmonės per paskutinius 12 mėnesių iki bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius ir nustatyti jų teisėtumą. Turtas, perleistas pagal teismo pripažintus negaliojančiais sandorius, turi būti nukreiptas kreditorių reikalavimams patenkinti.

Nustačius tyčinį įmonės bankrotą, kreditoriai, kuriems skolų grąžinimo terminai dar nesuėjo, turi teisę reikalauti grąžinti skolas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įmonių tyčinis bankrotas gali būti nustatomas teismo iniciatyva pagal kreditorių susirinkimo arba atskirų kreditorių pareiškimus.

Tyčinio įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakomybę už veikas, kurios buvo tyčinio įmonių bankroto priežastis, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas tyčinis bankrotas, gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, teismas, jeigu į jį 3 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi skolininkas arba bent vienas kreditorius, kurio reikalavimas nėra garantuotas įkaitu, arba jeigu suminiai kreditorių reikalavimai yra ne mažesni kaip 3/4 skolininko balanse apskaityto turto vertės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismas turi teisę atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu kreditorių reikalavimai yra garantuoti įkaitu ir gali būti sprendžiami bendra turtinių ginčų nagrinėjimo tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismas, priėmęs skolininko ar kreditorių pareiškimus ir preliminariai nustatęs ieškininių reikalavimų įmonės bankroto bylai iškelti pagrįstumą, per 7 dienas priima nutartį ją iškelti ir privalo:

Veiksmus, numatytus šio straipsnio trečiojoje dalyje, teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonės bankroto bylą, gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismo nutartis iškelti bankroto bylą gali būti apskųsta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutraukus įmonės bankroto bylą dėl taikos sutarties, reorganizavimo ar sanavimo, apie tai pranešama šią įmonę aptarnaujančioms finansų ir kredito įstaigoms, valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbiama.

Teismui iškėlus įmonės bankroto bylą:

įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei įmonės bankroto byla yra nutraukiama dėl šiame įstatyme numatytų priežasčių, tai įmonės valdymo organai turi teisę toliau vykdyti savo funkcijas;

uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo uždraudžiama dalinti ar kitaip skirstyti įmonės turtą, išskyrus einamuosius mokėjimus, reikalingus įmonės veiklos procesui bylos nagrinėjimo metu palaikyti.

Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui. Klausimus, susijusius su šio turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui išlieka visos su areštuoto turto apsauga susijusios teisės ir pareigos, iki bus panaikintas to turto areštas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1632, 1996-11-19, Žin., 1996, Nr. 116-2700 (1996-12-04), i. k. 0961010ISTA00I-1632

Administratorius – tai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas įmonės valdytojas.

Administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas (įmonės savininkas (savininkai), jos valdybos narys, administracijos vadovas).

Administratorius įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu turi šias teises ir pareigas:

Visus administratoriaus sprendimus, didinančius įmonės įsiskolinimą, taip pat susijusius su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti kreditorių susirinkimas arba, susirinkimui pavedus, šio susirinkimo pirmininkas, išskyrus atvejus, kai šie sprendimai būtini įmonės veiklai garantuoti. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Administratorius atlygina nuostolius, kurie gauti vykdant nepatvirtintus, šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

Teismui iškėlus įmonės bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti administratoriui savo finansinius reikalavimus ir nurodyti prievolės įvykdymo garantijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1325, 1996-05-02, Žin., 1996, Nr. 43-1045 (1996-05-10), i. k. 0961010ISTA00I-1325

Teismas turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių ieškinius, kurie buvo pateikti pažeidus dėl svarbių priežasčių šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti terminai perduotiems ieškiniams nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami tik iki bankroto bylos nagrinėjimo pabaigos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1632, 1996-11-19, Žin., 1996, Nr. 116-2700 (1996-12-04), i. k. 0961010ISTA00I-1632

Kreditorius, pateikusius skolininkui reikalavimus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, administratorius įtraukia į kreditorių sąrašą. Šį sąrašą tvirtina kreditorių susirinkimas, o kai įmonė pripažįstama bankrutuojančia teismine tvarka – teismas.

Visi kreditoriai turi lygias teises nepriklausomai nuo jų registracijos vietos, užsienio kapitalo buvimo, nuosavybės formos ir pilietybės.

Kreditorių susirinkimo pirmininką skiria teismas.

Kreditorių susirinkimo posėdžiuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas arba jo atstovas, teismo paskirtas įmonės administratorius ir valstybinių bei valstybinių akcinių įmonių steigėjo atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai (jų atstovai).

Teisę sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą turi teismas arba pasiskelbusios apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės savininkas (savininkai) ar valdymo organas, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas. Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1325, 1996-05-02, Žin., 1996, Nr. 43-1045 (1996-05-10), i. k. 0961010ISTA00I-1325

Kitus kreditorių susirinkimo posėdžius turi teisę sušaukti teismas, kreditorių susirinkimo pirmininkas. Prašyti sušaukti susirinkimą turi teisę grupė kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų kreditorių pateiktų reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimo dalyviams turi būti raštu pranešama apie šaukiamus kreditorių susirinkimo posėdžius ne vėliau kaip likus 10 dienų iki šių posėdžių pradžios.

Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kada už jį atviru balsavimu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių pateiktų reikalavimų sumos, neįskaitant reikalavimų tų kreditorių, kurie nedalyvavo susirinkime be svarbių priežasčių.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta sprendimų priėmimo tvarka galioja sprendžiant visus klausimus, išskyrus šiame įstatyme specialiai numatytus atvejus.

Kreditorių susirinkimo sprendimas privalomas visiems kreditoriams. Kreditorių susirinkimas apie savo priimtus sprendimus privalo per 5 dienas raštu informuoti visus žinomus kreditorius, o jeigu byla iškelta teisme – ir teismą.

Jeigu kreditoriai, gavę pranešimą, antrą kartą be svarbių priežasčių neatvyko į susirinkimą, teismas palieka bankroto bylą nenagrinėtą.

Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimas turi teisę:

Bet kuris kreditorius turi teisę atsisakyti savo ieškinių. Bankroto byla, kreditoriui atsisakius ieškinių, toje dalyje yra nutraukiama.

Byla dėl įmonės bankroto nutraukiama, kai visi kreditoriai atsisako savo ieškinių. Teismas bylos nenutraukia, jeigu tai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises bei teisėtus interesus.

Kreditorius arba jų grupė su skolininku gali sudaryti taikos sutartį.

Sudarytoje taikos sutartyje turi būti nurodytas įmonės balansas ir skolų sąrašas, šalių sulygtos sutarties sąlygos dėl skolų atsisakymo, sumažinimo ar mokėjimo atidėjimo, taip pat šalių prievolių vykdymo terminai bei tvarka.

Taikos sutartis tarp skolininko ir kreditorių gali būti sudaryta bet kurioje bylos dėl įmonės bankroto nagrinėjimo stadijoje.

Taikos sutartis laikoma sudaryta, kai kreditorių susirinkime jai pritaria visi kreditoriai, kurių reikalavimų negarantuoja įkeitimas.

Taikos sutartis negali būti sudaryta, jeigu teismas nustato tyčinį bankrotą.

Kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, jeigu jis mano, kad sudarant sutartį buvo pažeisti įstatymų reikalavimai arba pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Taikos sutartis įsigalioja teismui ją patvirtinus.Jeigu sutartis sudaryta tuo metu, kai bankroto procedūrai buvo taikoma neteisminė tvarka, ją taip pat turi patvirtinti teismas.

Taikos sutartis teismine tvarka gali būti pripažinta negaliojančia jeigu ją sudarant buvo pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Taikos sutartį pripažinus negaliojančia, atstatomos visos įmonės finansinės prievolės, galiojusios iki taikos sutarties sudarymo.

Teismui patvirtinus taikos sutartį, byla dėl įmonės bankroto nutraukiama.

Įmonės reorganizavimas – tai administratoriaus vykdomas šios įmonės struktūros pertvarkymas, kai ją skaido arba dalį jos turto parduoda kitiems ūkiniams subjektams, jos veiklos pobūdžio pakeitimas, kad būtų laiduojamas įmonės mokumas ir patenkinti kreditorių reikalavimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Kreditorių susirinkimo arba įmonės teikimu teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, jeigu yra galimybė pasiekti vieną iš šių tikslų:

Už sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimą turi balsuoti atviru balsavimu ne mažiau kaip du trečdaliai kreditorių pagal pateiktų ieškinių reikalavimų sumą.

Įmonės reorganizavimo projektą gali rengti kreditoriai, administratorius, skolininkas.

Įmonės reorganizavimo projektas turi būti parengtas ir pateiktas teismui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl bankroto procedūrų taikymo priėmimo dienos.

Įmonės reorganizavimo trukmę nustato kreditorių susirinkimas.

Įmonės reorganizavimo projekte turi būti numatyta:

Įmonės reorganizavimo projektas įsigalioja nuo jo patvirtinimo teisme dienos.

Teismui patvirtinus reorganizavimo projektą, kreditorių susirinkimas ir įmonė turi tik tame projekte numatytas teises. Projekto galiojimo laikotarpiu bankroto bylos nagrinėjimas teisme sustabdomas.

Įmonės reorganizavimas baigiamas, kai yra pasiekti reorganizavimo projekte numatyti tikslai, ir byla dėl įmonės bankroto nutraukiama.

Įmonės ar jos veiklos reorganizavimas teismo nutartimi gali būti nutraukiamas, jeigu:

Teismui nutraukus įmonės reorganizavimą, atstatomos kreditorių pirminės pretenzijos ir atnaujinamas bankroto bylos nagrinėjimas.

Įmonės sanavimas – tai su valstybės ar trečiųjų asmenų finansine garantija įmonei taikomos administracinės, ekonominės ir finansinės priemonės siekiant išvengti jos bankrutavimo.

Įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu nesudarius ar teismui nepatvirtinus taikos sutarties arba įmonės ar jos veiklos reorganizavimo projekto, įmonei gali būti taikomas sanavimas.

Teismas, numatęs galimybę taikyti įmonei sanavimo priemones, gali viešai skelbti konkursą dėl juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimo šios įmonės sanavimo procese.

Įmonę sanuoja valstybinis sanavimo organas arba sanavimo konkursą pagal pateiktą projektą laimėjusieji fiziniai ar juridiniai asmenys.

Pareiškimai dėl įmonės sanavimo gali būti pateikiami teismui ne vėliau kaip per 2 mėnesius po sanavimo konkurso paskelbimo.

Pareiškimuose dėl įmonės sanavimo turi būti nurodomi juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaujantys sanuoti, pagrindiniai duomenys apie juos, esamų ekonominių ryšių su įmone pobūdis, taip pat sanavimo priemonių pobūdis, tikslai, trukmė, kreditorių reikalavimų tenkinimo laikas.

Įmonės sanavimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 18 mėnesių. Sanuojančių asmenų teikimu teismas gali pratęsti šį terminą, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nutarties dėl sanavimo priėmimo diena laikoma sanavimo pradžia.

Praėjus 12 mėnesių nuo sanavimo pradžios, kreditorių suminiai reikalavimai turi būti patenkinti ne mažiau kaip trečdaliu.

Sanavimo metu kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami ta pačia tvarka, kokia numatyta įmonės likvidavimo atveju.

Sanavimo metu įmonės administratoriaus funkcijas vykdo sanavimą vykdančių asmenų atstovas.

Kreditorių susirinkimo reikalavimu administratorius atsiskaito apie įmonės sanavimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti ir kitokią valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių sanavimo tvarką.

Sanavimo metu kreditoriai ar įmonės savininkas (savininkai) turi teisę kreiptis į teismą, kad nutrauktų sanavimą, nes jis yra neefektyvus arba yra neteisėti sanavimą vykdančių asmenų veiksmai ir dėl to įmonė patiria ar gali patirti nuostolių.

Teismas, pripažinęs kreditorių arba įmonės reikalavimus nutraukti sanavimą pagrįstais, šios įmonės sanavimą gali nutraukti. Taip pat sanavimas teismo nutartimi gali būti nutrauktas ir dėl 23 straipsnyje nurodytų sanavimo sąlygų pažeidimų.

Sanavimo metu pasiekus sanavimo projekte nustatytus tikslus, teismo nutartimi sanavimas baigiamas ir bylos dėl įmonės bankroto nagrinėjimas nutraukiamas.

Baigus įmonės sanavimą, jį vykdžiusieji asmenys įgyja nuosavybės teisę į turto dalį, įdėtą į įmonę sanavimo metu.

Įmonės likvidavimas dėl bankroto – tai bankrutavusios įmonės veiklos nutraukimas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamos įmonės turto.

Priimamas sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, jeigu:

Bankrutavusi įmonė gali būti likviduota tik praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo likviduoti ją priėmimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas perkainojamas ir parduodamas viešose varžytinėse.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-466, 1994-05-19, Žin., 1994, Nr. 43-774 (1994-06-08), i. k. 0941010ISTA000I-466

Teismo sprendimas dėl priverstinio bankrutavusios įmonės likvidavimo gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Likvidavus bankrutavusią įmonę, laikoma, kad visi jos skolų ir jai mokėtinų skolų terminai pasibaigė.

Teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę, privalo:

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, taip pat gyvybės atėmimo, reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją.

Antrąja eile yra tenkinami reikalavimai dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir netesybų.

Trečiąja eile yra tenkinami įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai, teismo ir administravimo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, reikalavimai apmokėti prekes, kurie pateikti nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo ar viešo įmonės paskelbimo bankrutuojančia dienos iki teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos, taip pat kiti reikalavimai, kylantys dėl sprendimų, kuriuos priėmė administratorius bylos nagrinėjimo metu; reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į valstybės ir savivaldybių biudžetą.

Ketvirtąja eile yra tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai.

Bankrutavusi įmonė likviduojama pagal atitinkamos įmonės rūšies veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.