1992-09-15
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas
0921010ISTA00I-2882
1992-12-01
Įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-03-01
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 192-0; Žin. 1992, Nr.28-810, i. k. 0921010ISTA00I-2882
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NOTARIATO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Notariato samprata
Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
2 straipsnis. Notaras
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai, ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų (toliau – aukcionai) organizatoriumi bei vykdytoju.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas
Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.
Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:
1) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis;
2) moka valstybinę kalbą;
3) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
4) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir
Suvestinė redakcija nuo 2025-03-01
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 192-0; Žin. 1992, Nr.28-810, i. k. 0921010ISTA00I-2882
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NOTARIATO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Notariato samprata
Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
2 straipsnis. Notaras
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai, ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų (toliau – aukcionai) organizatoriumi bei vykdytoju.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas
Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.
Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:
1) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis;
2) moka valstybinę kalbą;
3) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
4) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba turi socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
5) yra nepriekaištingos reputacijos;
6) yra ne vyresnis kaip 70 metų;
7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:
1) yra padaręs labai sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję dvylika metų;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję penkeri metai arba yra atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dešimt metų;
2) yra padaręs sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję dešimt metų;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję ketveri metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję aštuoneri metai;
3) yra padaręs apysunkį nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję aštuoneri metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję treji metai arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję šešeri metai;
4) yra padaręs nesunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję penkeri metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję treji metai;
5) yra padaręs tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję treji metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję vieni metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai;
6) yra atleistas iš darbo, pareigų ar yra netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, arba yra pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nėra praėję treji metai;
7) yra atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję treji metai;
8) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;
9) jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimais.
Jeigu asmuo padaro korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. VIII-1045, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)
Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. IX-1458, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1703 (2003-04-24)
Nr. X-1164, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2651 (2007-06-21)
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
4 straipsnis. Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas
Notarai privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.
Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų atestacijos komisija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų metų profesinės veiklos. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, kai esama abejonių, ar notaras tinkamai laikosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui ar Notarų garbės teismui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2549, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07553
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų:
1) notaras tinka eiti notaro pareigas;
2) notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją;
3) notaras netinka eiti notaro pareigas.
Notarų atestacijos komisija, nustačiusi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų pažeidimų, priimdama vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų nutarimų, gali skirti notarui Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones. Poveikio priemonė notarui skiriama vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2549, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07553
Notarų atestacijos komisijos nutarimas gali būti skundžiamas pirmosios instancijos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1600, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25178
Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas poveikio priemones Notarų atestacijos komisija gali skirti notaro atstovui, jeigu vykdant notaro atestaciją nustatoma, kad notaro atstovas yra pažeidęs Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Poveikio priemonė notaro atstovui skiriama vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2549, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07553
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
5 straipsnis. Notaro priesaika
Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.
Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, notaras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti notaro (-ės) pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, notaras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti notaro (-ės) pareigas.“
Notaras pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas saugomas notaro asmens byloje.
Asmuo, paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-416, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5178 (2005-12-08)
6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija
Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo tvirtinamą notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijos nustatymo metodiką. Konkrečias notaro veiklos teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves ir (ar) adresus turto paveldėjimo atvejais priskiria Notarų rūmai pagal Notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Poreikį, susijusį su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami Notarų rūmų prezidiumo nutarimu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių notaro pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą. Notarų rūmų prezidiumo nutarimas dėl notaro biuro steigimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos aptarnauti asmenis ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodomi notarų biurų pavadinimai, notarų vardai ir pavardės, notarų biurų adresai, telefono ryšio ir (jeigu yra) fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, notarų veiklos teritorijos turto paveldėjimo atvejams, jeigu notaro įgaliojimai sustabdyti, įgaliojimų sustabdymo pagrindai. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia notaro įgaliojimai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
61 straipsnis. Notaro skyrimas, notaro pareigų atlikimo pradžia
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso eiti notaro pareigas pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro pareigų atlikimo pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje.
Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru.
Atlikti notarinius veiksmus gali tik notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas notaras. Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo antspaudo ir parašo pavyzdžius. Pasikeitus notaro antspaudui ar parašui, notaras nedelsdamas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
6(2) straipsnis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1250, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14868
Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.
Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už vykdant notaro profesinę veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų mokamos įmokos. Šios įmokos neįskaičiuojamos į šio įstatymo 67 straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1250, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14868
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.
Notarų rūmai privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.
Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Notarų rūmais, jiems pateikus prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokias sutartis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1697, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6843 (2011-12-01)
7 straipsnis. Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos priežiūra
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką ir atlieka šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą notarų veiklos tarnybinę priežiūrą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, organizuoja asmenų priėmimą, rengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, taip pat kaip laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų, reglamentuojančių notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo bei atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo tvarką, ir kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamuose teisės aktuose nustatytų notarų profesinės veiklos reikalavimų. Į notarų veiklos tarnybinę priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai, atlikdami notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta notarų profesine veikla.
Notarų rūmai, vykdydami šio įstatymo 67 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytą kontrolės funkciją, turi teisę atlikti šio įstatymo 72 straipsnyje nurodytą kontrolinį patikrinimą neatskleisdami jį atliekančio asmens tapatybės (toliau – kontrolinis patikrinimas).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija notarų savivaldos institucijų priežiūrą atlieka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Notarų savivaldos institucijų valstybinį auditą atlieka Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-778, 2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1715, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27560
71 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
72 straipsnis. Kontrolinis patikrinimas
Kontrolinio patikrinimo pagrindas gali būti tokie nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai, kurių patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti ypač sudėtinga:
1) išankstinis, klientų teisę laisvai pasirinkti notarą pažeidžiantis notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas tam tikrą notarą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis;
3) bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų.
Gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo priima Notarų rūmų prezidiumas nutarimu. Jeigu gaunama šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija apie šio prezidiumo nario nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, dėl kontrolinio patikrinimo sprendžiama tam Notarų rūmų prezidiumo nariui nedalyvaujant.
Informacija apie kontrolinį patikrinimą negali būti teikiama tikrinamam notarui, notaro atstovui ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims, kol toks patikrinimas nėra baigtas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti.
Atliekant kontrolinį patikrinimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Nutarimo dėl kontrolinio patikrinimo kopija tikrintam notarui ar notaro atstovui pateikiama iš karto atlikus šį patikrinimą.
Kontrolinį patikrinimą atliekančiam asmeniui draudžiama provokuoti notarą ar notaro atstovą atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams.
Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, šio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, o šis priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui.
Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius kitų, nei šiame straipsnyje numatyti, galimų notaro profesinės veiklos pažeidimų, šio patikrinimo medžiaga perduodama Notarų rūmų prezidiumui, o šis, įvertinęs šią medžiagą, sprendžia, ar yra pagrindas notarui inicijuoti drausmės bylos iškėlimą ar neeilinės atestacijos vykdymą.
Kontrolinio patikrinimo tvarką, suderinęs su Notarų rūmais, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
8 straipsnis. Informacijos apie notarinius veiksmus viešas skelbimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai savo interneto svetainėse skelbia:
1) notarų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą ir informaciją apie notarinių veiksmų atlikimo privalomumą;
2) informaciją apie tai, kokie notariniai veiksmai gali būti atliekami nuotoliniu būdu;
3) notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžius (įkainius) ir informaciją apie atvejus, kuriais notarų atlyginimo dydžiai gali būti mažinami arba nuo notarų atlyginimo mokėjimo atleidžiama;
4) notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką.
Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto svetainėje skelbia:
1) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą;
2) konsulinio mokesčio už konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus dydžius ir informaciją apie atvejus, kuriais konsulinis mokestis neimamas;
3) informaciją apie tai, kad seniūnai notarinius veiksmus atlieka neatlygintinai;
4) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliktų notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
9 straipsnis. Neteko galios nuo 2023-01-31.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
10 straipsnis. Neteko galios nuo 2023-01-31.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).
Teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti savo pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Drausmės bylos notarams, notaro atstovams ir kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, notarų atstovų ir kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.
Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.
Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
102 straipsnis. Neteko galios nuo 2023-01-31.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai
Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;
4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų;
5) teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, jeigu notaro atstovu buvo paskirtas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą.
Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminė žala, ir notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą.
Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.
Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimą teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.
Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.
Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas
Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą;
3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.
Notarų garbės teismas gali skirti notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą.
Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.
Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.
Notarų garbės teismas notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą jam nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai
Notarų rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos metinę ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas ir kryptis einamiesiems metams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę reikalauti, kad Notarų rūmai pateiktų notariato veiklos perspektyvas ir kryptis trejiems arba daugiau metų.
Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar sprendimų panaikinimo. Šis skundas turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo skundžiamo nutarimo ar sprendimo gavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
12 straipsnis. Notarų nepriklausomumas
Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.
13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai
Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
14 straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas
Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.
Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.
Teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.
Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas.
Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)
Nr. VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1458, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1703 (2003-04-24)
15 straipsnis. Notaro raštvedybos kalba
Notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)
15(1) straipsnis. Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas yra Lietuvos archyvų fondo dalis.
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas saugomas notaro biuro patalpose, jeigu jis nėra perduotas šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytam archyvui. Notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai.
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas gali būti saugomas Notarų rūmų archyve.
Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
16 straipsnis. Notaro atsakomybė
Notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.
Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
17 straipsnis. Notaro antspaudas
Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės pavadinimu ir herbu, savo pavarde. Notaro antspaudo saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
18 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas
Notaras turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą.
19 straipsnis. Notaro pajamos
Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą. Šio atlyginimo dydį (įkainius) ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl mediacijos ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-1605, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18678
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notarų atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Ūkio subjektams notaro atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami apskaitos dokumentuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)
191 straipsnis. Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijai
Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
1) tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę;
2) atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį;
3) notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą;
4) notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką;
5) kryžminį subsidijavimą;
6) sąnaudas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)
20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimai
Notaras dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 221 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už mediacijos paslaugų teikimą, atlyginimą už aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimą, atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, tarnybinį atlyginimą už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Nr. XIV-1362, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15456
Atlikdamas arbitro funkcijas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, notaras negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. XI-2091, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3934 (2012-06-30)
201 straipsnis. Reklamos draudimas
Notarui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas draudimas netaikomas, kai duomenys apie notarą, jo biurą nurodomi informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, įmonių kataloguose), oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nustato vienodą visiems notarų biurams iškabų formą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
202 straipsnis. Notarų teikiamos mediacijos paslaugos
Notarai teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti mediacijos paslaugas.
Mediacijos paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo teikti pirmenybę notarinių veiksmų atlikimui. Teikdamas mediacijos paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant notarinius veiksmus.
Atlikdamas notarinius veiksmus ir teikdamas mediacijos paslaugas, notaras turi atriboti notarinių veiksmų atlikimą nuo mediacijos paslaugų teikimo. Notaras negali teikti mediacijos paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs notarinius veiksmus. Notaras taip pat negali atlikti notarinių veiksmų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė mediacijos paslaugas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
203 straipsnis. Notarų teikiamos aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugos
Notarai Civilinio kodekso, šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turtą, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notaras būti negali.
Aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo teikti pirmenybę notarinių veiksmų atlikimui.
Aukcionai organizuojami ir vykdomi informacinių technologijų priemonėmis.
Organizuojant ir vykdant aukcionus imamasi priemonių, kad būtų užtikrinama patikimas asmens tapatybės nustatymas, konfidencialumas, tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas ir naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.
Aukciono dalyvio mokestis mokamas į notaro depozitinę sąskaitą.
Aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka nustatyta Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklėse. Šiose taisyklėse nurodomos aukciono organizatoriaus teisės ir pareigos, aukciono objekto įsigijimo ir apmokėjimo tvarka, aukciono dalyvio mokesčio mokėjimo, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka, aptariamos kitos organizuojant ir vykdant aukcioną reikšmingos aplinkybės. Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
21 straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas
Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.
Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems atlyginimą.
Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.
22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras, jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti notaro pareigų.
Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas atlikti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali atlikti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo atlikti savo pareigų.
Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau, kaip iki jam sukanka 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis atlikti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar pavaduojančio notaro, Notarų rūmų prezidentas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio atlikti notaro pareigų notaro biuro veiklą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Notaro atstovo skyrimas įforminamas Notarų rūmų prezidento sprendimu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas, arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienų metų terminui.
Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų.
Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Notarų rūmų prezidento iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.
Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Notarų rūmų prezidento sprendimu:
1) pasibaigus atstovavimo terminui;
2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Notarų rūmų prezidento sprendime nenurodytais atvejais;
3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;
4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.
Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose.
Už fiziniams ar juridiniams asmenims notaro atstovo padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.
Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jeigu pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.
Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
22(1) straipsnis. Notaro įgaliojimų sustabdymas
Notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu:
1) notaras eina renkamas pareigas, išskyrus pareigas notarų savivaldos institucijose;
2) notarui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė;
3) apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų arba Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070
Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu notarui iškėlus drausmės bylą, taip pat jeigu notaras įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070
Šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose ir antrojoje dalyje nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
23 straipsnis. Notaro įgaliojimų pabaiga
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Notaro įgaliojimai pasibaigia:
1) notarui mirus;
2) notarui netekus Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietybės;
3) notaro pareiškimu;
4) neteko galios nuo 2022-01-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-613, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23535
5) jei jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
6) įsiteisėjus Notarų garbės teismo sprendimui teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
7) kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus;
8) notarui sulaukus 70 metų;
9) jeigu notaras daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka;
10) jei notaras pažeidė šio įstatymo 20 straipsnio reikalavimus;
11) jei notaras sistemingai daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių Notarų rūmams;
12) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo notarui paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – leidimo vykdyti veiklą panaikinimas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070
13) jei po paskyrimo notaru paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų paskirtas notaru.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2010-03-22, Žin., 2010, Nr. 34-1620 (2010-03-25)
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. X-1164, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2651 (2007-06-21)
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)
24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas
Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal notaro, kurio įgaliojimai baigėsi, išduotą vykdomąjį įrašą, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo bei kitų tęstinų veiksmų. Notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
25 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje
Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
II SKYRIUS
NOTARŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ IR SENIŪNŲ ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai
Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius;
2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;
3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;
4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
6) Neteko galios nuo 2022-09-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1354, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15450
7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus;
9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas;
12) priima jūrinius protestus;
13) protestuoja vekselius ir čekius;
14) atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, taip pat užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
15) atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą;
16) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės;
17) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams;
18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina dokumentus pažyma (Apostille);
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
19) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.
Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. VIII-1097, 99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami notariniai veiksmai
Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina tokius sandorius: testamentus, įgaliojimus, pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, išankstinius nurodymus, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, sutuoktinio ir bendraturčių rašytinius sutikimus sudaryti sandorius, bendraturčių pareiškimus dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės turto dalis, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
5) priima saugoti asmeninius testamentus;
6) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
7) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3356, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24244
27(1) straipsnis. Seniūnų atliekami notariniai veiksmai
Seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina fizinių asmenų duodamus įgaliojimus gauti korespondenciją, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą.
Seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS
28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta
Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, negalia ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Notaro nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis būdas), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548
Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos konsulinis statutas.
Seniūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
281 straipsnis. Notarų nuotoliniu būdu atliekami notariniai veiksmai
Notarai nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus.
Notarai nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus vadovaudamiesi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir juos atlikdami šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Šiuo atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas.
Notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Notarai imasi priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548
282 straipsnis. Notarų mišriuoju būdu atliekami notariniai veiksmai
Tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 281 straipsnyje nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje ir sudaryti galimybes notarinio veiksmo dalyviams pasirašyti dokumentus per kuo trumpesnį laiką.
Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro dokumentų pasirašymo, tvirtinimo ir liudijimo vieta ir laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti.
Tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą, nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas išduodamas elektroninės formos. Notaras taip pat gali išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinį nuorašą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai
Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
30 straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas
Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.
Jei sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmens tapatybės
nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas
Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal tos valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje. Kitų užsieniečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, asmens tapatybė nustatoma pagal užsienio valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečių, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojų, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą užsieniečio registracijos pažymėjimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1400, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19928
Nr. XII-2081, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18946
Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.
Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.
Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. XI-1033, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6458 (2010-10-26)
32 straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka
Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.
Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
33 straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas
Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys.
Notariniai veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, negalioja.
34 straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas
Notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su dokumento turiniu susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų adresai.
Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
35 straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentai
Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.
Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas
Notaro tvirtinamuose popieriniuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.
Notaro liudijamuose ir išduodamuose popieriniuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.
Notaro tvirtinamuose elektroniniuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą ir pasirašo juos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notaro liudijamuose ir išduodamuose elektroniniuose dokumentuose notaras parašo liudijimo įrašą ir pasirašo juos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kitus notaro išduodamus elektroninius dokumentus, kuriuose neturi būti rašomas tvirtinamasis ar liudijimo įrašas, notaras pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šioje dalyje nurodytais atvejais notaro antspaudas nededamas.
Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį.
Liudydamas užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine kalba.
Jeigu tvirtinamasis įrašas ar notarinis liudijimas netelpa sudaromame popieriniame notariniame dokumente, jis gali būti surašytas pridedamame prie dokumento popieriaus lape. Šiuo atveju lapai su dokumento tekstu ir lapas su tvirtinamuoju įrašu ar notariniu liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu.
Notaro byloje saugomų dokumentų, kuriais remiantis atlikti notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytas bendrąsias dokumentų rengimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548
37 straipsnis. Notarinių veiksmų ir paslaugų registravimas
Visi notariniai veiksmai ir paslaugos registruojami viename notariniame registre.
Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo ar paslaugos duomenys:
1) notarinio veiksmo ar paslaugos registracijos numeris;
2) notarinio veiksmo atlikimo ar paslaugos suteikimo data;
3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data;
4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę;
5) notarinio veiksmo arba suteiktos paslaugos turinys;
6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą ar suteiktą paslaugą;
7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę paslaugą.
Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente.
Įrašas notariniame registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.
Notarinis registras tvarkomas elektroniniu būdu. Notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas
Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai ar suteiktos paslaugos, rašytinį pareiškimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
39 straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas
Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.
Testamento dublikatas testamente nurodytiems įpėdiniams išduodamas pagal jų rašytinį pareiškimą po testatoriaus mirties.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
40 straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus
Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitus Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindus ir tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
41 straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti apskundimas
Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.
Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą skundžiami teismui pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu
Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš notarų, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, taip pat informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems skundams nagrinėti ir šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytai tarnybinei priežiūrai atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
43 straipsnis. Notarų vykdomųjų įrašų vykdymas
Notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
44 straipsnis. Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formos
Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
IV SKYRIUS
NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO YPATUMAI
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
45 straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Notaras gali tvirtinti ir tuos sandorius, kuriuos įstatymai leidžia sudaryti žodžiu arba kuriems sudaryti įstatymai nustato paprastą rašytinę formą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
46 straipsnis. Sandorių tvirtinimas ir registravimas
Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.
Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.
Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti. Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, Civilinio kodekso nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Prieš tvirtindamas Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą registruojamas Notarų rūmų informacinių technologijų platformoje. Asmuo turi teisę notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą apskųsti teismui Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarinį veiksmą atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties notarinio veiksmo atlikimo.
Notaras, atsisakęs tvirtinti šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius, Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 3 dalyje ar 3.250 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą informuoja apie tai valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse, išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 281 ar 282 straipsnyje nustatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto perdavimo–priėmimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.
Tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius, išskyrus atvejus, kai šie sandoriai tvirtinami šio įstatymo 281 ar 282 straipsnyje nustatyta tvarka, notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes). Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui įregistruoti šio registro nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. VIII-1108, 99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
47 straipsnis. Sandorio liudytojai
Civilinio kodekso 5.29 straipsnio nustatytu atveju notaras privalo tvirtinti testamentus, kai dalyvauja ne mažiau kaip du liudytojai.
Notaras gali tvirtinti testamentus ir kitus sandorius dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo testatorius arba sandorio šalis.
Notaras nustato liudytojų, kurie dalyvauja tvirtinant sandorį, asmens tapatybę. Liudytojai pasirašo notaro tvirtinamame dokumente.
Liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
48 straipsnis. Testamentų tvirtinimas ir saugojimas
Notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus.
Testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.
Notaras oficialiuosius, oficialiesiems testamentams prilyginamus ir asmeninius testamentus saugo seife.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
49 straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas
Notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduodamą vienam asmeniui arba keliems asmenims.
491 straipsnis. Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka
Notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2728, 2019-12-19, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00092
Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.
Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako.
Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
50 straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių turinys, egzempliorių skaičius
Notarui pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai tvirtinamų sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų, kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka notaro biuro bylose.
Atliekant notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548
51 straipsnis. Notarų ryšys su valstybės registrais
Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.
Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus.
Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus
Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
V SKYRIUS
NOTARIATO ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS. TARPTAUTINĖS SUTARTYS. TARPVALSTYBINIO POBŪDŽIO PAVELDĖJIMO BYLOS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
521 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą
Kai kitoje valstybėje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime nenurodyti turto identifikavimo duomenys, būtini įpėdinio turtinei teisei į Lietuvos Respublikoje esantį turtą įregistruoti valstybės registruose, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą, jei sutuoktinių turto teisiniam režimui taikoma Lietuvos teisė.
Šiame straipsnyje nurodytu atveju išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti naudojami tik kartu su Europos paveldėjimo pažymėjimu.
Paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimas šiame straipsnyje nurodytu atveju nereiškia 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 71 straipsnyje nurodyto Europos paveldėjimo pažymėjimo ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo.
Šiame straipsnyje nurodytas Europos paveldėjimo pažymėjimas suprantamas taip, kaip apibrėžiamas Reglamente Nr. 650/2012.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
53 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsieniečiams ir užsienio juridiniams
asmenims
Notariniai veiksmai užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų ir (ar) išduotų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos notarų biuruose
Užsienyje sudarytus ir (ar) išduotus oficialius dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tokie dokumentai yra patvirtinti pažyma (Apostille) ar legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
55 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai
Jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties arba susitarimo taisyklės.
VI SKYRIUS
KANDIDATAI Į NOTARUS (ASESORIAI)
Įstatymas papildytas VI skyriumi nuo 1998 m. liepos 1 d.:
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
56 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)
Kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai.
Kandidatų į notarus (asesorių) skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis, pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio įstatymo 11 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.
Kandidatu į notarus (asesoriumi) gali būti fizinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus ir laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
57 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) priėmimas ir atleidimas
Kandidatus į notarus (asesorius) skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Asmuo, laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą, prašymą dėl jo skyrimo kandidatu į notarus (asesoriumi) turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo laimėto konkurso pabaigos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl kandidato į notarus (asesoriaus) paskyrimo nustatoma kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimo pradžia.
Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas. Kandidatas į notarus (asesorius) sudaro darbo sutartį su notaru, pas kurį atlieka praktiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Kandidato į notarus (asesoriaus) praktika baigiasi:
1) kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru;
2) kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus (asesorius) dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų;
3) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.
Išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
58 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. vasario 12 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
59 straipsnis. Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktika
Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmų prezidiumu.
Kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos programą sudaro Notarų rūmų prezidiumas. Kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimą organizuoja ir prižiūri Notarų rūmai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
60 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) atsakomybė
Kandidatai į notarus (asesoriai) už notarui, kuris vadovauja jų praktikai, padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.
Atlikdami savo funkcijas, kandidatai į notarus (asesoriai) atsako šio įstatymo 101, 103 ir 104 straipsniuose nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
61 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
62 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) veiklos apribojimai
Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, arbitro funkcijų atlikimą, mediacijos paslaugų teikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka būti notaro atstovu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1362, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15456
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Atlikdamas arbitro funkcijas, kandidatas į notarus (asesorius) privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Kandidatas į notarus (asesorius) negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, kandidatas į notarus (asesorius) negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2091, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3934 (2012-06-30)
63 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. vasario 12 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
64 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. vasario 12 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
VII SKYRIUS
NOTARŲ SAVIVALDA
65 straipsnis. Notarų rūmai. Notarų rūmų statuto priėmimo tvarka
Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus. Notarų rūmai yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.
Notarų rūmai yra juridinis asmuo.
Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų narių susirinkimas (toliau – Notarų rūmų susirinkimas) ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
66 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai
Notarų rūmų uždaviniai yra:
1) įgyvendinti notarų savivaldą ir atstovauti notarų interesams;
2) koordinuoti ir prižiūrėti notarų veiklą;
3) rūpintis notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu;
4) vienodinti notarinę praktiką;
5) įgyvendinti kitus šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius.
Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
67 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos
Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja notarų interesams ir juos gina Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;
2) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis;
3) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo;
4) teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skyrimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;
5) organizuoja notaro praktikos atlikimą;
6) kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;
7) organizuoja notarų, kandidatų į notarus (asesorių) kvalifikacijos kėlimą;
8) vykdo notarų atestavimą;
9) imasi notarinės praktikos vienodinimo priemonių;
10) organizuoja ir kontroliuoja notaro profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą, užtikrina jų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;
11) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
12) įgyvendina bendros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teises ir atlieka šios platformos savininko pareigas;
13) išduoda notaro pažymėjimus;
14) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.
68 straipsnis. Notarų rūmų organai
Pagrindiniai Notarų rūmų organai yra:
1) Notarų rūmų susirinkimas;
2) Notarų rūmų prezidiumas;
3) Notarų rūmų prezidentas;
4) Notarų garbės teismas;
5) Notarų atestacijos komisija.
Notarų rūmai gali turėti ir kitų organų, nurodytų Notarų rūmų statute.
Notarų rūmų valdymo organai yra Notarų rūmų prezidiumas ir Notarų rūmų prezidentas.
69 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas
Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių.
Notarų rūmų susirinkimas:
1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia;
2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos perspektyvas ir kryptis;
3) Notarų rūmų statute nustatyta tvarka skiria (renka) ir atšaukia Notarų rūmų organus;
4) tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksą;
5) sprendžia kitus Notarų rūmų statute numatytus klausimus.
Notarų rūmų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Notarų rūmų narių.
70 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas
Notarų rūmų prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos iš notarų ketveriems metams renka (skiria) Notarų rūmų susirinkimas.
Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente.
Notarų rūmų prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Notarų atestacijos komisijos, o Notarų rūmų statute nustatytais atvejais – ir kitų Notarų rūmų organų nariais.
Notarų rūmų prezidiumas, atlikdamas Notarų rūmams priskirtas funkcijas:
1) užtikrina tinkamą Notarų rūmų funkcijų atlikimą;
2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų vykdymą;
3) valdo, naudoja Notarų rūmų turtą ir disponuoja juo neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;
4) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;
5) atlieka kitas Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas.
Atlikdamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidiumas priima nutarimus.
71 straipsnis. Notarų rūmų prezidentas
Notarų rūmų prezidentas yra vienasmenis Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidentą renka Notarų rūmų susirinkimas iš notarų ketverių metų laikotarpiui. Išrinktu Notarų rūmų prezidentu laikomas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu pusė Notarų rūmų susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių. Notarų rūmų prezidento įgaliojimai pasibaigia pasibaigus Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimams.
Notarų rūmų prezidentas:
1) atstovauja Notarų rūmams;
2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimų nutarimų ir Notarų rūmų prezidiumo nutarimų vykdymą;
3) Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaro sandorius Notarų rūmų vardu;
4) atlieka Notarų rūmų administracijos personalo darbdavio funkcijas;
5) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente jam priskirtas funkcijas.
Atlikdamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidentas priima sprendimus.
72 straipsnis. Notarų garbės teismas
Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
1) šeši nariai renkami iš notarų;
2) vienas narys renkamas iš dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius.
Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, kitas – šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodytą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Notarų garbės teismo narius turi atitikti šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Visuomenės atstovas, veikdamas kaip Notarų garbės teismo narys, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notaras. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką.
Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus.
Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė šio teismo narių. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių šio teismo narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas.
Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys iki pirmojo šio teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis nebegali toliau dalyvauti Notarų garbės teismui nagrinėjant bylas. Notarų rūmų prezidiumas jį pašalina iš Notarų garbės teismo narių ir šio įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus išrenkamas naujas Notarų garbės teismo narys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija
Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš septynių narių, iš kurių šešis narius – notarus skiria Notarų rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdo ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Notarų atestacijos komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Notarų atestacijos komisijos pirmininką skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo ar Notarų garbės teismo narys. Šios komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.
Notarų atestacijos komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo veikdami kaip šios komisijos nariai. Paskirtas Notarų atestacijos komisijos narys iki pirmojo šios komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų atestacijos komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis nebegali dalyvauti šios komisijos veikloje. Notarų rūmų prezidiumas pašalina šį Notarų atestacijos komisijos narį iš komisijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio komisijos nario pašalinimo dienos paskiriamas naujas Notarų atestacijos komisijos narys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Papildyta skyriumi:
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.
Nr. I-2882
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1045, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR 3 STRAIPSNIO 2 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1097, 99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1108, 99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)
NOTARIATO ĮSTATYMO 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktus, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d.
Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.64 straipsnio įsigaliojimo.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-778, 2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)
NOTARIATO ĮSTATYMO 7 IR 7(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)
NOTARIATO ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1), 6(2), 15(1), 22(1), 27(1) STRAIPSNIAIS IR 58, 63, 64 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Šio Įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 6(2) straipsnio 5 dalis galioja iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą.
Pagal šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą notarai privalo pirmą kartą pasitikrinti sveikatą iki 2004 m. balandžio 1 d. Po šios datos verstis notaro veikla turi teisę tik sveikatą pasitikrinę notarai.
Šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti notaro antspaudo reikalavimai netaikomi notarų, kurie notaro antspaudus naudojo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, naudojamiems antspaudams.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1458, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1703 (2003-04-24)
NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-416, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5178 (2005-12-08)
NOTARIATO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1164, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2651 (2007-06-21)
NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1033, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6458 (2010-10-26)
NOTARIATO ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Notarų rūmai per 3 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo dienos duomenis apie asmenis, teismo pripažintus neveiksniais ir ribotai veiksniais, sukauptus iki neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro įsteigimo dienos, perduoda neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1697, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6843 (2011-12-01)
NOTARIATO ĮSTATYMO 6(2) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012-01-01.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)
NOTARIATO ĮSTATYMO 3, 15(1), 22, 23, 36, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)
NOTARIATO ĮSTATYMO 26, 43, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 49(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)
NOTARIATO ĮSTATYMO 3, 19, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2091, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3934 (2012-06-30)
NOTARIATO ĮSTATYMO 20, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2010-03-22, Žin., 2010, Nr. 34-1620 (2010-03-25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO 3 DALIES (2003 M. SAUSIO 23 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1250, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14868
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 6-2 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1400, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19928
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2081, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18946
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 6-1, 7, 10-1, 10-2, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49-1, 54, 57, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 20-2 straipsniu ir 7-1, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 9, 10, 22-1 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1605, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18678
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 9, 10-1, 10-2 , 22, 22-1, 23, 34, 40, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 10-2 ir 10-4 straipsniais įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 2, 19, 20, 20-2, 22, 24, 26, 37, 38, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-3 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3356, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24244
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 27 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2728, 2019-12-19, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00092
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 49-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-613, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23535
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1362, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15456
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1354, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15450
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1347, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15442
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1715, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27560
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 6-2, 8, 10-1, 10-3, 10-4, 19, 20, 22, 22-1, 24, 27-1, 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 28-2 straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 10-2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1600, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25178
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2549, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07553
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 7, 10-1, 10-3, 10-4, 22, 23, 27-1, 28, 28-1, 34, 42, 66, 72, 73 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 7-2 ir 52-1 straipsniais įstatymas
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.